Civilinė byla Nr. e2A-64-464/2025
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00112-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.7; 2.6.18.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Dūseikių socialinės globos namų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bornita“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Dūseikių socialinės globos namų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bornita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Dūseikių socialinės globos namai kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti tarp ieškovės BĮ Dūseikių socialinės globos namų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bornita“ 2020 m. spalio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 (Nr. V7-254) prie Dūseikių socialinės globos namų gyvenamojo pastato 18D2p vidaus patalpų atnaujinimo sutarties dalį dėl statybos darbų įkainių padidinimo pagal papildomo susitarimo sąmatą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) taikyti vienašalę restituciją ir ieškovei BĮ Dūseikių socialinės globos namams iš atsakovės UAB „Bornita“ priteisti 26 891,68 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Dūseikių socialinės globos namų gyvenamojo pastato 18D2p vidaus patalpų atnaujinimo sutartį. Darbų kaina buvo detalizuota atsakovės pateiktose lokalinėse sąmatose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose buvo apibrėžti konkretūs darbų kiekiai bei jų įkainiai. Ieškovė su atsakove 2020 m. spalio 21 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 (Nr. V7-254) prie sutarties, kuriame šalys susitarė dėl papildomų rangos darbų pagal pridedamą darbų lokalinę sąmatą atlikimo, t. y. papildomų 10 asmens higienos patalpų (prie sutartimi numatytų 4 tokių patalpų) įrengimo. Prie papildomo susitarimo pridėtoje 2020 m. spalio 16 d. sąmatoje Nr. 2020/10/16 papildomų rangos darbų kaina nurodyta 64 097,31 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
3. Ieškovė pažymėjo, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas) atliko 2020–2021 m. jos vykdyto valstybės investicijų projekto „Dūseikių socialinės globos namų gyvenamojo pastato 18D2p vidaus patalpų atnaujinimas“ patikrinimą. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas 2022 m. balandžio 4 d. priėmė investicinio projekto patikrinimo ataskaitą Nr. PV1-11, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad sutarties šalys nesilaikė sutarties 10.2.3 papunktyje nustatyto reikalavimo, t. y. nepritaikė šioje sutartyje numatytų darbų įkainių ir taip neteisėtai darbų vertę padidino 26 891,68 Eur su PVM. Taigi, pažeidimu buvo pripažintas sutarties 10.2.3 papunktyje nustatytus reikalavimus pažeidžiantis papildomų darbų įkainių padidinimas, nustatytas papildomo susitarimo sąmatoje. Vadovaudamasi Socialinių paslaugų priežiūros departamento patikrinimo ataskaita, ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 26 891,68 Eur permokos grąžinimo. Atsakovė permoką atsisakė grąžinti.
4. Ieškovės teigimu, vykdant sutartį turėjo būti laikomasi jos 9.9.1 „a“ papunktyje numatytų papildomų darbų kainos apskaičiavimo būdų, t. y. darbų kaina turėjo būti apskaičiuota pritaikant sutartyje (lokalinėse sąmatose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) nurodytų analogiškų darbų įkainius. To nepadarius, buvo pažeista imperatyvi teisės norma, nustatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 3 dalyje. Nesilaikant sutartyje numatytos papildomų darbų kainos apskaičiavimo (įkainių už papildomus darbus nustatymo) tvarkos, taip pat buvo pažeisti viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Be to, papildomame sutarime nurodžius, kad papildomų darbų kaina bus nustatoma taikant didesnius įkainius, nei numatyta pačioje sutartyje, nebuvo užtikrintas racionalus viešųjų lėšų panaudojimas. Dėl nurodytų priežasčių papildomo susitarimo dalis, kuria buvo neteisėtai pakeisti sutartyje nustatyti darbų įkainiai, turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.
5. Ieškovės vertinimu, byloje yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, kadangi tik šis restitucijos taikymo būdas atitiktų susiklosčiusias faktines aplinkybes bei šalių teisių ir pareigų balansą. Taikant vienašalę restituciją, iš atsakovės priteistina ieškovei 26 891,68 Eur, t. y. kainų skirtumas tarp pagal papildomo susitarimo sąmatoje neteisėtai padidintais įkainiais apskaičiuotos papildomų darbų kainos ir pagal sutartyje nustatytais įkainiais apskaičiuotos papildomų darbų kainos. Tokios sumos atsakovė pagal sutartį neturėjo teisės gauti ir niekada nebūtų gavusi, jeigu niekine pripažintina papildomo susitarimo dalimi nebūtų neteisėtai padidinti sutartyje nustatyti darbų įkainiai.
6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino tarp ieškovės BĮ Dūseikių socialinės globos namų ir atsakovės UAB „Bornita“ 2020 m. spalio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 (Nr. V7-254) prie sutarties dalį dėl statybos darbų įkainių padidinimo pagal papildomo susitarimo sąmatą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) pritaikė vienašalę restituciją ir iš atsakovės UAB „Bornita“ ieškovei BĮ Dūseikių socialinės globos namams priteisė 26 891,68 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už restitucijos sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo, 824 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. priėmė papildomą nutartį, kuria nutarė priteisti ieškovei BĮ Dūseikių socialinės globos namams iš atsakovės UAB „Bornita“ 9 280,70 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
8. Atsakovė UAB „Bornita“ 2023 m. spalio 31 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių.
9. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą už akių ir 2023 m. spalio 9 d. papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-402-357/2023, atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino tarp ieškovės BĮ Dūseikių socialinės globos namų ir atsakovės UAB „Bornita“ 2020 m. spalio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 (Nr. V7-254) prie sutarties dalį dėl statybos darbų įkainių padidinimo pagal papildomo susitarimo sąmatą, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) ieškinio reikalavimo dalį dėl vienašalės restitucijos taikymo ir procesinių palūkanų priteisimo atmetė; 3) priteisė ieškovei BĮ Dūseikių socialinės globos namams iš atsakovės UAB „Bornita“ 3 460 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas iš papildomo susitarimo sąmatos bei patikrinimo ataskaitos priedo nustatė, kad buvo pritaikyti didesni papildomų darbų įkainiai, nei analogiškų darbų įkainiai, numatyti šalių 2020 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytoje sutartyje. Teismas nurodė, kad, sudarant papildomą susitarimą ir susitariant dėl papildomų darbų įkainių, buvo pažeistos sutarties 9.9.1 „a“ papunkčio nuostatos ir papildomų darbų kaina nepagrįstai padidinta. Papildomų darbų kaina buvo apskaičiuota nesilaikant sutarties 9.9.1 bei 10.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų – atsakovei už papildomai atliktus darbus turėjo būti sumokėta 37 205,63 Eur (64 097,31 Eur – 26 891,68 Eur), nes tokio dydžio užmokestis atitiko sutartyje nurodytus darbų įkainius.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad papildomo susitarimo sąlygomis, kuriomis sulygta dėl papildomų darbų (naujų objektų) atlikimo kainos, buvo pakeisti sutartyje nustatyti darbų įkainiai, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principams. Papildomame susitarimu numačius, jog papildomų darbų kaina bus nustatoma taikant didesnius įkainius, nei numatyta sutartyje, nebuvo užtikrintas ir racionalus viešųjų lėšų panaudojimas.
13. Pripažinęs, kad papildomo susitarimo dalis, kuria buvo nepagrįstai padidinti sutartyje nustatyti darbų įkainiai, dėl ko darbų kaina padidėjo, prieštarauja sutarties bei Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nuostatoms, pažeidžia VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, teismas papildomo susitarimo dalį, kuria buvo neteisėtai pakeisti sutartyje nustatyti darbų įkainiai, pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.
14. Vertindamas restitucijos taikymo galimybę, teismas nurodė, kad nors sutartis (papildomas susitarimas) ir buvo sudaryta nesilaikant imperatyviųjų VPĮ normų, vis dėlto ji sukėlė tas pasekmes, kurių abi šalys siekė. Atsakovė visus rangos darbus yra atlikusi 100 proc., taigi rangos sutartis įvykdyta visiškai, atsakovė taip pat yra ištaisiusi ieškovės nurodytus darbų trūkumus, ieškovė yra priėmusi iš atsakovės darbus ir naudojasi darbų rezultatu. Sandorį pripažinus negaliojančiu, nė viena jo šalis negali įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita, todėl aplinkybė, kad viešojo pirkimo sutartis pripažintina niekine, savaime nereiškia, jog už atsakovės (rangovės) suteiktas paslaugas neturi būti atlyginta. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atliekant patikrinimus, darbų nestabdė, iš atsakovės reikalavo tiek galutinio rangos darbų atlikimo, tiek nustatytų trūkumų ištaisymo. Statybos rangos sutartis yra atlygintinė, apimanti tiek išlaidas, tiek pelną, taigi apmokėjimas apima abu kainos elementus. Todėl šalims susitarus dėl konkretaus statybos rangos kainos keitimo būdo už papildomus darbus, toks susitarimas yra ne tik teises sukuriantis, bet ir apribojantis veiksnys.
15. Atsižvelgęs į sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, teismas pripažino, kad egzistuoja teisinis pagrindas restitucijos netaikyti, nes, ją pritaikius, atsakovės padėtis žymiai pablogėtų. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad papildomo susitarimo dėl rangos darbų atlikimo pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas jai sukeltų didelius nuostolius bei reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu, juo labiau kad ginčijamo sandorio pasekmių riziką prisiėmė abi šalys. Todėl ieškinio reikalavimą taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 26 891,68 Eur bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas teismas atmetė.
16. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies šalims turi būti priteisiama proporcingai po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Vertindamas ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą, teismas, atsižvelgęs į ieškovės ataskaitoje nurodytus duomenis apie atliktus veiksmus, nusprendė, kad dalis veiksmų yra pertekliniai, nurodyti valandiniais įkainiais, nors pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyti jų maksimalūs dydžiai. Pavyzdžiui, už įrodymų rinkimą ir jų analizę Rekomendacijų 8.17 papunktyje numatytas ne valandinis įkainis, bet taikomas 0,012 koeficientas už kiekvieną užklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus. Taip pat ieškovė nepagrįstai siekia atlygio už atskirus veiksmus (argumentų formulavimą, teisinių galimybių analizę, komunikavimą su ieškove ir atsakove, atsakovės procesinių dokumentų analizavimą, išvadų rengimą, pasiruošimą įvairių dokumentų rengimui), kurių atlikimas apima prašomas priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą (ieškinį, atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, rašytinius paaiškinimus). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės parengtų dokumentų kiekį, bei atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16–8.19 papunkčiuose numatytus atstovavimo išlaidų dydžius, ginčo pobūdį, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, o taip pat ir į tai, kad teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir byla buvo išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, į teisingumo, protingumo principus, teismas pagrįstomis pripažino 10 000 Eur ieškovės išlaidas ir jai iš atsakovės priteisė 5 000 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Nustatęs, kad atsakovė UAB „Bornita“ pateikė prašymą atlyginti iš viso 3 080 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (55 Eur žyminį mokestį ir 3 025 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas suteiktas teisines paslaugas), pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas tokį išlaidų dydį pripažino protingu ir pagrįstu, atitinkamai, atsakovei iš ieškovės priteisė 1 540 Eur (50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Įskaitęs šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad atsakovės ieškovei mokėtina suma sudaro 3 460 Eur (5 000 Eur – 1 540 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Ieškovė BĮ Dūseikių socialinės globos namai apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovės BĮ Dūseikių socialinės globos namų ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismo sprendimo motyvai, kuriais remiantis buvo taikyta išimtis iš bendrosios restitucijos taikymo taisyklės, yra deklaratyvūs, nepagrįsti bylos medžiaga bei nesuderinami nei su teisiniame reglamentavime įtvirtintomis restitucijos taikymo taisyklėmis, nei su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotu aiškinimu, pagal kurį tik esant išskirtinėms aplinkybėms teismas gali vadovautis išimtimi, leidžiančia niekinio sandorio atveju netaikyti restitucijos.
19.2. Ieškovė prašė teismo taikyti restituciją tik dėl tos sumos dalies, į kurią atsakovė pagal sutartį neturėjo teisės ir kurios ji niekada nebūtų gavusi, jei nebūtų niekine pripažinta papildomo susitarimo dalimi neteisėtai padidinti darbų įkainiai. Ieškovė visą laiką prašė restituciją taikyti tik tai darbų kainos daliai, kurią atsakovė gavo neteisėtai ir kuria pastaroji nepagrįstai praturtėjo. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie nelygiavertę šalių padėtį, kadangi ieškovė neginčijo atsakovės pagal papildomą susitarimą atliktų papildomų darbų bei už jos atsakovei priklausančios gauti 37 205,63 Eur kainos dalies (64 097,31 Eur – 26 891,68 Eur), būtent ši suma ir atitinka pagal sutartyje įtvirtintus darbų įkainius apskaičiuotą papildomų darbų kainą. Vienašalės restitucijos taikymu ir 26 891,68 Eur sumos priteisimu atsakovės teisės niekaip nebūtų pažeistos, nes atsakovei už atliktus papildomus darbus liktų teisėtai, t. y. pagal sutartyje nustatytus fiksuotus darbų įkainius, apskaičiuotas užmokestis.
19.3. Atsakovė į bylą nebuvo pateikusi jokių įrodymų ir, be deklaratyvių teiginių, iš viso neįrodinėjo jokių išimtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių restitucijos taikymas jai sukeltų ypač neigiamus turtinius padarinius, nesuderinamus su sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Todėl skundžiamoje sprendimo dalyje pateiktas teismo vertinimas, kad atsakovės prašymas netaikyti restitucijos yra pagrįstas, yra visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas.
19.4. Kadangi ieškovė pagrindė skundžiamos sprendimo dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą, sudarantį pagrindą šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
19.5. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo pozicija tiek dėl ieškovei priteistinos jos patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcijos nustatymo, priteisiant tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek ir dėl šių išlaidų dydžio sumažinimo. Ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, todėl neteisingai nustatė ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporciją. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo, kaip išvestinis, nėra alternatyvus ir tuo pačiu negali būti prilygintas pagrindiniam reikalavimui, tik pagal pagrindinį reikalavimą turi būti nustatoma priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija. Be to, visos ieškovės patirtos 19 401,40 Eur išlaidos yra pagrįstos, realios ir neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato suteiktą pagalbą dydžių, todėl turėjo būti jai priteistos visa apimtimi. Šias bylinėjimosi išlaidas sudaro: 5 442,58 Eur ikiteisminėje ginčo su atsakove stadijoje patirtos išlaidos laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 liepos mėn.; 824 Eur žyminis mokestis; 13 134,82 Eur išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
20. Atsakovė UAB „Bornita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Bornita“ ieškovei BĮ Dūseikių socialinės globos namams priteista 3 460 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintos ieškovės atstovavimo išlaidos – 10 000 Eur – yra pernelyg didelės. Teismo vertinta 5 442,58 Eur suma už ikiteisminėje stadijoje patirtas ieškovės išlaidas yra akivaizdus išlaidavimas, nes ieškovė yra biudžetinės įstaigos statusą turintis juridinis asmuo, kuriam yra privalomos viešojo pirkimo procedūros paslaugų pirkimui, taip pat išlaidų dydis neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovės byloje nurodytos kaip patirtos 18 577 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 8 577 Eur.
20.2. Teismas neteisingai nustatė, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra 50 proc. Teismas tenkino ieškovės pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir atmetė reikalavimą dėl restitucijos taikymo, t. y. ieškovei iš atsakovės nepriteisė prašomų 26 891,68 Eur, taigi, turtinio pobūdžio reikalavimas buvo atmestas. Iš ieškovės teiktų pretenzijų matyti, kad ieškovė siekė būtent piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės, o reikalavimas dėl papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas tik vykdant formaliuosius civilinio proceso reikalavimus ir ieškovei yra tik formalaus pobūdžio.
20.3. Byloje turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovei iš ieškovės priteistas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
21. Ieškovė BĮ Dūseikių socialinės globos namai atsiliepime su atsakovės UAB „Bornita“ apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovės ikiteisminėje stadijoje patirtas išlaidas nulėmė teisinių paslaugų teikimo poreikis, kurį žymiai padidino atsakovės nesąžiningi veiksmai ir elgesys. Visos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje teiktos teisinės paslaugos yra aiškiai nurodytos ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose.
21.2. Apeliaciniame skunde yra nurodyti aiškūs argumentai ir pateikti išsamūs skaičiavimai, patvirtinantys ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei jų atitiktį Rekomendacijose nustatytiems reikalavimams.
22. Atsakovė UAB „Bornita“ atsiliepime su ieškovės BĮ Dūseikių socialinės globos namų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo tokius argumentus:
22.1. Atsakovė visus rangos darbus yra atlikusi 100 proc., taigi sutartis įvykdyta visiškai. Atsakovė taip pat yra ištaisiusi nurodytus trūkumus, o ieškovė yra priėmusi iš atsakovės atliktus darbus. Papildomo susitarimo dėl rangos darbų atlikimo pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas atsakovei sukeltų didelius nuostolius, reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu bei prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
22.2. Papildomų darbų poreikį inicijavo ieškovės steigėjas, tam skyrė finansavimą, ir nors buvo atliekami patikrinimai, rangos darbų nestabdė, iš atsakovės reikalavo ne tik galutinio rangos darbų atlikimo, bet ir ištaisyti visus nustatytus trūkumus, kuriuos šiuo metu atsakovė jau yra ištaisiusi.
22.3. Viešųjų pirkimų tarnybos padaryta išvada dėl sutarties nutraukimo atitinka kasacinio teismo praktiką dėl sutarties (ne)nutraukimo ir restitucijos (ne)taikymo, t. y. esant sutarčiai įvykdytai 100 proc., restitucijos taikymas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.
22.4. Įgyvendinant projektą ne tik pavyko sutaupyti valstybės biudžeto lėšų (projekto įgyvendinimui buvo skirta 350 000 Eur), bet ir už tą pačią sumą buvo atlikti papildomi darbai, siekiant įgyvendinti ateityje pasikeisiančius reikalavimus socialinės globos įstaigų patalpoms. Todėl žala ieškovui nebuvo padaryta. Priešingai, už tą pačią projekto kainą atsakovė įvykdė daugiau darbų, negu buvo suplanuota.
22.5. Sutarties pakeitimas buvo leidžiamas neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, nes tokia galimybė iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluota pirkimo dokumentuose (visos nuostatos perkeltos į sutartį), buvo aiškiai nurodyta, koks ir kokiomis sąlygomis keitimas gali būti atliktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos apeliacijos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys apeliaciniais skundais neginčija teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių sudaryto papildomo susitarimo dalis yra pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o kvestionuoja tik sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikros neatlieka.
Dėl restitucijos (ne)taikymo
24. Neapskųsta teismo sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas sandorį (2020 m. spalio 21 d. papildomo susitarimo Nr. 1 (Nr. V7-254) dalį dėl apmokėjimo atsakovei už papildomai atliekamus rangos darbus) pripažino negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).
25. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.146 straipsnio nuostatomis, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
26. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucijos taikymo išimtis, pagal kurią išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas byloje netaikyti restitucijos, vadovavosi CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, šį sprendimą motyvuodamas tuo, kad sutartis jau yra visiškai įvykdyta, atsakovė yra ištaisiusi ieškovės nurodytus darbų trūkumus, ieškovė yra priėmusi iš atsakovės darbus ir naudojasi jų rezultatu, todėl, pritaikius restituciją, atsakovės padėtis žymiai pablogėtų, o tokia situacija prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė – šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (buvusioji padėtis). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-363-421/2018, 29 punktas).
28. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl to, kad, be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką. Restitucija negali būti taikoma mechaniškai, turi egzistuoti ir įstatyme nustatytos jos taikymo sąlygos bei identifikuotos joms taikyti reikšmingos konkrečios bylos aplinkybės, tą turi aiškintis teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-695/2018). Todėl teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015). Restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 107 punktas).
29. Kasacinio teismo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuojančios CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos sistemiškai taikytinos su CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ III dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normomis, nes CK 6.237 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pastarojo skyriaus taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).
30. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
31. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kai papildomu susitarimu sulygti darbai atsakovės yra visiškai atlikti ir ieškovė už juos yra sumokėjusi atsakovei 64 097,31 Eur kainą. Neapskųsta sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas pripažino papildomo susitarimo dalį dėl papildomų darbų įkainių padidinimo negaliojančia, padaręs išvadą, kad atsakovei papildomo susitarimo pagrindu už papildomai atliktus darbus turėjo būti sumokėta ne 64 097,31 Eur, bet mažesnė – 37 205,63 Eur – kaina (64 097,31 Eur – 26 891,68 Eur) (skundžiamo sprendimo 23–26 punktai). Aptariami neapskųstoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje nurodyti argumentai bei teismo padaryta išvada teisėjų kolegijai teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės pagal papildomą susitarimą sumokėtos 64 097,31 Eur kainos 26 891,68 Eur dalies atsakovė gauti teisėto pagrindo neturėjo.
32. Ir nors restitucija paprastai netaikoma, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas (žr., šioje nutartyje 36 punkte cituotą kasacinio teismo praktiką), nagrinėjamu atveju ne visos viešojo pirkimo būdu 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos sutarties, o tik atskiros jos sąlygos dėl kainos, įformintos 2020 m. spalio 21 d. pasirašytu papildomu susitarimu prie šios sutarties, pripažinimas negaliojančiu nelemia šalių grąžinimo į padėtį, buvusią iki negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo (to ieškovė ieškinyje ir neprašė). Vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančia visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties (CK 6.226 straipsnio 1 dalis). Juo labiau kad atsakovė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad nebūtų sudariusi papildomo susitarimo prie 2020 m. rugpjūčio 24 d. sutarties dėl papildomų remonto rangos darbų atlikimo tokiomis pačiomis kainomis, kuriomis ji pati pasiūlė atlikti remonto rangos darbus dalyvaudama ieškovės skelbtame viešajame pirkime ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. pasirašydama su ieškove sutartį dėl remonto rangos darbų atlikimo.
33. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje objektyviai nekilo klausimas dėl atsakovės veiksmais sukurto darbo rezultato (papildomai atliktų darbų) grąžinimo ir (ar) už šį darbų rezultatą atsakovei sumokėto viso atlygio panaikinimo (kainos už atliktus darbus grąžinimo, taikant vienašalę restituciją). Atsižvelgiant į tai, kad papildomo susitarimo sąlygos dėl papildomų darbų įkainių už atliekamus analogiškus darbus (prie pagal sutartį suremontuotų 4 asmens higienos patalpų papildomai buvo suremontuota (įrengta) dar 10 tokių patalpų) prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, o tokia pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada nė nekvestionuojama, ieškiniu buvo prašoma per restitucijos institutą išreikalauti iš atsakovės tik jos nepagrįstai gautą kainos dalį – permoką. Ieškiniu nebuvo siekiama, kad atsakovei iš viso nebūtų atlyginta už papildomo susitarimo pagrindu atliktus remonto rangos darbus, kurių kaina, apskaičiuota pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. sutarties sąlygas, yra 37 205,63 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių teisinių pasekmių, kaip negaliojančios sandorio dalies pagrindu atsakovės nepagrįstai gautos 26 891,68 Eur papildomų darbų kainos dalies grąžinimas ieškovei, sukūrimas galimas tiek teisiškai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), tiek faktiškai, tokios formos sandorio negaliojimo pasekmės taikymui kliūčių nebuvo.
34. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje įtikinamais motyvais nepagrindė padarytos išvados, kad restitucijos taikymas ieškovės nurodytu būdu nėra galimas dėl bendrųjų teisės principų pažeidimo ar žymaus atsakovės padėties pablogėjimo, kliudančio išreikalauti nepagrįstai jai sumokėtą kainos dalį (permoką) už atliktus papildomus darbus. Kaip, pritaikius restituciją ieškovės nurodytu būdu, būtų iš esmės išbalansuota šalių teisių ir (ar) teisėtų interesų pusiausvyra, sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ar pažeisti bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) reikalavimai, sprendime nenurodyta. Priešingai, būtent restitucijos ieškovės nurodytu būdu pritaikymas neleistų atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, kadangi ieškovė sumokėtų tik tokią kainą už darbus, už kurią juos pasiūlė atlikti pati atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir varžydamasi su kitais tiekėjais. Darbų kainos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygas sumokėjimas užtikrintų negaliojančiu sandoriu sukurtų neteisėtų teisinių pasekmių panaikinimą, užtikrintų viešajame pirkime aktualių imperatyvų – lygiateisiškumo ir skaidrumo principų – realų įgyvendinimą.
35. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, patenkinant ir ieškovės reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo bei priteisiant jai iš atsakovės 26 891,68 Eur (CPK 330 straipsnis). Patenkinus šį reikalavimą, atitinkamai, patenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 26 891,68 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2025 m. kovo 27 d.) (CPK 279 straipsnio 1 dalis) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Toks palūkanų skaičiavimo pradžios momentas nustatytinas ir pagal ieškinio reikalavimą, ir pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
36. Atsakovė argumentais, susijusiais su netinkamai teismo nustatytu ieškovei kompensuotinu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, su ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje akivaizdžiu ieškovės išlaidavimu, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kai apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas šalims iš naujo paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bei 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriama: sumokėtas žyminis mokestis; sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams; išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
38. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi iš viso 19 401,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 824 Eur žyminis mokestis; 2) 5 442,58 Eur iki bylos nagrinėjimo teisme patirtos išlaidos (duomenų, informacijos rinkimas, galimybių teisinė analizė, teisinių išvadų rengimas, pasiūlymų klientui formulavimas ir teikimas, ikiteisminės pretenzijos rengimas, derybinės pozicijos įvertinimas, taikos sutarties rengimas, komunikacija su klientu ir pan.); 3) 3 114,54 Eur už ieškinio parengimą; 4) 723,58 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimą parengimą; 5) 503,36 Eur už atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo analizę, konsultacijas ieškovei dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimą; 6) 2 328,04 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, komunikaciją su ieškove, atsiliepimo į atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą; 7) 1 919,06 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 31 d. posėdyje, bendravimą su ieškove, dokumentų analizę, rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės prašymo išreikalauti dokumentus parengimą ir pateikimą teismui ir pan.; 8) 771,04 Eur už pasiruošimą mediacijai; 9) 2 925,78 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. birželio 11 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. posėdžiuose; 7) 849,42 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, pasirengimą posėdžiui, atsakovės rašytinių paaiškinimų analizę.
39. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo klausimus, aktualu tai, kad bylinėjimosi išlaidos teisės doktrinoje apibrėžiamos kaip įstatyme nustatytų rūšių byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo (valstybės) pozityviosios faktinės ar realios būsimos paprastai piniginės proceso išlaidos, kurios yra susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 108 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išlaidos, ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024, 112, 119 punktai).
40. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, šalies patirtos ginant savo teises nuo atsakovo padaryto pažeidimo ne teismo tvarka, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, ieškovės nurodytos 5 442,58 Eur dydžio iki bylos nagrinėjimo teisme patirtos išlaidos (jų atitinkama dalis), kaip nepatenkančios į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu pirmosios instancijos teismo negalėjo būti priteistos iš atsakovės. Kitaip tariant, nebuvo pagrindo 5 442,58 Eur dydžio iki bylos nagrinėjimo teisme ieškovės patirtų išlaidų vertinti kaip bylinėjimosi išlaidų ir jas (jų dalį) priteisti ieškovei iš atsakovės kaip procesinio pobūdžio išlaidas. Ieškovės procesinio pobūdžio reikalavimas dėl nurodyto pobūdžio išlaidų priteisimo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka negali būti tenkinamas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas, o kitu pagrindu reikalavimas dėl 5 442,58 Eur priteisimo nebuvo pareikštas (CPK 13 straipsnis).
41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
42. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą sudaro 2,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1; už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2, 8.16–8.19 papunkčiai).
43. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą sudaro 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur x 2,5), už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 800,04 Eur (2 000,10 x 0,4), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose valandą – 211,03 Eur (2 110,30 Eur x 0,1), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 21,10 Eur (2 110,30 x 0,01), kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 211,03 Eur (2 110,30 Eur x 0,1).
44. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus teismo sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę į jų atlyginimą, visgi ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje sumokėtos sumos gali būti pripažįstamo pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 59 punktas). Paprastai neatlyginamos tos išlaidos, kurios viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).
45. Byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas). Be kita ko, nėra atskirai priteisiamas ir užmokestis už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
46. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei aptartą kasacinio teismo praktiką, pagrįstomis pripažintinos šios ieškovės savarankiškos (t. y. nesančios kitų teisinių paslaugų sudėtine dalimi) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme: 1) 3 114,54 Eur už ieškinio parengimą; 2) 211,03 Eur už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimą parengimą; 3) 800,04 Eur dalis už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą; 4) 211,03 Eur dalis už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą; 5) 422,06 Eur dalis už pasirengimą mediacijai; 6) 211,03 Eur už 2024 m. sausio 31 d. rašytinių paaiškinimų dėl atsakovės prašymo išreikalauti įrodymus parengimą; 7) 211,03 Eur už ieškovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 31 d. posėdyje; 8) 211,03 Eur už ieškovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. gegužės 8 d. posėdyje; 9) 211,03 Eur už ieškovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. birželio 11 d. posėdyje; 10) 422,06 Eur už ieškovės atstovavimą pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, t. y. iš viso 6 024,88 Eur. Taip pat pagrįstomis pripažintinos ir ieškovės už ieškinio pareiškimą sumokėto 824 Eur žyminio mokesčio išlaidos. Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teisme pagrįstomis pripažintinos 6 848,88 Eur (824 Eur + 6 024,88 Eur) ieškovės patirtos išlaidos.
47. Kadangi neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi jau buvo patenkintas pirmasis materialusis ieškinio reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), o šia nutartimi nutarta patenkinti ir antrąjį ieškinio materialųjį reikalavimą (dėl restitucijos taikymo), darytina išvada, kad ieškinys patenkintas visiškai. Ieškinį patenkinus visiškai ir nustačius pagrįstą ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (6 848,88 Eur), pakeičiamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamas 6 848,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, o atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, neaktualiais pripažinti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pareikštų ieškinio reikalavimų dalių patenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atitinkamomis proporcijomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė patyrusi 605 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 2 579,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 880,88 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.
51. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 968, Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.
52. Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,7, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.10–8.11 papunkčiai).
53. Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 3 733,88 Eur (2 196,40 x 1,7), o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3).
54. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jas mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai (t. y. pripažintas pagrįstu ir patenkintas ieškovės materialusis reikalavimas dėl restitucijos pritaikymo), o atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos visos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 4 065,60 Eur (605 Eur + 2 579,72 Eur + 880,88 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos, o atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti tarp ieškovės biudžetinės įstaigos Dūseikių socialinės globos namų, juridinio asmens kodas 190792546, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bornita“, juridinio asmens kodas 303313291, 2020 m. spalio 21 d. sudaryto papildomo susitarimo Nr. 1 (Nr. V7-254) prie sutarties dalį dėl statybos darbų įkainių padidinimo pagal papildomo susitarimo sąmatą, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Pritaikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Dūseikių socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 190792546, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bornita“, juridinio asmens kodas 30331329, 26 891,68 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 68 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 26 891,68 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2025 m. kovo 27 d.) ik teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 6 848,88 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Dūseikių socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 190792546, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bornita“, juridinio asmens kodas 30331329, 4 065,60 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė