Baudžiamoji byla Nr. 1-37-659/2017

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00573-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2.1;

2.3.6.4.5; 2.4.1.3

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 30 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,

kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

nukentėjusiajam M. L., jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, teistas: 1) 2013-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

              Teismas

n u s t a t ė:

kaltinamasis E. J. 2010-2011 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai įtikindamas M. L., kad pastarojo ir jo sūnaus S. L. paveldėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi E. J. buvo iki 2010-12-20, vykdomos kepyklos veiklai reikalingi pinigai ir nutylėdamas apie įmonei gresiantį bankrotą bei realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu, įtikino M. L. paskolinti jam 23.169,60 Eur (80.000 Lt). Ko pasekoje, M. L., apgaule suklaidintas, paskolino E. J. 23.169,60 Eur (80.000 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos kepyklos veiklai, o pastarasis, siekdamas sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė ir perdavė rankraštinius įrašus apie tariamų prekių ir paslaugų įsigijimą kepyklos veiklos vykdymui.

Be to, E. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau M. L. turto, negrąžinęs anksčiau pasiskolintos pinigų sumos, nutylėdamas apie tai, kad 2011-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, melagingai įtikindamas M. L., kad yra papildomai reikalingi pinigai patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi kepyklos veiklai, įsigijimui, piktnaudžiaudamas M. L. pasitikėjimu, realiai neįvertindamas savo finansinių galimybių bei suvokdamas, kad yra finansiškai nepajėgus skolinamas pinigų sumas grąžinti, įtikino pastarąjį paskolinti dar 80.125,72 Eur (276.658,08 Lt). Ko pasekoje, M. L., apgaule suklaidintas, 2011-09-01, bute, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė E. J. 49.351,25 Eur (170.400 Lt) ir 30.774,47 Eur (44.400 JAV dolerių, kas konvertavus sudarė 106.258,08 Lt), o E. J., siekdamas sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė ir perdavė 3 paskolos raštelius, kurių pagrindu įsipareigojo iki 2012-09-01 grąžinti pasiskolintus iš viso 49.351,25 Eur (170.400 Lt) ir 30.774,47 Eur (44.400 JAV dolerių, kas konvertavus sudarė 106.258,08 Lt) bei pateikė 2011-08-31 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. L. valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas apie tai, kad minėtas butas įkeistas AB „Swedbank“ bankui.

Tokiu būdu E. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės M. L. priklausantį turtą – 103.295,31 Eur (356.658,08 Lt).

1. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir atsisakė, po nukentėjusiojo bei liudytojų teismo posėdžio metu duotų parodymų, duoti parodymus, nurodydamas, kad teismas vadovautųsi jo anksčiau, ikiteisminio tyrimo metu, duotais parodymais.

2015-03-13 apklaustas įtariamuoju E. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke buvo J. L., o jis buvo paskirtas direktoriumi. Kol J. L., kaip akcininkė, vadovavo įmonei, ne kartą buvo davusi pinigų įmonės veiklai. Tuo tikslu pats E. J. vedė įrašus, kuriuos jam parodė tyrėja, fiksuodamas gautas ir išleistas sumas, įmonės veiklai įsigytus daiktus. Įrašai buvo padaryti ir juose užfiksuoti pinigai buvo gauti iš J. L. iki jos mirties. Realiai su M. L. jokių verslo reikalų dėl kepyklos veiklos nėra turėjęs. Po J. L. mirties įmonė jau buvo bankrutuojanti ir jis pats 2010 m. gruodžio mėnesį buvo parašęs prašymą atleisti iš darbo.

E. J. pripažino, kad surašė 2011-09-01 tris paskolos raštelius, tai padarė dėl to, kad M. L. po žmonos mirties pareikalavo grąžinti visus gautus iš jos pinigus, apie 80.000 Lt, kurie buvo pasiskolinti kepyklėlės veiklai ir 50.000 Lt, pasiskolinti pačio E. J. verslo reikalams. J. L. E. J. buvo skolingas 130.000 Lt. Skolintų pinigų suma didėjo, kadangi M. L. priskaičiuodavo palūkanas.

2011-09-01 E. J. atvykęs pas M. L. į namus sutarė, kad pasirašys tris paskolos raštelius, kaip patvirtinimą dėl anksčiau minėtos iš J. L. gautos paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis. Kodėl buvo surašyti trys paskolos rašteliai skirtingomis sumomis, paaiškinti negali.

Butas adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo surašytas įgaliojimas M. L., jam priklausė nuosavybės teise ir nuo įsigijimo momento buvo įkeistas Swedbank bankui. Dėl šios priežasties negalėjo šio buto parduoti ar už skolą perrašyti M. L., todėl pasiūlė jam naudotis butu, jį nuomoti ir tokiu būdu dalimis E. J. būtų dengęs turimą įsiskolinimą. M. L. paprašė įgaliojimo, kad galėtų mokėti komunalinius mokesčius ir nekiltų problemų nuomojant šį būstą. Asmenį – E. Ž., kuris iš M. L. nuomavosi butą, surado pats E. J.. Kiek jam yra žinoma, buvo mokamas 1100-1200 Lt mėnesinis nuomos mokestis.

E. J. buvo žinoma, kad M. L. stengėsi išvengti bendrovės akcijų paveldėjimo, nes žinojo, kad bendrovė yra bankrutuojanti, turinti eilę kreditorių. Padėti tvarkyti paveldėjimo M. L. nėra jo prašęs. (3 t.,b.1. 64-66)

2015-11-09 patikslinus pareikštą pranešimą apie įtarimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įtariamasis E. J. parodė, kad iš J. L. pasiskolintus 80.000 Lt jis panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepyklos veiklai, pirko įrangą. Tačiau įranga buvo pirkta ne įmonės vardu, o E. J. asmeniškai ir, uždarant kepyklą, įranga asmeniškai buvo parduota asmenims, kurie nuomavosi patalpas.

2011-08-31 E. J. su M. L. susitiko bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis pateikė M. L. paruoštą įgaliojimą ir perdavė šio buto raktus. 2011-09-01 E. J. atvyko pas M. L., kur pastarasis padiktavo, ką E. J. turi rašyti. Tokiu būdu buvo surašyti 3 paskolos rašteliai. Paskolos raštelis surašytas JAV doleriais galėjo būti dėl to, kad jis iš J. L. buvo pasiskolinęs JAV doleriais. Du paskolos rašteliai litais galėjo būti dėl to, kad vienas iš paskolos raštelių buvo priskaičiuotos palūkanos nuo jo turimos skolos. Realiai E. J. sumų, kokios nurodytos paskolos rašteliuose nesiskolino. Visus tris paskolos raštelius surašė ir pasirašė vienu metu. (3 t., b. l. 71-72, 73-77)

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad su E. J. šeima nuo 1997 metų buvo geri artimi draugai. Susipažinus su J., su E. J. tėvu daugiau bendravo. J. brolis R. Č. buvo E. J. geriausias draugas. E. J. dalyvaudavo visose jų šeimos šventėse, lankydavo juos kelionių metu. Jis tapo jų geras draugas, žinojo jų finansinius santykius, buvo įgijęs jų pasitikėjimą. Kai jie  buvo išvykę, E. J. gyveno jų bute. E. J. ne kartą iš J. skolinosi pinigų. Atiduodavo ir vėl skolindavosi. Tai buvo įprasta. Tuo metu gyveno pasiturinčiai, ypač J.. Tuo metu E. J. nebuvo labai pasiturintis. Buvo gerai pažįstami su jo tėvu M., todėl E. J. įgijo jų pasitikėjimą. 2008-2009 metais, kai buvo išvykę, jis vis pametėdavo jiems kažkokių verslo planų, kur būtų galima investuoti pinigus. Juos tai tenkino, kadangi negyveno Lietuvoje, ir reikėjo patikimo asmens, kuris galėtų patikimai atstovauti verslui. Jis papasakojo, kad jo seneliai turėjo kepyklą ir kaip tai yra naudinga ir pelninga. Susiviliojome pasiūlymu ir 2009 metais investavome į tą verslą. Išnuomojo patalpas. J. E. J. paskyrė kepyklėlės direktoriumi. Verslo pradžia buvo sunki, vis reikalavo visokių įnašų. Kūrė verslą nuo pat pradžių, viską derino. J. su E. J. bendravo daugiau. Vyko darbas, E. J. viskam vadovavo, piešė gražius planus. 2010 metais įvyko J. nelaimė, turėjo nepilnametį sūnų, kepyklėlė nebuvo pirmoje vietoje, nieko nežinojo apie jos kasdieninį darbą, tačiau apie visus procesus žinojo. E. ateidavo, pateikdavo sąskaitas, pasakydavo kokie yra reikalingi veiksmai, kad plėtoti tą veiklą. Įnašai tai didėjo tai mažėjo, o pelno nesimatė, tačiau procesas vyko. Po J. mirties jis (duomenys neskelbtini) negyveno, gyveno (duomenys neskelbtini). Su E. susiskambindavo, kartais atvažiuodavo, susitikdavo. Pelno nesimatė, buvo tik žadami dividendai. Jis tuo tikėjo, nes ten buvo perspektyvi vieta. Nueidavo ten pavalgyti kibinų. Kibinais E. aprūpindavo jų draugus ir pažįstamus. Patalpų nuoma buvo apie 2.000 litų ir komunaliniai mokesčiai surydavo didžiausią pinigų sumą, vien tai sudarydavo virš 1.000 dolerių. 2011 metais atėjęs E. J. pasakė, kad reikia tas patalpas pirkti, nes E. J. žinojo, kad tas patalpas jis norėtų nupirkti, nes būtų nebloga investicija. E. J. pasakė, kad reikia tai daryti greitai, nes grįžta šeimininkas. Patalpų kaina buvo apie 300.000 litų. E. J. žinojo, kad jis gali tiek mokėti. Pasakė E. J., kad tokios sumos negali duoti, tai tuomet jis pasiūlė paimti jo butą, kuriame jis gyveno. Kelis kartus yra buvęs tame bute. Tai buvo gerai įrengtas butas ir jam toks E. J. pasiūlymas pasirodė priimtinas. Nuėjo pas notarę, surašė įgaliojimą jam valdyti ir parduoti butą. Grįžo namo ir jis E. J. padavė 44 tūkstančius litų ir 44 tūkstančius dolerių. Tai buvo rugsėjo 1 d. Paskambino savo vyresniajam sūnui ir jis atvežė jam 126 tūkstančių litų. Tada po pietų E. padavė tą antrą pinigų dalį. Po ko atsisveikino ir jis išvažiavo. Buvo surašyti paskolos rašteliai, iš pradžių viena suma, kurią turėjo Klaipėdoje ir kita suma, kai pinigus turėjo po pietų. Tą pačią dieną buvo paduota apie 282.000 Lt. Dar kelis kartus buvo susitikę, vis vėl prireikdavo kažkokios sumos, jis (E. J.) vėl atnešdavo kibinų. Buvo užėję į kepyklėlę. Verslas veikė, vyko gamyba ir prekyba. Buvo ir virtuvėje. Įranga jokių įtarimų nekėlė. Paskui E. J. pradėjo jį vengti, neatsakinėti į skambučius. Nuo 2013 metų nebebuvo su juo jokio ryšio. Girdėjo kalbas, kad jis yra išvažiavęs. Nežino, bet, turbūt buvo pasikeitęs ir telefono numerį. R. Č. paklausdavo, sakydavo, jog E. J. verslauja (duomenys neskelbtini) ar dar kažkur. Taip santykiai ir nutrūko. Po to, vieną kartą susitiko su E. J. mieste ir jis pasakė, baigti juokus, pamiršti senus reikalus, nes kepykla senai yra bankrutavusi ir senai jis ten nebedalyvauja. Pasiteiravo ką reiškia bankrutavusi, nes jis buvo vienintelis teisių perėmėjas ir tos akcijos, kurios priklausė jo žmonai, po jos mirties, turėjo priklausyti jam. Išsiaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo senai bankrutavusi, nes nerastas teisių perėmėjas. Notarė neišdavė jam rašto, po žmonos mirties, turėjo daug visokių reikalų. E. J. pasisiūlė sutvarkyti paveldėjimo reikalus, kas susiję su kepyklėlės verslu. E. J. turėjo įgaliojimus, kaip įmonės direktorius. Atskiro įgaliojimo tvarkyti bendrovės paveldėjimo reikalus jis jam suteikęs nebuvo. Jam nekilo jokių įtarimų, kai E. J. pasakė, kad su kepykla viską sutvarkys. Jam buvo patogu, kad tai atliks E. J., kadangi jis buvo įmonės direktorius. Iki 2014 metų jam nekilo jokių abejonių. Turėjo pretenzijų ir notarei, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti paveldėjimo raštą į visą paveldimą turtą. Visas paveldimas turtas buvo antstolio apraše. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aprašyta. Kai gavo paveldėjimo teisę, ten įmonės nebuvo, tačiau jam dėl to nekilo klausimų, kadangi žinojo, kad paveldėjimo teisę paims E. J.. Dėl buto (duomenys neskelbtini) g., tai iki pat tol, kol antstoliai jo nepaėmė, nieko nežinojo. Žinodamas, būtų buvęs jį pats nupirkęs, nes bute buvo paradytas jo remontas. Jei būtų žinojęs, tai būtų dalyvavęs varžytinėse. Apie tai sužinojo tik tuomet, kai E. Ž. jam paskambino ir pasakė, kad buto jis nebeturi. Tada tik suprato, kame čia reikalas. Po to ir sutiko E. J. ir sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Ko pasekoje liko be nieko, todėl nusprendė kreiptis į teismą. Mano, kad E. J. jį apgavo. Su žmona J. buvo geruose santykiuose. Bendrais bruožais pasikalbėdavo apie įmonę, tačiau finansiniais paskaičiavimais, investicijomis nesidomėjo, kadangi tai buvo jos reikalas, jos verslas. Prieš įkuriant šį verslą, E. J. sakė, kad šis verslas yra labai pelningas. Po to, kai jau reikėjo įsigyti patalpas, pasakė, kad įmonė neša pelną, tačiau reikia daug investicijų. Jis sakė, kad reikia sutvarkyti paveldėjimo reiklaus, ir kad greitai tai gali padaryti. Nesutvarkius, teisiškai nebus galima vykdyti veiklos. Kalbėjo, kad jis (M. L.) taps bendrovės akcininkas. Buvo tokia kalba. E. J. žinojo, kad kito akcininko nebuvo, nes jis paveldėjo 100 proc. akcijų. Paveldėjimai buvo išduodami skirtingomis datomis, kadangi skirtingais laikotarpiais buvo surinkti ir paduoti dokumentai. Skirtingu laiku vykdavo pas notarą, kai išrašydavo paveldėjimą. Buvo pas notarą ne vieną kartą. Nebuvo kalbos su notare dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paveldėjimo. Jokios informacijos apie įmonės bankrotą negavo. Po žmonos mirties E. J. pirmą kartą atėjo pinigų 2010 metų spalio-lapkričio mėnesiais, 2011 metais buvo visą vasarą. Per metus atvažiuodavo 4-5 kartus, susitikdavo su E. J., kad pasidomėti apie verslą. Susitikdavo pas jį (M. L.) namie ir susirašydavo tuos raštelius. Yra matęs ir pas sutuoktinę išrašus apie gautas ir išleistas sumas. Buvo kalba su žmona, kad reikalingas kepyklai remontas, laiptų darymas. Buvo kalba apie kažkurios įrangos pirkimą. 2007 metais buvo registruota veikla, o atidaryta buvo vėliau, apie 2009-2010 m. Žmona E. J. buvo davusi pinigų patalpų nuomai, remontui, laiptams. Dėl įrangos pirkimo jam nekilo jokių klausimų. Parduoti bendrovės akcijas minties neturėjo. Kepyklos patalpos buvo nuomojamos, yra ten ne kartą lankęsis. Matė darbuotojus. Jam, kaip bendrovės savininkui, E. J. pasiūlė pirkti patalpas, nes žinojo, kad jam tai buvo aktualu, kadangi nuomai išleisdavo daug pinigų. Buvo pigiau patalpas nusipirkti, nei mokėti už jas nuomą. E. J. sakė, kad patalpų kaina bus apie 300 tūkstančių. Nemanė, kad tai buvo didelė suma, tiesiog jam pasakė, kad pasiderėtų. Pats dėl patalpų kainos nesitarė, tarėsi E. J., nes to žmogaus (P. G.) nepažinojo, o jis dirbo su juo ilgą laiką, gerai su juo sutarė. Tuo metu aš apie verslą negalvojo, jam buvo priimtina, kad tai darys E. J.. Tai, jog įmonė bankrutavo sužinojo 2014 metais. Žinojo, kad žmona asmeniškai E. J. skolindavo pinigų. Jis ir iš jo yra skolinęsis pinigų, tačiau raštelio nebuvo pasirašyta. 50 tūkstančių Lt sumos paskolos nebuvo. E. J. paėmė 282 tūkstančių Lt ir jam dar trūko pinigų, tačiau jis pasakė, kad paims iš įmonės dividendų. Dėl to jam nekilo įtarimų, nes buvo kalba, kad dar pasiderės dėl patalpų kainos, kad kasoje yra kažkokia pinigų suma, kad jis galės pridėti kiek reikės, t. y. 14 ar 20 tūkstančių. Duodamas E. J. pinigus patalpų pirkimui, jis buvo įmonės direktorius. Apie jokias buto iš varžytines ir apie tai, kad butas yra įkeistas, nežinojo. Skaitė notarės įgaliojimą, tačiau pasitikėjo E. J., neįsiskaitė į tas teisines eilutes, nes jų santykiai buvo labai pažengę. Užakcentavo, kad tai būtų įgaliojimas parduoti butą, jį patikino, kad galės parduoti kada norės. Paskolos rašteliai buvo pasirašyti vieneriems metams. Suėjus vieneriems metams, nieko neįvyko. Vėliau dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą, visą laiką tikėjo, kad galės parduoti butą. Skolos suma buvo priteista civilinio proceso tvarka, tačiau E. J. nesumokėjo jokios šios sumos dalies. E. J. turėjo būti žinoma apie J. akcijų pirkimą, nes tai buvo jo verslo planas suteikti jam darbo vietą. Verslo planą pateikė E. J.. Tuo metu nežinojo iš ko buvo perkamos akcijos. Vėliau sužinojo, kad tai buvo P. G..E. J. tvarkė reikalus tik su J.. Po jos mirties E. J. suprato, kad jis liko įmonės savininkas, kadangi visi finansiniai įsipareigojimai perėjo jam. E. J. dėl atleidimo iš darbo nesikreipė. 2014 metais sužinojo, kad E. J. nėra įmonės direktorius, kad nėra ir pačios įmonės. J. duodama pinigų E. J. investavo į savo verslą. Negali pasakyti, ar J. jam asmeniškai skolino pinigų. Po žmonos mirties, pagal paskaičiavimus, vykdyti įmonės veiklai, E. J. davė apie 80 tūkstančių Lt.

Nukentėjusysis peržiūri raštus (1 t., b. l. 55-69), patvirtina, kad tai yra E. J. raštas. Parodo, kad iš šitų dokumentų ir susidaro minėta suma. Tai nėra paskola, tai buvo atsiskaitymai įmonės veiklai vykdyti. Aiškiai buvo surašyta už ką buvo atsiskaitymas. E. J. pasiūlė pirkti patalpas, jis pažinojo savininką ir žinojo, kad jis patalpas gali parduoti. E. J. pasiūlė įgaliojimo pasirašymą, nes žinojo, kad tokios sumos be garanto jis jam neduos, todėl jam šį butą ir pasiūlė. Tas sandoris įvyko labai greitai. E. J. paskambino notarei. Rytojaus dieną surašė įgaliojimą. Pinigų turėjo, nes uždirbo treniruodamas užsienyje. 2009-2010 metais, per 9 mėnesius buvo 100 tūkstančių kontraktas, 2008-2009 metais – 70 tūkstančių, prieš tai tris metus buvo panašios sumos. Mano, kad buvusi įranga buvo bendrovės nuosavybė. Nežinojo, kad įranga buvo parduota G.. Jam nebuvo žinoma, kad įmonėje buvo vedama juoda buhalterija. Nežinojo, kad E. J. buvo prasiskolinęs bankams. Žinojo, kad E. J. turėjo keletą sklypų, nekilnojamojo turto. Jis sudarė pasiturinčio verslininko įvaizdį. Jis man atidavė buto raktus ir leido juo disponuoti. Sutarė, kad mokesčius mokės E. J., nes jis (M. L.) ten nefigūravo. Negali pasakyti, ar mokesčius E. J. apsiėmė mokėti, dėl to, kad jis nematytų, jog E. J. yra skolose. Nežinojo, kad antstolis vykdo iš to buto išieškojimą, kol nepaskambino E. Ž. ir nepasakė, kad to buto nėra, jis yra parduotas. Raktų nuo buto jam niekas neperdavė, ten gal buvo likę ir jo kažkokie daiktai. Butas buvo tuščias kažkurį laiką. Jis 2011-09-01 inicijavo raštelio pasirašymą. Raštelių turinį inicijavo abu. Tie rašteliai buvo rašyti skirtingu laiku. Negavęs pinigų, E. J. nebūtų pasirašęs raštelių. E. J., gavęs pinigus, žadėjo, jog viskas tuoj bus sutvarkyta. Nežinau kodėl jis taip pasielgė, gal privedė kažkokie neteisingi sandoriais. Raštelių turinį inicijavome abu. Tuo metu ir dar 2-3 metus negalvojo, kad E. J. tų pinigų negrąžins. Po žmonos mirties įmonės veiklai vykdyti, E. J. davė apie 80 tūkstančių Lt. Šių pinigų didžioji dalis buvo duota iki 2011-09-01. O kaip buvo po to, neprisimena, kadangi buvo ne kartą susitikę. Per tą laikotarpį gavo apie 1000-2000 Lt, nežino ar tai buvo dividendai. Iš pradžių daug įrangos nebuvo, dauguma įrangos įmonėje buvo pirkta po žmonos mirties. Jam nėra žinoma, kad įranga būtų buvusi supirkta iš karto ir vėliau tik atnaujinama. 2011-09-01 neturėjo kontrakto, nebuvo dirbantis. Patalpos turėjo būti įgyjamos jo (M. L.) vardu. Notarinio įgaliojimo E. J. nupirkti patalpas jo (M. L.) vardu suteikęs nebuvo. Pinigų davimas, patalpos įsigyti, buvo preliminarus veiksmas, nes nebuvo aiški kaina, o kai E. J. būtų viską sutvarkęs, tai būtų privažiavęs ir viską sutvarkę notariškai. Ne kartą klausė E. J. dėl patalpų, tai jis vis sakė, kad savininkas yra išvažiavęs, viskas tvarkoje, jis patalpas parduos. Su R. Č., žmonos broliu, santykiai geri, normalūs. Kai jis su E. J. pasirašinėjo raštelius, tai R. Č. jų nematė, nes tada jo nebuvo. Jis buvo tada, kai E. J. atnešė vieną iš tų raštelių, kai buvo reikalingos investicijos į bandelių kepyklą.

BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinami dalis liudytojo R. Č. parodymai (4 t., b. l. 158).

Po liudytojo R. Č. dalies parodymų pagarsinimo, nukentėjusysis parodė, kad pinigai E. J. buvo duodami kepyklos veiklai. R. Č. sakė, kad po J. mirties, t. y. 2010 metų spalio mėnesį, o rašteliai dėl patalpų įsigijimo rašyti 2011 metų rugsėjo mėnesį. Su patalpų savininku susisiekęs nebuvo. Nebuvo užsakytas turto vertinimas. Jam (M. L.) nekėlė abejonių patalpų pirkimo suma, jam ji tiko. Patalpų kvadratūra buvo iki 100 m2. Ten buvo butas. Nežinojo, kad patalpos buvo įkeistos bankui. E. J. sakė, kad pinigus atiduos iki 2013 metų. Kai ateidavo į kepyklėlę, E. J. jam naujos įrangos nerodydavo. Tikėjo E. J., todėl sąskaitų netikrino. Vienas kepyklėlėje nėra buvęs, nėra šniukštinėjęs, kadangi nieko nepažinojo.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra M. L. sūnus. E. J. pažįsta, nes jis yra tėvų draugas. J. L. buvo jo pamotė. 2010-2011 metais kartu su tėvais negyveno, o gyveno tik iki 2008 metų. Tuo laikotarpiu tėvas buvo treneris, turėjo bandelių kepyklą (duomenys neskelbtini). Ten yra buvęs vieną kartą. Tai buvo kaip ir šeimos verslas, bet apie jį mažai žino, nes nesidomėjo. Šeimos finansinė padėtis buvo gera. Buvo aprūpintas. Tiksliai nežino, bet mano, kad buvo galimybė skolinti didesnes pinigų sumas. 2011 metais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir dabar gyvena, tėvas buvo palikęs savo daiktų. M. L. pasakė jam iš švarko kišenės paimti voką ir liepė jį atvežti į (duomenys neskelbtini). Taip ir padarė. Pinigus, esančius voke, skaičiavo kartu. Suskaičiavo 126.000 Lt. Kam tie pinigai buvo reikalingi nežino.

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu (dalis parodymų pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka) parodė, kad apie tai, kad tėvas E. J. paskolino kažkokią didelę sumą, sužinojo tik tada, kai jis kreipėsi į policiją dėl bylos iškėlimo E. J. (1 t., b. l. 128).

Liudytojas, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu šią dalį duotų parodymų, parodė, kad tuo metu, 2010-2011 metais, (duomenys neskelbtini) gyveno su močiute, dabar gyvena vienas. Kada tėvas iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) tiksliai pasakyti negali, kadangi jis (duomenys neskelbtini) kaip ir negyveno, t. y. jis tik užsukdavo grįžęs iš užsienio. Nėra matęs, nes nesidomėjo, kad namuose tėvai laikytų dideles pinigų sumas. Iki to laiko, kai tėvas paskambino ir paprašė į (duomenys neskelbtini) atvežti voką su pinigais, nežinojo, jog bute yra tokia pinigų suma. Tėvas dirbo krepšinio treneriu. Kažkada yra matęs, kad tėvas keitė 2.500 dinarų, tai buvo apie 25.000 Lt. Panašiai tiek uždribdavo per mėnesį. Daugiau tėvas dirbo užsienyje. 2005-2008 metais dirbo (duomenys neskelbtini), po to metus (duomenys neskelbtini) ir po to metus (duomenys neskelbtini). Mano, jog per metus tėvas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), uždirbdavo apie 250.000 Lt. (duomenys neskelbtini), jo manymu, mokėjo dar daugiau, kadangi ten buvo labai rimtas klubas. Gyveno pasiturinčiai. Iki kol jam suėjo 18 metų, keliaudavo kartu su tėvu. (duomenys neskelbtini) mokėsi privačioje mokykloje, gimtadienio proga dovanų gavo automobilį. Mano, jog tėvas galėjo laisvai disponuoti 200.000 – 300.000 Lt. Nežino kas buvo bandelių kepyklos savininkas, todėl ir tai, kas paveldėjo, nežino. E. J. ir jo tėvas buvo draugai, juos siejo šilti santykiai. E. J. buvo atvykęs pas juos į Kuveitą, nes jie ten gyveno, tėvas dirbo. Taip pat E. J. pas juos buvo atvykęs į Libaną, tačiau jis E. J. nematė, nes prasilenkė. Apie paskolinius santykius nieko nežinojo. Nėra matęs, kad tėvas E. J. skolintų pinigų. Nežino, ar buvusi pamotė (J. L.) skolino E. J. pinigus. Apie butą (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Po pamotės mirties, ar pakito jo tėvo ir E. J. santykiai nežino, kadangi tuo metu su tėvu nebegyveno. Su juo bendrauja ir M. L. jam papasakoja tik tiek, kas liečia juos abu. Apie tai, jog tėvas planavo įsigyti bandelių kepyklą, jam nėra žinoma, be to nemato tikslo jį apie tai informuoti.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstama su E. J. ir M. L.. E. J. pažįsta daug metų. Jis buvo M. L. žmonos brolio R. (R. Č.) draugas. Eidavo pas E. J. valyti butą (duomenys neskelbtini). Valė ilgą laiko tarpą, tačiau koks tai buvo laikotarpis pasakyti negali, nes neprisimena.

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka) parodė, kad pažįsta M. L. bei E. J.. Iš pradžių E. J. nuomojosi butą adresu (duomenys neskelbtini) iš J. L., vėliau jis įsigijo butą (duomenys neskelbtini), o ji tvarkydavo jo butą. Po J. L. mirties, praėjus keletui mėnesių, M. L. jai liepė nueiti ir sutvarkyti E. J. butą, nes jam E. J. leido juo naudotis. Praėjus kuriam tai laiko tarpui, M. L. pasakęs, kad atvažiuos asmuo vardu E. (kaip nustatyta E. Ž.) ir jam turi perduoti buto raktus, ką ji ir buvo padariusi. Būdavo dienų, kai jai paskambindavo M. L. ir nurodydavo, kad atvyks E. Ž. ir perduos už buto nuomą pinigus. Taip apie 5 kartus jai buvo perduodami pinigai – po 1200 Lt už buto nuomą, kuriuos ji perduodavo M. L.. (4 t.,b. l. 29-31)

Liudytoja, iš dalies patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad neatsimena kiek kartų, apytiksliai apie 5 kartus, ir kokią pinigų sumą jai perduodavo. Perduodant pinigus, suma nebuvo nurodoma, taip pat ir M. L. nebuvo sakęs kiek ji turi paimti pinigų, tačiau kartais juos suskaičiuodavo, tai suma niekada neviršydavo 1000 Lt. Nežino kokie buvo M. L. ir E. J. santykiai. Juos kartu matė tik per jos draugės J. L. (M. L. žmonos) laidotuves. Butą (duomenys neskelbtini) tvarkė du kartus. Jį tvarkydavo viena. Negali patvirtinti, kad butas buvo išnuomotas. E. Ž., iki to momento, kai perdavė buto raktus, nepažinojo, tačiau ir dabar nei jo, nei jo žmonos neatpažintų. Nežino ar E. Ž. ilgai žadėjo gyventi tame bute. M. L. apie tai nieko neminėjo. Dėl buto pardavimo ji nesidomėjo, nieko apie tai nežino. Taip pat nežino ar E. J. su E. Ž. buvo draugai bei kokie buvo E. J. santykiai su J. L.. J. L. yra kažką kalbėjusi apie pinigus, bet ką tiksliai neatsimena. Apie skolas nieko nežino, kadangi apie jokius piniginius reikalus su jų (M. ir J. L.) šeima nekalbėdavo. Po jos draugės J. L. mirties, jų niekas nesieja, nebendrauja, bet vieni kitus sveikina švenčių progomis, prižiūri jų butą. M. L. minėjęs jai, jog po žmonos mirties skolino E. J. pinigų, nebuvo. Kur, ar Lietuvoje, ar užsienyje, dirba M. L. nežino. Žino, kad jis yra krepšinio treneris, namuose yra diplomai, nuotraukos. Kiek uždirba nežino. J. L. nebuvo jai sakiusi kokiu verslu užsiima. Ar jie buvo pasiturintys pasakyti negali.

Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad E. J. yra jo draugas, o M. L. – jo mirusios sesers (J. L.) vyras. E. J. dirbo J. L. įmonėje, tačiau E. J. norėjo daryti verslą pats, o J. L. tiesiog rėmė jį finansiškai. Pinigai buvo skirti verslui. Aplinkybių, kieno buvo tas verslas, nežino. Nesvarstė ar tuos pinigus duodavo sesuo (J. L.) ar M. L., kadangi pinigai buvo duodami nuo jų šeimos. Tiksliai pasakyti kieno tiesiogiai buvo skola negali. Po sesers mirties dalyvavo M. L. ir E. J. susitikime, kuriame vyko susitarimas dėl skolinamos sumos. M. L. ir E. J. pasirašė paskolos raštelį. Paties pinigų perdavimo momento neprisimena, taip pat negali tiksliai pasakyti sumą, bet lyg 27 ar 37 tūkstančiai. Kokia tai buvo valiuta nepamena. Žino, kad M. L. su E. J. dar ne kartą susitikinėdavo ir derindavo paskolos sumą. Kiek kartų ir kokiomis sumomis buvo duodami E. J. pinigai, pasakyti negali. Taip pat nežino ar paskolinti pinigai buvo apskaitomi įmonėje. Pinigai buvo skolinti bandelių kepyklos veiklai vykdyti, tačiau, kaip E. J. naudojo tuos pinigus nežino. Kokiu tikslu E. J. M. L. surašė įgaliojimą dėl buto nežino. Pažįsta E. Ž.. Kiek jam yra žinoma, tai E. Ž. išnuomodavo, o gal pats nuomavosi E. J. butą, iš buto nuomos gaudavo pinigus, o gal ir pats mokėjo, kuriuos duodavo E. J., o pastarasis, kažkokią dalį pinigų, atiduodavo M. L.. Po to E. J. nebeturėjo galimybės grąžinti M. L. pinigų ir jų keliai išsiskyrė. Tiksliai nežino ar M. L., po J. L. mirties, davė E. J. pinigų įmonės veiklai vykdyti.

Liudytojas R. Č. ikiteisminio tyrimo metu (dalis parodymų pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka) parodė, kad E. J. jam yra pažįstamas. Žinojo, kad jo sesuo turėjo verslo reikalų su E. J., kad ji skolino jam ne kartą pinigų. Jis žino, kad E. J. buvo likęs jo seseriai skoloje, kadangi keletą mėnesių po J. L. mirties jis buvo susitikęs su M. L. ir E. J. bute, (duomenys neskelbtini), kur E. J. pripažino M. L. skolą, kurią buvo pasiskolinęs iš J. L. ir prie jo akių E. J. pasirašė M. L. skolos raštelį. Tuo metu tarp M. L. ir E. J. buvo kalba, kad E. J. neturi galimybės tuo metu sumokėti skolą ir pažadėjo M. L. surašyti įgaliojimą dėl leidimo naudotis jam priklausančiu butu. Jam žinoma, kad E. J. vėliau suteikė įgaliojimus M. L. naudotis jam priklausančiu butu, kurį pastarasis išnuomojo E. Ž.. (4 t., b. 1. 25-27)

Liudytojas, po ikiteisminio tyrimo metu dalies duotų parodymų pagarsinimo, paaiškino, kad žino tai, kad jo sesuo J. L. skolino E. J. pinigus, jis juos gavo, bet, ar tie pinigai buvo skirti verslui ar ne, nežino. Parodė, kad po sesers mirties M. L. tvarkėsi reikalus, pastarasis ir inicijavo susitikimą su E. J., o jis buvo pakviestas kaip liudytojas. Susitikimas įvyko po sesers laidotuvių, praėjus 1-2 mėnesiams. Susitikimo metu buvo surašytas skolos raštelis, kuriame įrašyta suma buvo be procentų. E. J. pripažino skolą. Viskas vyko greitai. E. J. ganėtinai greitai pasirašė. Nežino, ar M. L. dar buvo davęs E. J. grynųjų pinigų, o jei ir davė, nes jo žiniomis jie po to dar ne kartą buvo susitikę, tai galėjo įvykti be jo žinios. Nurodė, kad E. Ž. buvo tiek jo, tiek E. J. draugas. Jie draugavo apie 10-12 metų.

Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstamas tiek su E. J., tiek su M. L.. E. J. yra jo draugas, draugauja apie 10 metų. L. žinojo iš matymo, daug apie jį buvo girdėjęs dar iki buto nuomos. Žinojo, kad jis yra krepšinio treneris, kad jis yra jo draugo (R. Č.) sesers vyras. Jokių konfliktų su jais neturi. Butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomavosi apie 2-2,5 metų. Nuomą mokėjo M. L.. Kiek jam žinoma, tai M. L. ir E. J. sprendė kažkokius finansinius reiklaus, todėl butas, pagal notarinę sutartį, buvo perduotas M. L., naudotis tuo butu. Butas priklausė E. J.. Kaip jam žinoma, tai E. J. tame bute gyveno iki įgaliojimo (sutarties dėl naudojimosi) sudarymo. Jam sutikus E. J. ir paklausus dėl to buto, kadangi su žmona ieškojo panašaus varianto, E. J. pasakė kreiptis į M. L., davė jo kontaktus. Su juo susitiko ir susitarė dėl buto nuomos. Žinojo, kad M. L. apie pusę metų buvo perėmęs tą butą, niekam jo nenuomavo, todėl kraipėsi į jį su pasiūlymu, kadangi su žmona užsiiminėjo trumpalaike butų nuoma miesto centre. Butas jiems tiko. Nuo pat pirmo jų susitikimo, M. L. pasakė, kad negali išnuomoti buto ilgalaikei nuomai, nes tas butas yra įkeistas ir antstoliai bet kokiu laikotarpiu gali jį parduoti. Abipusiu sutarimu buvo sutarta 1200 litų buto nuomos kaina. Su tokia kaina sutiko. Žinojo, kad E. J. yra bankrutuojantis. Buto komunalinių mokesčių niekas nemokėjo. Pagal M. L. nurodymą, E. J. turėjo juos mokėti, tačiau kam iš tikrųjų priklausė juos mokėti nežino. Jam nei už vandenį, nei už elektrą mokėti nereikėjo. Mokėjo tik už internetą ir už Teo paslaugas. Tuos 1200 litų kiekvieną mėnesį perduodavo M. L. arba jo namų tvarkytojai. Buvo duotas depozitas už vieną mėnesį į priekį, tačiau vieną mėnesį pavėlavus sumokėti, prieš varžytines, tas depozitas buvo užskaitytas kaip nuomos mokestis. Neprisimena ar kada nuomos mokestį buvo pervedęs į M. L. sąskaitą, kadangi už visus mėnesius nuomos mokestį mokėjo grynais. Skoloje jam neliko. Nuomos suma koreguota nebuvo. Dėl depozito nebuvo pasirašę jokių raštelių. Buto nuoma buvo nutraukta, nes tuo adresu buvo gautas antstolio pranešimas, kad iš to buto reikia išsikraustyti. Apie tai, kad butas buvo parduotas per varžytines, pranešė M. L.. Buto raktus atidavė tiesiogiai antstoliui, kadangi tuo metu M. L. buvo išvykęs, o antstolis turėjo visus dokumentus. Rašytinė buto nuomos sutartis sudaryta nebuvo, kadangi M. L. norėjo nuomos mokestį gauti grynais, kad išvengti mokesčių. Buvo sudarytas žodinis susitarimas. Tą butą tvarkydavo jų valytoja, kuri prižiūrėdavo jų nuomojamus butus, kartais tvarkydavo jo (E. Ž.) žmona, bet ne M. L. namų tvarkytoja. Ji tvarkydavo M. L. namus. Iki nuomos santykių atsiradimo pas M. L. lankytis namuose neteko. Lankėsi vėliau, po susitarimo dėl nuomos. Teko ne kartą susitikti ir mieste, kažkur kavinėje. Kadangi jis užsiimdavo nekilnojamuoju turtu, tai M. L. su juo konsultavosi, kaip geriau būtų padaryti su tuo „išvaržomu“ butu, kuris buvo viešai pasiekiamose erdvėse (internete). M. L. jo klausė – ar padaryti buto įvertinimą ir, kad E. J. pasiūlytų savam pirkėjui tą butą išsipirkti, kad gautųsi geresnė kaina, ar geriau laukti ir pačiam tą butą nupirkti per varžytines. Šia tema jie diskutavo dažnai. Teigia, kad M. L. tikrai žinojo, kad tas butas buvo įkeistas. Kitokių verslo santykių su M. L. neturėjo. M. L. jam niekada nebuvo sakęs apie jo ir E. J. paskolinius santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. G. nepažįsta. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslą nieko nežino. Taip pat nurodė, kad jo verslo liudijime buvo įrašytas tas butas, kad jį nuomojasi, kadangi kaimynai dažnai kviesdavo policiją. Šio buto nuoma užsiiminėjo jo žmona V. Ž.. Tiksliai neprisimena, bet kažkur virš 2 metų. Dėl buto nuomos, visą laiką, bendravo tik su M. L., su E. J. dėl to niekada neteko bendrauti, tik tada, kai gavo iš jo M. L. kontaktus. Po buto raktų perdavimo antstoliui, už internetą dar mokėjo 5 mėnesius, nes buvo sudaręs tokią sutartį.

Akistatos su M. L. metu E. Ž. patvirtino savo duotus parodymus. M. L. parodė, kad nebuvo kalbos apie konkrečią sumą už nuomą ir mokėjimų periodiškumą bei nebuvo kalbos apie terminą, kad butas bus nuomojamas iki kol antstoliai parduos butą iš varžytinių. M. L. nežinojo, kad butas įkeistas, ar jam buvo apribota disponavimo teisė. (3 t., b. l. 21-24)

Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. J., nes nuo 2009 metų, apie trejus metus, dirbo kepykloje „(duomenys neskelbtini)“. E. J. ėjo direktoriaus pareigas.

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka) parodė, kad ji nuo 2009 iki 2011 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Visa parduotuvės-kepyklėlės įranga buvo supirkta nuo jos atidarymo dienos. Šios įmonės direktoriumi buvo E. J., kuris vadovavo parduotuvės veiklai. Prieš bankrutuojant įmonei, E. J. direktoriumi nebebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigus savo veiklą minėtose patalpose, visas parduotuvėje buvęs inventorius: kepimo pečius, kildinimo kamera, stalai, lentynos, prekystalis ir kiti daiktai, liko joje. Šį inventorių iš E. J. nupirko J. G., kuri tuo metu buvo konditerijos gaminių parduotuvės, esančios tuo pačiu adresu „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto ir jos atleidimo iš darbo parduotuvėje, J. G. pasiūlė jai toliau dirbti pas ją (J. G.). Jai toliau dirbant kepyklėlėje pas J. G., neteko matyti, kad į parduotuvės patalpas būtų atėjęs E. J.. (4 t., b. 1. 33-35)

Liudytoja, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad apie direktoriaus vykdomą veiklą nieko nežino. Nuo pat įmonės įkūrimo direktorius papildomai jokios įrangos nepirko. Kepykloje dirbo visu etatu, ne atostogų metu būdavo joje visą dieną. Kas buvo įmonės akcininkas nežino. Atlyginimai buvo mokami laiku. Kolektyvas buvo nedidelis. Su buhaltere bendravo mažai.

Liudytojas P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su E. J. yra pažįstamas iš darbinės veiklos. E. J. atstovaujama įmonė nuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš jo įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė buvo jo žmona. E. J. įmonės veikla buvo kepykla. Tiksliai kiek laiko įmonė nuomavosi patalpas pasakyti negali. Nuomos santykiai nutrūko abipusiu susitarimu apie 2008-2009 metus. Patalpas, kurias nuomavosi E. J. atstovaujama įmonė, nuosavybės teise valdė nuo 2005-2006 metų, o jų pardavimas iš varžytinių įvyko apie 2011 metus. Pardavimui iš varžytinių veikė antstolis. Jų įmonė su tuo nebuvo susijusi. Nuomojamų patalpų jie nepardavinėjo. Su E. J. apie patalpų pardavimą nebuvo jokios kalbos. E. J. įsigyti patalpų neprašė, o jis jam nesiūlė. Patalpos buvo įsigyjamos jų vaistinių veiklai. Ateityje planavo perkelti ten savo vaistinę, tos patalpos jiems patiems buvo reikalingos. Jokių skelbimų dėl šių patalpų pardavimo nėra dėję, jų nepardavinėjo. Dėl nuomos patalpų buvo atėjęs pats E. J., o sekančius kartus jis buvo atėjęs su kolega, berods, R.. Kepyklėlės visą veiklą valdė E. J.. Jis rūpinosi nuoma, darbuotojais. Visa kepyklos įranga buvo supirkta E. J., jis viską įkūrė, kadangi prieš tai, tose patalpose, buvo foto laboratorija. Matė kaip viskas buvo palaipsniui įkuriama, nes domėjosi kepyklos įkūrimo eiga, domėjosi kada ji atsidarys. Negali pasakyti ar po įsikūrimo buvo atnaujinama kepyklos įranga. A., negali pasakyti ar pavarde M., buvo kepyklos darbuotoja – kepėja. Po to kai E. J. išsikraustė iš patalpų, jie abipusiu susitarimu, perėmė jo įranga už susidariusią tam tikrą paskutinio mėnesio skolą. Verslo santykius jie turėjo su įmone. Kai susidarė skola, jie įsivertino turto likučius ir abipusiu susitarimu įvyko perėmimas. Nesidomėjo dėl kokių priežasčių E. J. nusprendė perduoti neišdraskytą, esamą verslą. Įsigyjant šį verslą, nebuvo kažkokios konkrečios sumos, tai buvo skolos už energetinius patarnavimus ir už nuomos mokestį padengimas. Pinigų mokėjimo nebuvo. E. J. verslą nupirkti galėjo apie 2011 metų pavasarį. Žinojo, kad įmonė, kurią atstovavo E. J., turėjo vieną bylą dėl vitrinos, dėl to į juos kreipėsi antstolė, kad patvirtintu, kokiu būdu jie naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia virtina. Antstolė minėjo, kad E. J. įmonė turėjo įsiskolinimą Sodrai, todėl jos paliepimu, antstolė, dėl nesumokėtų Sodros mokesčių, planavo E. J. įmonei iškelti bankroto bylą. Perimant E. J. verslą apie tai, kad pastarasis nebebuvo įmonės direktorius ir tai, kad įmonė buvo bankrutuojanti, jam žinoma nebuvo. Tuo metu kas buvo įmonės savininkas jo nedomino, kadangi norėjo atkurti patalpų funkcionavimą. Patys dėjo skelbimus ir ieškojo nuomininkų, kurie galėtų tęsti tą veiklą. L. ar L. pavardės jam nėra žinomos. Nukentėjusysis M. L. jam nėra matytas. Patalpų nuomos reikalais su E. J. daugiau rūpinosi jis, o ne žmona. Nurodo, kad šios patalpos 2011 metais galėjo būti vertos apie 160.000 – 180.000 eurų. Jos buvo parduotos už ženkliai žemesnę kainą, kadangi tai buvo iš varžytinių aukcionas. Kiek jam žinoma, tai buvo vienintelis kepyklos filialas. Mano, kad tokios veiklos vystymui 23.000 eurų suma yra logiška, kadangi verslui reikalingos injekcijos, tačiau kaip verslui, tai nėra didelė suma, nežiūrint į tai, kad pats verslas nėra didelis, bet pajamos pakankamai neblogos. Nebuvo svarstęs klausimo dėl pastapų pardavimo už 80.000 eurų, nes patalpos buvo įsigytos už 200.000 eurų, be to buvo sumokėtos didžiulės palūkanos, nes įsigijimas vyko rinkos pakilimo momentu – 2006-2007 metais. Todėl 80.000 eurų kaina visiškai nepagrįsta. Buvo tikslas išlaikyti šias patalpas, laukti pakilimo ir naudoti jas savo reikmėms.

Kreditoriniai įsipareigojimai atsirado apie 2012 metais, tada antstoliai šiam turtui uždėjo areštus. Iš varžytinių šios patalpos buvo parduotos už apie 100.000 eurų.

Liudytoja J. E., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-09-09 įsidarbino vadybininke UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė veiklą jau vykdė apie porą savaičių ir visa kepyklos bei parduotuvės įranga jau buvo supirkta, t. y. jai dirbant jokia įranga perkama nebuvo. E. J. paimdavo iš kasos suprekiautus pinigus, nurodydamas, kad važiuoja pirkti prekių, tačiau dėl paimtų pinigų nesurašydavo jokio dokumento. Vėliau pateikdavo sąskaitas-faktūras, patvirtinančias apmokėjimą už įsigytas prekes, tačiau būdavo atvejų, kad paimta pinigų suma būdavo didesnė, nei dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų išleidimą. (2 t., b. 1. 81-83)

Liudytoja J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė ji ir buvo, nuo 2009 metų. Su E. J. bendraudavo tik kaip su nuomininku. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug skolų, E. J. bendraudamas su jos vyru – P. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė, tose pačiose patalpose, prekiauti konditerijos gaminiais. Ji,  2011 metais, išsiėmusi individualios veiklos pažymėjimą ir užregistravusi kasos aparatą, pradėjo dirbti konditerijos gaminių kepyklėlėje-parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Viskas kas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – šaldymo vitrina „Carina“, prekybinės lentynos, kurios buvo konditerijos gaminių kepyklėlėje-parduotuvėje, kepimo pečius, kočioklė, maišyklė ir kiti smulkesni daiktai, ji nupirko iš E. J., kaip iš fizinio asmens, ir buvo išrašyta sąskaita faktūra. (2 t., b. l. 88-89)

Akistatos tarp J. G. ir E. J. metu, E. J. patvirtino, kad pardavė įrenginius ir inventorių J. G. už 9.000 Lt pagal 2011-02-17 išrašytą sąskaitą faktūrą bei nurodė, kad visi šie daiktai priklausė jam asmeniškai, kaip fiziniam asmeniui. (4 t., b. l. 17-18)

Iš 2012-11-29 specialisto išvados, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio 2007-08-28 – 2011-04-19 ūkinės finansinės veiklos, matyti, kad „per 2010 m. bendrovės turtas sumažėjo 15.535 Lt – nuo 55.989 Lt (2009 m.) iki 40.454 Lt (2010 m.); ...bendrovės veikla tapo nuostolinga (2009 m. pelnas siekė 4.043 Lt, 2010 m. nuostoliai - 29.262 Lt. 2010 m. veiklos rezultatas – 33.305 Lt nuostolių;...laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2009-07-31 bendrovė įsigijo ilgalaikį turtą (automobilį, kavos aparatą, šaldymo vitriną, pieno šaldytuvą, prekybinius baldus, vandens minkštinimo sistemą), jo pradinė vertė 37.593,30 Lt;..kavos aparatas..., pieno šaldytuvas...ir vandens minkštinimo sistema 2011-02-12 perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šaldymo vitrina...ir prekybiniai baldai 2011-02-23 parduoti...“. ( 2 t., b. l. 90- 105)

Iš byloje esančio 2011-08-31 įgaliojimo, kuriuo E. J. įgalioja M. L. valdyti, naudoti ir disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktų – butu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) mieste, matyti, kad jame yra nurodyta, kad „<...> be kita ko – gauti mano kreditoriaus – Swedbanko („Swedbank“, AB) – leidimą (sutikimą) buto perleidimo sandoriui sudaryti, gauti iš Swedbanko („Swedbank“, AB) patvirtinimą apie prievolės įvykdymą, atstovauti hipotekos įstaigoje išregistruojant buto sutartinę hipoteką bei įregistruojant žymas apie prievolių įvykdymą <...>“, t. y., įgaliojime yra nurodyta, kad buto pardavimui reikalingas kreditoriaus – AB banko Swedbank sutikimas, kas nurodo, jog butas yra įkeistas bankui. (l t., b. l. 53-55)

Iš duomenų, pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės teismo, iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. J. nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad tuo metu liudytoju minėtoje byloje apklausiamas E. J. davė parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė J. L. nuo 2009 m. paskyrė jį bendrovės direktoriumi. Patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2009 metų pabaigoje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuostolingai, mažėjo apyvarta, augo skolos „Sodrai“ bei už nuomojamas patalpas.

2010 metų pabaigoje jis paskyrė laikinai eiti direktorės pareigas kepykloje dirbusią darbuotoją A., pats išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Grįždavęs iš (duomenys neskelbtini), dažnai užsukdavo pažiūrėti kaip sekasi „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti veiklą. Kad bendrovei yra iškelta bankroto byla E. J. sužinojo 2010 metų balandžio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo – šaldomoji vitrina, kasos aparatas ir kavos aparatas, kuris buvo pirktas išsimokėtinai. Visi kepyklėlėje buvę daiktai buvo parduoti J. G. ir šie daiktai priklausė jam, o ne bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad jokių sutarčių ar susitarimų dėl jam priklausančių daiktų naudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo, nes jis pats buvo direktorius ir norėjo sklandžiai vykdyti veiklą. (2 t., b. 1. 69-70, 71-72)

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse  yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją, sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių, viena iš kurių yra paskolos sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia savo tikrą valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo atveju, turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai panaudojus apgaulę prieš turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tai ir yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnio numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2002).

Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymis – tai apgaulė, o tai reiškia, kad suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Be to, jei viena iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais užkerta kelią sutarties įvykdymui, civiliniai teisiniai santykiai taip pat gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Vienas iš sukčiavimo požymių taip pat yra turtinės prievolės išvengimas, kuris pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandoriu, nevykdymu. Kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiu atveju apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali pasireikšti neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra apsunkinamas, kaip nagrinėjamu atveju, E. J. neturi jokio turto, jam inicijuotas fizinio asmens bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 224/2008, 2K-203/2010).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. E. J. šioje byloje kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 103.295,31 Eur (356.658,08 Lt), priklausančių M. L..

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. J. panaudojo nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu apgaulę, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu suklaidino jį  ir būtent tai nulėmė nukentėjusiojo  apsisprendimą perduoti  jam  didelės vertės turtą – 103.295,31 Eur (356.658,08 Lt), kuriuos kaltinamasis tokiu būdu  įgijo savo naudai.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo E. J. ir nukentėjusiojo M. L. buvo susiklostę tarpusavio santykiai – jie bendravo, E. J. atvažiuodavo pas L. šeimą į užsienį, gyveno jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., skolindavosi iš jų, J. L. pinigus verslo plėtrai, taip pat L. buvo paskirtas vadovauti bendrovei. Minėtos aplinkybės nustatytos tiek nukentėjusiojo M. L., tiek liudytojo R. Č. parodymais. M. L. nurodė, jog kaltinamasis turėjo keletą sklypų, nekilnojamojo turto, jis sudarė pasiturinčio verslininko įvaizdį, žadėjo skolinamus pinigus sugrąžinti per kelerius metus nuo pinigų gavimo (iki 2013 metų), pasirašė paskolos raštelius, be to, sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. L. valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Dėl to nukentėjusysis M. L. pasitikėjo E. J. ir buvo užtikrintas, kad jis tikrai grąžins skolą. Visos šios aplinkybės ir sudarė pakankamą pagrindą, paskatino nukentėjusįjį M. L. pasitikėti kaltinamuoju ir paskolinti jam prašomas pinigų sumas.

Byloje nustatyta, kad E. J. 2010-2011 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai įtikindamas M. L., kad pastarojo ir jo sūnaus S. L. paveldėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi E. J. buvo iki 2010-12-20, vykdomos kepyklos veiklai reikalingi pinigai ir nutylėdamas apie įmonei gresiantį bankrotą bei realias savo finansines galimybes grąžinti paskolą sutartu terminu, įtikino M. L. paskolinti jam 23.169,60 Eur (80.000 Lt). Ko pasekoje, M. L., apgaule suklaidintas, paskolino E. J. 23.169,60 Eur (80.000 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos kepyklos veiklai, o pastarasis, siekdamas sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė ir perdavė rankraštinius įrašus apie tariamų prekių ir paslaugų įsigijimą kepyklos veiklos vykdymui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai daugiau M. L. turto, negrąžinęs anksčiau pasiskolintos pinigų sumos, nutylėdamas apie tai, kad 2011-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, melagingai įtikindamas M. L., kad yra papildomai reikalingi pinigai patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi kepyklos veiklai, įsigijimui, piktnaudžiaudamas M. L. pasitikėjimu, realiai neįvertindamas savo finansinių galimybių bei suvokdamas, kad yra finansiškai nepajėgus skolinamas pinigų sumas grąžinti, įtikino pastarąjį paskolinti dar 80.125,72 Eur (276.658,08 Lt). Ko pasekoje, M. L., apgaule suklaidintas, 2011-09-01, bute, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė E. J. 49.351,25 Eur (170.400 Lt) ir 30.774,47 Eur (44.400 JAV dolerių, kas konvertavus sudarė 106.258,08 Lt), o E. J., siekdamas sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė ir perdavė 3 paskolos raštelius, kurių pagrindu įsipareigojo iki 2012-09-01 grąžinti pasiskolintus iš viso 49.351,25 Eur (170.400 Lt) ir 30.774,47 Eur (44.400 JAV dolerių, kas konvertavus sudarė 106.258,08 Lt) bei pateikė 2011-08-31 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo M. L. valdyti, naudoti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas apie tai, kad minėtas butas įkeistas AB „Swedbank“ bankui. Kaltinamasis E. J. nurodė, kad 2011- 09-01 tris paskolos raštelius pasirašė dėl to, kad M. L. po žmonos mirties pareikalavo grąžinti visus gautus iš jos pinigus, apie 80.000,00 Lt, kurie buvo paskolinti kepyklėlės veiklai ir 50.000,00 Lt, pasiskolinti pačio E. J. verslo reikalams. J. L. E. J. buvo skolingas 130.000,00 Lt, o skolos rašteliuose skolinta pinigų suma padidėjo, kadangi M. L. skaičiavo palūkanas. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad byloje pateikti įrašai buvo padaryti ir juose užfiksuoti pinigai buvo gauti iš J. L. dar iki jos mirties, siekiant pagrįsti J. L. jos duotų 80.000,00 Lt panaudojimą, perkant įvairią įrangą kepyklos UAB „ (duomenys neskelbtini) “ veiklai“. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktų objektyvių įrodymų visumai ir teismas juos vertina, kaip kaltinamojo gynybinę versiją.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. L. nuo pat įmonės įsigijimo (2009-03-27) buvo vienintelė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, o E. J. buvo tik įmonės direktorius, neturintis jokių nuosavybės teisių į įmonę, todėl, darytina išvada, kad jei J. L. būtų norėjusi papildomai investuoti į įmonę, būtų tą padariusi tiesiogiai įnešdama lėšas į įmonės banko sąskaitą, o ne skolindama pinigus E. J., kaip įmonės direktoriui. Be to, prieštaraujantys bylos duomenims ir tokie E. J. motyvai, kad neva M. L. byloje pateikti rankraštiniai įrašai atspindi iš J. L. gautų 80.000,00 Lt panaudojimą įmonės veiklai reikalingos įrangos pirkimui. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neturėjo turto už tokią sumą. Kaip patvirtina įmonės balansas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2009 metais sudarė 55.989,00 Lt, o 2010 metais – 40.454,00 Lt. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, dirbusi įmonėje laikotarpiu nuo jos įsteigimo iki bankroto, liudytoja A. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog kol ji dirbo įmonėje, joks naujas inventorius nebuvo perkamas, taip pat šias aplinkybes nurodo ir liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, J. E.. Taip pat E. J. nurodė, jog už 80.000,00 Lt pirktus daiktus pardavė J. G., byloje pateikta sąskaita faktūra patvirtina, jog J. G. E. J. kepyklos įrangą pardavė tik už 9.000,00 Lt, dėl ko nėra jokio pagrindo tikėti E. J. paaiškinimais, jog jis 80.000 Lt investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip fizinis asmuo ir kad rankraščiuose pateikti duomenys atspindi jo padarytas investicijas. Byloje taip pat nėra kaltinamojo paaiškinimą patvirtinančių jokių duomenų dėl J. L. 50.000 Lt paskolintos sumos investavimo į verslą, patvirtinančių šių lėšų panaudojimą kaltinamojo nurodytam tikslui. E. J., kaip J. L. skolininkas, nebuvo įtrauktas ir J. L. paveldimo turto aprašą, kas patvirtina, jog iš tiesų E. J. skolinosi pinigus iš M. L., o ne iš J. L.. Kaltinamasis neginčijo M. L. duotos pinigų sumos dydžio ir aplinkybių iki tol, kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pats savo iniciatyva įtraukė M. L. į kreditorių sąrašą jam iškeltoje bankroto byloje, taip pat kaltinamasis neginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-26 sprendimo, kuriuo teismas nusprendė iš E. J. M. L. naudai priteisti 30.4385 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. J. nurodyti paaiškinimai yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat nustatyta, kad E. J. paaiškinimai, kad jis pasiūlė M. L. naudotis jam priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi M. L. finansinė padėtis buvo prasta ir jam buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, nepasitvirtino. Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. materialinė padėtis buvo labai gera, t. y. jis turėjo didelės vertės turtą, paveldėtą po J. L. mirties, didelės vertės pinigines lėšas banko sąskaitose, kas patvirtina M. L. duotus paaiškinimus, jog įgaliojimą valdyti, naudoti ir disponuoti minėtu butu E. J. pateikė M. L. kaip garantą, jog skolinius įsipareigojimus tikrai įvykdys. E. J. 2011-08-31 įgaliojimu perdavė M. L. teisę valdyti, naudotis, disponuoti minėtu butu, dėl ko M. L. turėjo paties E. J. suteiktą teisę nuomoti butą tretiesiems asmenims, taip pat jame gyventi. Būtent įgyvendinimas jam suteiktas teises, M. L. keletą kartų išnuomojo butą E. Ž., ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. V., kuri paaiškino, jog keletą kartų yra ėmusi iš E. Ž. pinigų, kuriuos vėliau perduodavo M. L.. Tuo tarpu tikėti E. Ž. neva jis nuolat nuomojo šį butą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi tarp E. Ž. ir M. L. nebuvo pasirašyta nuomos sutartis, byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, įrodančių sistemingą pinigų perdavimą už nuomą.

Be to tai, kad M. L. nieko nežinojo apie buto pardavimą iš varžytinių, patvirtina ir E. Ž. duoti paaiškinimai, kad jis kontaktavo tiesiogiai su antstoliu, dėl buto pardavimo iš varžytinių, bei pats asmeniškai antstoliui perdavė buto raktus.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis E. J. panaudojo apgaulę M. L. atžvilgiu ir ši apgaulė pripažintina esmine, nes nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl pinigų perdavimo E. J., o tokios apgaulės panaudojimo pasėkoje svetimo turto įgijimas laikytinas sukčiavimu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamasis tyčia apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą ir vengia turtinės prievolės, nes skolindamasis pinigus ir pasirašydamas paskolos raštelį, žinojo, jog pasiskolintų pinigų nukentėjusiajam negrąžins. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja jų sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir sutinkamai su BK 190 straipsniu yra didelės vertės turtas. E. J. padaryta nusikalstam veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

2. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė.

Kaltinamasis E. J. teisiamas antrą kartą, neišnykus ankstesniam teistumui (bauda nesumokėta), padarė sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, padarytos turtinės žalos neatlygino, dirba. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nuo nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų nepadarė, 13 kartų baustas administracine tvarka. Klaipėdos priklausomybės ligų centre (3 t., b. l. 93), VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale (3 t., b. l. 94) negydytas. Byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant, būtų pagrindas konstatuoti, jog tokia bausmės rūšis šiuo atveju pažeistų teisingumo principą ar būtų pagrindas taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį mažesnį nei BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Tačiau atsižvelgus tai, kad duomenų, vadovaujantis LITEKO, apie teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas kaltinamojo atžvilgiu nėra, jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tokiu būdu yra visiškai integravęsis į visuomenę, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, E. J. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas įpareigojimas – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9  dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti E. J. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL (564,90 Eur) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. J. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,66 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Violeta Balčiūnienė