Civilinė byla Nr. e2-4221-1248/2025

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00784-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1

TAURAGĖS  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO finance“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo D. D. (toliau – ir atsakovas) 5 000,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 511,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024 m. gruodžio 3 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 73,37 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. birželio 25 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 27,61 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200,00 Eur žyminį mokestį, 500,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą; 2) įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus bei vykdomąjį raštą šioje byloje ieškovės atstovui išsiųsti be atskiro prašymo.

2.       Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K525881027, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo iki 2029 m. birželio 25 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 805,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 880,55 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, t. y. nemokant sutartų mėnesinių įmokų, ieškovas 2024 m. lapkričio 27 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sutartį.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su visu teismo procesu, leidžia teismui įvykdyti sprendimą ir priteisti skolą.

4.       Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnis).  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. birželio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K525881027 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2029 m. birželio 25 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 805,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 25,00 proc.), 880,55 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui nevykdant prisiimto įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti skolą, ieškovė siuntė atsakovui raginimą sumokėti skolą, kuris išsiųstas 2024 m. spalio 25 d. Atsakovui ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2024 m. lapkričio 27 d. išsiųstu išankstiniu pranešimu ieškovė 2024 m. gruodžio 3 d. nutraukė Sutartį. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs Sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl negrąžinto kredito dalies

6.       Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

7.       Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

8.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 5 000,00 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

9.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 511,79 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos.

10.       Ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). 

11.       Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 25,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2029 m. birželio 25 d. Sutartį nutraukus nuo 2024 m. gruodžio 3 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 511,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.). Teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti 511,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 3 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo

12.       Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 73,37 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.

13.       Sutartimi šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, kuris, kaip numatyta sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte, tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, jog Tarpininkavimo mokestis – tai Vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis už Bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už Vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už Vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punkte nustatyta tvarka, o konkretus Tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose. Specialiosiose sutarties sąlygose yra numatyta 880,55 Eur atsakovo mokama tarpininkavimo suma, ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškovė paskaičiavo mokėtiną 73,37 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog iki sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 3 d.) nesumokėtas tarpininkavimo mokestis sudaro 73,37 Eur sumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis byloje pateiktu Mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 73,37 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2024 m. gruodžio 3 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

14.       Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2029 m. birželio 25 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

15.       Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 ir 6.222 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

16.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

17.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). 

18.       Faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. 

19.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovės reikalavimas dėl 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. birželio 25 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos priteisimo, tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

20.       Ieškovė prašo priteisti 27,61 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 0,05 proc. nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet neviršijant įstatymų nustatyto 180 dienų termino. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu šalys susitarė, taip pat CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio. Iš byloje pateiktos Delspinigių suvestinės nustatyta, jog ieškovė paskaičiavo delspinigius iki Sutarties nutraukimo, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. Paskaičiuoti delspinigiai yra sutartiniai ir neviršija įstatymo nustatytų ribų – 180 d. termino ir 0,05 proc. dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 27,61 Eur dydžio delspinigiai.

Dėl procesinių palūkanų

21.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 200,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Dėl prašymo įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus bei vykdomąjį raštą šioje byloje ieškovo atstovui išsiųsti be atskiro prašymo

24.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašė įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus bei vykdomąjį raštą šioje byloje ieškovės atstovui išsiųsti be atskiro prašymo.

25.       CPK 588 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 646 straipsnio nuostatas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas pažymi, kad vykdomasis raštas išduodamas tik sprendimui įsiteisėjus, todėl, tuo atveju, kai ieškiniu prašoma „išduoti vykdomąjį raštą sprendimui įsiteisėjus be atskiro ieškovės prašymo“, teismui nepagrįstai perkeliama našta sekti teismo sprendimo įsiteisėjimo momentą, kai tuo turi rūpintis pati ginčo šalis. Kaip pažymima teisės doktrinoje, vykdomojo rašto išdavimas nėra teismo pareiga. Be to, vykdomojo dokumento išdavimas ir pateikimas antstoliui vykdyti reiškia teisinių prievartos priemonių taikymą skolininkui, gera valia nevykdančio savo pareigų (pvz., nevykdančio teismo sprendimo).

26.       Kadangi atsakovas turi teisę vykdyti sprendimą gera valia tik įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl prieš teismui išduodant vykdomąjį raštą, atsakovui turi būti suteikiama galimybė gera valia įvykdyti sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės prašymas ieškinyje vykdomąjį raštą išduoti ieškovei be atskiro prašymo atmetamas. Nurodoma ieškovei, jog tik tuo atveju, jeigu atsakovas nebendradarbiauja dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, ieškovė turi kreiptis į teismą atskiru prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) negrąžinto kredito,

- 511,79 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 79 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.),

- 73,37 Eur (septyniasdešimt tris eurus 37 ct) tarpininkavimo mokesčio,

- 25,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. birželio 25 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos,

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546. 

Atmesti ieškovės prašymą vykdomąjį raštą šioje byloje ieškovės atstovui išsiųsti be atskiro prašymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.

Teisėjas              Kristupas Vasiliauskas