Civilinė byla Nr. e2S-505-267/2018

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00151-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.3.,3.2.9.12.;3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3289-1009/2018 pagal ieškovės UAB ,,Tomadas“ ieškinį atsakovui T. G., trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Tomadas“ prašė priteisti iš atsakovo T. G. 7441,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-03-25 su Šiaulių apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau — Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis 2013-08-09 ieškovė gavo Šiaulių apskrities VPK Raseinių apskrities policijos komisariato pareigūnų iškvietimą atvykti priverstinai nuvežti transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai patvirtina pridedamas 2013-08-09 Priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas, bei nugabeno ją toliau saugoti į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu: Plento g. 9, Norgėlų k., Raseinių r. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK 2014-03-28 raštu informavo ieškovę apie tai, kad automobilis yra grąžintinas, tačiau nenurodė nei automobilio savininko, nei pažeidėjo. Ieškovė 2014-05-28 pranešimu kreipėsi į atsakovą informuodama apie automobilio priverstinį nuvežimą, saugojimą bei būtinybę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas į ieškovės pranešimą nesureagavo ir su juo nesusiekė. Prašoma išieškoti iš atsakovo 7441,92 Eur skola susidarė už automobilio saugojimą laikotarpiu nuo 2013-08-09 (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2018-01-26, tai sudaro 1632 paras, skaičiuojant po 4,56 Eur už parą.

2. 2018-02-09 nutartimi teismas buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo priimtas sprendimas dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo. Tokių įrodymų ir po minėtos nutarties ieškovė nepateikė iki pat parengiamojo teismo posėdžio, o į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

4. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad buvo priimtas sprendimas dėl leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kad toks sprendimas įteiktas apraše nurodytiems asmenims, kad jis buvo nukreiptas vykdyti, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pranešimus atsakovui dėl transporto priemonės atsiėmimo siuntė nepagrįstai ir neteisėtai, nesant įgaliotų institucijų sprendimo, nes ir šiuo metu sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo (leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę), bylos duomenimis, nėra priimtas. Taigi, atsakovui priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai paimta ir nuvežta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nepriimtas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo (leidimo atsiimti), tai teismui leido padaryti išvadą, jog transporto priemonė paimta valstybės institucijoms, šiuo konkrečiu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatui, atliekant valdžios funkcijas, taikant administracines sankcijas (priverstinai nuvežant transporto priemonę). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šios išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, nes atsakovo ir ieškovės nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai (nei sutartiniai, nei atsiradę iš konkliudentinių veiksmų  ar kt.). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio proceso tvarka teismo gali būti pripažintos administracinio proceso išlaidomis ir šio viešosios teisės akto nustatytais pagrindais išieškotos. Aplinkybė, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą prašomos priteisti priverstinai paimtos ir nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos nebuvo pripažintos administracinio proceso išlaidomis, nesudaro pagrindo jų nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis), todėl teismas ieškinį CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu paliko nenagrinėtą.

5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog pateiktame Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra nurodyta, kokia įmonė vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą (grafoje, kurioje turi būti nurodyta vilkiko vairuotojo vardas, pavardė, įstaigos ar įmonės pavadinimas, nėra nurodytas įmonės pavadinimas), akto blanke yra  Šančių autoserviso logotipas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kad transporto priemonė buvo perduota saugoti ieškovei, nors nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir pateikti papildomus įrodymus, todėl teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovą ir tai pripažino savarankišku pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     5.1. Apeliantė teigia, kad ji 2013-03-25 su Šiaulių apskrities VPK sudarė Sutartį, pagal kurios 1 p. ir 2 p. nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, jog būtent Sutarties pagrindu atsirado ne tik pasaugos santykiai tarp ieškovės ir VPK, bet ir automobilio savininko, kaip KET pažeidėjo (t. y. atsakovo) pareiga sumokėti už automobilio saugojimą Sutartyje nustatyta tvarka, nepaisant to, jog atsakovas nėra Sutarties šalimi. Teismas nepagrįstai rėmėsi nutartimis, kurios pateiktos kaip „analogiškas teisinis reglamentavimas“, nes šio teisinio ginčo atveju jos netaikytinos. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei visiškai nepagrįstai paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo atskirąjį skundą tenkinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

     6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius bei nepagrįstai nenagrinėjo apeliantės pateikto ieškinio, neatsižvelgė į galiojantį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas ieškinį CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, todėl šios išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio proceso tvarka teismo gali būti pripažintos administracinio proceso išlaidomis ir viešosios teisės akto nustatytais pagrindais išieškotos. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9. Nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo transporto priemonės savininko skolą už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą. (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013) Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sutartyje nustatyta tvarka, nepaisant to, jog atsakovas nėra sutarties šalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl, palikdamas ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos turėtų būti priskirtinos prie proceso išlaidų administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamos ne civilinio proceso tvarka.

10. Apeliantė neskundžia nutarties dalies, kuria teismas CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu palikto ieškinį nenagrinėtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs netinkamą tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą ir naikindamas skundžiamą nutartį, pasisako ir dėl šios nutarties dalies teisėtumo.

11. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas nurodęs, kad iš pateikto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nėra aišku, kokia įmonė vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą, o akto blanke esant Šančių autoserviso logotipui, nesant įrodymų, kad apeliantė vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kad transporto priemonė buvo perduota saugoti ieškovei, sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog turi reikalavimo teisę į atsakovą, ir tai pripažino savarankišku pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Šios nuostatos įgyvendinimui CPK 296 straipsnio 3 dalyje numatyta viena sąlyga – tokiu pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nedetalizuodamas dalies reikalavimų pagrįstumo, visą ieškinį paliko nenagrinėtą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens. Taigi, ši nutarties dalis akivaizdžiai neteisėta, todėl naikintina.

13. Pažymėtina ir tai, jog šalies tinkamumas bei tinkamas įgaliojimas vesti bylą kito asmens vardu nėra tapatūs institutai. Taigi, teismas, visų pirma, turėjo spręsti klausimą, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, tai yra ar gali reikšti reikalavimus dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, bei, nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamas ieškovas, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama. Taigi, šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galutinis reikalavimų sutikslinimas ir įrodymų surinkimas civiliniame procese galimas ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškinio trūkumas dėl įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, nepateikimo negali sudaryti esminės kliūties tolesnei proceso eigai, o teismo prašomi pateikti įrodymai gali būti teikiami vėlesniuose proceso etapuose.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu. (CPK 230 straipsnio 1 dalis) Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Teisėja                                                                                              Danutė Burbulienė