Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-195/2018

                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35137-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 1.2.26.4.; 2.4.7; 2.4.6.1. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2018 m. balandžio 30 d.

  Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,

nuteistojo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. a.k (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda. Už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje padarymą jam paskirta 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nuteistajam paskirta subendrinta 90 MGL dydžio bauda, kuri mažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 60 MGL, 2259,60 eurų dydžio bauda, įskaičius 1 sulaikymo parą V. K. paskirta galutinė 58 MGL, 2184,28 dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. K. atimta teise vairuoti transporto priemones trejiems  metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nuteistajam V. K. priklausantis automobilis „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo V. M. naudai priteistas civilinis ieškinys 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiojo M. P. naudai priteitas civilinis ieškinys 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. V. K. 2017 m. liepos 13 d., 20.30 val. Vilniuje, Kareivių g.1 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo sau priklausantį automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest67510 Nr. ARJK0146“ pagalba nustatytas 2,19 promilių girtumas; medicininės apžiūros metu 21.05 val. akte Nr.1202 pateikta specialisto  gydytojo išvada: neblaivus, vidutinis girtumo laipsnis).

2. Taip pat V. K. 2017 m. liepos 13 d., apie 20.30, Kareivių g.1 panaudodamas ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2017 m. liepos 13 d., apie 19.40 val., Kareivių g.1 automobilyje „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuoklio „Alkotest67510 Nr. ARJK0146“ pagalba nustatytas 2,19 promilių girtumas) vengdamas sulaikymo, dėl ką tik įvykdytos nusikalstamos veikos, nevykdė Vilniaus apskrities VPK PR 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. M. ir vyriausiojo patrulio M. P. reikalavimų išlipti iš automobilio, vengdamas sulaikymo keikėsi ir įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, mojavo rankomis, spardėsi bei panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu, t.y. tyčia spyrė kojomis ne mažiau 2-3 kartų vyriausiajam patruliui V. M. ir vyriausiajam patruliui M. P. į kojas ir rankas, rankomis trenkė vyriausiajam patruliui V. M. į veidą, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiems V. M. ir M. P. fizinį skausmą savo aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui V. K. prašo panaikinti

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendį kaip nemotyvuotą, nepagrįstą bei neatitinkantį reikalavimų keliamų nuosprendžiui. Nuteistasis prašo priimti naują nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo jam pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, paliekant civiliniams ieškovams teisę, patikslinus reikalavimus, žalą prisiteisti civiline proceso tvarka.

4. Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje

neteisingai nurodė, kad jis yra teistas. Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad visi jo teistumai yra išnykę, todėl jis laikomas neteistu. Pažymi, jog apylinkės teismas neobjektyviai jį įvardijo teistu asmeniu, kas galėjo turėti įtakos tiek vertinant byloje surinktus įrodymus, tiek skiriant jam bausmę. Vadovaudamasis BK 97 straipsnio 3 dalimi, V. K. nurodo, kad teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai. Nuteistasis vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo teismu praktika nurodo, kad visų asmens teistumų išvardijimas nuosprendžio įžanginėje dalyje yra nekorektiškas.

5. V. K. savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas nemotyvuotai

atmetė laiduotojos prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl jo baustumo administracine tvarka, nepasisakė dėl formalių atleidimo nuo atsakomybės sąlygų. Vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika nuteistasis pažymi, jog apsvaigimas nuo alkoholio niekaip negali būti siejamas su draudimu atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

6. Nubaustojo teigimu, konfiskuotas jo automobilis yra labai brangus, todėl

neproporcingai pablogina jo turtinę padėtį. Pažymi, kad taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti. Nurodo, kad jo atveju teismas nesilaikė proporcingumo principo, konfiskuodamas brangų automobilį.

7. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis

prisipažino visiškai. Atkreipia teismo dėmesį, kad civilinis ieškinys turi būti bent minimaliai pagrįstas. Nurodo, kad apylinkės teismas priteisdamas civilinius ieškinius policijos pareigūnų naudai nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, jog priešinosi jis dėl to, kad žmonių akivaizdoje iš automobilio buvo verčiamas išlipti beveik nuogas. Nurodo, kad pareigūnai galėjo įvertinti situaciją ir tikėtis šio pasipriešinimo. Pažymi, jog teismas pasisakydamas dėl išteptos policijos pareigūnų uniformos nukrypo nuo ieškinio dalyko, kadangi ieškiniai pareikšti dėl neturtinės žalos, o uniforma, jos ištepimas yra pagrindas turtiniam ieškiniui. Atkreipia teismo dėmesį, kad turtinės žalos nei iki teismo, nei teisme niekas atlyginti neprašė. Pažymi, kad dėl šitų apelianto nurodytų aplinkybių civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu, paliekant galimybę civiliniam ieškovui kreiptis dėl žalos civiline proceso tvarka.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

                            IV. Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių, tačiau apeliantas

prašo naikinti skundžiamą nuosprendį kaip nemotyvuotą, nepagrįstą bei neatitinkantį nuosprendžiui keliamų reikalavimų, prašo priimti naują nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistajam pagrįstai paskyrė bausmę – baudą, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo konkrečiu atveju neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose.

              9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

              10. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

11. V. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Vilniaus miesto

apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, V. K. asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima pasiekti skiriant nuteistajam baudas artimas minimalioms, be to, teismas vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino 1/3.

12. Iš nuteistojo V. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nors jis

praeityje yra teistas, tačiau šiuo metu teistumai jam yra išnykę. Ši aplinkybė turi reikšmę vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaip ir duomenys apie tai, kad įvykio metu ant plastikinio užspaudžiamo maišelio su miltelių likučiais, rasto automobilyje Lexus RX400h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant prietaisų skydelio, vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų. Ant dviejų dalių medinės pypkės, rastos tame pačiame automobilyje vairuotojo durelėse, paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) arba (ir) narkotinės medžiagos - kanapių dervos pėdsakų. Tirti pateiktose V. K. kairės ir dešinės rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakų (b.l.20-22).

13. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų, duodančių pagrindą spręsti dėl galimo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas konstatavo, kad nors byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), tačiau nėra šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kadangi apeliantas padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra konstatavusi, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Toks aiškinimas visiškai atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, Nr.2K-P-82/2010). V. K. padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK  281 straipsnio 7 dalyje ir 286 straipsnyje nelaikytinos kaip padarytos esant idealiai jų sutapčiai. Neginčijamai nustatyta, kad apeliantas padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas, jos nėra susijusios vieningu nusikalstamu sumanymu ir todėl taikyti jam BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-7-75/2011). Papildomai prie to, ką nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėtina, kad nuteistasis jam priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems neatlygino, priešingai apeliaciniame skunde ginčija šias priteistas sumas bei teismo motyvus šiuo klausimu. Taigi nesant visų būtinų sąlygų, apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti V. K. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Patikrinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pripažinti, jog bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo šioje dalyje.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo

              14. Nuteistasis savo skunde taip pat prašo jam pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, nurodo, kad civilinis ieškinys turi būti bent minimaliai pagrįstas, kad teismas pasisakydamas dėl išteptos policijos pareigūnų uniformos nukrypo nuo ieškinio dalyko, kadangi ieškiniai pareikšti dėl neturtinės žalos ir pan. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nustatydamas nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgė į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Pilnai sutiktina su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytais motyvais, jog buvo padaryta tyčinė veika, buvo įžeidinėjami pareigūnai, realiai sutepta jų uniforma, sulaikomas asmuo priešinosi, naudojo smurtą pareigūnų atžvilgiu, visi jo veiksmai vyko kitų žmonių akivaizdoje ir t.t. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad sutepta policijos pareigūnų uniforma nėra neturtinės žalos ieškinio dalykas, nelaikytina reikšminga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų policijos pareigūnai po nuteistojo sulaikymo buvo priversti dirbti toliau ir neturėjo galimybės persirengti ar išvalyti tarnybos metu suteptos uniformos, kas neabejotinai sukėlė jiems nepatogumų ir nemalonių pojūčių. Pareigūnai privalėjo atlikti jiems pavestas pareigas būdami nešvarūs ir netvarkingi, ką teismas pagrįstai pripažino esant neturtine žala, kadangi uniformos nebuvo galutinai sugadintos, vėliau jos buvo sutvarkytos ir naudojamos toliau, tačiau pareigūnų patirti išgyvenimai po nuteistojo sulaikymo teismo pagrįstai įvertinti kaip jiems padaryta neturtinė žala. Taigi išanalizavus visas aplinkybes konstatuotina, kad teismas pripažindamas esant padarytai neturtinei žalai ir nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems įvertino bylos aplinkybes teisingai, priteistas neturtinės žalos dydis nelaikytinas aiškiai per didelis, todėl paliekamas nepakeistu.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

              15. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad konfiskuotas jo automobilis yra labai brangus, todėl neproporcingai pablogina jo turtinę padėtį. Nors apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, neatsižvelgė į jo automobilio vertę, tačiau šis skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Lexus RX400h“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, taigi pastarasis tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, kad automobilį V. K. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), kad V. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, taip pat įvertinęs kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra kaltinamojo asmeninis turtas, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilis turi būti konfiskuojamas. Teismas taip pat nurodė, kad automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė, nevaržanti asmens labiau nei reikia nubaudimo tikslams pasiekti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neteisingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Skunde nurodomas argumentas, kad  nagrinėjamu atveju konfiskavus apeliantui nuosavybės teisėmis priklausantį brangų automobilį, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam būtų aiškiai per griežta, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Automobilio vertė negali turėti esminės reikšmės, sprendžiant automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo reikalingumą, tuo labiau, kad atsižvelgiant į automobilio naudojimo laiką,  laikyti, kad jo vertė yra didelė, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones <......>, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai konfiskavo apelianto naudojamą automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės

teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžio keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                      Jurgita Kolyčienė                       

   Aiva Survilienė                             

Artūras Šumskas