Civilinė byla Nr. e2-1333-943/2018

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01024-2018-3

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        3.1.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langų dizainas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4019-794/2018,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ,,PETECKI“ SP. ZO.O. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Langų dizainas“ 91 404,15 Eur skolą, 5 389,86 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas taip pat padavė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, nepakankant piniginių lėšų – areštuoti kilnojamus ir nekilnojamuosius atsakovei priklausančius daiktus. Ieškovo įsitikinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Teismas, įvertinęs susidariusias atsakovės skolas, taip pat tai, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovu, nebendradarbiauja, sprendė, jog yra tikimybė, kad ji skolos grąžinimo sieks išvengti ir ateityje. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turėtų pakankamai laiko paslėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl kyla reali grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Langų dizainas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 20 000 Eur, todėl ieškinio suma sudaro 76 404,15 Eur, atitinkamai ir reikalaujama priteisti palūkanų suma neatitinka realios ieškovo reikalavimo teisės. Dėl šios priežasties pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra nepagrįsta ir neteisėta.

5.2.                      Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siekia turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Be to, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Ieškovas objektyviai nenumatė, kad atsakovė sumokės dalį skolos ieškinio rengimo metu, o ne sąmoningai siekė suklaidinti teismą.

6.2.                      Atsakovės įsipareigojimai ieškovui yra dideli ir ji jau ilgą laiką vengia juos vykdyti. Be to, byloje esantys dokumentai nepatvirtina geros atsakovės finansinės padėties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos

8.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekia įrodyti gerą finansinę padėtį: mokėjimo nurodymų ir apyvartų su ieškovu išrašo kopijas, duomenis apie apyvartą 2016-2017 metais, duomenis apie atsakovės kreditingumą. Įvertinus aplinkybę, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, spręstina, kad apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

10.       Vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumą ir pagrįstumą, sutiktina su atsakovės pozicija ir pirmiausia pasisakytina dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

11.       Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovo ieškinys patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. spendimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors nurodyto teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminas nėra suėjęs ir sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismas laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimo.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.)

13.       Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tiek atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek 2018 rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas pripažino įsiskolinimą ieškovui, teismo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nepriteisiant proceso metu ieškovui jau sumokėtų sumų. Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog atsakovės sąskaitoje turto arešto metu buvęs piniginių lėšų likutis buvo pakankamas ieškinio reikalavimams patenkinti, t. y. atsakovei apribota disponuoti suma yra 96 794,01 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia įsiskolinimo ieškovui, tačiau nors ir turėdama tam resursų visiškai neatsiskaito su ieškovu. Nurodytos aplinkybės leidžia iš dalies charakterizuoti atsakovę sąžiningumo aspektu bei spręsti dėl galimo jos nesąžiningumo ir siekio vengti tinkamai ir visiškai atsiskaityti su ieškovu bei tinkamai įvykdyti byloje priimtą teismo sprendimą.

14.       Esant tokiai procesinei situacijai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs skolininkės atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuotas likvidus atsakovės turtas (piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose), teismui nepateikti duomenys apie priimto teismo sprendimo (ne)įvykdymą, byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta, atsakovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino įsiskolinimą ieškovui ir prašė ieškinį tenkinti, o priimtu teismo sprendimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paliktas galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patvirtina atsakovės vengimą vykdyti prisiimtas prievoles. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties

15.       Skundžiama nutartimi areštuotas atsakovės turtas už 96 794,01 Eur sumą, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusio proceso bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, nors ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovui iš atsakovės priteista suma sudaro 54 627,01 Eur, todėl atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė