Baudžiamoji byla Nr.1-72-765/2013 m.

Teisminio proceso Nr.: 1-77-1-00104-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.;

1.2.4.8.2.;2.10.1.; 2.10.1.4.

PASVALIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 10 d.

Pasvalys

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Stankevičiūtė išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro M. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. M., gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikoje, Pasvalio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis Joniškėlio kaime, Joniškėlio sen., Pasvalio rajone, išsituokęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

L. M. 2013 m. vasario 23 d. apie 16 val. Joniškėlio kaime, Pasvalio rajone, G. E. M. priklausančiame bute, konflikto metu motinai Genovaitei E. M. išeinant iš buto, čiupo motinai už kairės rankos ir įtempė nukentėjusiąją, pargriaudamas ant grindų, į buto koridorių, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. E. M. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairiame žaste - nežymiai sutrikdydamas G.E. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Įtariamuoju apklaustas L. M. kaltę pripažino (b. l. 28-33). Pripažino, kad savo motinai suimdamas už rankos ir norėdamas ją atitraukti nuo durų, jai sukėlė skausmą. 2013-02-23 po pietų buvo pas savo motiną G. E. M., kuri gyvena tame pačiame daugiabučiame name tik kitame bute. Bevalgant motina pradėjo priekaištauti, kodėl jis nenueina į paštą pasiimti siuntos. Po to motina jam liepė eiti iš jos buto. Kilo žodinis konfliktas. Motina nuėjo prie buto lauko durų, jas atidarė ir pradėjo šaukti, kad jis eitų lauk. Neapsikentęs motinos šauksmų, nuėjo prie durų, paėmė motinai už vienos rankos ir bandė įtraukti ją į buto vidų. Kita ranka mama laikėsi už durų rankenos. Jam nepavyko atitraukti motinos nuo durų, todėl jis išėjęs iš buto. Nematė, kad motina parkrito ant grindų. Dėl motinos šauksmų koridoriuje susirinko kaimynės. Dėl įvykusio konflikto labai gailisi, nenorėjo, kad mamai skaudėtų. Matyt, stipriau vyriška ranka suėmė jai už rankos, neapskaičiavo jėgos; nenorėjo sukelti savo motinai skausmo.

Nusikalstama veika be L. M. prisipažinimo, įrodyta:

Nukentėjusiosios G.E. M. protokolu-pareiškimu, apklausos protokolu (b. l. 4, 13-16). G.E. M. nurodė, kad 2013-02-23 apie 16 val. į jos butą atėjo sūnus L. M., kuris iš pradžių iš šaldytuvo pasiėmė valgyti, po to ėmė prašyti pinigų. G.E. M. atsakius, kad pinigų ji neturinti, sūnus į ją metė kėdę, pataikė į virtuvės šviestuvą. Bijodama sūnaus, ji  nuėjo prie lauko durų. Norėjo išeiti iš buto. Tačiau prie jos priėjęs sūnus sugriebė ją už rankos, kita ranka ji laikėsi už durų. Sūnus tempė ją už kairės rankos į buto vidų, ji ėmė šauktis pagalbos. Betempdamas sūnus pargriovė ją ant grindų. Kuomet į jos šauksmą atsiliepė ir atėjo kaimynės, sūnus iš buto išėjo. Nuo tempimo jai skaudėjo rankos, liko kraujosruvos ant rankų;

liudytojos R. B. parodymais (b. l. 19). Liudytoja nurodė, kad 2013-02-23 apie 17 val., būdama namuose, ji išgirdo pagalbos šauksmą ir laiptais nubėgo į pirmą aukštą. Pamatė, kad L. M. nori uždaryti buto duris, kaimynė R. K. neleidžia to padaryti. Bute buvusi M. šaukėsi pagalbos. Abi su K. neleidusios uždaryti durų, matė, kad L. M. stūmė savo motiną. Atėjusi kaimynė S. pasakė, kad iškvietė policiją. L. M. iš laiptinės išėjo. M. pasakojusi, kad ją sūnus ją mušė, prašė pinigų;

liudytoja R. K. parodė, kad 2013-02-23 apie 17 val. 30 min., eidama iš lauko, laiptinėje išgirdo šauksmus. Laiptinėje sutiko K. S., kuri pasakė, kad M. muša savo motiną. Kartu su kaimyne R. B. nuėjo prie M. buto, įėjo į butą, bandė iš ten į koridorių ištempti L. M.. Sužinojęs, kad iškviesta policija, pats M. iš laiptinės išėjo. Po to  M. pasakojusi, kad sūnus prašė jos pinigų, metė į ją kėdę, sudaužė šviestuvą (b. l. 20);

liudytojos K. S. parodymais (b. l. 21-22). Liudytoja parodė, kad 2013 m. vasario pabaigoje namo laiptinėje išgirdo pagalbos šauksmus. Iš balso supratusi, kad pagalbos šaukiasi priešais gyvenanti kaimynė M.. Išėjusi iš savo buto į koridorių pamatė, kad laiptais nulipa kaimynė R. B., L. M. bando uždaryti motinos buto duris. Tuo metu atėjusi dar viena kaimynė R. K., kuri kartu su R. B. durų uždaryti neleido, bendė L.M. ištempti iš jo motinos buto. Kol L. M. koridoriuje stumdėsi su kaimynėmis, M. užrakino savo buto duris. Pažadėjus iškviesti policiją, L. M. paliko kaimynes laiptinėje ir išėjo. V. M. pasakojusi, kad sūnus prašė pinigų, metė į ją kėdę, sudaužė šviestuvą; kai ji norėjo išeiti iš savo buto, sūnus ją tempė į buto vidų;

teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 263/13 (05), kurioje nurodoma, jog G.E. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 17-18);

2013-02-27 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 5-6);

2013 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Joniškėlio kaime, Pasvalio rajone, G.E. M. bute (b. l. 7-10).  

              Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo L. M. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai ir teisingai. L. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą motinai Genovaitei E. M., nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą; padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.).

              L. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. M. anksčiau neteistas, nebaustas, iš gyvenamosios vietos charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 42-49).

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į įvykdytos veikos pavojingumą ir veikos padarymo aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Nukentėjusioji ir kaltininkas sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50-51).

              Nustačius visas šias aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro prašomą viešųjų darbų bausmę (BK 46 str.)

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41).

Į bausmės laiką įskaitytinas L. M. laikinojo sulaikymo laikotarpis (b. l. 23-25).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti L. M. laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013 m. vasario 27 d. 16 val. 10 min. iki 2013-02-28 17 val.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti L. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str., paskirtą įpareigojimą - nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su G.E. M..

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                 Dalia Stankevičiūtė