Civilinė byla Nr. 2A-683-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25649-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinctra“ ieškinį atsakovui D. H. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vinctra“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5212 darbo byloje Nr. APS-131-14979, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo D. H. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą bei išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 2 824,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už visą darbo santykių laikotarpį, 18,64 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigių, 1 144,54 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų, pateikė teismui ieškinį, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu; 2) priteisti iš atsakovo 650,00 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. birželio 4 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 717, kuria šis buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sudarydamos darbo sutartį, šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas minimalus darbo užmokestis, padaugintas iš 1,301 koeficiento, pinigus pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą arba išmokant grynaisiais vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos; tuo tarpu dienpinigiai komandiruotėms gali būti mokami iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje; dienpinigiai gali būti mokami dalimis, per buvimo komandiruotėje laikotarpį.

3.       Darbdavės paskaičiavimu, atsakovui per visą darbo santykių laikotarpį buvo paskaičiuotas ir pervestas 9 063,95 Eur darbo užmokestis, 13 423,55 Eur dienpinigių ir 3 064,61 Eur kompensacija už išlaidas komandiruočių metu, iš viso – 25 552,11 Eur. Atsakovui bankiniais pavedimais yra sumokėta 24 702,17 Eur, 1 500,00 Eur – grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderį, iš viso – 26 202,17 Eur, todėl yra susidarius 650,00 Eur permoka.

4.       Atsakovas vyko į šešias komandiruotes, ieškovės jam buvo priskaičiuota iš viso 13 423,55 Eur dienpinigių suma. Darbuotojas galimai neteisingai įskaičiavo kompensaciją už komandiruočių išlaidas į bendrą sumą, todėl laikytina, jog ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu.

5.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti 1 624,50 Eur dienpinigių nepriemoką ir netesybas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, jog atsakovui 2018 m. rugpjūčio 3 d. išvykstant į pirmąją komandiruotę bus mokami 100,00 procentų dydžio dienpinigiai. Atsakovas prisimena pasirašęs ant visų 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pateiktų dokumentų, įskaitant ir įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę, kuriame buvo nustatyti 100,00 procentų dydžio dienpinigiai, tačiau jis neturi įsakymo kopijos, nes ieškovė jam jos neįteikė. Ieškovė, siekdama paneigti (nuslėpti) dienpinigių nepriemoką, pateikė teismui vienašališkai atbuline data pakeistą 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą dėl siuntimo į komandiruotę, kuriuo 50,00 procentų sumažino atsakovui išmokėtinų dienpinigių dydį. Po 2020 m. liepos 1 d. prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, ieškovė susisiekė su atsakovu ir 2020 m. liepos 9 d. sumokėjo atsakovui 650,00 Eur, todėl iš ieškovės jo naudai turėtų būti priteista 1 624,50 Eur dienpinigių nepriemoka (2 274,50 Eur – 650,00 Eur).

6.       Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. pervesdama atsakovui 650,00 Eur, nepadarė jokios skaičiavimo klaidos, nes šia pinigų suma siekė sumažinti dienpinigių nepriemoką. Dėl to, nėra pagrindo ieškovės 2020 m. liepos 9 d. sumokėtą 650,00 Eur dienpinigių nepriemoką laikyti permoka.

                                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31935-631/2020 ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi už darbo teisinių santykių laikotarpį; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš atsakovo ieškovės naudai – 518,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pripažino, kad šalys darbo sutartimi susitarė ir atsakovas sutiko, jog komandiruočių metu jam būtų mokami iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje dienpinigiai.

9.       Teismo teigimu, aplinkybė, kad ant pirmojo įsakymo dėl komandiruotės nėra atsakovo parašo, pati savaime neįrodo, jog jam turėjo būti mokami 100,00 procentų dydžio dienpinigiai. Teismas pažymėjo, jog darbo sutartimi šalys susitarė dėl sumažintų dienpinigių, todėl įsakymuose nurodytos sumažintų dienpinigių normos, o avansinėje apyskaitoje už 2018 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesius – 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme įrašyta 2 274,50 Eur dienpinigių suma. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti darbdavės pateiktais buhalteriniais dokumentais dienpinigių dydžio apskaičiavimui ir išmokėjimui, atsakovui nepateikus jokių nurodomus argumentus dėl didesnio dienpinigių dydžio galinčių pagrįsti įrodymų.

10.       Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, sprendė, jog buvo šalių susitarimas dėl 650,00 Eur sumos išmokėjimo kaip galutinio atsiskaitymo už komandiruotės metu turėtas išlaidas. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo šios sumos išmokėjimo vertinti kaip ieškovės sąskaitybos klaidos, nes ji ne kartą paminėta ieškovės dokumentuose, o avansinėse apyskaitose nesant atsakovo parašo, negalima pripažinti, kad atsakovas sutiko, jog jam buvo be pagrindo išmokėta 650,00 Eur suma. Teismas pažymėjo, jog ieškovė šią pinigų sumą pervedė vykstant darbo ginčui su atsakovu Darbo ginčų komisijoje, o tai patvirtina aplinkybę, kad darbdavei buvo pagrindas susitarti dėl šios sumos kaip dienpinigių sumokėjimo atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-31935-631/2020 dalyje, kurioje pripažinta, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi už darbo teisinių santykių laikotarpį, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 518,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovui atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės 1 624,50 Eur dienpinigių nepriemoką ir netesybas, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl 100,00 procentų dydžio mokėtinos dienpinigių normos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“.

11.2.                      Darbo sutarties 7 punkte numatyta dienpinigių skaičiavimo tvarka yra dviprasmiška ir neaiški, o visos neaiškios darbo sutarties nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo, silpnesnės sutarties šalies, naudai. Iš Darbo sutarties 7 punkto negalima suprasti, nuo kokios konkrečiai sumos susitariama apskaičiuoti ne mažiau kaip 50,00 procentų dienpinigių, nėra referuojama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas dienpinigių normas.

11.3.                      Kiekvieną kartą mokėdama mažesnius nei 100,00 procentų dydžio (maksimalius) dienpinigius, skaičiuojamus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas normas, darbdavė privalėjo gauti darbuotojo sutikimą.

11.4.                      Atsakovas patvirtino, kad prisimena pasirašęs ant visų 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pateiktų dokumentų, taip pat ir įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę, kuriame buvo nustatyti 100,00 procentų dydžio dienpinigiai, tačiau darbdavė dokumentų kopijų darbuotojui nepateikė. Prasidėjus ginčams, ieškovė manipuliavo turimais dokumentais, siekdama nuslėpti dienpinigių nepriemoką.

11.5.                      Po atsakovo 2020 m. liepos 1 d. prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, ieškovė susisiekė su atsakovu ir ėmė reikšti jam priekaištus dėl jo tariamai be reikalo ir skubotai pateikto prašymo Darbo ginčų komisijai bei tartis dėl nepriemokos sumokėjimo. Atsakovas pokalbio metu sutiko su 2 100,00 Eur dydžio dienpinigių nepriemokos sumokėjimu kaip galutiniu atsiskaitymu, tačiau ieškovė 2020 m. liepos 9 d. pervedė tik 650,00 Eur. Taigi, 650,00 Eur suma, kurios mokėjimas atliktas jau po darbuotojo 2020 m. liepos 1 d. prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai, yra dalinis dienpinigių nepriemokos dengimas (mažinimas).

12.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-31935-631/2020 nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Darbo sutartyje numatyta, kad ji įsigalioja nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d.. Tai reiškia, jog atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pirmiausiai atliko 3 savaičių praktiką, todėl nepagrįsta jo pozicija, kad su juo, kaip pradedančiu mokiniu, susitarta dėl 100,00 procentų dydžio dienpinigių už pirmąją komandiruotę mokėjimo.

12.2.                      Pasirašydamos darbo sutartį, šalys susitarė ir darbuotojas sutiko, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, dienpinigiai komandiruotėms galės būti mokami iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje.

12.3.                      Atsakovas vyko į šešias komandiruotes už kurias jam buvo priskaičiuota iš viso 13 423,55 Eur dienpinigių bei 3 064,61 Eur kompensacija už išlaidas komandiruočių metu, ką patvirtina komandiruočių suvestinės. Už visas šešias komandiruotes atsakovui pagal darbo sutartį buvo paskaičiuoti iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje dienpinigiai.

12.4.                      Pati savaime aplinkybė, kad ant pirmojo įsakymo dėl komandiruotės nėra atsakovo parašo, atsižvelgiant į tai, jog jis buvo tik įdarbintas, praleidžiant šį formalumą, savaime nepatvirtina to, kad atsakovui už šią komandiruotę turėjo būti mokami 100,00 procentų dydžio dienpinigiai.

12.5.                      Atsakovas elgėsi nesąžiningai, pateikdamas Darbo ginčų komisijai ne visus atsiskaitymą su juo pagrindžiančius dokumentus. Atsakovui 2018 m. rugpjūčio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 000000153 grynaisiais buvo perduota 1500,00 Eur suma, tačiau šias aplinkybes jis nuo Darbo ginčų komisijos nuslėpė.

12.6.                      Atsakovo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo pagal pateiktas faktines aplinkybes nebuvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje. Taip pat nepaaiškinta, kodėl atsakovas, žinodamas, kad jam už 2018 m. rugpjūčio 3 d. komandiruotę nėra sumokėta tariamai sutarta 100,00 procentų dydžio dienpinigių suma, šį klausimą iškėlė praėjus daugiau nei dvejiems metams, t. y. 2020 m. spalio 26 d. pateikdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį, suėjus senaties terminui, kurio atsakovas atnaujinti neprašė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2018 m. birželio 4 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 717 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

21.       Atsakovas 2020 m. liepos 1 d. pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą priteisti iš ieškovės: 2 824,87 Eur darbo užmokesčio; 668,64 Eur dienpinigių arba kompensaciją už išlaidas, patirtas komandiruočių metu; netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį. Darbdavei 2020 m. liepos 9 d. bankiniu pavedimu sumokėjus darbuotojui 650,00 Eur kaip galutinį atsiskaitymą, 2020 m. rugpjūčio 19 d. prašymas dėl nepriemokos ir netesybų priteisimo patikslintas, prašant iš ieškovės priteisti 2 824,87 Eur darbo užmokesčio; 18,64 Eur dienpinigių arba kompensaciją už išlaidas, patirtas komandiruočių metu; netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laikotarpį.

22.       Darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5212 darbo byloje Nr. APS-131-14979 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) tenkino atsakovo prašymą bei išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 2 824,87 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už visą darbo teisinių santykių laikotarpį, 18,64 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigių, 1 144,54 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.

23.       Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakovu; 2) priteisti iš atsakovo 650,00 Eur permoką ir bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, atsakovui neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio dienpinigių dydžio negu nurodyta darbo sutartyje.

25.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl 100,00 procentų dydžio mokėtinos dienpinigių normos, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“.

26.       Ieškovė su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutiko, pažymėdama, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. pirmiausiai atliko 3 savaičių praktiką, todėl jam, kaip pradedančiajam mokiniui, už pirmąją komandiruotę negalėjo būti mokami 100,00 procentų dydžio dienpinigiai; be to, pasirašydamas darbo sutartį, jis sutiko, kad dienpinigiai komandiruotėms galės būti mokami iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje.

27.       Pagal darbo sutarties 3 punktą darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto (t. y., prieš mokesčių išskaitymą), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 2, 3 dalimis, 139 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, todėl šalys, atskirai darbo sutarties 7 punktu susitarė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, dienpinigiai komandiruotėms gali būti mokami iki 50,00 procentų mažesni nei nustatyta Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje.

28.       Atkreiptinas dėmesys, jog, visų pirma, į darbo sutarties 7 punktą įtrauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 4.21 papunkčiu pripažintas netekusiu galios nuo 2017 m. liepos 1 d. Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti darbo sutarties 7 punkto nuostatos esminio prieštaravimo galiojančiam dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo teisiniam reglamentavimui. Pažymėtina, jog į darbo sutartį įtrauktas 7 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, kuriuo remiantis dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tai reiškia, jog nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 7 punkte numatytas kaip galimas mokėti iki 50,00 procentų mažesnis dienpinigių dydis pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, darbdavei galint naudotis šalių susitarimu jai suteikta diskrecijos teise mokėti ir didesnes dienpinigių sumas, o darbuotojui – teise už komandiruotę gauti ne mažesnę kaip 50,00 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumą.

29.       Ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ atsakovas išleistas į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Belgijos Karalystėje, Danijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir Ispanijos Karalystėje atlikti krovinio pervežimo paslaugų laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. spalio 22 d., trukmė – 82 dienos, dienpinigių suma, priskaičiuota taikant 50,00 procentų normą, 2 274,50 Eur.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo neneigęs, jog, pasirašydamas darbo sutartį, su jos nuostatomis, įskaitant 7 punktą dėl galimo 50,00 procentų dydžio dienpinigių normos mokėjimo, buvo susipažinęs. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas, kad tarp jo ir ieškovės buvęs žodinis susitarimas dėl 100,00 procentų dienpinigių normos mokėjimo pagal ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“, turėjęs įrodyti buvus žodinio susitarimo pagrindą nustatyti didesnį darbo apmokėjimo įkainį už kiekvieną komandiruotės dieną, arba, kitaip tariant, teisėto lūkesčio buvimo faktą, kuriuo būtų buvusi išreikšta tokia tikroji šalių valia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių duomenų visumą pagrįstai sprendęs, kad žodinio susitarimo faktas pagal ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“, keičiantis darbo apmokėjimo tvarką, nustatytą darbo sutarties 7 punkte, buvo neįrodytas.

31.       Atsakovo teigimu, jis prisimena pasirašęs ant visų 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės pateiktų dokumentų, taip pat ir ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“, kuriame buvo nustatyti 100,00 procentų dydžio dienpinigiai; darbdavė, siekdama nuslėpti dienpinigių nepriemoką, pateikė galimai atgaline data surašytą bendrovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“, ant kurio nėra uždėto atsakovo parašo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ nepasirašė, jis neginčijo aplinkybės, kad jame nurodyta informacija, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, apie siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai pradžią, komandiruotės trukmę, darbo tvarką, jam buvo žinoma. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie siuntimą dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai, būtų ginčijęs ne tik ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ nustatytą 50,00 procentų dienpinigių dydį, bet ir, pavyzdžiui, vėlesniais laikotarpiais pagal ieškovės direktoriaus 2019 m. kovo 1 d., 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymus ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ taikytą 50,00 procentų dienpinigių normą, 2020 m. sausio 6 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ taikytą 72,00 procentų dienpinigių normą, 2020 m. sausio 31 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ taikytą 51,00 procento dienpinigių normą, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog apie mažesnio dydžio dienpinigius atsakovas žinojo.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant, kad ieškovė pagrįstai taikiusi mažesnio dydžio dienpinigių normą, nesant byloje tai paneigiančių įrodymų, apskaičiuodama mokėtiną dienpinigių sumą nesivadovavo aktualiose poįstatyminių teisės aktų redakcijose numatytais dienpinigių maksimaliais dydžiais.

33.       Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ maksimalūs dienpinigių dydžiai, dar įvardyti kaip „tarifai“, nurodyti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą maksimalių dienpinigių sąrašą, iš kurio matyti, jog maksimalus dienpinigių dydis Vokietijos Federacinėje Respublikoje – 58,00 Eur, Belgijos Karalystėje – 57,00 Eur, Danijos Karalystėje – 57,00 Eur, Nyderlandų Karalystėje – 54,00 Eur, Švedijos Karalystėje – 53,00 Eur, Prancūzijos Respublikoje – 57,00 Eur, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje – 50,00 Eur ir Ispanijos Karalystėje – 49,00 Eur. Tačiau reikėtų paminėti, jog ginčijamo ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ priėmimo laikotarpiu galiojusi aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“ redakcija, ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ priėmimo dienai maksimalių dienpinigių dydis buvo taikytinas toks: Vokietijos Federacinėje Respublikoje – 62,00 Eur, Belgijos Karalystėje – 61,00 Eur, Danijos Karalystėje – 80,00 Eur, Nyderlandų Karalystėje – 64,00 Eur, Švedijos Karalystėje – 65,00 Eur, Prancūzijos Respublikoje – 63,00 Eur, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje – 61,00 Eur ir Ispanijos Karalystėje – 58,00 Eur. Perskaičiavus pagal aktualioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“ redakcijoje nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius atsakovui mokėtiną dienpinigių sumą, nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. (13 dienų), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, atsakovui taikant 50,00 procentų dienpinigių normą turėjo būti išmokėta – 403,00 Eur (13 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (2 dienos), šalis – Belgijos Karalystė, – 61,00 Eur (2 x 61,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. (4 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 160,00 Eur (4 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. (2 dienos), šalis – Nyderlandų Karalystė, – 64,00 Eur (2 x 64,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (4 dienos), šalis – Švedijos Karalystė, – 130,00 Eur (4 x 65,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. (2 dienos), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, – 62,00 Eur (2 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (2 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 80,00 Eur (2 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (3 dienos), šalis – Nyderlandų Karalystė, – 96,00 Eur (3 x 64,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. (2 dienos), šalis – Belgijos Karalystė, – 61,00 Eur (2 x 61,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (2 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 80,00 Eur (2 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (3 dienos), šalis – Belgijos Karalystė, – 91,50 Eur (3 x 61,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (2 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 80,00 Eur (2 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (2 dienos), šalis – Nyderlandų Karalystė, – 64,00 Eur (2 x 64,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. (3 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 120,00 Eur (3 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (2 dienos), šalis – Prancūzijos Respublika, – 63,00 Eur (2 x 63,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. (2 dienos), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, – 62,00 Eur (2 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (4 dienos), šalis – Prancūzijos Respublika, – 126,00 Eur (4 x 63,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (2 dienos), šalis – Danijos Karalystė, – 80,00 Eur (2 x 80,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. (2 dienos), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, – 62,00 Eur (2 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (2 dienos), šalis – Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, – 61,00 Eur (2 x 61,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 3 d. (2 dienos), šalis – Ispanijos Karalystė, – 58,00 Eur (2 x 58,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 9 d. (6 dienos), šalis – Prancūzijos Respublika, – 189,00 Eur (6 x 63,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 11 d. (2 dienos), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, – 62,00 Eur (2 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (6 dienos), šalis – Švedijos Karalystė, – 195,00 Eur (6 x 65,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 19 d. (2 dienos), šalis – Vokietijos Federacinė Respublika, – 62,00 Eur (2 x 62,00 Eur / 2); už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (3 dienos), šalis – Prancūzijos Respublika, – 94,50 Eur (3 x 63,00 Eur / 2), iš viso – 2 667,00 Eur. Skirtumas tarp ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 523 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ redakciją ir, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl Dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo“ redakcijoje nustatytais maksimaliais dienpinigių dydžiais apskaičiuotos atsakovui mokėtinos dienpinigių sumos yra 392,50 Eur (2 667,00 Eur – 2 274,50 Eur). Kadangi ieškovė atsakovui 2020 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 650,00 Eur kaip galutinį atsiskaitymą jau po ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo pradžios momento, atsakovo atleidimo iš darbo dieną (2020 m. balandžio 1 d.) su juo visiškai neatsiskaitydama, jis įgijo teisę į netesybas.

34.       Remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

35.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.1, 5.4 punktais, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną apskaičiuojamas bendrą už tris prieš tai ėjusius mėnesius priskaitytą darbo užmokesčio sumą padalinant iš darbuotojo faktiškai dirbtų dienų skaičiaus. Tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro (Aprašo 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, taip pat ieškovės direktoriaus 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. sausio 31 d. įsakymų ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ duomenimis, iš kurių matyti, jog atsakovo darbo užmokestis už 2020 m. sausio – kovo mėnesius buvęs 2 684,05 Eur, faktiškai dirbtų dienų skaičius – 65. Taigi vidutinis atsakovo vienos dienos darbo užmokestis – 41,29 Eur (2 684,05 Eur : 65), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“, – 871,22 Eur (41,29 Eur x 21,1). Įvertinus aplinkybę, kad atsakovui neišmokėta dienpinigių suma, t. y. 392,50 Eur yra mažesnė už jo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, nagrinėjamu atveju už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 9 d. (99 kalend. d.) priskaičiuotina netesybų suma sudaro 1 008,63 Eur (392,50 Eur x 3 mėn. + (392,50 Eur x 7 kal. d. / 31 d.) + (650,00 Eur – 392,50 Eur)).

Dėl bylos procesinės baigties 

36.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

37.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus ginčijamu ieškovės direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu ,,Dėl tarnybinės komandiruotės“ apskaičiuotos atsakovui mokėtinos dienpinigių sumos pagrįstumo prasme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 008,63 Eur netesybų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

40.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyręs 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo Tomo Norvilio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, ieškinį atmetant, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41.       Kadangi šiuo atveju tenkinta 50,00 procentų dydžio apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatyręs, o ieškovės 871,20 Eur išlaidos už advokato Petro Butkevičiaus suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), – 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,80 Eur), ieškovei proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovo priteistina 435,60 Eur (871,20 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

        atsakovo D. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-31935-631/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinctra“, juridinio asmens kodas 300038018, atsakovo D. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 008,63 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus ir šešiasdešimt tris euro centus) (neatskaičius mokesčių) netesybų ir 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų; laikyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5212 darbo byloje Nr. APS-131-14979 netekusiu galios.

Priteisti iš atsakovo D. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinctra“, juridinio asmens kodas 300038018, naudai 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                           Rita Kisielienė

                                                                          Liuda Uckienė

                                                                          Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė