T-1299-754/2010

      VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Vilniaus Doleta“ atstovo Arno Dilkevičiaus skundą dėl Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2010-09-24 nutarimo,

n u s t a t ė :

2009-08-21 Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal UAB „Vilniaus Doleta“ direktoriaus A.Dilkevičiaus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00144-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 210 str. ir 211 str. dėl to, kad buvęs UAB „Vilniaus Doleta“ darbuotojas V. R. už atlyginimą perdavė pareiškėjo konkurentui UAB „Rūdupis“ UAB „Vilniaus Doleta“ priklausančias kompiuterines bylas su jos gaminamos produkcijos projektais, duomenimis apie pirkėjus, gaminių kainas, duomenis apie konstrukcijoms naudojamų medžiagų tiekėjus, bendrovės dalyvavimą atskiruose statybos projektuose, sudarančias bendrovės komercines paslaptis, tuo padarydamas bendrovei didelę žalą, o UAB „Rūdupis“ neteisėtai už atlyginimą įgijo pareiškėjo komercines paslaptis ir gautą informaciją panaudojo savo veikloje. 

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės K.Verbickaitės 2010-08-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00144-09 buvo nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 210 str. ir 211 str., 294 str. 2 d., 166 str. 1 d., 198 str. 1 d. požymių.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Rėksnio  2010-09-24 nutarimu buvo atmestas UAB „Vilniaus Doleta“ direktoriaus A. Dilkevičiaus skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės K.Verbickaitės 2010-08-05 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00144-09 panaikinimo.

 Pareiškėjas skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Rėksnio  2010-09-24 nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis yra priimtas neatsižvelgiant į visų faktinių bylos aplinkybių visumą ir jų tarpusavio ryšį, apsiribojant tik tam tikrų ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų atskirų epizodų vertinimu. Ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas remiantis tik tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra žinomos ikiteisminio tyrimo pareigūnams iš prieštaringų liudytojų parodymų. Siekiant nustatyti V. R. ir UAB „Rūdupio“ kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imamasi aktyvių veiksmų papildomiems duomenims gauti: nebuvo išreikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų jokie galimi ir baudžiamajai bylai svarbūs duomenys ir daiktai, kurie galėtų patvirtinti V. R. ir UAB „Rūdupis“ kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Vien liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti kad V. R. atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją UAB „Rūdupis“. Vertinant aplinkybę, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti perduota įvairiais būdais, tik visos V. R. bei UAB „Rūdupis“ korespondencijos ir susirašinėjimo analizė gali padėti išsiaiškinti galimai padarytų V. R. ir UAB „Rūdupis“ nusikalstamų veikų faktą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė veiksmų išreikalauti iš UAB „Rūdupis“ papildomų įrodymų, neišreikalavo UAB „Rūdupis“ darbuotojų elektroninių laiškų, vadovavosi tik V. R. elektroniniais laiškais, kuriuos savo iniciatyva fiksavo pareiškėjas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarime darant išvadą, kad V. R. veiksmuose nebuvo LR BK 211 str. numatytos veikos, buvo remiamasi tik liudytojų parodymais. Siekiant atskleisti galimos nusikalstamos veikos padarymo faktą bei visas su tuo susijusias aplinkybes, ikiteisminio tyrimo duomenys turi būti renkami visais įstatyme numatytais ir konkrečioje situacijoje galimais būdais iš įvairių informacijos šaltinių. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo pateikiami duomenys bei prieštaringi liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 211 str. požymių V. R. veiksmuose konstatavimui. Ikiteisminio tyrimo metu pastebėjus, kad liudytojai pateikia prieštaringus parodymus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pareigą imtis visų galimų įstatyme numatytų veiksmų, siekiant pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines bylos aplinkybes.

Nutarime nurodoma aplinkybė, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą atskirais atvejais pareiškėjo nurodoma turtinės žalos suma nevienoda. Pareiškėjo nuomone, priežastiniam ryšiui tarp V. R. veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, jei jos dydis viršija 150 MGL, neturi reikšmės konkretus pareiškėjui sukeltas turtinės žalos dydis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, galinčios patvirtinti ar paneigti konfidencialią paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo faktą: kokiu būdu UAB „Rūdupis“ galėjo išleisti analogiškus pareiškėjo pagamintiems gaminiams produktus, ar tokius produktus įmanoma pagaminti neturint pareiškėjo konfidencialią paslaptį sudarančios informacijos, nebuvo surinkta duomenų apie UAB „Rūdupio“ išplatintus analogiškus pareiškėjo gaminiams produktus, jų pagaminimo būdą, technologiją bei skirtumą nuo pareiškėjo gaminių, todėl nebuvo vertinamos galimo konfidencialios informacijos atskleidimo aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuojama konkrečių įmonių produkcija, jos dizaino ir technologinių sprendimų sukūrimo dokumentai.

Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nebuvo vertinami UAB „Rūdupis“ atstovų veiksmai, šios bendrovės tarpusavio ryšiai su V. R., priežastinis ryšys tarp V. R. veiksmų ir UAB „Rūdupis“ veiklos, vykdant komercinę-ūkinę veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Rūdupis“ veiksmai nebuvo vertinami pagal LR BK 210 str. požymius. Nutarimo išvada, kad nesant pakankamai duomenų dėl V. R. nusikalstamų veiksmų, nėra pagrindo teigti esant UAB „Rūdupis“ veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrįsta.

LR BK 210 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už neteisėtą komercine paslaptimi laikomos informacijos įgijimą ar jos perdavimą kitam asmeniui. LR BK 211 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už komercine paslaptimi laikomos informacijos, kuri yra jam patikėta ar arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, atskleidimą, jei ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui. Abu šiuos nuskatimus vienija jo objektyvusis požymis –dalykas – komercine paslaptimi laikoma informacija. Pareiškėjas savo skunde remiasi LR CK 1.116 str. suformuota komercinės paslapties samprata. Šiame straipsnyje yra pabrėžiami du informacijos, laikomos komercine paslaptimi aspektai; jos potencialus ar tikras komercinis vertingumas dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir jos neprieinamumas dėl to, kad jos savininkas ėmėsi protingų pastangų apsaugoti jos slaptumą Asmuo už komercinės informacijos atskleidimą ar neteisėtą jos gavimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kai įstaigoje yra sukurti informacijos, laikomos komercine paslaptimi, saugos teisiniai pagrindai: parengtas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas, nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis, nustatyta tokių asmenų supažindinimo su komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis ir jų perspėjimo apie šių žinių atskleidimą ar praradimą tvarka. 

Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės komercinę vertę turinti informacija  buvo pasaugota tuo, kad ji buvo patalpinta kompiuteriniame tinkle, prieinamame tik jos darbuotojams, jos neprieinamumas tretiesiems asmenims buvo nustatytas įmonės darbo tvarkos taisyklėse, su šiomis taisyklėmis buvo supažindinti visi darbuotojai, tame tarpe ir V. R.. Prokurorė K. Verbickaitė savo 2010-08-05 nutarime teisingai konstatavo, kad UAB „Vilniaus Doleta“ nesiėmė pakankamų saugos priemonių, kad apsaugotų komercinę reikšmę turinčią informaciją: pareiškėjo nurodytu galimai nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu bendrovėje nebuvo komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo, nenustatytas sąrašas asmenų, turinčių teisę susipažinti su šia informacija, bendrovės vidaus aktais nenustatyta šių asmenų supažindinimo su konfidencialia bendrovės informacija tvarka ir jų perspėjimo apie jų praradimą ar atskleidimą tvarka. Pareiškėjo minimų darbo tvarkos taisyklių 111.3 numatyta tik drausminė atsakomybė už komercinių, technologinių, finansinių duomenų, paslapčių atskleidimą, jų pranešimą konkuruojančioms įmonėms, žiniasklaidai ar tretiesiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tik 2009-04-01 įmonėje buvo priimtas įsakymas Nr. ĮS-B-3.1 „Dėl konfidencialios informacijos saugojimo taisyklių patvirtinimo“. Byloje nėra duomenų, kad V. R. būtų su jomis supažindintas. Liudytojai bendrovės darbuotojai M. R., L. S. nurodė, kad neprisimena, kad būtų pasirašę pasižadėjimą ar sutartį dėl komercinės paslapties atskleidimo, tai buvo padaryta tik po to, kai paaiškėjo faktai dėl bendrovės komercinės informacijos perdavimo tretiesiems asmenims. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio turimo medžiagoje nesurinkta pakankamai duomenų apie LR BK 210 str. ir 211 str. numatytų nusikalstamų veikų dalyko buvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimą, perdavimą, atskleidimą yra numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė bei civilinė atsakomybė.

Pareiškėjo argumentas, kad prokurorai priėmė 2010-08-05 ir 2010-09-24 nutarimus, neatlikę visapusiško ir pilno aplinkybių tyrimo, vadovaudamiesi tik UAB „Vilniaus Doleta“ pateikta informacija, ir liudytojų apklausomis, nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo renkama informacija apie UAB „Rūdupis“ tiekėjus, langų profilių brėžinius, (T. IV b.l. 19-20).

Prokurorė K. Verbickaitė, vertindama V. R. veiksmus LR BK 211 str. atžvilgiu, vadovavosi V. R. elektorinių laiškų turinio analize, su jais susijusių asmenų apklausos protokolais, ir padarė išvadą, kad jie neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad V. R. teikė konkuruojančiai įmonei UAB „Rūdupis“ komercinę reikšmę turinčią informaciją, o tik įrodo, kad jis bendravo su šia įmone savarankiškai vykdydamas analogišką  veiklą, kadangi bendrovės teisės aktai nedraudė šalia pagrindinio darbo užsiimti individualia veikla.  Pareiškėjas teikia argumentą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apsiribojo tik jų pateikta elektroninio V. R. susirašinėjimo medžiaga, tačiau neišreikalavo UAB „Rūdupis“ elektroninio susirašinėjimo medžiagos. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Konstitucijoje yra įtvirtintas asmenų susižinojimo neliečiamumo principas. Jis gali būti pažeistas tik turint realų pagrindą teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Išanalizavusi pareiškėjo pateiktą V. R. susirašinėjimo informaciją, apklaususi liudytojus, prokurorė priėjo išvados, kad šie duomenys neatskleidžia objektyvių faktinių duomenų, kad V. R. perdavė komercines paslaptis tretiesiems asmenims.

Pareiškėjas kaip ikiteisminio tyrimo neišsamumą nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuojama konkuruojančių įmonių produkcija, jos dizaino ir technologinių sprendimų sukūrimo dokumentai, todėl nebuvo tiriama, kokiu būdu UAB „Rūdupis“ galėjo išleisti analogiškus pareiškėjo pagamintiems gaminiams produktus, ar tokius produktus įmanoma pagaminti neturint pareiškėjo konfidencialią paslaptį sudarančios informacijos, nebuvo surinkta duomenų apie UAB „Rūdupio“ išplatintus analogiškus pareiškėjo gaminiams produktus, jų pagaminimo būdą, technologiją bei skirtumą nuo pareiškėjo gaminių. Pareiškėjas pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodo, kad UAB „Rūdupis“ į rinką išleisdavo analogiškus produktus, praėjus vos kelioms savaitėms nuo jų sukūrimo ir pristatymo klientams, ir tai jo nuomone įrodo, kad UAB „Rūdupis“ neteisėtu būdu gavo informaciją apie pareiškėjo gamybos technologijas. Tai yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Tam, kad konstatuoti asmens veikoje  LR BK 210 str. ir 211 str. numatytų nusikaltimų sudėtį, turi būti nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais asmuo neteisėtai gavo, perdavė ar atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Įmonių sukurtos produkcijos, gamybos technologijų panašumas yra tik subjektyvios prielaidos teigti, šis panašumas yra nulemtas neteisėtų komercinių paslapčių įgijimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ši produkcijos panašumas įrodo neteisėtą komercinės informacijos perėmimą iš kitos įmonės. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 210 str., 211 str. yra galima tik nustačius konkrečius veiksmus, kuriais buvo gauta ar perduota, atskleista komercine paslaptimi laikoma informacija. Ikiteisminis tyrimas buvo orientuotas surinkti duomenis apie tokių veiksmų buvimą.

Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad nebuvo vertinamas priežastinis ryšys tarp V. R. veiksmų ir UAB „Rūdupis“ veiklos, vykdant komercinę-ūkinę veiklą, nepagrįstas. Apklausti UAB „Rūdupis“ darbuotojai nurodė, kad tarp jų bendrovės veiklos ir V. R. buvo užsimezgę  santykiai kaip su jų bendrovės klientu, kuris atliko tarpinius veiksmus dėl projekto „Žiemos sodas“.  Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 211 str., yra reikšmingas priežastinis ryšys tarp V. R. veiksmų ir UAB „Vilniaus Doleta“ patirtos žalos. Pareiškėjas nurodė, kad priežastiniam ryšiui tarp V. R. veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos neturi reikšmės tikslus padarytos žalos dydis, jei jis viršija 150 MGL. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras V. Rėksnys savo nutarime konstatavo priežastinio ryšio nebuvimą ne dėl to, kad pareiškėjas netiksliai įvardijo neturtinės žalos dydį, o todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo konstatuota, kad V. R. atskleidė komercinės paslapties statusą turinčią informaciją konkuruojančiai įmonei.

Teismas laiko, kad ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 210 str. UAB „Rūdupis“ atžvilgiu yra nutrauktas pagrįstai dar ir dėl to, kad UAB „Rūdupis“ pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus negali būti nusikalstamos veikos subjektas. Vadovaujantis LR BK 20 str. 1 d. juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. LR BK 210 str. nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui, padariusiam šiame straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausus su V. R. elektroniniu paštu susirašinėjusius UAB „Rūdupis“ darbuotojus, išanalizavus jų elektroninio susirašinėjimo turinį, nebuvo nustatyta konkrečių šios bendrovės darbuotojų neteisėto UAB „Vilniaus Doleta“ komercinės paslapties turinį turinčių žinių gavimo faktų.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teisėja daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 210 str. UAB „Rūdupis“ atžvilgiu ir dėl nusikalstamos veikos LR BK 211 str. V. R. atžvilgiu buvo nutrauktas pagrįstai, naikinti Vilniaus apylinkės prokuroro V. Rėksnio 2010-09-24 nutarimo teismas neturi pagrindo.    

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  62-64 str. 173 str., 214 str., teismas     

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo UAB „Vilniaus Doleta“ atstovo Arno Dilkevičiaus skundą dėl Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2010-09-24 nutarimo.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

            Teisėja                                                                                     Alberta Baltušytė

                                                            (parašas)

Nuorašas tikras: