Civilinė byla Nr. e2S-98-460/2017

                                                                                                                (Proceso Nr. 2-43-3-02384-2016-8)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            3.1.18.3; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir A. J. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir A. J. ieškinį atsakovėms L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-09-29 priimtas ieškovų J. J. ir A. J. ieškinys, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimą Nr. LNS-37-160511-00012 bei taikyti neteisėtos statybos pašalinimo pasekmes – įpareigoti L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tą pastato, statomo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau negu 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos. Ieškiniui užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei L. B. vykdyti statybos darbus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri yra arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), didinant statinio matmenis labiau, nei yra užfiksuota statinio, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje. Ieškovai nurodo, kad atsakovė šiuo metu intensyviai vykdo statybos darbus mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovų sklypo ribos. Pastačius pastato dalį pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir arčiau negu 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos, neišvengiamai pasunkės būsimo teismo sprendimo vykdymas (jei bus nuspręsta patenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovę nugriauti pastato dalį), reikės griauti didesnį pastatą, nei yra pastatytas šiuo metu, o tai sukels neigiamų pasekmių ir pačiai atsakovei.

2. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovų J. J. ir A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, jog ieškinio patenkinimo atveju turės būti vykdomi savavališkos statybos nugriovimo darbai, todėl visiškai nėra svarbu, ar tie darbai baigti ar ne. Be to, jeigu ir būtų patenkintas ieškovų ieškinys, tai pagal jį savavališkos statybos padarinius būtų įpareigota šalinti pati atsakovė, o jai tokių darbų nevykdant – antstolis, kuris išlaidas turėtų išieškoti iš atsakovės. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismui priėmus galbūt palankų ieškovams teismo sprendimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3. Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus išlaikyta ieškovų ir atsakovių interesų pusiausvyra. Apeliantai įsitikinę, kad teismas nesirėmė teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Jie įsitikinę, kad statybos darbų sustabdymas žalos nepadarytų, nes statybos darbai dar tik prasidėjo.

4. Atsiliepime atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pažymi, jog ieškovai nenurodė, kaip realiai suvaržomos jų teisės, kokią įtaką ieškinio tenkinimo atveju sprendimas turėtų jų teisėms.

5. Atsiliepime atsakovė L. B. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pateiktas ieškinys preliminariai nepagrįstas, kadangi vykdomos ne statybos, po pastato rekonstrukcija. Mano, kad ieškovai nenurodė, kaip gali būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pažymi, kad statybos darbai beveik baigti, liko uždengti stogą, dėl to svarbu kuo greičiau uždengti pastatytas sienas, taip apsaugant pastatą nuo klimato poveikio.

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo būtinumo ir pagrįstumo.

8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

9. Apeliantai atskirajame skunde pateikė keletą apygardos teismų nutarčių, jų manymu, šiuo atveju reikėtų į jas atsižvelgti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Be to, kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-421/2017). Šiuo atveju analizuojant apeliantų pateiktas nutartis matyti, kad vienu atveju ieškinys pateiktas dėl to, kad viena iš naujai statomo garažo sienų yra statoma (mūrijama) ieškovo žemės sklype (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2902-577/2015), kitu atveju dėl savavališkai (be ieškovo sutikimo) įrengtų pertvarų balkone, koridoriuje, pirties patalpoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1667-324/2015), trečiu atveju dėl to, kad buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuris, svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nebuvo nuginčytas ar panaikintas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-592-253/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovė L. B. statybos darbus vykdo jai priklausančiame žemės sklype, 2016-05-11 gavusi statybos leidimą. Byloje nėra duomenų apie savavališkos statybos faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi apeliantų pateiktose apygardos teismų nutartyse nėra nustatytos tapačios arba labai panašios faktines aplinkybes, dėl to nėra teisinio pagrindo iškart spręsti ginčo klausimą analogiškai, neištyrus šios bylos faktinių aplinkybių savitumo.

10. Vienas iš aspektų, kurį privalo įrodyti apeliantai, – grėsmė, kad būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neegzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo nuomone, preliminariai įvertinus ieškinio dalyką, manytina, kad ieškovams palankaus procesinio sprendimo atveju egzistuoja objektyvios galimybės pirmosios instancijos teismo sprendimą įvykdyti ir išspręsti klausimą dėl statinio nugriovimo / pertvarkymo. Kaip minėta, statybos darbai jau beveik baigti, dėl to sutiktina su atsakove, kad tikslinga uždengti pastatą stogu ir jį apsaugoti nuo pašalinės ir neigiamos sniego, drėgmės, kt. veiksnių įtakos, siekiant eliminuoti žalos atsiradimą. Be to, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovė ketina turtą perleisti kitiems asmenims ir (ar) kitaip jį suvaržyti (CPK 185 straipsnis).

11. Nesant jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Aušra Maškevičienė