Baudžiamoji byla Nr. 1S-206/2012
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. K. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 7 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
P. K. kaltinamas tuo, kad vadovavo ir organizavo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą itin žiauriai, dėl chuliganiškų bei savanaudiškų paskatų, o būtent: turėdamas menkavertę dingstį - kerštaudamas E. V. už pastarosios atsisakymą su juo bendrauti, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo 0,5 litro buteliuką su sieros rūgšties tirpalu, kurį 2011 m gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini), perdavė P. B. bei pastarajam nurodė apipilti sieros rūgšties tirpalu E. V. ir taip sunkiai sutrikdyti jos sveikatą bei pažadėjo už tai 4000 Lt atlygį, po to važiuojant P. B. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parodė E. V. gyvenamąją ir darbo vietas bei automobilį, po ko P. B. 2011 m. gegužės 19 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sulaukęs namo grįžtančios E. V., sudavė jai dešinės rankos kumščiu į veidą ir apipylė sieros rūgšties tirpalu, padarydamas cheminį veido, kaklo, krūtinės ląstos, sprando, abiejų plaštakų, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos 2 B - 3 laipsnio nudegimą, kurio plotas apima 22 % kūno paviršiaus, kairės akies obuolio, junginės ir ragenos I laipsnio cheminį nudegimą kairės akies vokų ir viršutinės lūpos sumušimą kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir dideles fizines kančias, po ko 2011 m. gegužės 20 d. P. K. sumokėjo P. B. 2000 Lt, palikdamas pinigus susuktus į ritinuką žolėje, prie (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 6, 8 ir 9 p., padarymu.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, o būtent: 2011 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pritvirtino prie E. V. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), galinio bamperio mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio pagalba galima buvo nustatyti automobilio buvimo vietą, pasinaudodamas minėta įranga, neteisėtai rinko informaciją apie privatų E. V. gyvenimą - jos automobilio judėjimą ir buvimo vietą iki 2011 m. balandžio mėn. vidurio, tiksliau nenustatytos dienos, kol E. V. rado ir paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pritvirtino prie E. V. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), galinio bamperio mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio pagalba galima buvo nustatyti automobilio buvimo vietą, pasinaudodamas minėta įranga, neteisėtai rinko informaciją apie privatų E. V. gyvenimą - jos automobilio judėjimą ir buvimo vietą iki 2011 metų balandžio mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, kol E. V. rado ir paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 metų gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pritvirtino po E. V. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekiniu kairės pusės sparnu įrenginį „GPS Tracker“, leidžiantį nustatyti automobilio buvimo vietą bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio pagalba galima buvo nustatyti automobilio buvimo vietą, pasinaudodamas minėta įranga, neteisėtai rinko informaciją apie privatų E. V. gyvenimą - jos automobilio judėjimą ir buvimo vietą iki 2011 m. gegužės 20 d., t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 167 str. 1 d., padarymu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka P. K. sulaikytas nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. ir 2011 m. rugsėjo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi P. K. skirtas suėmimas. Vėlesnėmis nutartimis griežčiausios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi kaltinamajam P. K. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog P. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, t.y. BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.
Kaltinamojo P. K. gynėjas R. Girdziušas skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį.
Šiame skunde gynėjas išdėsto lygiai tokius pačius argumentus, kaip ir ankstesniame savo 2012 m. kovo 7 d. skunde (6 t. 29-31 b. l.) dėl ankstesnės pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties, kuria jo ginamajam taip pat buvo pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės terminas.
Skundo autorius nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis P. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo (nes jis turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su drauge, motiną ir mažametį vaiką), bei, kad darys naujus nusikaltimus (nes iki suėmimo dirbo ir neturi ryšių užsienyje).
Kaip ir ankstesniame skunde, taip ir šiame yra nurodomi terminai bei datos, kada kaltinamasis buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka, kokios kardomosios priemonės jam buvo paskirtos bei teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Taip pat gynėjas pakartoja ankstesniame skunde pareikštą nuomonę, jog BPK 119 str. numatyti tikslai, šiuo atveju, gali būti pasiekti netaikant jo ginamajam griežčiausios procesinės prievartos priemonės.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu, ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei kad daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai nepaneigia tokios žemesnės instancijos teismo išvados.
Šiuo metu ši baudžiamoji byla, kurioje labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymu kaltinamas P. K., su kaltinamuoju aktu yra perduota Kauno apygardos teismui, kuriame vyksta intensyvus šios bylos teisminis nagrinėjimas ir sekantys teismo posėdžiai numatyti 2012 m. tiek liepos, tiek ir rugsėjo mėn.
Pažymėtina ir tai, kad šioje proceso stadijoje teismas nėra saistomas BPK 127 str. numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Aukštesnysis teismas taip pat nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.
Kartu aptarta aplinkybė (kad byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui), patvirtina ir tai, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad P. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, kuris įteiktas ir kaltinamajam. Tai reiškia, kad jie (duomenys) žinomi ir P. K. bei jo gynėjui, nepaisant to, kad juos jie vertina skirtingai nei teismas. Taigi, teigti apie BPK 121 str. 2 d. nuostatų pažeidimą nėra pagrindo.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, P. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3, 6 d.), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. iki suėmimo dirbo, tačiau yra nevedęs ir nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Teismo nuomone, paminėti duomenys patvirtina tai, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai:
- jau yra kaltinamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu;
- surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti aukščiau paminėtame įstatyme išvardintus nusikaltimus.
Vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas, nėra besąlyginė aplinkybė skirti griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą, tačiau tokie duomenys neabejotinai gali turėti įtakos sprendžiant apie tokio pagrindo buvimą.
Baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad P. K. anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei ir viešajai tvarkai ir šie teistumai nėra išnykę. Tokiu būdu, esant aptartiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atmesti apygardos teismo išvadą, kad paleistas iš suėmimo P. K., siekdamas išvengti atsakomybės bei labai griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti (6 t. 66, 67-69 b. l.), kad kaltinamajam P. K. griežčiausios kardomosios priemonės terminas, šiuo atveju, galėtų būti pratęstinas dar ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Tačiau skundžiamoje nutartyje nesant suformuluotam minėtam perspektyviniam pagrindui, aukštesnysis teismas tokioje situacijoje taip pat neturi teisės svarstyti aptariamą klausimą (BPK 130 str.).
Į gynėjo teiginius dėl, jo nuomone, pažeistų BPK 11, 140 str. ir 123 str. 2 d. reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas jau atsakė ankstesnėje (2012 m. kovo 21 d.) nutartyje (6 t. 40-44 b. l.), todėl dar kartą tų pačių skundo argumentų nebeanalizuoja.
Skundo autorius ginčija ir kaltinamojo P. K. kaltės klausimą teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pastarojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.
Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai nesprendžiami. Byloje surinkti duomenys bus įvertinti bei kaltinamojo kaltės klausimas išspręstas tik pirmosios instancijos teismui teisiamajame posėdyje išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą.
Gynėjo teiginys dėl galimybės paskirti jo ginamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusią su laisvės atėmimu, šioje proceso stadijoje taip pat negali būti nagrinėjamas.
Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia skundo autoriaus dėmesį į tai, kad aukštesnysis teismas BPK 130 str. nustatyta tvarka nagrinėja skundus tik dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo. Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 139 str.). Tai reiškia, kad minėto įstatymo nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, o prašymą dėl kardomosios priemonės rūšies pakeitimo pareikšti teismui, turinčiam bylą savo žinioje ir ją nagrinėjančiam, bet kuriuo metu turi teisę tiek pats kaltinamasis, tiek jo gynėjas.
Gynėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės, analogiškos nurodytoms ankstesniame jo skunde (jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su drauge, motiną ir mažametį vaiką), šiuo atveju nėra pakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti griežčiausią kardomąją priemonę bei negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
Taigi, tenkinti suimto kaltinamojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a :
kaltinamojo P. K. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdimaras Bavėjanas