Civilinė byla Nr.2A-980-619/2015

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36853-2013-0

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.; 27.3.1.8.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19  d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų būrelis „Lukna“ dėl Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ 2013 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo panaikinimo ir pripažinimo, kad ieškovas yra Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ tikrasis narys,

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

Ieškovas L. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ 2013 m. rugpjūčio 11 d. valdybos posėdžio nutarimą, pripažinti, jog ieškovas yra Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ tikrasis narys, o ne narys rėmėjas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo mėnesį buvo priimtas į Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ narius. Ieškovas su atsakovu 2009 m. kovo 28 d. sudarė panaudos sutartį Nr. LUK01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kuris skirtas būrelio veiklai. Ieškovas prie būrelio veiklos nuolatos prisidėdavo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui pateikti 2013 m. gegužės 20 d. visuotinio susirinkimo patvirtintą protokolo kopiją, taip pat nepagrįstai laiko, kad ieškovas yra tik narys – rėmėjas, o ne tikrasis narys. Tvirtina, jog tikruoju nariu buvo priimtas 2007 m. vykusiame visuotiniame narių susirinkime, kaip narys turėjo balsavimo teisę, naudojosi būrelio teikiamomis paslaugomis, teikė būrelio valdybai pasiūlymus ir pastabas dėl būrelio veiklos gerinimo ir kt. klausimais.

Atsakovas Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo priimtas į būrelį 2007 m. neatitinka tikrovės, nes šiame susirinkime nebuvo svarstomas ieškovo narystės klausimas, ieškovas nepateikė reikalaujamų dokumentų dėl priėmimo į būrelio narius. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad prisidėjo prie būrelio veiklos neįrodo, kad buvo tikrasis būrelio narys, kadangi jam už šią pagalbą bei už tai, kad išnuomojo būreliui žemės sklypą, buvo nemokamai suteikta teisė medžioti medžiotojų būrelyje „Lukna“. Jei ieškovas būtų priimtas į tikruosius būrelio narius, kaip ir kiti nariai privalėtų mokėti nario mokesčius, tačiau nėra valdybos sprendimo atleisti jį nuo tokių mokesčių.

2. Teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilnius miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino, panaikino 2013 m. rugpjūčio 11 d. atsakovo – Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ valdybos posėdžio nutarimą, nurodytą 2013 m. rugpjūčio 11 d. šio būrelio valdybos posėdžio protokolo išraše, kuriuo atsisakyta patenkinti ieškovo L. T. prašymą dėl 2013 m. balandžio 20 d. eilinio visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo kopijos pateikimo. Pripažino, kad ieškovas yra atsakovo Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ tikrasis narys, priteisė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 28 d. būrelio narių susirinkimo protokole kaip trečias darbotvarkės klausimas nuspręsta priimti ieškovą būrelio nariu – rėmėju, suteikiant jam išskirtinę balso teisę bei įtraukti jį į bendrą narių sąrašą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būrelio įstatai nenumato galimybės turėti balso teisę bei būti įtrauktiems į narių sąrašą nariams – rėmėjams, sprendė, jog minėtu susirinkimo nutarimu įtvirtintas dvejopas ieškovo statusas būrelyje, t.y. tikrasis narys ir narys – rėmėjas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus bei 2007 m. kovo 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo juodraštį konstatavo, jog minėto susirinkimo metu ieškovas išrinktas būrelio nariu ir nuo 2007 m. kovo 10 d. yra Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ tikrasis narys bei turi visas būrelio nario teises, įskaitant ir teisę susipažinti su būrelio dokumentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus medžiotojų būrelis „Lukna“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozytivumo, ir rungimosi principus, kadangi paskyrus parengiamąjį posėdį, atsakovo atstovas jame dalyvauti negalėjo ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir pasirengė bylai dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui.

2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą iš esmės atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytojus, nurodydamas, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą, nors bylos nagrinėjimą atidėjo su tikslu gauti VĮ „Registrų centras“ duomenis. Taip buvo pažeistos CPK 42 str. numatytos atsakovo teisės. Pirmosios instancijos teismas priėmė neobjektyvų sprendimą remdamasis tik iš ieškovo pusės apklaustais liudytojais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi šie liudytojai yra pasirašę atstovavimo sutartį su ieškovo atstovu dėl atstovavimo santykiuose su atsakovu. Liudytojai J. S., L. P. bei P. S. bei A. K. 2009 m. kovo 28 d. dalyvaudami būrelio eiliniame visuotiniame narių susirinkime balsavo už tai, kad ieškovas būtų priimtas būrelio nariu rėmėju, liudydami pakeitė savo pozicijas nurodydami, kad atsakovas buvo priimtas į būrelį tikruoju nariu. Teisme apklausti liudytojai G. A. ir E. P. 2007 m. kovo 10 d. visuotiniame susirinkime nedalyvavo. E. P. parodymais taip pat nebuvo galima remtis, kadangi jis buvo ieškovu kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2206-937/2014, kurioje atsakovu Vilniaus medžiotojų būrelis „Lukna“. Liudytojo A. K. pateiktas į bylą 2007 m. kovo 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo juodraštis nėra laikytinas įrodymu, kadangi šis asmuo nėra bylos šalis ir neturi teisės teikti jokių dokumentų.

3. Ieškovas nedalyvavo 2007 m. kovo 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkime, nebuvo pateikęs būrelio įstatų 4.1-4.3 p. nurodytų dokumentų reikalingų priimti sprendimą dėl naujo nario priėmimo, todėl klausimas dėl ieškovo priėmimo negalėjo būti svarstomas minėtame susirinkime.

4. Jei ieškovas būtų priimtas į būrelį tikruoju nariu, jis kaip ir kiti būrelio nariai privalėtų mokėti mokesčius, tačiau jų niekada nemokėjo. Tokiu atveju būtų pašalintas iš būrelio įstatų nustatyta tvarka. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovas dalyvavo 2009 m. kovo 28 d. susirinkime, kurio metu priimtas būrelio nariu – rėmėju.

5. Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ieškovas yra tikrasis būrelio narys, priskirtinas prie klausimų nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. T. prašė skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra privalomas bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindas. Negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi atsakovo atstovas turėjo teisę dalyvauti posėdyje, tačiau nedalyvavo ir bylos vilkinimas būtų pažeidęs ieškovo teises.

2. Atsakovas nenurodė kokį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ieškovo atvesti liudytojai, jeigu teisinių paslaugų sutartis su ieškovo atstovu yra sudaryta atstovauti liudytojus ne šioje civilinėje byloje. Aplinkybei pagrįsti, jog liudytojai bylą nagrinėjant iš esmės pakeitė savo poziciją, atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Visi ieškovo liudytojai vieningai patvirtino, jog 2007 m. kovo 10 d. ieškovas buvo įrašytas kaip tikrasis būrelio narys. Atsakovai liudytojams net nebandė užduoti klausimų. Nepateikė jokių prieštaravimų ar nurodymų, kurie liudytojų patvirtinti faktai neatitinka tikrovės.

3. A. K. turėtų juodraščių pagrindu buvo paruošti posėdžių protokolai, paskutiniai lapai pasirašyti ir atiduoti MB „Lukna“ pirmininkui, tačiau posėdžio metu šis liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl pirmuosiuose lapuose nurodyta informacija skiriasi nuo A. K. turimų juodraščių.

4. Apelianto argumentas, kad juodraščiai šiuo atveju negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, nes juos prie bylos prašė prijungti ne bylos šalis, nepagrįsti. Ieškovas pažymi, kad liudytojas teismo posėdžio metu nepateikė juodraščių ir neprašė jų prijungti, tai buvo ieškovo atstovo prašymas. Aplinkybė, kad minėtas liudytojas atsinešė juodraščius į teismą nepanaikina teisės ieškovui prašyti prijungti šiuos dokumentus prie bylos. Ieškovas būtų pateikęs šiuos juodraščius ankščiau, jeigu būtų žinojęs, kad liudytojas A. K. buvo 2007 m. kovo 10 d. susirinkimo sekretorius. Atkreipė dėmesį, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu buvo apsunkinta teisė gauti rašytinius įrodymus.

5. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad šiuo atveju byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, nes būtent tarp šalių kilę ginčai yra nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Šią bylą pradėjus ypatingosios teisenos tvarka ir atsakovą įtraukus suinteresuotu asmeniu, tikėtina būtų pereita prie ginčo teisenos.

6. Ieškovas neturėjo mokėti nario mokesčių, nes būtent mainais už suteiktą panaudos objektą būrelis atleido ieškovą nuo minėto mokesčio. Neatitinka tikrovės informacija, kad ieškovas nebuvo pateikęs būrelio įstatuose reikalaujamų dokumentų dėl tapimo nauju nariu, jie yra pateikti atsakovui, tačiau atsakovas vengia pateikti reikalaujamus dokumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo narystės statuso Vilniaus medžiotojų būrelyje „Lukna“. Ieškovas teigia, jog 2007 m. kovo 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu buvo išrinktas tikruoju būrelio nariu, kadangi būreliui leido naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, jis buvo atleistas nuo būrelio nariams taikomų mokesčių. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovas 2009 m. kovo 28 d. visuotinio būrelio susirinkimo metu išrinktas būrelio nariu – rėmėju iki būrelis naudosis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Kaip nurodo atsakovas, ieškovui dėl šių priežasčių suteikta išskirtinė teisė medžioti būrelyje ir turėti balso teisę būrelio susirinkimuose.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo atliktais procesinių teisės normų pažeidimais – dėl atsisakymo atidėti bylos nagrinėjimą bei apklausti liudytojus teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pasirengė bylai dalyvaujant tik ieškovui ir jo atstovui, atsisakė apklausti atsakovo atsivestus liudytojus, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus.

Su šiais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal CPK 246 str. 1 ir 2 d. nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

Byloje nustatyta, kad gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2014 m. sausio 31 d. (t.1, b.l. 54). Atsakovo atstovas advokatas Dimitrij Fomkin 2014 m. sausio 21 d. informavo teismą, kad negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje dėl užimtumo bei nurodė artimiausias neužimtas datas, tačiau neprašė posėdžio atidėti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis 2014 m. kovo 20 d. Atsakovo atstovas 2014 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atidėti 2014 m. kovo 20 d. teismo posėdį, nes tuo metu bus užimtas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-318/2014 (t.1, b.l. 79).

Remiantis 2014 m. kovo 20 d. teismo posėdžio protokolu, bylą nagrinėjantis teisėjas ieškovo atstovo prašymą atidėti teismo posėdį nagrinėjo posėdžio metu. Teisėjas, spręsdamas bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, atkreipė dėmesį, kad atstovas neužimtas dienas nurodė tik iki 2014 m. kovo 18 d., tuo tarpu posėdis byloje paskirtas 2014 m. kovo 20 d. dėl teismo užimtumo. Nors tarp advokato neužimtų dienų 2014 m. kovo 20 d. nebuvo paminėta, tačiau tiek teismas, tiek ieškovas sutiko, kad bylos pabaigti nagrinėti iš esmės šiame teismo posėdyje nebus galima, kadangi atstovas nurodė, kad Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ susirinkimų protokolų originalus atsineš į posėdį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė apklausti ieškovo atsivestus liudytojus, konstatuodamas, kad atsakovui susipažinus su šio posėdžio protokolu ir iškilus klausimų, bus galima iškviesti jau apklaustus liudytojus pakartotinai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog būrelio pirmininkas, būdamas valdymo organo narys ir veikdamas būrelio vardu taip pat turėjo galimybę atstovauti būrelio interesus teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. birželio 11 d. teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant iš esmės atsakovo atstovas dalyvavo. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad neatidėjus teismo posėdžio nebuvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, kadangi jis pasinaudodamas CPK 168 str. 4 d. jam suteikta teise turėjo galimybę susipažinti su posėdžio protokolu – garso įrašu bei iškilus papildomiems klausimams prašyti teismo apklausti liudytojus pakartotinai. Esant tokioms aplinkybėms, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pasirengė nagrinėti bylą dalyvaujant tik ieškovui ir jo atstovui.

Apelianto tvirtinimu byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti atsakovo liudytojus. Su šiais argumentais nesutiktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės pateikė prašymą apklausti 4 liudytojus – Vilniaus medžiotojų būrelio „Lukna“ narius, kurie galės paaiškinti kas buvo sprendžiama 2007 m. kovo 10 d. būrelio susirinkimo metu. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė laikydamas, jog prašymas pareikštas pavėluotai ir byloje jau apklausti reikalingi liudytojai.

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 str. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 str.), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 str.), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 str.), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-365/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-348/2013). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ar pagrįstai pirmosios ir (ar) pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis nacionalinių proceso teisės normų, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų ir pirmiau nurodytų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nei atsiliepime į pareikštą ieškinį, nei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pateikdamas  2014 m. sausio 21 d. pranešimą apie nedalyvavimą teismo posėdyje, nei 2014 m. vasario 17 d. prašyme atidėti teismo posėdį, nepareiškė teismui prašymo apklausti liudytojus. Tokie prašymai teismui privalo būti pateikiami savalaikiai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikydamasis proceso teisės normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą apklausti liudytojus, laikydamas, kad šis prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

Dėl liudytojų parodymų ir medžiotojų būrelio susirinkimo protokolo juodraščio kaip įrodymo vertinimo.

Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės prijungti į bylą būrelio posėdžių protokolų juodraščių, kadangi juos pateikė ne bylos šalis, apelianto nuomone, byloje apklaustų ieškovo liudytojų parodymais negalima remtis, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atkreiptinas dėmesys, teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 str.: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju, skirtingai nei nurodo apeliantas, liudytojas A. K. susirinkimo protokolus pateikė teismui ne savo iniciatyva. Teismo posėdžio metu jam užsiminus, kad protokolavo bylos nagrinėjimui aktualius būrelio susirinkimus ir kad turi jų juodraščius, teismas savo iniciatyva prijungė juos prie bylos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas vengė pateikti bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus. Teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingu įrodymu laikytinas 2007 m. kovo 10 d. protokolas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje į bylą prijungus minėto susirinkimo protokolo juodraštį, paaiškėjo, jog jis skyrėsi nuo į bylą atsakovo pateikto šio protokolo originalo, kadangi šiame juodraštyje ties XI susirinkimo klausimu buvo svarstyta ieškovo ir S. P. kandidatūra į būrelio narius ir vienbalsiai nuspręsta jį priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai dalyvavę minėtame susirinkime taip pat patvirtino šią aplinkybę, kad susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai dėl naujų narių priėmimo. Šiuo atveju svarbus buvo ir 2007 m. balandžio 21 d. būrelio susirinkimo protokolas, kadangi įvertinus jame dalyvavusių asmenų sąrašą būtų galima spręsti ar ieškovas jame dalyvavo kaip narys. Tačiau 2014 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje medžiotojų būrelio „Lukna“ pirmininkas patvirtino, kad šio protokolo originalo neturi, o teisėjui pasiteiravus kaip yra saugomi būrelio susirinkimų protokolai, buvo paaiškinta, kad jie yra „sumetami ir tiek“.  Iš byloje esančio minėto 2007 m. balandžio 21 d. susirinkimo protokolo juodraščio matyti, kad šio susirinkimo metu buvo sprendžiamas ieškovo iškeltas klausimas dėl medžiotojų namelio statymo būrelio nario žemės plote (T.1., b.l. 156). Taigi, atsižvelgdamas į netvarkingą būrelio susirinkimų protokolų dokumentaciją, turimų duomenų prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas remdamasis įrodymų visumos principu ieškovo nurodytas aplinkybes pagrįstai laikė įrodytomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčydamas liudytojų parodymus apeliantas apeliaciniame skunde neįvardijo kokį suinteresuotumą bylos baigtimi turi byloje apklausti liudytojai. Aplinkybė, jog šie liudytojai yra sudarę atstovavimo sutartį su ieškovo atstovu kitoje civilinėje byloje, pati savaime negali reikšti liudytojų suinteresuotumo ir kad teismui yra pagrindas abejoti jų duotais parodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš 2013 m. balandžio 20 d. medžiotojų būrelio „Lukna“ susirinkimo protokolo matyti, jog 15 – tuoju susirinkimo klausimu svarstyta dėl L. T., E. P. ir L. P. medžiotojų etikos pažeidimų. Svarstant šį klausimą susirinkimo pirmininkas pasiūlė priimti sprendimą: „dėl narių E. P., L. P. ir L. T. elgesio <...> ir pašalinti šiuos narius iš būrelio. Tokiu atveju atsakovo argumentai dėl ieškovo buvimo būrelio nariu yra prieštaringi, nes kaip nustatyta iš minėto protokolo 15 p. buvo svarstomas būrelio narių L. T., E. P., L. P. pažeidimų svarstymas ir ieškovas šiame protokole yra įvardijamas kaip būrelio narys. Taigi, esant išvardytoms aplinkybėms, bei ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra būrelio narys.

Atmestinas taip pat ir apelianto argumentas, jog ši byla turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad bylos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kėlė savarankiškus ginčo teisenos reikalavimus dėl jo pažeistų teisių gynimo, todėl teismas šį ginčą pagrįstai nagrinėjo ieškinio teisena.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, apeliacinės instancijos teismui nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., CPK 98 str. 1 d. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                       Andrutė Kalinauskienė

                                                                                    Vilija Mikuckienė

                                                                                    Antanas Rudzinskas