Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-368-750/2021

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00167-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.;16.9.8.; 21.9.10.

ROIK:20126203585

TAURAGĖS apylinkės teismas

N U T A R I M A S

2021 m. rugsėjo 27 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė,

sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Z.,

nukentėjusiajam Š. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

(duomenys neskelbtini), apie 5 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) V. Z., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini).“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Be to, minėtam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis aukščiau nurodytu įvykio laiku bei toje pačioje vietoje, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Š. S. bei jį apgadino.

Be to V. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. tuo , kad jis (duomenys neskelbtini) apie 5 val. 20 min. apgadindamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam Š. S. padarė 736,22 Eur turtinę žalą, kas sudaro 14,7 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, o įvykus eismo įvykiui , apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Z. teismo posėdžio metu iš dalies prisipažino kaltu ir nurodė, kad pripažįsta, jog neturėdamas teisės įvykio metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigia, kad vairuodamas apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) naktį per langą išgirdo šūkaujantį neblaivų brolį A. N., kuris sakė, norintis važiuoti pas dėdę į (duomenys neskelbtini). Jis vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė brolį pas dėdę, kuris šio neįsileido. Po to jis vairuodamas minėtą automobilį parvežė brolį į namus. Pastatė automobilį, brolį nuvedė namo ir jam atidavė raktelius. Grįžo atgal į kiemą (duomenys neskelbtini) apie puse šešių ryto. Išvažiuojant jokio automobilio nekliudė. Taip pat kai grįžo ir pastatė automobilį jokio automobilio nekliudė ir neapgadino. Jis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso broliui A. N., vairavo blaivus, tačiau neturėdamas teisės jo vairuoti. Niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Įvykio dieną matė kieme stovinčius automobilius.

Nukentėjusysis Š. S. teismo posėdžio metu parodė, kad V. Z. brolis yra jo kaimynas. Įvykio naktį girdėjo šventimą iki 3 val. nakties. Apie (duomenys neskelbtini) val. ryto išgirdo kaukiančią savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ signalizaciją. Po kiek laiko atvykus policijos pareigūnams ir apžiūrėjus jo automobilį pamatė, kad apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, bamperis, posparnis, ratlankis. Su policijos pareigūnu J. ir jo kolege eidami pėdsakais nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kuris buvo maždaug 100 metrų nuo jo automobilio. Akivaizdžiai matėsi šie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apgadinimai: sulankstytas išmetimo vamzdis, galinio bamperio vidurinė dalis. Neatkreipė dėmesio kur iki įvykio stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Jam dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padarytus sugadinimus draudimas įvertino 600 Eur. Jis padarytą žalą įvertina 1000 Eur, nes į padarytą žalą neįtrauktos vidiniai važiuoklės apgadinimai. Prašo priteisti ir dėl automobilio apgadinimo padarytą 300 Eur neturtinę žalą.

Rašytiniame paaiškinime ( b.l. 78) nukentėjusysis Š. S. patvirtino, kad jam padaryta bendrai apie 1000 Eur turtinės žalos. Teigia, kad apie įvykį pranešė draudimo bendrovei „Compensa“, kuri įvertinusi automobilio sugadinimus paskaičiavo, kad remontas kainuos 583,05 Eur. Jis su šia suma nesutinka. Už vidines automobilio detales bei pakeitimo darbus sumokėjo 324 Eur.

Liudytoja S. K., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyriausiąja patrule, teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo su kolega V. J.. Kiek pamena buvo gautas pranešimas, kad buvo įvažiuota į “ (duomenys neskelbtini)“ automobilį ir pasišalinta. Apie įvykį pranešė budėtojas. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) galėjo būti (duomenys neskelbtini). Ji ten nuvyko su kolega V. J.. Pastebėjo, kad stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Šiuo metu nepamena kokie buvo padaryti transporto priemonės apgadininimai. Juos užfiksavo. Šalia minėto automobilio nebuvo automobilio, kuriuo buvo padaryti apgadinimai. Tas automobilis buvo netoliese, t.y. prie kito namo. Tiksliai nepamena to automobilio markės, galėjo tai būti „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Pamanė, kad tas automobilis galėjo apgadinti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Dėl ko taip nusprendė nepamena. Lyg ant įtartino automobilio buvo apgadinimų, tačiau kokie negali tiksliai nurodyti.

Tarnybiniame pranešime (b.l. 13-14)Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. J. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą apie (duomenys neskelbtini) val.43 min. ir susisiekus su pranešėja M. B., ši maždaug nurodė eismo įvykio vietą, prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus toje vietoje stovinčius automobiliu buvo rastas „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas. Pranešėja teigė, kad pasišalinęs automobilis nuvažiavo link namo adresu (duomenys neskelbtini) arba mokyklos esančios toje pusėje. Patikrinus automobilius esančius prie nurodyto namo, buvo pastebėtas „(duomenys neskelbtini).“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimą sukėlė automobilio pastatymas, jisai buvo paliktas ant įvažiavimo į daugiabučio kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), užstatant įvažiavimą į jį. Patikrinus automobilio variklio gaubtą, jisai buvo šiltas, automobilis buvo purvinas, ant jo kėbulo matėsi nežymūs apgadinimai, taip pat buvo pastebėta išdužęs galinis dešinys žibintas. Susisiekus su pranešėja, kad paklausti, ar tai galėjo būti minėtas automobilis, ši pasakė, kad nežinanti, kadangi neįžiūrėjo jo, dėl įvykio vietą užstojančios eglės. Taip pat pranešėja nurodė, kad jinai vis dar girdi nuo mokyklos sklindančius garsus, durelių darinėjimo garsą. Patikrinus dar kartą teritoriją aplink mokyklą jokių automobilių važinėjant nebuvo rasta. Pranešėja greičiausiai girdėjo tarnybinio automobilio garsą. Todėl buvo priimtas sprendimas sugrįžti prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir atidžiau jį apžiūrėti. Automobilio salone, galinėje dalyje buvo pastebėta besimėtantys du pilni plastikiniai buteliai su alum ir sidru, pradarytas iki pusės galinis kairysis šoninis langas, automobilis buvo užrakintas. Ant automobilio nebuvo pastebėta kito automobilio dažų likučių, tik išdužęs galinis dešinys žibintas, palenktas į vidų dujų išmetimo vamzdis. Automobilis buvo su kabliu priekaboms tempti, todėl ant jo nebuvo daugiau matomų pažeidimų. Kartu su Š. S. apžiūrėjus jo apgadintą automobilį, prie jo buvo rasti šviežūs padangų įspaudai, su matomu protektoriaus raštu. Įspaudas buvo ties „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekiniu dešiniuoju ratu, statmenai į minėtą automobilį, nuo automobilio 20 cm atstumu. Įspaudo raštas buvo toks pats kaip ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padangų raštas. Išmatavus „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinio dešiniojo rato dažų nubrozdinimus jie atitiko „(duomenys neskelbtini)“ automobilio išmetimo vamzdžio aukštį. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dešiniojo priekinio sparno įlenkimo aukštis atitiko „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galinio bamperio aukštį. Įvertinus visas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad „(duomenys neskelbtini).“ automobilis  buvo atsitrenkęs galu į „(duomenys neskelbtini) automobilį.

Per duomenų bazes išsiaiškinta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juo naudojasi A. N.. Minėtą automobilį buvo nuspręsta palikti A. N. pagal pakvitavimą, kad nebus pakeista jo esama būklė iki atskiro nurodymo. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi A. N. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, yra jo valdytojas, ir jisai jam reikalingas

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Z. yra jo brolis.

Minėtas liudytojas rašytiniame paaiškinime (b.l. 5) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) naktį jis nevairavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Vartojo alkoholį su drauge Gintare. Nepamena ar tą vakarą ieškovo vairuotojo. Brolis sakė, kad vežė jį. Pamena, kad jį parvežė ir jis nuėjo į namus. Dėl girtumo nepamena tos dienos aplinkybių. 

Rašytiniame paaiškinime (b.l. 7) G. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pažadinę ją policijos pareigūnai jos striukės kišenėje rado „(duomenys neskelbtini)“ automobilio užvedimo raktelius. Negali paaiškinti kaip jie atsirado jos striukėje. Minėto automobilio ji nevairavo. 

A. B. rašytiniame paaiškinime (b.l.74) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) išgirdo mašinų keliamą triukšmą, tačiau per langą nematė, kas jį sukėlė, nes matosi tik dalis automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi ją užstoja eglė. Jokių asmenų lauke nepastebėjo. Apie keliamą triukšmą pranešė telefonu Bendrajam pagalbos centrui.

Iš (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie techniniai defektai, sugadinimai: dešinės pusės, priekinis bamperis, sparnas, ratlankis (b.l. 19).

Minėtą automobilį apžiūrėjus 2021-03-26 nustatyti šie techniniai defektai, sugadinimai: priekinio bamperio dešinės pusės dažų nubrozdinimai. Pateiktas apžiūrai dešinės pusės priekinis sparnas, kuris yra deformuotas su dažų nubrozdinimais ir priekinės dešinės pusės ratas dažų nutrupėjimas (b.l.108-114). 

(duomenys neskelbtini) Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie techniniai defektai, sugadinimai: išdužęs galinis dešinės pusės žibintas, sulankstytas išmetimo vamzdis (b.l.20).

Minėtą automobilį apžiūrėjus 2021-03-26 protokole užfiksuoti šie techniniai defektai, sugadinimai: kairiojo galinio sparno parūdijimai ir dažų patrupėjimai, galinio dešinio sparno parūdijimai, galinio valstybinio numerio deformacija, galinio bamperio metalinės apdailos deformacija, išmetamojo dujų vamzdžio įlenkimai, išdužęs galinis dešinys žibintas, galinio bamperio dešinės pusės įpjovos (b.l. 107,115-121)

Iš (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietos schemos (b.l.21) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta prie automobilio stovėjimo aikštelės.

(duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietos schemoje adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelėje esantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.23).

Iš fotolentelės (b.l. 29-37) matyti, kad įvykio dieną nufotografuoti automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to nufotografuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padangos žymės bei padangų pėdsakų vaizdas prie „(duomenys neskelbtini) automobilio.

        Valstybės įmonės Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių įraše nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 45-45).

        UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018-08-30 įsakymu Nr. 18-30 gamybos vadovas A. N. paskirtas atsakingu už minėtą įmonės automobilį nuo jo priėmimo iki perdavimo momento (b.l. 76).

Iš (duomenys neskelbtini) pakvitavimo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas A. N., įpareigojant šią transporto priemonę neremontuoti iki atskiro nurodymo (b.l. 28).

Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikta ekspertizė byloje ir į bylą pateiktas 2021-05-03 ekspertizės aktas Nr. 11Š-51 (21). Ekspertų buvo prašoma atsakyti į klausimus: 1. Ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matomi sugadinimai, tai yra dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės bamperis ir dešinės pusės ratlankis, padaryti kontaktuojant su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitomis aplinkybėmis? 2. Ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, kuriuos vėliau nurodė Š. S., tai yra dešinės pusės priekinio rato svirtys, galėjo būti padaryti kontaktuojant su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar kitomis aplinkybėmis. Minėtame ekspertizės akte pateikta išvada, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenų spręsti ar automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės sparno, priekinio dešinės pusės ratlankio ir priekinio bamperio dešiniajame šone esantys sugadinimai buvo padaryti kontaktuojant su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine dalimi. Iš tirti pateiktos medžiagoje esančių duomenų negalima įvertinti, ar automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio rato pakabos svirtys sugadintos, o jeigu sugadintos, tai koks jų sugadinimo pobūdis bei kokiomis aplinkybėmis sugadinimai susidarė (b.l. 129-137).

Į teismo posėdį neatvyko institucijos atlikusios tyrimą Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK atstovas – apie teismo posėdžio vietą ir laiką žinoma. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamu atveju V. Z. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Z. sutinka, su tuo, kad (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, tačiau nesutinka su tuo, kad apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Eismo įvykis ? įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219 punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir tą pareigą ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, 15 punktas).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo apgadintas nukentėjusiojo Š. S. automobilis „(duomenys neskelbtini) Liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, byloje nebuvo nustatyta. Išnagrinėjus byloje pateiktą medžiagą negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent V. Z. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį apgadinimo kitą automobilį, t.y. minėto nukentėjusiojo transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. To nepatvirtina nei teisme apklaustų nukentėjusiojo Š. S., liudytojos S. K. parodymai, nei kiti byloje esantys duomenys, nei atliktos ekspertizės išvados. Byloje esantys duomenys, t.y. fotolentelėje (b.l.36- 37) nurodyta, kad užfiksuotos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padangų žymės (pėdsakai) prie nukentėjusiojo automobilio „(duomenys neskelbtini) Iš nuotraukų matyti, kad nėra aiški minėtų pėdsakų padėtis kiti duomenys (plotis, ilgis ir pan.), jie nėra pažymėti Eismo įvykio vietos schemoje. Šios aplinkybes kelia pagrįstas abejones ir tai negali būti pagrindas konstatuoti V. Z. kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Įvykio metu rastų padangų įspaudai buvo įvertinti taip pat ir Ekspertizės akte. Jame yra nurodyta, kad dėl to, jog įvykio vietoje nefiksuotas padangų išsidėstymas automobilio „(duomenys neskelbtini) padėties bei šalia jo esančio bortelio atžvilgiu, negalima nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ artėjimo galine dalimi link automobilio „(duomenys neskelbtini) padėties trajektorijos.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Atsižvelgiant į byloje aptartų įrodymų visetą, darytina išvada, kad byloje nepakanka įrodymų neginčytinai konstatuoti, kad V. Z. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)., vairuodamas brolio A. N. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šilutės r., (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Š. S. bei jį apgadino, o įvykus eismo įvykiui, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau byloje nekyla abejonių ir neginčytinai nustatyta, kad V. Z. nurodytu laiku vairavo brolio A. N. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms V. Z. veika iš ANK 423 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Išnagrinėjęs bylą, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoja ir pripažįsta kaltu tik dėl to, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Kadangi nenustatyta, kad V. Z. įvykio metu vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ kliudė nukentėjusiojo Š. S. automobilį „(duomenys neskelbtini) ir taip sukėlė eismo įvykį, esant tokioms aplinkybėms administracinės bylos dalis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos minėto asmens atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį V. Z. teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, tai, kad jis nedirbantis, baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, minėtam asmeniui skirtina didesnė nei minimali ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Dėl žalos atlyginimo

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

N. Š. S. teismo posėdžio metu išdėstė prašymą dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatyta, kad byloje neįrodyta, jog V. Z. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Š. S. bei jį apgadino, todėl nukentėjusiojo Š. S. prašymas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

V. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn V. Z. turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001), mokėjimo pavedime nurodant „administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-368-750/2021, ROIK: 20126203585“).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į sąskaitą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

N. Š. S. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Administracinės nusižengimo bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį V. Z. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ( ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.

Teisėja                                                                                         Dalia Zimantienė