Civilinė byla Nr. 3K-3-430/2014

Teisminio proceso numeris: 2-01-3-00024-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 91.7; 13.6.2.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,  

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui BTA „Insurance Company“ SE, veikiančiam per  „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl dalies draudimo išmokų sumos priteisimo,

n u s t a t ė :

Byloje kilo ginčas dėl draudiko regreso teisei taikytinos – Lietuvos ar Vokietijos – teisės, kai eismo įvykis įvyko Vokietijoje, ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudikų atsakomybę už velkančiosios ir velkamosios (priekabos) transporto priemonių valdytojų padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo pusę – 96 170,19 Lt – draudimo išmokų sumos, sumokėtos laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2008 m. gruodžio 2 d. nukentėjusiems dėl draudžiamųjų įvykių Vokietijos teritorijoje asmenims, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimu ieškovas dalies reikalavimo (3250,60 Lt) atsisakė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. sprendimu priėmė ieškovo dalies ieškinio reikalavimų – 3250,60 Lt atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-415/2014, kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, be kita ko, dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) 14 straipsnio b punkto nuostatos išaiškinimo. Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkte reglamentuojama, kad valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu užtikrintų kiekvienoje valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kurios reikalaujama pagal tos valstybės įstatymus, arba draudimo apsaugą, pagal įstatymus privalomą toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei ši apsauga yra didesnė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkte yra įtvirtinta kolizinė taisyklė, kuri ratione personae turi būti taikoma ne tik nuo eismo įvykių nukentėjusiems asmenims, bet ir už eismo įvykio metu sukeltą žalą atsakingos transporto priemonės draudikams, nustatant jų tarpusavio santykiams taikytiną teisę.

Nagrinėjamoje byloje, kaip ir pirmiau nurodytoje, ieškovas kelia klausimus dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto bei šios nuostatos įgyvendinamųjų TPVCAPDĮ normų aiškinimo ir taikymo, nustatant taikytiną teisę draudikų – ieškovo ir atsakovo – tarpusavio santykiams. Ieškovas yra pateikęs kasaciniam teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo iš  esmės analogišku klausimu – dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto nuostatos išaiškinimo.

Proceso teisės normose nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su analogišku prašymu kreipiamasi kitoje byloje. Tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kitoje byloje kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, ir pripažinti, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas yra tiesiogiai susiję su civiline byla Nr. 3K-3-415/2014 (abiejose bylose tas pats ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, kompensuojančią 100 proc. nukentėjusiųjų nuo Vokietijoje įvykusių draudžiamųjų įvykių, kai jų metu vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė sutartimi buvo apdrausta ieškovo, o priekabos valdytojo civilinė atsakomybė – atsakovo, patirtos žalos, reiškia reikalavimą regreso tvarka priteisti pusę išmokėtos sumos), klausimas dėl Direktyvos 2009/103/EB 14 straipsnio b punkto nuostatos aiškinimo, t. y. ar ji turėtų būti laikoma taikytinos teisės taisykle ne tik nukentėjusių nuo eismo įvykių asmenų apsaugos atveju, bet ir sprendžiant klausimus, susijusius su transporto priemonių junginį apdraudusių draudikų tarpusavio santykiais, yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje, siekiant užtikrinti teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir kasacinio teismo jurisprudencijos tęstinumą, sprendžia, kad yra tikslinga sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014 (CK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1623 straipsniu, 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 356 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-3-430/2014 nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2014.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys

  Vincas Verseckas