Civilinė byla Nr. 2-337-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01625-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria ieškovo T. Z. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. I. T. Z. (toliau – ieškovas) 2014 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Lietuvos valstybė arba atsakovė), kuriame prašė pripažinti, kad atsakovė pažeidė jo teisę į lygtinį paleidimą bei tokiais neteisėtais veiksmais padarė jam 52 711 Eur (182 000 Lt) dydžio turtinės žalos, kurią privalo atlyginti.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo pradžia 2005 m. spalio 6 d., pabaiga – 2017 m. spalio 6 d. Formalusis pagrindas lygtiniam jo paleidimui atlikus 1/3 dalį bausmės atsirado dar 2010 m. sausio 22 d., tačiau nurodyta teisė jam nepagrįstai buvo apribota Vilniaus pataisos namų administracijai atsisakius svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. vasario 27 d. nutartimi (byloje Nr. TS-25-818/2014) ir Vilniaus apygardos teismui 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (byloje Nr. 1S-308-318/2014), pažeidžiant lex retro non agit (įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios) principą, pritaikius jo atžvilgiu asmens teisinę padėtį sunkinantį teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. gruodžio 22 d., 157 straipsnio nuostatas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti T. Z. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškinyje yra skundžiami Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos 2013 m. gruodžio 9 d. raštas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. TS-25-818/2014, ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-308-318/2014, taip pat prašoma pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovo teisę į lygtinį paleidimą, priteisti iš atsakovės dėl tokių neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog minėtose teismų išnagrinėtose bylose procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t. y. buvo nepagrįsti ir neteisėti. Teismas nurodė, kad neteisėti tiek teismų veiksmai (ir materialiosios, ir proceso teisės prasme), tiek kitų valstybės institucijų veiksmai yra tikrinami specialia instancine tvarka, apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Teismas nustatęs, kad ieškovo T. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo atsisakyti teikti svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo bei įpareigojimo komisijos svarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartyje nurodyta, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama, todėl ieškovas, teikdamas prašymą priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, iš esmės prašo įsiteisėjusią teismo nutartį įvertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o tokios teisės kreiptis į teismą nenumato CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad teise kreiptis į teismą ieškovas jau pasinaudojo, jo skundai buvo išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose pagal BPK normas, todėl jo reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
4. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
5. Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjęs ieškovo T. Z. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti T. Z. ieškinį remdamasis tuo, jog tokio ieškinio nagrinėjimas ir patenkinimas reikštų jau įsiteisėjusių teismo nutarčių pripažinimą neteisėtomis, o tokios teisės kreiptis į teismą nenustato CPK 5 straipsnio 1 dalis, iš esmės eliminavo ieškovui bet kokią galimybę reikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio pagrindu ir reikalauti žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismų veiksmų.
6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. priėmė ieškovo T. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo, 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdami klausimą dėl nuteistojo (ieškovo) lygtinio paleidimo, teisingai sprendė, kad nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d., nes nauja šių nuostatų redakcija (įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) sunkina nuteistojo teisinę padėtį, todėl ieškovui neįrodžius minėtų institucijų priimtų sprendimų neteisėtumo nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
7. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, ieškovui neatvykus į 2015 m. vasario 5 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės neįvertinęs ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, taip pat neatsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo pateiktas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys būtų pripažintos svarbiomis, pirmosios instancijos teismas turėjo parengiamąjį teismo posėdį atidėti, nesvarbiomis – atsakovo atstovui prašant turėjo priimti sprendimą už akių, o tokio prašymo atsakovo atstovui nepareiškus – ieškinį palikti nenagrinėtą. Nustatytus procesinius pažeidimus apeliacinės instancijos teismas vertino kaip sudarančius pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje 2016 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, šalys apie bylos nagrinėjimą buvo informuotos išsiunčiant joms teismo šaukimus į posėdį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarė palikti nenagrinėtą ieškovo T. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.
11. Teismas nurodė, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; kai ieškovas tokio prašymo nepateikia ir atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas Vilniaus pataisos namuose atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovas pasirašytinai informuotas teismo šaukimu 2016 m. rugsėjo 27 d.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir žinodamas, kad jo savarankiškas atvykimas į teismo posėdį yra apsunkintas dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, nesiėmė aktyvių veiksmų pranešti teismui apie pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
14. Teismas nurodė, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovui neatvykus į teismo posėdį jo ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

3. Atskirojo skundo argumentai

16. I. T. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad nuteistojo asmens atvykimas apsunkintas dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, neužtikrino jo pristatymo į teismo posėdį ir dalyvavimo teismo posėdyje.
2. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ne nuteistasis turėjo imtis aktyvių veiksmų informuodamas teismą apie pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, o pirmosios instancijos teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų, užtikrindamas nuteistajam galimybę dalyvauti teismo posėdyje.
3. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgė į tai, kad ieškinys teismui paduotas dar 2014 m. liepos 28 d., tačiau byla iki šiol nėra iš esmės išnagrinėta, kas patvirtina akivaizdų bylos vilkinimą ir ieškovo procesinių teisių pažeidimą.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.
20. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, jos turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
21. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimas nenagrinėto – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, neturėjo apsiriboti vien faktu, jog pastarasis, būdamas tinkamai informuotas, formaliai nepranešė teismui apie pageidavimą dalyvauti 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje. Tokioje situacijoje, kai šalies dalyvavimas teismo posėdyje nepriklauso vien tik nuo pačios šalies valios, teismas privalėjo įvertinti ieškovo realias galimybes dalyvauti teismo posėdyje bei tik nustatęs, kad ieškovui tokia galimybė buvo tinkamai suteikta, tačiau pastarasis jam suteikta galimybe nepasinaudojo dėl priežasčių, kurios nelaikomos svarbiomis, spręsti klausimą dėl ieškovo galimai netinkamo procesinio elgesio bei atitinkamų neigiamų procesinių padarinių jo atžvilgiu taikymo.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalys, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmę atliekantis ieškovas, apie paskirtą 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį buvo informuotos teismo šaukimais, kurių turinys iš esmės pritaikytas asmenims, be papildomų suvaržymų savarankiškai galintiems atvykti į teismo posėdį. Standartinėse teismo šaukimų formose nėra nurodyta jokios informacijos apie nuteistųjų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose įgyvendinimo, tokių asmenų pristatymo į teismo posėdžius tvarką bei jos nesilaikymo procesinius padarinius.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančios šalies informavimas apie teismo posėdį, išsiunčiant bei įteikiant jai teismo šaukimą, negali būti prilyginamas tinkamam tokio asmens informavimui, taikant visas įprastas procesines pasekmes, šaliai nevykdžius teismo informavimo apie ketinimą dalyvauti teismo posėdyje pareigos, į teismo posėdį neatvykus ir nepranešus neatvykimo priežasčių (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis). Vien teismo šaukimo išsiuntimas ir įteikimas įkalintiems asmenims negarantuoja tokiems asmenims galimybės dalyvauti teismo posėdyje, šie faktai nesuteikia teismui jokios informacijos apie tokios šalies valią dalyvauti ar nedalyvauti teismo posėdyje. Tokioje situacijoje įkalintos šalies neatvykimas į teismo posėdį gali būti teismo pripažintas neatvykimu be svarbios priežasties tik tada, jeigu jam yra išaiškinta ir suteikta reali galimybė atvykti į teismo posėdį, išaiškintos neatvykimo ar teismo neinformavimo apie apsisprendimą dalyvauti ar nedalyvauti bylos nagrinėjime procesinės pasekmės.
25. Byloje nėra duomenų, kad jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas būtų aiškinęsis įkalinimo įstaigoje esančio ieškovo valią dalyvauti teismo posėdyje ar bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant. Nesant tokių duomenų, pripažinti, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir apie apsisprendimą jame dalyvauti teismo neinformavo be svarbios priežasties, taip pat spręsti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ieškovui buvo sudaryta tinkama galimybė dalyvauti teismo procese, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas teismo šaukimas, jeigu jame nebuvo išaiškinta nuteistųjų asmenų pristatymo ir teisės dalyvauti teismo posėdžiuose įgyvendinimo tvarka bei jos nesilaikymo procesiniai padariniai, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiam asmeniui buvo tinkamai užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir teisė į tinkamą bylos išnagrinėjimą.
26. Šalies, atliekančios laisvės atėmimo bausmę, pristatymas į bylos nagrinėjimą tiesiogiai priklauso ne vien nuo jos pačios noro dalyvauti teismo posėdyje, tačiau ir nuo bylą nagrinėjančio teismo sprendimo pristatyti pastarąjį į teismo posėdį, todėl pastarosios neatvykimo į teismo posėdį faktas per se negali būti vertinamas kaip jos pasyvus procesinis elgesys. Kalinamųjų, sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 11.2. punkte numatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia teismai – ne vėliau kaip prieš dvi paras iki teismo posėdžio pradžios; teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui.
27. Sutiktina ir su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje situacijoje, kai ieškinys paduotas teismui dar 2014 m. liepos 30 d., ieškinio palikimas nenagrinėto taip pat neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimas nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, šalies teisės į tinkamą procesą, teisės būti išklausytam, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas