Civilinė byla Nr. e2-21559-1044/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15760-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.;
2.6.8.10.; 2.6.1.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,
sekretoriaujant A. S.,
dalyvaujant atsakovui N. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui N. U. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Gelvora“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovo N. U. (toliau ir atsakovas) 164,12 Eur skolos, 52,97 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad AB „Telia Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Omnitel“) ir atsakovas 2004 m. liepos 13 d. sudarė mobiliojo ryšio sutartį ir atsakovas tapo klientu bei pradėjo naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis. Šalys 2006 m. liepos 5 d. sudarė įrangos lengvatinėmis sąlygomis įsigijimo sutartį. Minėtos sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta 680 Lt nuolaida įrangai (modemui Globe Trotter 3G EDGE) įsigyti, o atsakovas įsipareigojo naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis 24 mėnesius (GSM prašymo 1 p.). Atsakovui įranga buvo perduota, tačiau jis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė 20 iš 24 mėnesių ir liko skolingas 164,12 Eur (680 Lt/24 mėn.*20 mėn.). Skola, ieškovo teigimu, susidarė 2006 m. Tarp ieškovės ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. TR-3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais dėl skolos už įrangą (priedas Nr. 1) ir dėl skolos už paslaugas (priedas Nr. 2).
Atsakovas atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei paskirti ieškovui baudą už nesąžiningai ir nepagrįstai pareikštą ieškinį teisme.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo prašymą taikyti byloje ieškinio senatį. Nurodė, kad jau yra buvęs teisminis procesas su ieškovu dėl skolos už paslaugas priteisimo pagal to paties ieškovo ieškinį, todėl ieškovas turėjo galimybę reikšti reikalavimus, nepraleisdamas senaties termino. Nurodė, kad ieškovas nuo teisių perėmimo 2012 m. niekada nereiškė jam jokių pretenzijų dėl šios skolos. Paaiškino, kad ruošdamasis šiai bylai peržiūrėjo procesinius dokumentus, kurie buvo teikti 2015 m. nagrinėjant kitą ieškovo ieškinį jam ir ten yra duomenų, kad yra du priedai dėl ieškovo reikalavimų jam, bet tuo metu šis klausimas nebuvo keltas, todėl taip ir liko. Atsakovo teigimu, paslaugų teikėjas 2006 m. nepagrįstai nutraukė su juo sutartį dėl paslaugų teikimo, nesuėjus 24 mėnesiams. Palaikė prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį praleidus ieškinio senaties terminą, baudos dydį nustatyti teismo nuožiūra.
Ieškinys netenkinamas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Telia Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Omnitel“) ir atsakovas 2004 m. liepos 13 d. sudarė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo naudotis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugomis, o 2006 m. liepos 5 d. GSM abonento prašymo Nr. A31555 pagrindu atsakovui buvo suteikta 680 Lt nuolaida įrangai (modemui Globe Trotter 3G EDGE) įsigyti. Šios sutarties 1 punkte atsakovas įsipareigojo naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos. Atsakovui įranga buvo perduota, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas prisiimtus įsipareigojimus vykdė 4 iš 24 mėnesių, todėl liko skolingas 164,12 Eur (680 Lt/24 mėn.*20 mėn.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, to neginčijo ir atsakovas teismo posėdyje, kad skola už įrangą susidarė 2006 m. gruodžio 28 d. (el. b. 57). Tarp ieškovės ir AB „Telia Lietuva“ 2012 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. TR-3700-12218/12-20-78, pagal kurią pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais dėl skolos už įrangą (priedas Nr. 1) ir dėl skolos už paslaugas (priedas Nr. 2) į atsakovą.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pradinio kreditoriaus turimų reikalavimų į atsakovą perleidimą ieškovui (e. b. 12, 13, 46-55, teismo posėdžio protokolas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus įrangos perdavimo lengvatinėmis sąlygomis 2006 m. liepos 5 d. susitarimą atsakovui buvo perduoda įranga, suteikiant 680 Lt nuolaidą, o atsakovas įsipareigojo naudotis pradinio kreditoriaus paslaugomis ne mažiau 24 mėnesių. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2006 m. gruodžio 28 d. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutartis su juo buvo nutraukta pradinio kreditoriaus iniciatyva. Duomenų apie tai, kad būtų tinkamai, ar kita apimtimi nei nurodė ieškovas įvykdyti atsakovo prisiimti įsipareigojimai pagal minėtą susitarimą su pradiniu kreditoriumi, atsakovas teismui nepateikė. Įvertinus tai, kad atsakovas nesilaikė susitarimo sąlygų, dėl ko sutartis anksčiau laiko buvo nutraukta, sutiktina su ieškovu, kad jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų 164,12 Eur skolą. Tačiau atsakovas pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, kadangi skola yra kildinama iš atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2006-07-05 susitarimo ir atsiradusi 2006-12-28.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Tai yra asmuo turi teisę priverstinai, padedant valstybei, įgyvendinti savo teises, ir kuriam pasibaigus tokia galimybė išnyksta. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 1, 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). CK 1.128 straipsnis numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
Byloje nustatyta, kad atsakovo ir pradinio kreditoriaus įrangos perdavimo lengvatinėmis sąlygomis 2006 m. liepos 5 d. susitarimas buvo nutrauktas 2006 m. gruodžio 28 d., nes, ieškovo tvirtinimu, atsakovas nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas tvirtina, to neneigia ir atsakovas, kad atsakovo skola yra atsiradusi 2006 m. (anot ieškovo, atsakovas mokėjo 4 iš 24 mėn.). Iš byloje surinktos įrodymų visumos darytina išvada, kad savo teisių pažeidimą ieškovas sieja su tuo momentu, kai praėjus 4 mėnesiams po 2006 m. liepos 5 d. susitarimo sudarymo, atsakovas nebemokėjo įmokų už įrangą, todėl sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Taigi ieškinio senaties termino pradžia laikytinas 2006 m. ketvirtas ketvirtis (2006-12-28). Pradinio kreditoriaus reikalavimas ieškovui į atsakovo skolą dėl įrangos pagal Priedą Nr. 1 perleistas 2012 m. gruodžio 28 d. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gegužės 24 d., t. y. praėjus daugiau nei dvylika metų nuo tada, kai ieškovas, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo. Dėl to sutiktina su atsakovu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų ir neteikė įrodymų, dėl kokių priežasčių ar susiklosčiusių aplinkybių jis nesikreipė ar negalėjo kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo per įstatyme nustatytą terminą. Ieškovas nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių, tokių pagrindų, įvertinęs bylos duomenis, ex officio nenustatė ir teismas (CK 1.131 str. 2 d.). Be jau pirmiau nurodytų aplinkybių šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovo veikla yra susijusi būtent su pradelstų piniginių sumų įsigijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų ieškojimu iš skolininkų. Dėl to ieškovo delsimas kreiptis į teismą ir, be kita ko, palūkanų skaičiavimo termino didinimas yra nepateisinamas ir negali būti laikomas tinkamu teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu.
Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
Remdamasis išdėstytu, teismas netenkina ieškovo ieškinio priteisti iš atsakovo 164,12 Eur skolos (CK 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.) ir atitinkamai 52,97 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. gruodžio 28 d. (CK 1.1.125 str. 9 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Dėl baudos skyrimo.
CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, be kita ko, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5000 Eur baudą.
Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį praleidus ieškinio senaties terminą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.
CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo su ieškiniu, net ir praleidus ieškinio senaties terminą, savaime nereiškia, kad ieškinys teismui pateiktas be teisėto pagrindo, t. y. piktnaudžiaujant teise. Priešingai, atsakovo teisė prašyti taikyti ieškinio senatį yra dispozityvumo procese principo išraiška, t. y. atsakovas neturi procesinės pareigos prašyti taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams, ieškovas turi teisę prašyti atnaujinti šį terminą ir pan.
Be to, pirmiau nustatyta, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, tačiau ieškinys atmestas tuo pagrindu, kad ieškovas turėdamas elgtis atidžiai ir rūpestingai praleido terminą ginti savo pažeistas teises teisme ir dėl to turi prisiimti neigiamas pasekmes.
Remdamasis išdėstytu, teismas netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą dėl to, kad ieškinys teismui pateiktas esant pasibaigusiam senaties terminui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui N. U..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė