Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-81-531/2020

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00195-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2020 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimo teisėtumo,

n u s t a t ė :

1.       R. A. 2020 m. birželio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, jam paskiriant 10 Eur dydžio baudą, už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d., 00.35 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu apgadindamas vairuojamą automobilį, trinkeles, perlaidos betono konstrukciją, nulauždamas dekoratyvinį medį, padarydamas A. B. materialinę žalą, viršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu, už tai, kad jis iš 2020 m. balandžio 18 d., 00.35 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), sukelto eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, buvo nutarta nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

2.       A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimo dalį, kurioje buvo nutarta administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – R. A. pripažinti kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam nuobaudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną grindė iš esmės tomis aplinkybėmis, kad R. A. eismo įvykio pėdsakų neslėpė ir žalos atlyginimo nevengė, o jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl jam nebuvo ir pagrindo vengti žalos atlyginimo ir tuo pagrindu pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o apie įvykį jis nukentėjusiajam nepranešė, nes buvo naktis, todėl nenorėjo žadinti, automobilį iš eismo įvykio vietos ištempė tik dėl to, kad toliau nebėgtų tepalai. Tačiau teismas visiškai neįvertino jo 2020 m. balandžio 22 d. pareiškime nurodytų, taip pat kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog R. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už galimai jo vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, t. y. siekiant nuslėpti savo neblaivumą ir tokiu būdu išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, be to, ir civilinės atsakomybės, kadangi žalą, padarytą neblaivaus vairuotojo, atlyginęs draudikas įgyja teisę regreso tvarka išsiieškoti atitinkamas išlaidas iš žalą padariusio neblaivaus vairuotojo. Ši aplinkybė yra visuotinai žinoma, todėl manytina, kad ją žinojo ir R. A.. Aplinkybių dėl vairavimo neblaiviam pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir jų nevertino. Pažymi, kad R. A. pasišalindamas iš įvykio vietos, apie įvykį nei jam, nei policijai nepranešė, nors tokia pareiga jam nustatyta imperatyviai. Teigia, kad jam pranešus apie įvykį, jis tikrai būtų išėjęs į kiemą, kad įvertinti įvykio situaciją ir būtų bendravęs su R. A., ko pasekoje, jeigu jis būtų buvęs neblaivus, tai būtų pastebėjęs ir vykdydamas teisės aktais jam nustatytą pareigą, apie tai būtų informavęs policiją. Mano, kad būtent ši aplinkybė įtakojo ir tai, kad R. A. pas jį atsiprašyti atėjo tik praėjus apie 14 val. laiko tarpui po įvykio. Be to, apylinkės teismas visiškai neįvertino ir paties įvykio kilimo bei jo eigos aplinkybių. Nors iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykis kilo akivaizdžiai neadekvataus elgesio / vairavimo pasekoje ir tikrai nebuvo „užmetimas“. Teigia, kad R. A. patirtas šokas daugiau nei valandą po įvykio tęstis negalėjo, be to, jo atliekami veiksmai ir elgesys paneigia nutarime nurodytą jo šoko ir nežinojimo ką daryti būsenos prielaidą. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad R. A., jo draugas ar artimieji apgadintą transporto priemonę nutempė praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, per kurį iš sužaloto automobilio bėgę tepalai jau buvo išbėgę, todėl palikimas toje vietoje apgadinto automobilio tikrai nebūtų padaręs daugiau žalos, nei buvo padaryta. Priešingai, jeigu būtų buvę siekta sumažinti žalą dėl bėgančių tepalų ar kitų skysčių, tai būtų buvę nedelsiant pranešta jam ir su juo kartu imtasi veiksmų, kad bėgančius skysčius surinkti į žemiau prasisunkimo vietose dedamas talpas ar pan., o nevelkamas skysčius leidžiantis automobilis, tuo užteršiant dar papildomą plotą ir tuo tik padidinant žalą. Be to, tuo tikslu būtų buvę logiška ne laukti virš valandos laiko, kol tie skysčiai ar didžioji dalis jų dalis išbėgs ir po to patiems tempti tą automobilį iš įvykio vietos, o kviesti techninę pagalbą, kuri tikrai greičiau būtų atvykusi ir tinkamai evakuodama apgadintą automobilį padariusi jam mažiau žalos, nes automobilį tempiant buvo dar apgadintos trinkelės, danga. Akivaizdu, kad R. A. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį bei, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Įstatymas nustato KET reikalavimų žinojimo prezumpciją.

3.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti. Mano, kad R. A. turėjo būti skiriama ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda už neteisėtą pasišalinimą iš įvykio vietos.

4.       Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. sutinka su R. A. pripažinimu kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtos nuobaudos dydžiu, tačiau ginčija apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria nuspręsta administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukti. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

7.       Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-139/2015).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą bei pateiktą teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą ir jokių proceso pažeidimų nepadarė. Vien tik tai, kad A. B. pateiktame apeliaciniame skunde kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu, nesuteikia pagrindo jo panaikinti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytiems teismo motyvams, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

9.       Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad R. A. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, tokiu būdu siekiant išvengti administracinės atsakomybės bei pareigos atlyginti padarytą žalą. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. A. parodė, kad suprato, kad įvyko eismo įvykis. Policijos iš karto nekvietė, nes nesusigaudė ką daryti, kadangi buvo šoko būsenoje. Paskui atėjo tėvai, kurie irgi pirmiausia patarė patraukti mašiną, kad nepadarytų dar daugiau žalos dėl bėgančių tepalų. Kol patraukė mašiną į savo kiemą, praėjo kokios dvi valandos. Po to, kadangi buvo vėlu ir nenorėjo kaimynų prikelti, mama iš karto parašė kaimynei žinutę apie įvykį, kurio dalyvis sūnus. Galvojo, kad su kaimynais pavyks draugiškai susitarti ir atlyginti padarytą žalą. Ryte atsikėlę norėjo iš karto pradėti tvarkyti, bet kaimynas jau buvo pasamdęs darbininkus, kurie valė trinkeles. Nuėjęs pas kaimyną atsiprašė, paaiškino kaip viskas atsitiko. Kaimynas atėjo į jų kiemą, nufotografavo mašiną. Jokių eismo įvykio pėdsakų neslėpė. Bandė tartis su kaimynu dėl žalos pašalinimo, bet kaimynas nesutiko, kad viską sutvarkytų patys. Su kaimynu dėl žalos atlyginimo tarėsi dvi dienas. Tada kaimynui pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes automobilis apdraustas civiline atsakomybe, bet kaimynas nesutiko, o paprašė sumokėti 1 000 Eur. Kaimyno prašoma sumokėti suma pasirodė per didelė, nes tikrai nebuvo padaryta tokia didelė žala, be to, siūlė sutvarkyti viską patys. Kai nesusitarė dėl žalos atlyginimo, tiek jie, tiek kaimynas paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Analogiškas aplinkybes R. A. nurodė ir savo surašytame 2020 m. balandžio 21 d. paaiškinime (12 b. l.). Šias R. A. nurodytas aplinkybes patvirtinto ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta jo mama S. A.. Liudytoja parodė, kad įvykio naktį išgirdo trenksmą ir atsibudo. Nuėjusi į įvykio vietą pamatė savo mašiną, kurią vairavo sūnus R. A., įstrigusią prie kaimyno tvoros, ties pušele. Buvo užstrigęs automobilio ratas, pušelė nulenkta, buvo išbėgusių tepalų ant trinkelių. Automobilis buvo aplamdytas, išlaužtas ratas. Norėjosi iš karto patraukti mašiną, nes kažkodėl pagalvojo, kad kaimynas iš ryto negalės išvažiuoti į darbą. Iš pradžių norėjo skambinti kaimynei, su kuria gerai sutaria, ir pasakyti, kas atsitiko, bet paskui pagalvojo, kad miega ir išgąsdins. Todėl parašė per „(duomenys neskelbtini)“ programą žinutę „sūnų užmetė prie jūsų kiemo, viską sutvarkysime ryte“. Pagalvojo, kad kaimynė ryte atsikels ir pamatys. Naktį nieko netvarkė, tik į savo kiemą nutempė automobilį. Po automobilio patraukimo nieko neslėpė, plastmasinės detalės mėtėsi ir kitą dieną. Iš karto policijos nekvietė, nes galvojo, kad pavyks kaimyniškai susitarti. Nemiegojo visą naktį, o paskui užmigo ir atsibudo tik 10 val. Iki tol kaimynai neskambino. Atsikėlusi iš karto nuėjo pas kaimynus, susitiko su A. B., parodė jam savo mašiną. Kaimynas iš visų pusių automobilį nufotografavo. Galvojo, kad kai apie 15 val. vyras grįš, eis plauti trinkelių, nes turi plovimo įrangą, bet kaimynas nieko neleido daryti, sakė, kad atvažiuos darbininkai ir sutvarkys. Paskui atvažiavo darbininkai plauti trinkelių. Kitą dieną A. B. pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes mašina drausta. Kaimynas pasakė, kad reikia būtinai policijos. Kai kaimynas paskaičiavo nuostolius, tuo metu pasirodė tikrai labai didelės sumos. Kai nepavyko susitarti dėl deklaracijos pildymo, tiek kaimynas, tiek ji iškvietė policiją. Tokias pačias aplinkybes liudytoja išdėstė ir byloje esančiame jos paaiškinime (14-16 b. l.). Aplinkybę, jog S. A. apie įvykusį įvykį A. B. žmoną informavo žinute patvirtina į bylą pateiktas judviejų susirašinėjimas (32 b. l.), be to, to neneigia ir pats A. B.. Tai, kad S. A. parodė A. B. įvykio metu apgadintą automobilį patvirtina byloje esančios jo paties darytos automobilio fotonuotraukos (21-22; 29 b. l.).

10.       Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, kad R. A. elgesyje nėra visų būtinųjų ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Vien tik tai, kad jis iškarto po įvykio nesikreipė į policiją ar į kaimyną, kurio turtą apgadino, ir iš įvykio vietos patraukė vairuotą automobilį, aptariamoje situacijoje nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padarytas minėtas administracinis nusižengimas. Iš aptartų byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad R. A. neturėjo tikslo išvengti atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio. Jo mama apie tai, kas įvyko, A. B. sutuoktinę tą pačią naktį informavo žinute. Tai, kad tai buvo padaryta praėjus tik 2 valandoms po įvykio šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės. Juolab, jog nei R. A., nei jo šeimos nariai nebandė slėpti įvykusio įvykio pėdsakų, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota įvykio vieta (20; 23-28; 30-31 b. l.), o automobilis buvo patrauktas tik nenorint padaryti dar daugiau žalos. Be kita ko, pažymėtina, kad vėliau, jau dienos metu, pats R. A. nuėjo pas kaimyną atsiprašyti dėl to kas įvyko, siūlėsi pašalinti padarytą žalą. Taip pat, šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti R. A. teiginiais, jog jis dėl įvykusio įvykio patyrė išgąstį (šoką), kas šiuo atveju ir sąlygojo jo sprendimą pirmiausia imtis veiksmų patraukti automobilį iš įvykio vietos. Tačiau šie jo veiksmai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, tik dar kartą įrodo, jog jis siekė būtent išvengti dar didesnės žalos padarymo A. B. turtui, o ne jam gresiančios atsakomybės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybę, jog nukentėjusysis tuojau po įvykio ir visą tą naktį nepasidomėjo, kas įvyko prie jo namų ir ką ten daro svetimi asmenys, nekvietė policijos ir ryte pats ėmėsi iniciatyvos šalinti pasekmes, o įvykio kaltininkas turėjo ketinimą ir siūlė nukentėjusiajam pildyti eismo įvykio deklaraciją, ką šiuo atveju įstatymas leidžia, tačiau nukentėjusysis tokiu būdu fiksuoti eismo įvykį ir spręsti žalos atlyginimo klausimą nesutiko. Tik nepavykus tarpusavyje susitarti, dėl įvykio buvo kreiptasi į policiją. Esant šioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį R. A. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

11.       A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju R. A. iš karto po įvykio nekvietė policijos ir jo dėl to, jog siekė išvengti atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviam. Tokie apelianto argumentai atmetami. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad R. A. įvykio metu buvo neblaivus, todėl teigti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti už tai atsakomybės nėra pagrindo. Vien tik byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip R. A. vairuotas ir nesuvaldytas automobilis įvažiuoja į A. B. priklausančią teritoriją, neleidžia daryti išvados, kad R. A. jį vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis spėjimais ar prielaidomis.

12.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

n u t a r i a :

A. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                 Valdas Ciesiūnas