Administracinė byla Nr. I-2372-968/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00987-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiais nuo 2015-05-19 iki 2015-05-26, nuo 2016-11-04 iki 2016-11-11, nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, nuo 2018-02-25 iki 2018-03-01, nuo 2018-03-02 iki 2018-03-06 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, atvykęs 2018-03-02 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) į Lukiškių TI-K 12.15 val. buvo patalpintas į paskirstymo kamerą, iš jos tik 16.50 val. perkeltas į kamerą Nr. 115. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas nebuvo pamaitintas pietumis, kurie įstaigoje dalinami iki 16.00 val., kentė alkį, vakarienę gavo 18.00 val. Paskirstymo kameroje buvo išdaužtas langas, pareiškėjas peršalo, kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis 3,6 kv. m plotas, kamerose buvo labai drėgna, trūko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, jis negalėjo išsiskalbti drabužių ir jų išdžiovinti, todėl buvo priverstas vaikščioti nešvariais drabužiais. Sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto, neturėjo atskiros ventiliacijos, todėl trūko privatumo, kamerose nuolat buvo nemalonus kvapas. Gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimais, pareiškėjas paryrė sunkumus, viršijančius kalinimui įprastą kentėjimo laipsnį, patyrė emocinį sukrėtimą, depresiją, dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjos buvo skirti medikamentai.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 12–21) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą su skundu dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, jo skundas buvo tenkintas iš dalies. Nurodo, laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, kameras ir jose buvusių asmenų skaičių, iš ko matyti, kad pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose palaikoma optimali temperatūra, Lukiškių TI-K nuolat tikrinama dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams, temperatūra ir apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Etapu atvykę asmenys uždaroji į laikino laikymo patalpą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės), laikomi, kol įforminami dokumentai, ne ilgiau dviejų valandų. Pareiškėjas 2018-03-02 apie 12.45 val. buvo konvojuotas iš Pravieniškių LAVL areštinės į Lukiškių TI-K planiniu konvojumi, uždarytas į laikino laikymo kamerą ne ilgiau nei dviem valandoms, po dokumentų įforminimo ir kratos pareiškėjas buvo apgyvendintas režiminiame korpuse. Kadangi priėmimo ir paskirstymo skyriuje maistas nėra duodamas, atvykęs į kamerą režiminiame korpuse, kaip ir kiti suimtieji ir nuteistieji, pareiškėjas buvo pamaitintas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiais nuo 2015-05-19 iki 2015-05-26, nuo 2016-11-04 iki 2016-11-11, nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, nuo 2018-02-25 iki 2018-03-01, nuo 2018-03-02 iki 2018-03-06 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant kameroje vienam asmeniui tenkančią minimalią ploto normą, privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, kamerų ventiliacija, apšvietimas, temperatūra neatitiko higienos reikalavimų, atvykęs 2018-03-02 pareiškėjas per ilgai buvo laikomas paskirstymo kameroje ir negavo priklausančių pietų.
Dėl ginčo dalyko
5. Pareiškėjas, be kita ko, teismui skundžia jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, nes buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, nurodo, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo buvo pažeistas jo privatumas ir higienos reikalavimai. Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad dėl šio laikotarpio, praleisto Lukiškių TI-K, pareiškėjas jau kreipėsi į teismą.
6. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 31), nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2017-05-26 iš LAVL ir 2017-05-29 išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos administracinis teismas 2017-11-06 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2690-414/2017 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6), kuriuo pripažino, kad pareiškėjo R. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas. Nurodytoje administracinėje byloje, kaip ir šioje, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, susijusių su tinkamai neatitvertu, nuo bendro kameros ploto neizoliuotu sanitariniu mazgu ir tai, kad sanitarinis mazgas neturėjo savarankiškos vėdinimo sistemos. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, taigi, neįsiteisėjęs.
7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareikštas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29 yra pakartotinis, kadangi teismo žinioje jau yra nagrinėjama byla dėl analogiško pareiškėjo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, kiek tai susiję su sanitarinio mazgo įrengimu, pareiškėjo privatumo užtikrinimu ir patalpos vėdinimo sąlygomis, paliktina nenagrinėta.
Dėl neturtinės žalos
8. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
10. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje. Šio reikalavimo pagrįstumą teismas tikrins pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2015-05-19 iki 2015-05-26, nuo 2016-11-04 iki 2016-11-11, nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29, 2018-01-25 (vadovaujantis asmens įskaitos kortelės duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 31, 66), pareiškėjas skunde nurodomu 2018-02-25–2018-03-01 laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo) ir 2018-03-02–2018-03-06.
11. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis ir pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 31), nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-05-19 į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas 7,28 m2), kurioje iš viso buvo 4 asmenys, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 289 (plotas 7,78 m2) ir šioje kameroje laikomas vienas arba dviese iki 2015-05-25, pareiškėjas 2015-05-26 išvyko į Alytaus PN. Pareiškėjas 2016-11-04 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 m2) ir laikomas vienas, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas 7,77 m2) ir laikomas vienas iki 2016-11-10, pareiškėjas 2016-11-11 išvyko iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjas 2017-05-26 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas 7,31 m2) ir laikomas vienas iki 2017-05-28, pareiškėjas 2017-05-29 išvyko į Alytaus PN. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018-02-25, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 ( plotas 7,45 m2), kurioje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, 2018-01-26 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjas 2018-03-02 atvyko į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 m2), kurioje buvo laikomas vienas, nuo 2018-03-03 iki 2018-03-04 buvo kameroje Nr. 334 (plotas 7,53 m2), 2018-03-05 išvyko į Alytaus PN. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 21parą.
11.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.
11.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant kamerose vienam ar laikomam su kitu asmeniu dalį 2015-05-19 dienos, kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 112, teko mažiau, nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Įvertinus minėtos kameros plotą ir joje buvusių asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjui teko apie 1,82 m2 bendro kameros ploto, todėl šią dieną buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytą minimalų, vienam asmeniui tenkantį kameros plotą. Kitais tikrintais laikotarpiais pareiškėjui teko daugiau, nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.
11.3. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m2 asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, konstatuoja, kad ir atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą iš bendro kameros ploto pareiškėjui (būnant kameroje vienam ar su kitu asmeniu) tenkantis plotas visais skundžiamais laikotarpiais, išskyrus 2015-05-19, atitiko iš Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo kilusį 3 m2 ploto imperatyvą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K 1 dieną neužtikrino pareiškėjui nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos ir Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus atitinkančios gyvenamojo ploto normos, kitais skundžiamasi laikotarpiais ši pareiškėjo teisė nebuvo pažeista.
12. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
12.1.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
12.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
12.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
12.4. Atsižvelgdamas į šio teismo sprendimo 7 ir 11 punktuose padarytas išvadas ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl šio pareiškėjo reikalavimo teismas vertina šiuos laikotarpius, t. y. 2015-05-19–2015-05-25, 2016-11-04–2016-11-10, 2018-01-25 ir 2018-03-02–2018-03-04. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį vertinamo laikotarpio (15 parų iš 18 parų, praleistų Lukiškių TI-K) buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas, likusias 3 paras – su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 78–79) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu vertinamu laikotarpiu (18 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
13. Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų, buvo drėgna, trūko apšvietimo, kamerų tualetai neturėjo atskiros vėdinimo sistemos.
13.1 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Iki 2015-11-01 galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje gyvenamųjų kamerų sveikatos saugos reikalavimai iš esmės nesikeitė įsigaliojus Lietuvos higienos normai. HN 134:2015
13.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (žr., pvz., 1 t., b. l. 80–88, 112–116, 139–141) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamais laikotarpiais arba su kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Iki atvykstant pareiškėjui į Lukiškių TI-K, tikrinta kamera Nr. 112, tačiau Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, susijusių su oro temperatūra, drėgme, apšvietimu, švara ir tvarka, nustatyta nebuvo. VSC 2017-10-27 patikrinimo akte (1 t., b. l. 89–90) konstatuota, kad kameroje Nr. 122 (pareiškėjas joje buvo 2016-11-04) oro temperatūra, drėgmė ir apšvietimas atitiko sveikatos saugos reikalavimus. VSC 2018-02-23 patikrinimo akte (1 t., b. l. 158–159) konstatuota, jog higienos reikalavimus dėl oro temperatūros, apšvietimo ir drėgmės atitinka kamera Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo 2018-03-02. Visuose minėtuose aktuose VSC konstatavo, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, mechaninė vėdinimo sistema tokiu atveju nėra būtina ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
13.3. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais. Nors ir su pareiškėjo laikymo sąlygomis (laikotarpiais ir kameromis) nesusiję, byloje esantys VSC patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K reguliariai atliekama visuomenės sveikatos saugos kontrolė, Lukiškių TI-K reaguoja į nustatytus pažeidimus ir juos pašalina (žr., pvz., 1 t., 125, 153, 180). Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 57), pareiškėjas kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją (1 t., b. l. 56, 59; 74–75, 77), juose reiškė nepasitenkinimą dėl atvykimo į Lukiškių TI-K iš LAVL aplinkybių, laikymu laikinojo sulaikymo kameroje, sanitarinio mazgo įrengimu ir gyvenamojo ploto trūkumu. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl antisanitarinių sąlygų VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 181–182). Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų bendra būkle yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
14. Pareiškėjas teigia, kad laikinojo suėmimo kameroje jis buvo laikomas ilgiau, nei 2 valandas (nuo 12.15 iki 16.50 val.), negavo priklausiusio maitinimo. Laikino laikymo kameroje buvo išdaužtas langas, todėl pareiškėjas peršalo. Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018-03-06 skundą (1 t., b. l. 74–75), nurodė (žr. 1 t., b. l. 60–62), kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K konvojumi atvyko 2018-03-02 apie 12.45 val., buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą, kol bus įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dvi valandas. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-18 tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 62–65) nurodyta, kad pareiškėjas apie 14.40 val. buvo atvestas į kamerą Nr. 115, pareiškėjui, kaip ir kitiems atvykusiems asmenims, buvo organizuojamas papildomas maitinimas, nes laikomų asmenų maitinimas organizuojamas 12–14.30 val., pareiškėjas tarnybos metu su skundais prašymais į posto prižiūrėtojus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistus nesikreipė. Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Dėl pareiškėjo maitinimo atvykus į Lukiškių TI-K, pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą, kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pareiškėjo argumentus dėl jo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje ir neužtikrinto maitinimo vertina kritiškai, nes juos paneigia Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, kuria teismas neturi pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl jo atvykimo 2018-03-02 į Lukiškių TI-K aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
15. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K stipriai pablogėjo jo sveikata, jis kreipėsi į gydytojus specialistus, o 2018-03-02 atvykus į Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje peršalo. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (1 t., b. l. 193–198) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesusiję su šioje byloje ginčijamais laikotarpiais ir laikymu Lukiškių TI-K, nėra įrašų, kad pareiškėjui po 2018-03-02 buvo diagnozuotas su peršalimu susijęs sveikatos būklės pablogėjimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais, atmestini, nes nepagrįsti.
16. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 18 parų, iš jų 1 dieną Lukiškių TI-K neužtikrintas pareiškėjui minimalaus gyvenamojo kameros plotas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo itin trumpus laikotarpius, tarp jų buvo ilgos pertraukos, didžiąją vertinamo laikotarpio dalį kamerose gyveno vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 180 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 180 Eur suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu 132 ir 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Palikti nenagrinėta administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo, ventiliacijos įrengimu ir privatumo neužtikinimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-05-26 iki 2017-05-29.
Priteisti pareiškėjui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už laikotarpiais nuo 2015-05-19 iki 2015-05-25, nuo 2016-11-04 iki 2016-11-10, 2018-01-25 ir nuo 2018-03-02 iki 2018-03-04 padarytus privatumo ir minimalaus gyvenamojo kameros ploto pažeidimus.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas