Civilinė byla Nr. 2A-496-516/2018
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01255-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Babrungo slėnis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1744-259/2017 pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Babrungo slėnis“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrovė (ieškinio pareiškimo metu buvo restruktūrizuojama, šiuo metu – bankrutuojanti, todėl toliau – ir BKB) „Blauzdžių agroservisas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Babrungo slėnis“ 46 097,59 Eur įsiskolinimą, 13 578,62 Eur palūkanų už praleistą prievolės įvykdymą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašališkai atliktą 2016 m. balandžio 18 d. įskaitymą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad prasidėjus jos restruktūrizavimo procesui buvo nustatyta, jog ieškovei iki šiol negražintas 46 097,59 Eur atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ įsiskolinimas, kuris buvo fiksuotas ir 2016 m. balandžio 18 d. Skolų suderinimo akte, išsiųstame atsakovei. Minėtame akte ieškovė nurodė, kad pagal bendrovės turimus buhalterinės apskaitos duomenis atsakovė 2016 m. balandžio 15 d. duomenimis yra skolinga 46 097,59 Eur sumą, bei pažymėta, jog jeigu per 10 dienų nebus gautas pasirašytas 1 egz. akto, skolos likutis bus laikomas teisingu. Nei prieštaravimų, nei pasirašyto akto ieškovė iš atsakovės negavo iki kol atsakovė pateikė vienašališkai pakoreguotą skolų suderinimo aktą teismui. Tačiau, ieškovės teigimu, ji neturi jokių dokumentų, patvirtinančių užskaitos atlikimą ar prievolės atsakovei egzistavimą. Kadangi atsakovė neturėjo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovei, ieškovė papildomai prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą 2016 m. balandžio 18 d. įskaitymą.
3. Ieškovė paaiškino, kad pagal jos turimus duomenis, atsakovės įsiskolinimas atsirado dėl ieškovės atliktų mokėjimų (bankinių pavedimų) už atsakovės prievoles tretiesiems asmenims. Nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. spalio 31 d. ieškovė atliko pavedimus už atsakovės prievoles už bendrą 38 894,25 Eur (134 227,07 Lt) sumą. Atsakovė pagal kasos pajamų orderį serija KB Nr.00254 įmokėjo į ieškovės sąskaitą 1 774,88 Eur (6 128,29 Lt). Tuo pagrindu liko 37 119,37 Eur atsakovės įsiskolinimas. Taip pat pagal 2011 m. rugsėjo 9 d. Kasos pajamų orderio kvitą serija BS Nr. 11 KB „Blauzdžių agroservisas“ suteikė 6 082,02 Eur (21 000 Lt) paskolą atsakovei, kurios atsakovė nėra grąžinusi. Paskola nebuvo terminuota, todėl atsakovė privalo ją grąžinti ieškovei pareiškus reikalavimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. atliko 2 896,20 Eur (10 000 Lt) mokėjimą už atsakovę – lėšos buvo skirtos UAB „Babrungo slėnis“ įsipareigojimams pagal 2007 m. gruodžio 17 d. kredito sutartį dengti. Taigi, ieškovei įvykdžius prievoles už atsakovę bendrai už 40 015,57 Eur (37 119,37 Eur + 2 896,20Eur = 40 015,57 Eur), ji įgijo teisę reikalauti šią sumą priteisti iš atsakovės. Bendra atsakovės neįvykdytų prievolių ieškovei suma sudaro 46 097,59 Eur (40 015,57+6 082,02 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 46 097,59 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė, priteisdamas valstybei iš atsakovės 7,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis susidarė atsakovės 46 097,59 Eur (38 894,25 Eur + 2 896,20 Eur + 6 082,02 Eur – 1 774,88 Eur) skola ieškovei. Skolos susidarymo fakto bei skolos dydžio atsakovė neginčijo, tačiau įrodinėjo, kad ieškovė taip pat yra skolinga atsakovei 67 287,93 Eur sumą, todėl atsakovė įstatymo nustatyta tvarka yra atlikusi tarp šalių susidariusių skolų įskaitymą, po kurio ieškovė neteko reikalavimo teisės į ieškinyje nurodomą skolos sumą.
6. Pasisakydamas dėl atsakovės įrodinėjamos 35 737,42 Eur ieškovės skolos už parduotas karves, teismas, įvertinęs liudytojų duotus parodymus, nustatė, kad UAB „Babrungo slėnis“ 2009 – 2010 metais pardavė gyvulius UAB „Daigintras“ ir UAB „Utenos mėsa“, o pinigus grynais pinigais pagal pinigų išmokėjimo kvitus iš minėtų bendrovių gavo UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D. Ž., bei fiziniai asmenys E. S., E. C.. Kad nurodyti asmenys būtų perdavę gautus pinigus ieškovei KB „Blauzdžių agroservisas“, jokių įrodymų, teismo vertinimu, byloje nėra, todėl teismas nurodė netikintis ir atmetantis liudytojų D. Ž. ir E. S. teiginius, kad jie perdavė pinigus ieškovei. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovė nepagrindė įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis teiginių, jog ieškovė 2009 – 2010 metais gavo pinigus už UAB „Babrungo slėnis“ parduotus galvijus (35 737,42 Eur) ir kad dėl to ieškovė yra skolinga atsakovei 35 737,42 Eur sumą.
7. Pasisakydamas dėl atsakovės įrodinėjamos ieškovės 20 158,82 Eur skolos už perduotą kilnojamąjį turtą (gardus, girdyklas, melžimo aikšteles, melžimo aparatą, siurblį), teismas nurodė, kad jokių rašytinių įrodymų (perdavimo–priėmimo akto, buhalterinių dokumentų), kad UAB „Babrungo slėnis“ yra perdavęs KB „Blauzdžių agroservisas“ minėtą kilnojamąjį turtą, atsakovė nepateikė. Be to, teismas pažymėjo, kad tuometinis UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D. Ž. paaiškino, jog jam žinoma apie gardų, girdyklų, melžimo aikštelių, melžimo aparato, siurblio perdavimą į bendrovę „Panoterių ūkis“, tokį paliepimą, liudytojo teigimu, jam davė bendrovės akcininkas O. K. R.. Liudytojas S. Č. paaiškino, kad dalyvavo perduodant gardus, girdyklas, melžimo aikšteles, melžimo aparatą, siurblį KB „Blauzdžių agroservisas“, joks perdavimo–priėmimo aktas nebuvo surašytas, jam nurodymą išmontuoti įrenginius davė tuometinis UAB „Babrungo slėnis“ direktorius D. Ž. telefonu, ir liudytojas žino, kad D. Ž. minėtus gardus, melžimo aikšteles pervežė į Panoterių ūkį. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma paneigia atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad kilnojamasis UAB „Babrungo slėnis“ turtas – gardai, girdyklos, melžimo aikštelės, melžimo aparatas, siurblys – buvo perduotas ieškovei.
8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jos turimą ir galiojantį 67 287 Eur reikalavimą į ieškovę, pripažino, jog vien dėl to atsakovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atlikti įskaitymo. Teismas nurodė nelaikantis liudytojo S. Č. paaiškinimus, kad jis į gautą 2016 m. balandžio 18 d. skolų suderinimo aktą ranka įrašė ieškovės skolą ir tokį aktą po kurio laiko išsiuntė ieškovei paprastu paštu, pakankamu pagrindu pripažinti, jog atsakovė ieškovei tinkamai pranešė apie įskaitymą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino negaliojančiu atsakovės atliktą vienašalį tarpusavio skolų su ieškove įskaitymą.
9. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti palūkanų, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovė, prieš pervedant pinigus ar po to, susitarė dėl minėtų sumų grąžinimo terminų, todėl teismas vertino, jog atsakovės prievolės grąžinti susidariusios skolos sumą yra neterminuotos. Teismas pažymėjo, kad kadangi ginčo prievolės atsiskaityti yra neterminuotos, jų vykdymas galimas tik pareikalavus, o byloje nėra jokių duomenų, jog nustatyta tvarka ieškovė būtų pareikalavusi grąžinti susidariusią skolą. Teismas sprendė, kad ieškovė pareikalavo grąžinti skolos sumą tik kreipdamasi į Šakių rajono apylinkės teismą 2016 m. spalio 10 d. pareiškimu, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 13 578,62 Eur palūkanų sumą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. UAB „Babrungo slėnis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 25 156,70 Eur ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė dar 2017 m. liepos 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad susipažinus su apskaitos žurnalais matyti, jog kaip atsakovės gautos lėšos yra užfiksuotas gyvulių pardavimas pagal ieškovės 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą GAA Nr. 8084335, 8084336, 8084337, suma – 42 816,00 Lt (12 400,37 Eur). Tačiau iš šios sąskaitos matyti ir tai, kad ieškovė gyvulius yra pardavusi ne atsakovei, o įmonei KroesEn Jansma VDF, atsakovė šioje sąskaitoje nurodytais gyvuliais nedisponavo ir jų niekada neturėjo, todėl ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja 12 400,37 Eur. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neginčijo 46 097,57 Eur skolos ieškovei, nes atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti visiškai, o papildomai minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad nesutinka su 42 816,00 Lt (12 400,37 Eur) reikalavimo suma. Šiuo atveju ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad karvės pagal 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą GAA Nr. 8084335, 8084336, 808433 buvo perduotos atsakovei, tačiau šių aplinkybių teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo.
10.2. Teismo išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė yra gavusi pinigines lėšas iš UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Daigintras“ už atsakovės pastariesiems parduotus galvijus, nepagrįstos, nes teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, kad teisiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovės, fiziniai asmenys E. S. ir E. C. nėra pašaliniai tretieji asmenys, o yra tiesiogiai susiję su ieškove ir yra jos atstovai. E. S. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. buvo ieškovės vienasmenis valdymo organas – administracijos vadovas. Liudydamas teisme E. S. nurodė, kad E. C. buvo ieškovės darbuotoja – fermos vedėja, kuri taip pat turėjo teisę priimti pinigus. Atsakovės prievolės ieškovei atsirado laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2010 m. spalio 31 d. bei 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. kovo 14 d. Atsakovė neturėjo jokių tarpusavio prievolių su fiziniais asmenimis E. S. ir E. C., todėl visos jų gautos sumos yra susijusios su ieškovės ir atsakovės tarpusavio prievolėmis. Pinigų gavimą pagal kiekvieną iš byloje esantį pinigų išmokėjimo kvitą yra pripažinęs teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S.. Jeigu piniginės lėšos yra sumokamos juridinio asmens valdymo organui, tai laikoma, kad šias pinigines lėšas gavo juridinis asmuo. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.44 straipsnio taip pat matyti, kad jei prievolė įvykdoma juridinio asmens valdymo organui ar juridinio asmens atstovui, tai laikoma tinkamu prievolės juridiniam asmeniui įvykdymu. Kad toks buvo atsakovės prievolių vykdymas, patvirtina tai, jog E. S. 6 128,29 Lt, gautus pagal 2010 m. sausio 12 d. pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 031307, įnešė į ieškovės kasą ir pastaroji šias aplinkybes pripažįsta, nes šia suma mažina savo reikalavimus. Taigi, teismas nepagrįstai 44 045,07 Lt (12 856,87 Eur) nepripažino, kaip atsakovės prievolės ieškovei įvykdymo.
10.3. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad D. Ž., E. S., E. C. neperdavė ieškovei piniginių lėšų, o tai iš esmės lemia, jog yra suformuluojama prievolė šiems asmenims atsiskaityti su atsakove už gautus pinigus. Tačiau D. Ž., E. S. ir E. C. iš viso nebuvo įtraukti į bylą, todėl teismas padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
10.4. Esant ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimams, prievolės buvo sudengiamos. Tokią praktiką tarp šalių patvirtina ir ieškovės pateikti atsiskaitymų apskaitos žurnalai, kuomet tarpusavio įsipareigojimai buvo sudengiami kiekvienos operacijos metu, o kiekvienų metų ar mėnesio pabaigoje išvedamas bendras įsipareigojimų balansas. Todėl vien atsakovės prievolių įvykdymas ieškovei yra pakankamas prievolių įvykdymui ar įskaitymui pripažinti nuo prievolės įvykdymo momento. Atsakovės vadovo S. Č. 2016 m. balandžio 18 d. skolų suderinimo akte fiksuotas įskaitymas tik patvirtina, kad šalių tarpusavio prievolės buvo sudengiamos ir išvedamas prievolių likutis, o ne reikalaujama apmokėti visa susidariusi skola. S. Č. parodė, kad suderinimo aktą išsiuntė ieškovei paprastu paštu, tai atitiko įprastą susirašinėjimo praktiką, nes prievolių sudengimai buvo vykdomi, net nesiunčiant pranešimų, o tiesiog po kiekvienos operacijos, tad tokį pranešimą apie įskaitymą teismas nepagrįstai laikė netinkamu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
12. Apeliantės UAB „Babrungo slėnis“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigdamas, kad atsakovė neginčijo ieškovės BKB „Blauzdžių agroservisas“ prašomos priteisti iš atsakovės 46 097,59 Eur sumos, neanalizavo atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal ieškovės pridėtas 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitas faktūras Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336 karvės iš tikrųjų buvo parduotos būtent atsakovei, ir todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė šiose sąskaitose faktūrose nurodytą 42 816 Lt (12 400,37 Eur) sumą. Apeliantės teigimu, teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad fiziniai asmenys E. S. ir E. C. priėmė pinigus iš UAB „Utenos mėsa“ ir „Daigintras“, kurioms atsakovė pardavė galvijus, kaip teisėti ieškovės atstovai, todėl nepagrįstai nepripažino, kad buvo tinkamai įvykdyta 12 856,87 Eur atsakovės prievolė ieškovei. Be to, nurodydamas, kad D. Ž., E. S. ir E. C. neperdavė lėšų ieškovei, teismas, apeliantės vertinimu, suformulavo prievolę šiems asmenims atsiskaityti su atsakove už gautus pinigus, t. y. pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Galiausiai, atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė netinkamu S. Č. paliudytą pranešimą ieškovei apie atliktą įskaitymą, išsiunčiant skolų suderinimo aktą, tuo labiau kad tarp bylos šalių susiklosčiusi praktika patvirtina, jog tarpusavio prievolės buvo sudengiamos, net nesiunčiant atskirų pranešimų.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ką pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, remdamasi laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-10-31 jos atliktais mokėjimais už atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ prievoles tretiesiems asmenims, 2013-03-14 atliktu mokėjimu atsakovės prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti ir 2011-09-09 ieškovės atsakovei suteikta bet negrąžinta paskola, prašė priteisti iš atsakovės 46 097,59 Eur dydžio skolą.
15. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu ir prašydama ieškinį atmesti, teigė, kad ieškovė atsakovei taip pat buvo skolinga 67 287,93 Eur, todėl atsakovė atliko įskaitymą, atsakovės tuometiniam direktoriui S. Č. padarius įrašą ieškovės atsakovei siųstame 2016-04-18 skolų suderinimo akte ir išsiuntus pastarąjį aktą su įrašu ieškovei, po kurio (įskaitymo), atsakovės teigimu, ieškovė ne tik neteko reikalavimo teisės į atsakovę, bet ir pati dar liko skolinga atsakovei UAB „Babrungo slėnis“.
16. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).
18. Nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka tik vienos prievolės šalies valios, kartu išaiškinta ir tai, kad apie šią valią kita šalis turi būti informuojama, o jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).
19. Tam, kad įvyktų įskaitymas, t. y. atitinkama prievolė ar jos dalis baigtųsi, įskaitymą atliekanti prievolės šalis apie įskaitymą privalo pranešti kitai prievolės šaliai. Tik pranešus apie tai, kad prievolės šalis įskaitė prievolės šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, įvyksta įskaitymas ir įskaitymo institutu pasinaudojusios prievolės šalies turėta prievolė (ar jos dalis) kitai šaliai pripažįstama pasibaigusia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010).
20. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad apie atliktą įskaitymą pranešė ieškovei persiųsdama pastarajai ieškovės parengtą ir atsiųstą 2016-04-18 skolų suderinimo aktą su atitinkamu atsakovės direktoriaus S. Č. padarytu įrašu apie pačios ieškovės turimą skolą atsakovei. Tačiau ieškovė teigia tokio pranešimo iš atsakovės niekada negavusi ir iki pat civilinės bylos iškėlimo apie įskaitymą nieko nežinojusi, savo ruožtu atsakovė, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, patikimai pagrindžiančių, kad atsakovė apie įskaitymą iš tikrųjų pranešė ieškovei, nepateikė (CPK 178 straipsnis) – be S. Č. paaiškinimų teismo posėdyje ir pateiktos 2016-04-18 akto kopijos (be jokių siuntimo paštu žymų ar ieškovės parašų dėl gavimo), byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad minėtas 2016-04-18 skolų suderinimo aktas su S. Č. įrašu ranka apie ieškoves 67 287,93 Eur skolą atsakovei buvo siųstas ieškovei, kaip kad teigia atsakovė, paprastuoju paštu ir (ar) kad ieškovė jį buvo gavusi.
21. Nors apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika sudengti turimas priešpriešines prievoles be atskiro įspėjimo apie įskaitymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų ir šiems atsakovės argumentams pagrįsti (CK 178 straipsnis). Byloje esanti ieškovės vidaus dokumento – atsiskaitymų apskaitos žiniaraščio už 2010 metus – kopija, priešingai nei interpretuoja apeliantė, niekaip nepatvirtina nei to, kad tarp šalių susiklostė daugiamatė tarpusavio skolų sudengimo kiekvieną mėnesį ir (ar) kiekvienais metais praktika, nei tuo labiau jog apie norimą įvykdyti sudengimą (įskaitymą) šalys viena kitai nesiųsdavo jokių pranešimų ar kitaip apie atliktus sudengimus neinformuodavo.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu laikantis pozicijos, kad ieškovė neteko reikalavimo teisės į atsakovę būtent dėl įvykusio įskaitymo, dėl kurio atsakovės prievolė ieškovei visa apimtimi pasibaigė, tačiau nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie atsakovės nurodomą įskaitymą (CPK 178 straipsnis), laikytina, kad įskaitymas neįvyko ir įskaitymo institutu siekusios pasinaudoti atsakovės turėta prievolė kitai šaliai (ieškovei) pripažintina nepasibaigusia.
23. Kadangi nesant tinkamo pranešimo apie įskaitymą, įskaitymas, nepriklausomai nuo to, ar tenkinamos kitos CK 6.130 straipsnyje nurodytos sąlygos, negali įvykti, atsakovės argumentai, susiję su jos priešpriešinio vienarūšio reikalavimo į ieškovę turėjimo įrodinėjimu, atsakovei šioje byloje nepareiškus priešieškinio dėl skolos iš ieškovės priteisimo, nebeturi teisinės reikšmės ieškinio tenkinimo klausimui išspręsti ir plačiau šioje nutartyje nenagrinėjami, papildomai pastebint, kad atsakovės išdėstytos faktinės aplinkybės dėl, jos teigimu, turimos reikalavimo teisės į ieškovę gali būti kitos (atskiros) civilinės bylos nagrinėjimo objektu.
24. Atkeiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos, inter alia, atsakovės procesinių dokumentų turinio, matyti, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu rėmėsi tik įskaitymu, kaip jos prievolės ieškovei pasibaigimo pagrindu, o faktinėmis aplinkybėmis apie ieškovės skolą atsakovei už atsakovės kitiems juridiniams asmenims (UAB „Utenos mėsa“ ir „Daigintras“) parduotos karves (už kurias pinigus, atsakovės teigimu, gavo E. S. ir E. C.), apeliantė siekė pagrįsti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurį teigė įskaičiusi su ieškovės reikalavimu, turėjimą. Todėl apeliaciniame skunde atsakovės išdėstytas argumentas, kad S. S. ir E. C. (kaip, atsakovės nuomone, teisėtų ieškovės atstovų) gauti iš UAB „Utenos Mėsa“ ir UAB „Daigintras“ pinigai tūrėtų būti vertinami kaip atsakovės prievolės juridiniam asmeniui (ieškovei) per jo valdymo organus ar atstovus tinkamas įvykdymas (CK 6.44, 6.123 straipsniai), pripažintinas naujo, pirmosios instancijos teismo neanalizuoto ir atsakovės pirmosios instancijos teismui nepareikšto, faktinio prievolės pasibaigimo pagrindo nurodymu apeliaciniame skunde, kuris (argumentas) apeliacinės instancijos teismo šioje byloje nenagrinėtas, kaip pažeidžiantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, bei paneigiantis paties apeliacinio proceso tikslą bei esmę.
25. Kadangi, kaip nurodyta pirmiau, nesant įrodymų apie tinkamą pranešimą ieškovei dėl įskaitymo, nėra pagrindo pripažinti, jog įskaitymas apskritai įvyko, ir atitinkamai klausimas dėl atsakovės galimai turimos reikalavimo teisės į ieškovę šioje byloje nebeaktualus bei nespręstinas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti, kad byloje nebūtų pasisakoma dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų, teisinio statuso, šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies visus argumentus, susijusius su UAB „Utėnos mėsa“ ir „Daigintras“ sumokėtų už gyvulius pinigų perdavimu D. Ž., E. S. ir E. C. bei tolesniu šių pinigų likimu, kaip neturinčius šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui jokios reikšmės.
26. Pripažinus, kad įskaitymas neįvyko, bylos teisingam išnagrinėjimui aktualūs tik argumentai, susiję su paties ieškovės reikalavimo ir jo sumos (dydžio) pagrįstumu. Nors, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, iš esmės viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu apeliantė ieškovės ieškinio nepagrįstumą įrodinėjo per neva įvykusio įskaitymo aplinkybę, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, kad 2017 m. liepos 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose UAB „Babrungo slėnis“ buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad iš ieškovės į bylą pateiktų 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitų faktūrų Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336 nėra galimybių nustatyti, jog karvės už 12 400,37 Eur sumą buvo parduotos atsakovei ir kad būtent pastaroji už jas turėtų atsiskaityti su ieškovė, nes minėtose sąskaitose faktūrose nėra minimas nei atsakovės pavadinimas, nei kiti jos rekvizitai ar ją atstovaujančių asmenų duomenys, bet minima bendrovė Kroes En Jansma VDF, o pati ieškovė jokių paaiškinimų šiuo klausimu nenurodė. Tačiau, nors atsakovė visiškai teisi teigdama, kad byloje nėra duomenų, jog būtent jai buvo parduotos minėtose sąskaitose nurodytos karvės ir (ar) kad atsakovė jomis disponavo, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog pagal 2016 m. lapkričio 21 d. pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, prašoma priteisti skola (46 097,59 Eur) susidarė: 1) dėl laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-10-31 ieškovės atliktų mokėjimų (134 227,07 Lt), patvirtintų pateiktais išrašais iš banko sąskaitų, už atsakovės UAB „Babrungo slėnis“ prievoles tretiesiems asmenims (kreditą atsakovei suteikusiam bankui ir dviem kitiems juridiniams asmenims, tarp kurių nėra minima Kroes En Jansma VDF); 2) dėl 2013-03-14 atlikto mokėjimo už atsakovę, patvirtinto išrašu iš banko sąskaitos, prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti (10 000 Lt) ir 3) dėl 2011-09-09 ieškovės atsakovei suteiktos ir negrąžintos paskolos (21 000 Lt), pagrįstos 2011 m. rugsėjo 9 d. UAB „Babrungo slėnis“ kasas pajamų orderio kvitu serija BS Nr. 11, iš bendros sumos atėmus atsakovės ieškovei pagal kasos pajamų orderį serija KB Nr.00254 sumokėtą 6128,29 Lt sumą. Kitaip tariant, ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė visai kitais duomenimis, o atsakovės akcentuojamos 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija GAA Nr. 8084335, 8084336 ir 8084336, nors ir buvo pridėtos kartu su pirminiu ieškovės pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, iš esmės nei pagrindžia, nei paneigia ieškovės prašomos priteisti sumos dydį, savo ruožtu kitų argumentų dėl ieškovės prašomos priteisti skolos ir jos dydžio pagrįstumo, pavyzdžiui, dėl ieškovės išduotos paskolos ar dėl ieškovės mokėjimų už atsakovę bankui pagal kredito sutartį, atsakovė nenurodė. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai sprendime nepasisakė dėl atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto papildomo argumento, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visą prašomą 46 097,59 Eur skolos sumą (CPK 328 straipsnis). Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovė, gavusi ieškovės 2016-04-18 skolų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta būtent 46 097,59 Eur atsakovės skola ieškovei, ne tik šios sumos neginčijo ir nesiuntė jokių prieštaravimų dėl nurodytos skolos ar jos dydžio ieškovei, bet pati į bylą pateikė šio akto kopiją su rankraštiniu vadovo S. Č. įrašu, kuriuo iš esmės buvo pripažintas būtent toks ieškovės reikalavimo į atsakovę teisės dydis, kokį įvardino pati ieškovė, šią sumą (46 097,59 Eur) atsakovės direktoriui įrašant į langelį „kreditas“ bei apskaičiuojant turimų reikalavimų skirtumą.
27. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą ir jokių prašymų atlyginti jos patirtas išlaidas nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kuriuose pasisakoma dėl pinigų už parduotus galvijus perdavimo D. Ž., E. S. ir E. C. ir tolesnio šių pinigų likimo.
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Konstantinas Gurinas
Aldona Tilindienė