Civilinė byla Nr. e2A-329-613/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00031-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.2.9.10.8; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, (duomenys neskelbtini), dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų; panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) pareigų“ Nr. I-402 ir grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; teismo sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pareigas nurodyti vykdyti skubiai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pareigų buvo atleistas nepagrįstai, nes nepadarė jokios nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Teigė, kad smurto prieš mokinį nevartojo, tik su juo kalbėjo pakeltu tonu, todėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas nesudarius jam galimybės pateikti paaiškinimą, susipažinti su tarnybinės veiklos tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvada, nesulaukus teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje, jis negalėjo būti atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų nesant komisijos išvados. Skundžiamame sprendime nurodytos tik įstatymo nuostatos, kurias jis neva pažeidė, bet nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, kokiu laiku sprendime išvardytus teisės aktus pažeidė ir kaip pasireiškė jų pažeidimas. Ieškovo įsitikinimu, atleidimas iš pareigų yra neproporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad per (duomenys neskelbtini) metus yra turėjęs tik vieną nuobaudą. Bendruomenė jį palaiko, rinko parašus dėl jo grąžinimo į darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu R. V. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Panaikino 2018 m. gruodžio 19 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini)“ Nr. 1-402 ir grąžino R. V. į (duomenys neskelbtini) pareigas. Priteisė iš (duomenys neskelbtini) R. V. jo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 9475,55 Eur. Nurodė nuo 2019 m. lapkričio 9 d. mokėti ieškovui po 69,73 Eur už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė teismo sprendimo dalį dėl R. V. grąžinimo į (duomenys neskelbtini) pareigas vykdyti skubiai. Priteisė iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos R. V. 2700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Tam, kad būtų galimas Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalyje numatytų sprendimų priėmimas, Komisijos veikla ir tarnybinis patikrinimas turėjo būti atnaujintas 2018 m. lapkričio 13 d., kai prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas
3.2. , tarnybinio patikrinimo komisija privalėjo vertinti visas pranešimo apie galimą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą aplinkybes, parengti ir pateikti išvadą, kurios pagrindu būtų priimamas sprendimas dėl tolimesnio ieškovo darbo.
3.3. Tauragės rajono savivaldybės taryba neturėjo teisės savarankiškai tirti ir vertinti ieškovo veiklos dėl galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
3.4. Teismo vertinimu, nepilnametis po konflikto su ieškovu būdamas emociškai paveiktas, tikėtina, turėdamas vidinį siekį atkeršyti, ir/ar apkalbėti, socialinių tarnybų darbuotojų padedamas parašė pareiškimą dėl prieš jį panaudoto smurto.
3.5. Atleidžiant iš pareigų ieškovą, nebuvo taikyta speciali, privaloma procedūra, nustatyta švietimo įstaigų vadovų atleidimui iš pareigų.
3.6. Teismui priėmus sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, yra pagrindas ieškovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3718-377/2019 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo R. V. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo R. V. Tauragės rajono savivaldybės administracijai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas, priimdamas sprendimą ir darydamas išvadas, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais (ikiteisminio tyrimo medžiaga), todėl buvo pažeistos atsakovės teisės į gynybą.
4.2. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažintas ieškovo smurto prieš nepilnametį asmenį faktas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo vertinti šios aplinkybės.
4.3. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, kadangi nepasisakė, kodėl atmeta atsakovams palankius liudytojų parodymus, išvadas rėmė prieštaringais įrodymais, rėmėsi įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis.
4.4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista speciali ieškovo atleidimo procedūra, nes įstatymai nenumato pareigos atnaujinti Komisijos veiklos, jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas surašant dokumentą, kuriame yra konstatuojama neteisėta veika.
4.5. Teismas, priimdamas sprendimą, galimai buvo šališkas.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-689/2019 panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. vasario 5 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
5.2. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti vertinamas tik kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kuriuo šalys grindžia savo poziciją, tačiau nėra laikytinas didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu.
5.3. Ikiteisminio tyrimo byla buvo išreikalauta, tačiau apeliantė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų galima susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar medžiagos dalimi. Be to, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas kartu su ieškiniu.
5.4. Prejudiciniu sprendimu gali būti laikomi tik teismo nustatyti konkretūs faktai, o ne prokuroro pateiktas įrodymų vertinimas.
5.5. Apeliantė neanalizavo susiklosčiusios situacijos, nevertino ieškovo veiksmų ir kitų duomenų apie tariamą smurtą, todėl nepagrįstai priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš užimamų pareigų.
5.6. Jei išnyksta pagrindas, dėl kurio buvo nutrauktas tarnybinis patikrinimas, tyrimas turi būti atnaujinamas.
5.7. Jei apeliantei bylos nagrinėjimo metu buvo kilusi abejonė teismo objektyvumu ir nešališkumu, galėjo reikšti nušalinimą, tačiau tokių prašymų nebuvo pateikta.
6. Byloje 2020 m. sausio 16 d. nutartimi sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. vasario 13 d., 14.00 val.
7. 2020 m. vasario 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir nutarta sustabdyti civilinės bylos e2A-329-613/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 3 dalį.
8. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas ieškovo R. V. atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-439/2020, vėl panaikintas Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir byla grąžinta Tauragės AVPK tam, kad būtų pašalinti minėtoje nutartyje nurodyti trūkumai. Ieškovo atstovo įsitikinimu, policijos pareigūnai galimai sąmoningai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų, dėl to administracinio nusižengimo tyrimo procesas užsitęsė nepateisinamai ilgą laiką, dėl minėtų policijos pareigūnų veiksmų nėra galimybės išnagrinėti civilinę bylą dėl R. V. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Prašė vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
9. Atsakovai Tauragės rajono savivaldybė ir Tauragės rajono savivaldybės taryba pateikė nuomonę dėl ieškovo atstovo pareikšto prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad palaiko prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovų vertinimu, byla gali būti nagrinėjama ir nepasibaigus administracinei bylai.
10. 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, kad(duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 1 d. tarp ieškovo ir (duomenys neskelbtini) ieškovo darbo kabinete įvyko pokalbis dėl (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 2 d. ieškovas sužinojo, kad nepilnamečio mokinio vardu buvo surašytas pareiškimas dėl prieš jį panaudoto smurto, kuris Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo perduotas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės AVPK), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš nepilnametį panaudoto smurto. Apie Tauragės AVPK pateiktą pranešimą buvo informuoti Tauragės rajono savivaldybės meras ir taryba, o taip pat visuomenės informavimo priemonės. 2018 m. spalio 3 d. pranešimu Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius apie galimą panaudotą smurtą prieš nepilnametį asmenį mokymo įstaigoje informavo atsakovą. Pranešimą apie galimą smurtą prieš nepilnametį mokymo įstaigoje gavęs Tauragės rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. P1-46 ieškovą nušalino nuo pareigų bei sudarė ieškovo tarnybinės veiklos tyrimo komisiją. 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. M. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė ikiteisminį tyrimą dėl nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nutraukti. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1/402 pripažino ieškovą panaudojus smurtą prieš vaiką, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d. atleido ieškovą iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įpareigojo Tauragės rajono savivaldybės merą nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. 2019 m. balandžio 19 d. pasibaigus ieškovo laikinam nedarbingumui, ieškovas buvo atleistas iš pareigų. Ieškovas su atleidimu nesutiko, kreipėsi į teismą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista speciali ieškovo atleidimo procedūra, nes įstatymai nenumato pareigos atnaujinti Komisijos veiklos, jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas surašant dokumentą, kuriame yra konstatuojama neteisėta veika. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Dėl ginčo
12. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista speciali ieškovo atleidimo procedūra, nes įstatymai nenumato pareigos atnaujinti Komisijos veiklos, jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas surašant dokumentą, kuriame yra konstatuojama neteisėta veika. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
13. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).
15. Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.) 59 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.) 59 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, jog švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas.
16. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodyta, kad Tarnybinis patikrinimas baigiamas arba nutraukiamas komisijai surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo išvada kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama savininkui (14 punktas). 16 punkte nustatyta, kad savininkas susipažinęs tarnybinio patikrinimo išvada priima vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; pripažinti, kad vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos; pripažinti, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nebuvo padarytas; vadovas yra nepriekaištingos reputacijos; dėl tolesnio tyrimo kreiptis į teisėsaugos institucijas (jei komisijos buvo nustatyta galimų vadovo nusikalstamos veikos požymių).
17. Kaip byloje nustatyta, 2018 m. spalio 2 d. nepilnamečio mokinio vardu buvo surašytas pareiškimas dėl panaudoto smurto, kuris Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo perduotas Tauragės AVPK, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš nepilnametį panaudoto smurto. Gavęs pranešimą apie galimą smurtą prieš nepilnametį mokymo įstaigoje Tauragės rajono savivaldybės meras 2018 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. P1-46 ieškovą nušalino nuo pareigų bei sudarė ieškovo tarnybinės veiklos tyrimo komisiją. 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. M. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė ikiteisminį tyrimą dėl nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nutraukti, taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarnybinio patikrinimo komisijos veikla ir tarnybinis patikrinimas 2018 m. lapkričio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukus, turėjo būti atnaujintas, nes tarnybinio patikrinimo komisija turėjo atlikti tyrimą apie galimas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, parengti ir pateikti išvadą, kurios pagrindu Tauragės rajono savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimą dėl ieškovo tinkamumo dirbti mokyklos direktoriaus pareigose, tačiau tarnybinio patikrinimo komisija, prokuratūrai ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, toliau tarnybinio tyrimo nebevykdė, o Tauragės rajono savivaldybės taryba neturėdama tarnybinio patikrinimo išvadų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1/402 pripažino ieškovą panaudojus smurtą prieš nepilnametį moksleivį, tokius veiksmus vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d. atleido ieškovą iš (duomenys neskelbtini) pareigų.
18. Apeliantė teigia, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažintas ieškovo smurto prieš nepilnametį asmenį faktas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo iš naujo vertinti šios aplinkybės. Šie argumentai atmestini.
19. Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo matyti, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba konstatavo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą vadovaudamasi šiais dokumentais: 2018 m. spalio 2 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Nr. 10 SD-471 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto komitetui, kuriuo buvo pateikta informacija apie telefonu gautą (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) R. V. galimai smurtavo prieš (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-47515-18 ir 2018 m. gruodžio 5 d. Tauragės AVPK pranešimu Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto komitetui apie 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovui surašytą administracinių nusižengimų protokolą ir priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 3 dalyje ieškovui buvo paskirta 90 Eur dydžio piniginė bauda.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 182 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo įrodinėjimo, 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmiau nurodyti faktai yra prejudiciniai. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus, todėl šios taisyklės taikymas neturi būti išplėstas.
21. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuratūra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, išduodančių oficialiuosius rašytinius dokumentus, tačiau, ne kiekvienas prokuratūros išduotas dokumentas gali būti tokiu laikomas. Viena iš prokuratūros funkcijų – ikiteisminio tyrimo atlikimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Pagal BPK 214 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti apskundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jo sprendimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris taip pat įvertina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tik tokia tvarka ir forma gali būti paneigiamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atitinkamai įrodinėjimo civilinėje byloje procesui galintis būti svarbiu faktas. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. B. v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-146/2011). Taigi didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo pirmiau nurodytus išaiškinimus turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės rajono prokuratūros prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota ieškovo neteisėta veika, tai yra, fizinio smurto prieš nepilnametį faktas, todėl remtis šiuo nutarimu kaip įrodymu, patvirtinančiu fizinio smurto prieš nepilnametį panaudojimą, nėra pagrindo.
22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-59-689/2019 panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. vasario 5 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi grąžinus administracinio nusižengimo bylą, Tauragės AVPK 2019 m. gruodžio 23 d. pripažino nukentėjusiuoju nepilnametį D. S. ir tą pačią dieną surašė R. V. administracinio nusižengimo protokolą. Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą, sprendė, kad R. V. administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas turės įtakos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį. Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėja A. S. 2020 m. birželio 2 d. nutarimu pripažino kaltu R. V. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam įspėjimą. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. 2020 m. birželio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą Tauragės AVPK, motyvuojant tuo, kad buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, t. y. surašant R. V. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį, į protokolą neįrašytas administracinis nurodymas. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas ieškovo R. V. atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vėl panaikintas Tauragės AVPK Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir byla grąžinta Tauragės AVPK tam, kad būtų pašalinti minėtoje nutartyje nurodyti trūkumai. Ieškovo atstovo įsitikinimu, policijos pareigūnai galimai sąmoningai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų, dėl to administracinio nusižengimo tyrimo procesas užsitęsė nepateisinamai ilgą laiką, dėl minėtų policijos pareigūnų veiksmų nėra galimybės išnagrinėti civilinę bylą dėl R. V. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla kilusi iš darbo santykių, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir koncentracijos principus 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu panaikino Tauragės AVPK Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. 2020 m. birželio 2 d. nutarimą, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą R. V. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 3 dalį nutraukė, taigi darytina išvada, kad nei 2018 m. gruodžio 19 d. atleidžiant ieškovą iš (duomenys neskelbtini) pareigų, nei nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra įvykdęs administracinės teisės nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje.
23. Taip pat byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. administracinėje byloje nukentėjusiuoju pripažinto nepilnamečio D. S. įstatyminė atstovė L. K. pateikė pareiškimą Tauragės AVPK, kuriame prašo administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti, be kita ko, nurodė, kad jos sūnaus teiginiai apie patirtą smurtą buvo tik vaikiškas siekis atkeršyti R. V., policijai pareiškimą parašė suklaidinta (duomenys neskelbtini) darbuotojų, taip pat nurodė, kad D. S. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), kai buvo grįžęs į Lietuvą jai pasakė, kad R. V. jo atžvilgiu smurto nevartojo, D. S. buvo nuvykęs pas R. V. atsiprašyti, kad nepagrįstai apkalbėjo.
24. Taigi nesant atsakovės pateiktos Švietimo įstatymo nustatyta tvarka tarnybinio patikrinimo išvados, ikiteisiminio tyrimo nutarime nurodytų duomenų nelaikant prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, esant nutrauktai administracinio nusižengimo bylai R. V. atžvilgiu dėl ATPK 72 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, taip pat nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareiškimui dėl bylos nutraukimo, nes kaip minėta, L. K. teigimu, R. V. smurto jos sūnaus atžvilgiu nenaudojo, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados apie ieškovo neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. gruodžio 19 d, Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-402, kuriuo konstatuotas šiurkštus ieškovo darbo pareigų pažeidimas bei nuspręsta atleisti ieškovą iš (duomenys neskelbtini) pareigų, laikytinas neteisėtu (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad LITEKO duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės mero 2020 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. P1-45 R. V. atleistas iš direktoriaus pareigų tik kitu nei nagrinėjamu atleidimo pagrindu, tai yra pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ( darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla).
25. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas, priimdamas sprendimą ir darydamas išvadas, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais (ikiteisminio tyrimo medžiaga), todėl buvo pažeistos atsakovės teisės į gynybą.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 17 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-464-760/2019 teismas rengdamasis bylos nagrinėjimui, minėta nutartimi nurodė, kad būtina išreikalauti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo bylą Kr. 01-1-47515-18. 2019 m. sausio 17 d. Tauragės apylinkės teismas kreipėsi į Klaipėdos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą prašydamas iki 2019 m. vasario 11 d. pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1- 47515-18. 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 4-S-228 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra informavo, kad ikiteisminio tyrimo byla teismui pristatyta 2019 m. sausio 11 d., taigi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista apeliantės teisė į teisminę gynybą.
27. Taip pat atmestini ir apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo ir netinkamo įrodymų vertinimo.
28. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai dėl teismo posėdžio viešumo, dalyvaujančių byloje asmenų prašymų, pateiktų bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nagrinėjimo yra netenkinantys proceso šalies ar jai nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą bei tai, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, išvadas rėmė prieštaringais įrodymais, rėmėsi įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės Tauragės rajono savivaldybės 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis
Giedrė Seselskytė