Civilinė byla Nr. e2-4622-918/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44135-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.;
(S)
3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Transvetas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ieškinį atsakovei I. S. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas BUAB „Transvetas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių kompanija“, kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S. 6803,47 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti motinai D. T. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi BUAB „Transvetas“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“ (e. b. l. 4-5). Minėta nutartimi atsakovė, kaip BUAB „Transvetas“ vadovė, buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratoriui įmonės BUAB „Transvetas“ turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimis atsakovei buvo paskirtos baudos už teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pateikti įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą (e. b. l. 13-18). Iš byloje pateikto BUAB „Transvetas“ turto balanso duomenų matyti, jog bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė turėjo 1738,88 EUR turto ir 5064,69 EUR grynųjų pinigų (e. b. l. 7-11).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ( CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.
CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Ieškovas padarytą žalą grindžia aplinkybe, jog atsakovė, kaip BUAB „Transvetas“ buvusi vadovė, neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytų įpareigojimų pateikti įmonės BUAB „Transvetas“ turtą ir visus dokumentus pagal nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną sudarytą turto balansą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nurodytus teismo įpareigojimus būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis). Be to, už minėtų įpareigojimų nevykdymą bankroto administratoriaus prašymu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimis atsakovei buvo paskirtos baudos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė, savo žinioje turėdama BUAB „Transvetas“ turtą ir visus dokumentus bei nevykdydama teismo nustatytų ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko jos vadovaujamai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta 6803,47 EUR žala. Kadangi atsakovė, kaip buvusi įmonės vadovė, buvo atsakinga už disponavimą įmonės turtu ir dokumentais, jai kyla pareiga atlyginti susidariusią žalą. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 6803,47 EUR žala.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6803,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 153 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Transvetas“, į. k. 302561743, naudai 6803,47 EUR (šešių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų 47 centų) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6803,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 153 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė