Civilinė byla Nr. e2-987-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, antstoliui Vytautui Mitkui, V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas A. C., patikslinęs ieškinį, prašo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją.
2. Ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas hipoteka įkeistas ieškovui priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta, nes antstolis neįkainojo jo rinkos kainomis, o informacija, pateikta internete apie šias varžytynes, neatitiko realios buto būklės (įrengimo).
3. Ieškovas 2020 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), arba sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo.
4. Prašyme nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, nes ginčo turto (buto) būklė gali pasikeisti, ekspertas tokiu atveju negalėtų atlikti būtent tokios būsenos buto (su apdaila, integruotais baldais ir buitine technika) vertės nustatymo ekspertizės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo spręstas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, konstatavus, kad šiuo metu jau yra surašytas ginčo varžytinių aktas bei jo pagrindu įregistruota kito asmens nuosavybės teisė į ginčo turtą, dėl to priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 šiuo atveju negalės sukelti jokių teisinių pasekmių; prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti iškeldinimą iš ginčo turto, nėra susijusi su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
7. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės tikslas yra įvertinti iš varžytinių parduotų objektų vertę varžytinių skelbimo metu, todėl dabartinė jų būsena nagrinėjamoje byloje nėra aktuali. Ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių bei argumentų, kurie sąlygotų pagrindo taikyti šioje civilinėje byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones buvimą. Ieškovas iš esmės atkartoja argumentus, kuriuos teismas jau yra įvertinęs, šioje byloje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:
8.1. Teismas nenagrinėjo ieškovo argumentų, kad šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis ir karantinas, ir kad dėl tokių vykdymo veiksmų ieškovui galėjo būti padaryta ne tik turtinė ir neturtinė žala, bet iškilo realus pavojus ir sveikatai bei gyvybei.
8.2. Ieškovo prašymo argumentų nenagrinėjimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8.3. Ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, patikslino, kad šioje byloje panaikinus pardavimo iš varžytinių aktą ir taikant restituciją (ir turto ekspertizę) buvo būtinas ir turėjo būti tinkamai užtikrintas įkeisto ir neteisėtai parduoto ginčijamo turto (buto) būsenos nepasikeitimas bei vertės išlaikymas (užkonservavimas), o tai negalėjo būti užtikrinta nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje ir ieškovo iškeldinimo iš ginčo objektu tapusio turto. Ekspertas turėjo įvertinti buto vertę su visa apdaila, integruotais baldais, buitine technika, santechnika (vonia, kriauklėmis, klozetais), židiniu.
9. Atsakovas antstolis Vytautas Mitkus atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Šiuo metu byloje yra visiškai aiškios ginčo ribos, tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas, tiek įrodymai, kuriais bylos šalys grindžia savo teiginius, yra visiškai aiškūs. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai nurodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti iškeldinimą iš ginčo turto – nėra susijusi su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, ir, be kita ko, jokių naujų aplinkybių bei argumentų ieškovas nenurodė, o tik atkartojo anksčiau procesiniuose dokumentuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstytus samprotavimus.
9.2. Ieškovas nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai ir tikėtinai pagrįstų jo prašyme suformuluotus teiginius dėl turto vertės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to lieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
9.3. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdamas nepagrįstai užvilkinti hipoteka įkeisto turto realizavimą ir skolos išieškojimą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų ir pakartotinio prašymo bei papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – duomenis apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Vilniuje, kuriais grindžia vieną iš savo argumentų, nurodytų atskirajame skunde. Be to, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje 2020 m. rugpjūčio 5 d. gautas apelianto pakartotinis prašymas prie atskirojo skundo, o 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. gauti papildomi rašytiniai paaiškinimai prie minėto prašymo. Kartu su šiais procesiniai dokumentais apeliantas taip pat pateikė naujų įrodymų.
12. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina ir tai, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).
13. Duomenys apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Lietuvoje yra viešai skelbiami, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Kitais pateiktais naujais įrodymais apeliantas grindžia, jo teigimu, po atskirojo skundo padavimo naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su jo pateiktų skundų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl šioje byloje paskirto eksperto veiksmų ir atliktos ekspertizės neteisėtumo nagrinėjimu; 2020 m. liepos 29 d. antstolio priimtais patvarkymais dėl apelianto iškeldinimo ir jo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus netenkinimo; ginčijamu turto pardavimo iš varžytynių aktu parduoto turto rinkos verte. Tokios aplinkybės yra susijusios su bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku, todėl jos negali būti išsamiai tiriamos ir vertinamos šioje bylos stadijoje, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Be to, 2020 m. rugpjūčio 5 d. pakartotiniu prašymu ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. bei 2020 m. rugsėjo 1 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais iš esmės yra papildomi apelianto atskirojo skundo argumentai, o tai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus ir minėtus procesinius dokumentus.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
14. Kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenagrinėjo jo prašymo argumentų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vertinant šį argumentą, pirmiausia pažymėtina, kad apelianto nurodytoje normoje įtvirtintas absoliutus (sprendimo) nutarties negaliojimo pagrindas, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tačiau apeliantas tokios aplinkybės nenurodo, todėl laikytina, kad šiuo atveju turėta omenyje CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurį absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas joje išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai, kad teismas nutartyje išsamiai neatsakė į kiekvieną apelianto prašyme nurodytą argumentą, nereiškia, kad tokia nutartis yra nemotyvuota. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
15. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ieškinyje, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (išieškojimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, taip pat sustabdyti iškeldinimą iš hipoteka įkeisto turto (buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies) iki šios bylos išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi paliko ją nepakeistą.
16. Teismui netenkinus šalies prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK nėra draudimo teikti tokį prašymą pakartotinai, jeigu aplinkybės iš esmės pasikeičia arba paaiškėja naujų aplinkybių, kurios teikiant ankstesnį prašymą nebuvo žinomos.
17. Apeliantas 2020 m. balandžio 16 d. byloje pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame prašyme apeliantas prašė uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai), arba sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo. Nors prašymo formuluotė šiek tiek skiriasi nuo apelianto ankstesnio prašymo, iš esmės prašoma taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones.
18. Kaip naują argumentą taikyti prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones apeliantas nurodė šalyje dėl pandemijos paskelbtą nepaprastąją padėtį ir karantiną. Šios aplinkybės nėra susijusios su apelianto ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti jo prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
19. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad ieškovas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį, patikslino, kad šioje byloje panaikinus turto pardavimo iš varžytinių aktą ir taikant restituciją (ir turto ekspertizę) buvo būtinas ir turėjo būti tinkamai užtikrintas įkeisto ir neteisėtai parduoto ginčijamo turto (buto) būsenos nepasikeitimas bei vertės išlaikymas (užkonservavimas), o tai negalėjo būti užtikrinta nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje ir ieškovo iškeldinimo iš ginčo objektu tapusio turto. Tačiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (išieškojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iškeldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijaus. Šios išvados minėtas apelianto argumentas dėl būtinybės užtikrinti ginčo turto būklės nepasikeitimą nepaneigia. Juolab kad nėra jokio pagrindo manyti, jog naujasis turto savininkas, perėmęs ginčo turtą, siektų pabloginti jo būklę (neskaitant turto nusidėvėjimo naudojantis juo pagal paskirtį). Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ginčijamu 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu apeliantui priklausęs turtas buvo parduotas atsakovui daugiau nei prieš du metus.
20. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės atkartoja anksčiau pateiktų jo prašymo ir atskirojo skundo argumentus, kuriuos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai jau yra įvertinę, šioje byloje spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl to pakartotinis šių argumentų vertinimas negalimas.
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis