Administracinė byla Nr. I-1184-171/2012
Proceso Nr. 3-61-3-02277-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, atsakovės atstovei Vilijai Verseckaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. B. personalinės įmonės skundą atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo panaikinti 2011-10-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. DV-906 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“, kuriuo nuo 2011-11-07 panaikinamas G. B. personalinei įmonei išduotos licencijos (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., galiojimas.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė įsakymą priėmė remdamasi 2011-09-14 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) raštu Nr. S-(4.3-3)-1338, kuriame nurodyta, jog 2011-08-04 pareiškėjai ši institucija pritaikė ekonominę sankciją – 1 000 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimą, t. y. už tai, kad 2011-07-19 Departamento patikrinimo metu pareiškėja nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų 4 alaus buteliams.
Pareiškėja mano, kad jai paskirta ekonominė sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas – yra neadekvati ir neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui. Sankcijos tikslai gali būti pasiekti tik paskirta bauda. Jos padarytas Įstatymo pažeidimas nustatytas 2011-08-04 Departamento nutarimu, kuriuo paskirta bauda. Šio nutarimo ji neginčijo. Padarytas pažeidimas – keturių alaus butelių įsigijimo dokumentų nepateikimas – iš esmės yra susijęs su nepakankamu atidumu ir rūpestingumu. Tokia situacija susiklostė dėl anksčiau įsigyto šios rūšies alaus ir jos darbuotojų netinkamo prekių dokumentų įforminimo.
Nurodo, kad pripažįsta padarytą pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, Departamento nutarimu paskirtą baudą sumokėjo. Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, Departamento atliekamam tyrimu nekliudė, o padarytas pažeidimas sunkių padarinių valstybei, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesukėlė. Pats pažeidimo mastas (alkoholinio gėrimo kiekis – 4 buteliai alaus) yra nedidelis, o pažeidimo pobūdis nėra piktybiškas.
Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad paskirta ekonominė sankcija – licencijos panaikinimas – buvo pripažinta aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui bei panaikinta net tokiu atveju, kai patikrinimo metu buvo rasti du buteliai degtinės, vienas butelis brendžio ir trys buteliai alaus, kuriems nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai. Prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja prekybą vykdo kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav.) ir jos pelnas per 2010 metus sudarė tik apie 7 000 Lt, parduotuvėje įdarbinti trys asmenys. Dėl bendrai šalyje susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties ir paplitusio nedarbo paskirta ekonominė sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas – iš esmės reikštų visų pareiškėjos darbuotojų atleidimą ir turėtų neigiamos įtakos įmonės veiklai, kadangi didžioji dalis pajamų (apyvartos) sudaro pajamos iš prekybos alkoholiu. Šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį ir paplitusį nedarbą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143-619/2010 pripažino visuotinai žinomomis ir neįrodinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė sugrąžinti leidimą prekiauti alkoholiu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja sutinka, kad įsakymas dėl licencijos galiojimo nebūtų panaikintas, svarbiausia, kad jai teismas sugrąžintų licenciją (b. l. 50–52).
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 31–33) nurodė, kad 2011-09-14 Varėnos rajono savivaldybės administracija gavo Departamento raštą Nr. S-(4.3-3)-1338 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, kuriame nurodoma, kad 2011-08-04 Departamento 2011-08-04 nutarimu Nr. ATK2-22/11 G. B. personalinei įmonei taikytos ekonominės sankcijos už Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimus. Nurodyta, kad priimtas nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsigaliojęs.
Pagal Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618, nuostatas, licencijos galiojimas panaikinamas Įstatymo 34 str. 17, 18, 19, 20 dalyse nustatytais atvejais. Įstatymo 34 str. 17 d. įtvirtinta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir pažeidusioms Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodamas vienus metus.
Atsakovė, priimdama įsakymą, vadovavosi Departamento pateikta informacija ir teisės aktų nuostatomis. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažeidimą padariusiam ūkio subjektui turi būti paskiriama piniginė bauda, o vėliau institucija, turinti įgaliojimus išduoti licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojimą. Atsakovė neturi įgaliojimų spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti – jeigu buvo padarytas Įstatymo 34 str. 17 d. nurodytas pažeidimas, ji privalo licenciją panaikinti.
Nurodo, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tokie atvejai, kai uždraudimo sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) neturi būti taikoma, gali būti itin reti, išimtiniai. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, mastą, kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, kai ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga pažeidimui. 2011-08-04 Departamento nutarime Nr. ATK2-22/11 konstatuota, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje rasti keturi alkoholinių gėrimų buteliai („Utenos“ alus po 1,2 l talpos) be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad net ir vienas alkoholinio gėrimo butelis, laikomas be teisės aktų nustatytų įsigijimo dokumentų, nėra pripažintinas kaip mažareikšmis pažeidimas. Pareiškėjos pareiga yra patikrinti, ar prekės atitinka joms keliamus reikalavimus, todėl, atsakovės nuomone, dėl pačios pareiškėjos nepakankamos savo ir darbuotojų kontrolės ir priežiūros buvo pažeisti atitinkami reikalavimai, taigi nėra pagrindo netaikyti Įstatyme nustatytos ekonominės sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Dėl sankcijos taikymo ar netaikymo prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad toks, koks yra suformuluotas pareiškėjos skundo reikalavimas, negali būti tenkinamas (b. l. 50–52).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2011-08-04 Departamentas priėmė nutarimą Nr. ATK2-22/11 (b. l. 11–12), kuriuo G. B. personalinei įmonei už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą skyrė 1 000 Lt baudą, nes per 2011-07-19 Departamento atliktą patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai (4 buteliai 1,2 l talpos „Utenos“ alaus), neturint privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo ar gabenimo dokumentų.
Departamentas 2011-09-14 raštu Nr. S-(4.3-3)-1338 (b. l. 34) informavo Varėnos rajono savivaldybę apie G. B. personalinės įmonės padarytą Įstatymo nuostatų pažeidimą ir 2011-08-04 nutarimu Nr. ATK2-22/11 paskirtą baudą.
2011-10-11 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. DV-906 (b. l. 5, 36), kuriuo nuo 2011-11-07 panaikino G. B. personalinei įmonei licencijos (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., galiojimą.
Ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto individualaus akto, kuriuo pareiškėjai panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, šiomis taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Pagal Taisyklių 49 ir 50 punktus, Departamentas, kaip įmonių, turinčių licencijas, veiklą prižiūrinti institucija, įsigaliojus pagal kompetenciją jos priimtam nutarimui dėl baudų už nustatytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10 punktų ir 2 dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8 punktų, 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, šių taisyklių 33, 34, 35, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 46 ir (ar) 48 punktų reikalavimų pažeidimus įmonėms skyrimo, taip pat esant Įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje nurodytiems atvejams, privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apie tai raštu informuoti licencijas išdavusias institucijas. Taisyklių 57 punkte imperatyviai nustatyta, kad licencijos galiojimas panaikinamas Įstatymo 34 straipsnio 17, 18, 19, 20 dalyse nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-03-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008 konstatavo, kad Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį minėtoje nuostatoje nustatyta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas – yra ne tik tokia sankcija, kuri pati yra vientisa, nedalijama, bet ir tokia, kuri yra neatsiejama nuo kitos sankcijos – piniginės baudos, už atitinkamą (tą patį) teisės pažeidimą taikomos tam pačiam teisės pažeidėjui. Pirma, turi būti nustatomas atitinkamo teisės pažeidimo faktas, tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, ir už tą teisės pažeidimą teisės pažeidėjui turi būti paskiriama piniginė bauda, o vėliau institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokias licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojimą (o jeigu būtų kreiptasi dėl naujos licencijos, ji nustatytą laiką būtų neišduodama). Minėta institucija neturi įgaliojimų spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, – jeigu buvo padarytas Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ji privalo licenciją panaikinti.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad tais atvejais, kai yra nustatomi Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas (savivaldybės vykdomoji institucija) privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikta teisė priimti sprendimą dėl Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nustatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai sprendė klausimą dėl licencijos verstis mažmenine alkoholio prekyba panaikinimo ir panaikino pareiškėjai išduotos licencijos verstis mažmenine alkoholio prekybą galiojimą, nes jai 2011-08-04 nutarimu Nr. ATK2-22/11 už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą buvo paskirta 1 000 Lt dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi ir nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-01-21 nutarime konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, kurioje nustatyta, kad įmonėms, kurioms paskirtos ekonominės sankcijos, licencijų panaikinimas už Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytus pažeidimus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nurodė, kad licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atlieka visų pirma prevencinę funkciją. Be to, pažymėjo, kad jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai ar net gyvybei, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Toks neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.
Atsižvelgus į minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 2 punkte nurodyti pažeidimai yra pakankamas pagrindas panaikinti įmonei išduotos licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimą tik tuo atveju, jei pačios licencijos panaikinimas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Todėl tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant licencijos panaikinimas būtų aiškiai neproporcinga bei neadekvati padarytam pažeidimui poveikio priemonė, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl licencijos verstis prekyba alkoholio produktais panaikinimo.
Departamento 2011-08-04 nutarime Nr. ATK2-22/11 nurodyta, kad patikrinimo metu pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav., parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2011-07-19 materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-032 (b. l. 10), neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, t. y. laikomi keturi 1,2 l talpos 5,0 procentų alkoholio tūrio buteliai „Utenos“ alaus.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-230/2009, 2009-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-501/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-148/2009, 2011-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2130/2011), keturis 1,2 l talpos 5,0 procentų alkoholio tūrio alaus butelius laiko nedideliu kiekiu, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos neteisėtos veiklos mastai didelės grėsmės Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms realiai nesukėlė.
Alkoholinio gėrimo kiekis ir pažeidimo padarymo pobūdis leidžia pripažinti, kad padarytas pažeidimas yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad paskirta 1 000 Lt bauda gali būti pasiekti sankcijos tikslai, netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2010 m. gegužės 6 d. administracinė byla Nr. A822-602/2010), daro išvadą, kad tuo atveju, kai nusprendžiama atleisti subjektą nuo atsakomybės, nustatytos Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo, kadangi panaikinus viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, susidarytų situacija, kai subjektas, kuris padarė atitinkamos Įstatymo normos pažeidimą, būtų pripažįstamas nepadariusiu jam inkriminuoto pažeidimo.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pakeičia Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-11 įsakymą Nr. DV-906 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir nurodo, kad pareiškėja G. B. individualioji įmonė atleidžiama nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), nustatytos Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos G. B. personalinės įmonės skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-11 įsakymą Nr. DV-906 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir atleisti pareiškėją G. B. personalinę įmonę nuo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nustatytos sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Bronius Januška
Henrikas Sadauskas