Civilinė byla Nr. 2S-1130-601/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09859-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.10; 3.3.1.6
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama:
- teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 nustatytą atsakovo E. S. ir nepilnamečio sūnaus K. S. bendravimo tvarką;
- nustatyti tokią bendravimo tvarką: E. S. su savo nepilnamečiu sūnumi K. S. gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei R. S., vaiko teisių apsaugos institucijos kompetentingam darbuotojui ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos kompetentingam darbuotojui, susitikimo laiką suderinus iš anksto (prieš 3 darbo dienas), susitinkant vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko teisių apsaugos institucijos buveinėje ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14376-896/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl nurodytos nutarties R. S. padavė apeliacinį skundą, prašydama Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti E. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarka nurodant, kad tėvas su sūnumi gali bendrauti pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimant K. S. šeštadienį nuo 11.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 11.00 iki 20.00 val.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-477-896/2017 (b. l. 134-135).
Teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, reiškia reikalavimą nustatyti kitokią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nei buvo prašoma ieškinyje, todėl, remiantis pirmiau nurodyta įstatymo nuostata, apeliacinis skundas atsisakytinas priimti. Pažymėjo, kad ieškovė, norėdama pakeisti 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 nustatytą tėvo iš nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir formuluodama iš esmės naują reikalavimą nei buvo reiškiamas ieškinyje, turi teisę pateikti teismui naują ieškinį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, nes priimtas teismo sprendimas šeimos bylose neįgyja res judicata galios (CK 3.175 str. 3 d.).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-477-896/2017 (b. l. 141-142).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
naujais reikalavimais nelaikyti reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu. Visi reikalavimai buvo tiksliai ir suprantamai suformuluoti. Šioje byloje ieškinio pagrindas – neteisėti atsakovo veiksmai ieškovės vaikų atžvilgiu, o ieškinio dalykas (reikalavimai) – bendravimo tvarkos nustatymas. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Vienintelis skirtumas tarp reikalavimų, pateiktų ieškinyje ir apeliaciniame skunde, kad jie yra susiaurinti. Jeigu pirmosios instancijos teisme prašyta nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su savo nepilnamečiu sūnumi gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei, vaiko teisių apsaugos kompetentingam darbuotojui ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos kompetentingam darbuotojui, susitikimo laiką suderinus iš anksto, susitinkant vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko teisių apsaugos institucijos buveinėje ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigoje, tai apeliaciniame skunde šis reikalavimas susiaurintas iki prašymo – nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi gali bendrauti pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11 val. iki 20 vai. ir sekmadieni nuo 11 vai. iki 20 val. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tapačios aplinkybėms, kurios buvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reikalavimai taip pat nepakito.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1890-924/2013 nustatytą atsakovo E. S. ir nepilnamečio sūnaus K. S. bendravimo tvarką. Prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką: E. S. su savo nepilnamečiu sūnumi K. S. gali bendrauti tik dalyvaujant ieškovei R. S., vaiko teisių apsaugos institucijos kompetentingam darbuotojui ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigos kompetentingam darbuotojui, susitikimo laiką suderinus iš anksto (prieš 3 darbo dienas), susitinkant vaiko gyvenamojoje vietoje, vaiko teisių apsaugos institucijos buveinėje ar ikimokyklinio/mokyklinio ugdymo įstaigoje. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydama 2017 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir nustatyti E. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. tvarką nurodant, kad tėvas su sūnumi gali bendrauti pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimant K. S. šeštadienį nuo 11.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 11.00 iki 20.00 val.
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės R. S. apeliacinį skundą atsisakė priimti. Procesinį sprendimą iš esmės grindė tuo, kad apeliaciniame skunde ieškovė kelia naujus reikalavimus, nei buvo prašoma nagrinėjant bylą, tokiu būdu peržengiamos apeliacijos ribos. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas ne tik dėl apeliacinio skundo atitikimo CPK numatytiems reikalavimams, bet ir dėl apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 301 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimu.
Teisingumo vykdymo procese ši asmens teisė turi ypatingą reikšmę, tarnauja viešajam tinkamo įstatymo taikymo tikslui. Byloje dalyvavusių asmenų teisė į apeliaciją iš esmės nulemia galimybę priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrinti instancine tvarka, o jos neįgyvendinus, nėra būtinosios sąlygos kasacijai. Atsižvelgiant į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, proceso teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad be pakankamo pagrindo nebūtų paneigta galimybė asmeniui inicijuoti apeliacinį procesą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojama taisyklė, kad tinkamas procesinių įstatymų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006, 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2006; kt.). Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti.
Civiliniame procese konkrečiai ir aiškiai reglamentuoti atvejai, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, t. y. kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; kai skundas paduotas neveiksnaus ar neturinčio teisės jį paduoti asmens; kai skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 str. 2 d.). Taigi esant šioms sąlygoms, teismas apeliacinį skundą gali atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kitais atvejais teismas turi naudoti kitus civiliniame procese numatytus institutus. Šiuo atveju matyti, kad teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą ne CPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
CPK 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius, numatytus CPK 306, 311 straipsniuose. Atskirajame (apeliaciniame) skunde turi būti nurodyta skundžiama nutartis ir teismas, apelianto prašymas apeliacinės instancijos teismui (apeliacinio skundo dalykas) bei aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina skundžiamos nutarties (sprendimo) neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 str. 1 d., 338 str.). Aiškiai suformuluoti atskirojo (apeliacinio) skundo dalyką ir pagrindą yra svarbu, nes jie apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas, ir sudaro prielaidas į apelianto argumentus oponentui tinkamai atsikirsti. Kai paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimą reglamentuojančias nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), tačiau naujų reikalavimų apeliaciniame skunde pareiškimas nesudaro absoliutaus pagrindo laikyti apeliacinį skundą neatitinkančiu CPK reikalavimų ir jį atsisakyti priimti, tokiu būdu užkertant kelią asmeniui realizuoti teisę į apeliaciją. Tai, kad apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, Kauno apylinkės teismas apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui turėtų nurodyti taikydamas trūkumų institutą reglamentuojančias nuostatas.
Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis naikintina ir ieškovės R. S. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-477-896/2017 grąžintinas pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-477-896/2017 grąžinti pirmosios instancijos teismui priėmimo klausimui spręsti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Evaldas Burzdikas