Baudžiamoji byla Nr. 1-46-380-2016

  Proceso Nr. 1-30-1-00315-2012-6

   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

        1.2.14.6.2;1.2.14.5.2.;1.2.18.10.;

        1.2.29.1.;2.3.6.4.;1.1.10.1.;

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

nuosprendis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Danutei Klimašauskaitei, Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

gynėjams advokatams Remigijui Jakštui, Audronei Matiukienei, Gražinai Mauručaitienei,

civilinės ieškovės  BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

vertėjoms Livijai Martišauskienei, Anželai Tyščukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

              M. H., gimęs (duomenys neskelbtini), armėnas, Armėnijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis IRD, neteistas,  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

L. A., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 direktore ir kasininke, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, disponuodama bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, M. H., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 faktiniu vadovu, iš anksto susitarė ir veikdami bendrai grupe tyčia pasisavino bendrovės kasoje buvusias pingines lėšas – 3 591 295,99 litus (1040111,1 Eur), nes Klaipėdos apygardos teismui iškėlus 2013-10-08 bankroto bylą, paskirtai bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje užregistruotų 3 591 295,99 litų (1040111,1 Eur) neperdavė. Tokiu būdu L. A. ir M. H. veikdama bendrai pasisavino svetimą didelės 3591295,99 litų (1040111,1 Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

L. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. A., būdama laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ “, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) direktore ir kasininke, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1d. atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už pinigų apskaitą kasoje, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>“ , t. y.

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei A. S.,  nesuvokusiai jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė sutartis su fiziniais asmenimis dėl metalo laužo pardavimo, jose nurodyti neteisingi duomenys apie parduoto metalo laužo kiekį ir kasos išlaidų orderius su nurodytomis neteisingomis pinigų išmokėjimų sumomis, bei pateikė suklastotus dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – metalo laužo supirkimą ir pinigų išmokėjimą, o vyr. buhalterė A. S. visas šias ūkines operacijas užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose:

30 atvejų pagal metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje užregistravo didesnį metalo laužo kiekio įsigijimą nei faktiškai įsigijo – 427932 kg ir 18 atvejų kasos išlaidų orderiais užregistravo didesnį pinigų išmokėjimą – 51 530,60 Lt nei faktiškai išmokėjo, iš jų:

1. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 – 23 atvejais pagal pirkimo–pardavimo sutartis  užregistravo daugiau metalo laužo nei faktiškai įsigijo, t. y. užregistravo iš viso  32048 kg neįsigyto metalo laužo – iš jų: D. Č. neįsigyto metalo 19068 kg, A. Č. – 20294 kg, V. B. – 13510 kg, A. J. – 11384 kg, B. J. – 11849 kg, A. J. – 9314 kg, R. G. – 13315 kg, A. J. – 12110 kg, V. K. – 22680 kg, A. S. – 11410 kg, D. K. – 3766 kg, V. B. – 14879 kg, M. R. – 12572 kg, R. P. – 15500 kg, M. Š. – 15272 kg, I. J. – 17077 kg, D. D. – 18522 kg, A. S. – 16630 kg, V. L. – 12839 kg, K. R. – 15424 kg, R. Z. – 11612 kg, R. N. – 15590 kg, J. E. – 5870 kg ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais  užregistravo didesnį pinigų išmokėjimą nei faktiškai išmokėjo, t. y. užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą 30 072,60 litų sumai, iš jų: V. B. – 142,45 Lt, A. J. – 934,25 Lt, V. K. – 4871,50 Lt, M. R. – 221,44 Lt, I. J. – 2077,95 Lt,  V. L. – 2533,12 Lt, N. B. – 1728,77 Lt, K. R. – 947,84 Lt, E. J. – 2570,68 Lt, E. J. – 3695,40 Lt,  R. M. –9471,44 Lt,  L. J. – 877,76 Lt.

2. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-18 7 atvejais pagal pirkimo–pardavimo sutartis  užregistravo daugiau metalo laužo nei faktiškai įsigijo, t. y. užregistravo iš viso  107445 kg neįsigyto metalo laužo, iš jų: G. M. neįsigyto metalo – 16695 kg, A. B. – 865 kg, A. B. – 18698 kg, A. B. – 19725 kg, N. G. – 13520 kg, J. M. – 16342 kg, R. V. – 21600 kg ir 6 atvejais kasos išlaidų orderiais užregistravo didesnį pinigų išmokėjimą nei faktiškai išmokėjo, t. y. užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą 21458 litų sumai; iš jų: G. M. – 2587,50 Lt, A. B. – 2878,40 Lt, A. B. – 5029,50 Lt,  J. M. – 2187,60 Lt, R. V. – 5305,00 Lt, V. B. – 3470 Lt.

Be to, 12 atvejų pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis,  buhalterinėje apskaitoje užregistravo 227338 kg neįsigyto metalo laužo  ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą – 54208,80 Lt  iš jų:

1. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 – 11 atvejų pagal pirkimo–pardavimo sutartis užregistravo neįsigytą metalo laužą 206454 kg, iš jų: V. K. 18988 kg, T. D. – 18918 kg, O. N. – 16434 kg, L. T. – 18414 kg, L. P. – 16879 kg, A. P. – 18721 kg, P. J. – 20196 kg, S. S. – 22146 kg, V. J. – 19849 kg, K. M. – 18980 kg, J. N. – 16929 kg ir 11 atvejų kasos išlaidų orderiais užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą – 48883,60 Lt, iš jų: V. K. – 4438,70 Lt, T. D. – 4422,45 Lt, O. N. –3841,35 Lt, L. T. – 4382,92 Lt, L. P. – 3873,33 Lt, A. P. – 4376,28 Lt, P. J. – 4892,86 Lt, S. S. – 5364,61 Lt, V. J. – 4807,97 Lt, K. M. – 4598,30 Lt , J. N. – 3884,83 Lt.

2.  Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-18 1 atveju iš V. V. pagal pirkimo–pardavimo sutartį  užregistravo neįsigytą metalo laužą  – 20884 kg ir 1 atveju kasos išlaidų orderiu 2012-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą V. V. 5325,20 Lt.

Taigi dėl L. A. padarytų  Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės  apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis M. H. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam pareikšti kaltinimai dėl verslo sandorių, dėl kurių turėtų būti civilinės bylos. Dėl turto pagrobimo kaltės nepripažįsta, nes pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad pinigai buvo išleisti firmos reikmėms. 2012 metais, pavasarį, viena kompanija pasiūlė savo paslaugas suteikti informaciją apie vykstančius konkursus, susijusius su metalais ir metalo žaliava. Jis sutiko bendradarbiauti su šita kompanija, kuri nereikalavo kažkokių pirminių mokėjimų ir  įrodė, kad turi tokią informaciją. Pradžioje ši kompanija suteikė informaciją apie ruošiamus (duomenys neskelbtini) kombinato konkursus pirkti       50 000 tonų metalurgijos kokso. Tačiau tokios informacijos negalima paprastai sužinoti, nes tokie konkursai yra pakankamai uždari. Jis sutiko dalyvauti ir sumokėjo už šią informaciją. Kitas etapas buvo, kai ši kompanija turėjo surasti atstovą iš Egipto, kadangi pagal Egipto įstatymus užsienio kompanija negali dalyvauti konkurse. Ši kompanija surado jam firmą, kuri atstovautų jo įmonės interesams ir jos vardu dalyvautų šiame konkurse. Jis sumokėjo už šią informaciją, neturėjo jokių finansinių pretenzijų. Konkursas turėjo vykti 2012 metų gegužės–birželio mėnesį. Kai apskaičiavo skirtumą, pagal kurį galėjo nupirkti koksą, jų firmos pelnas galėjo būti 4 milijonai JAV dolerių, todėl negalėjo praleisti tokios galimybės. Šios kompanijos teisininkai pasiekė, kad konkurse būtų  pakeistos produktų charakteristikos, kad iš esmės visos pasaulio kompanijos galėtų dalyvauti. Prasidėjo susirašinėjimas. Už kiekvieną etapą, kai ši kompanija kažką padarydavo, jai sumokėdavo, kaip buvo numatyta sutartyje. Ši sutartis yra toje kompanijoje. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėjo pinigus, yra pateiktas, tai sutikrinimo aktas, kuriame nurodyta kad iš jų gavo 1 227 000  JAV dolerių. Buvo sumokėta grynaisiais pinigais, bet tai nebuvo kasos orderiai, tai buvo rašteliai. Kiekvieną kartą ateidavo atstovas, paimdavo pinigus ir pasirašydavo. Pinigai buvo sumokėti Lietuvoje. Buvo atėję kelis kartus skirtingi žmonės, skambindavo I., sakydavo, kad turi atvažiuoti V.. Jis skambindavo I., klausdavo ar tas žmogus atvyko. I. kalbėdavo su atvykusiu žmogumi, po to pakalbėdavo su juo, duodavo jam raštelį. Jis negali nurodyti I. anketinių duomenų. 2012 metais Egipte prasidėjo revoliuciniai judėjimai, pavasarį–vasarą pasikeitė valdžia, kadangi konkursą rengė (duomenys neskelbtini) kompanija, todėl viskas sustojo. Jiems pranešė, kad gamykla vis tiek turi dirbti ir ši žaliava yra reikalinga. Konkurse dalyvavo dar Kinijos kompanija ir pagal techninius duomenis kartu su jų kompanija tapo laimėtojais. Buvo paskirtas antras etapas 2012 metų pabaigoje, turėjo rungtis dėl kainos. Jis neturėjo galimybės viską grąžinti atgal, nes jei būtų sustabdytas projektas, liktų be nieko, kadangi daug pinigų tam projektui buvo panaudota. Su kitomis kompanijomis, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir gaudavo pinigus, pradėjo aiškinti susidariusią situaciją, kai kurie jų partneriai sutiko palaukti, jis pažadėjo, kad vėliau, kai gaus pinigų, už gerą kainą parduos metalo laužą. Su tuo sutiko ir ponas V., kuris buvo atvykęs pas juos 2012 m. birželio mėnesį ir kuriam buvo viskas paaiškinta. Bet spalio mėnesį V. pradėjo skambinti, kad negali laukti ir nori atvažiuoti į Klaipėdą išsiaiškinti. V. vėl atvažiavo, gyveno jų sąskaita, pasakė, kad nori pabūti keletą dienų, prašė vietos biure, sakė, kad nori savo darbus sutvarkyti. V. tokiu būdu iš darbuotojo kompiuterio pavogė visą informaciją, duomenis, susirašinėjimą su darbuotojais, sutartis. Paskui V. pats jam pasiūlė išrašyti vekselį, tada žadėjo palaukti apmokėjimo, taip ir atsirado šie du vekseliai. Vekselis buvo pasirašytas su asmenine garantija. Jo manymu, vekselis yra tokia pat mokėjimo forma kaip ir mokėjimas pinigais. Tada staiga viskas pasikeitė, nors V. ketino išvykti, bet nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai iš karto atvažiavo pas juos, paėmė dokumentus. Tada viskas prasidėjo, nors jis aiškino, kad kompanija yra tokiame etape, kad gali laimėti konkursą, kad gali turėti didelį pelną, sumokėti į valstybės biudžetą pajamų. Pareigūnai sakė, kad yra pareiškimas ir  turi tirti. Bet jie tęsė darbą su šiuo projektu. Yra dokumentas, išduotas 2013-05-13, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo šį konkursą 50 000 tonų metalurgijos kokso pardavimui už 15 750 000 JAV dolerių. Taip pat yra dokumentas, kuriame UAO „(duomenys neskelbtini)“, didžiausios Rusijos gamintojos, komercijos direktorius rašo atsakymą į jų laišką, kad pasiruošė nagrinėti klausimą dėl kokso tiekimo. Kai laimėjo konkursą, parašė laišką, kad UAO „(duomenys neskelbtini)“ tik per jų įmonę teiks šį metalurgijos koksą. Laiškas yra anglų kalba, konkurso Nr. 13210, 2013-04-21 kompanija teiks 50 000 tonų metalurginio kokso per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie pinigai buvo sumokėti tai firmai, kuri jų neapgavo, tiksliai įvykdė savo užduotį, jie laimėjo konkursą, pradėjo susirašinėti su banku dėl akredityvų. Bankai patikrino, sužinojo, kad buvo atliekamos kratos, nors kompanija dar veikė, bet atsisakė išduoti akredityvus. 2012 metų pavasarį buvo pirktas įrengimas, kuris kainavo 330 000 eurų, iš jų 30 procentų turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitą dalį turėjo įnešti „Nordea lizingas“. Jie savo dalį įnešė, nupirko įrangą, kuri presuoja ir pjauna metalo laužą, todėl vienos tonos metalo perdirbimas atpinga 20–30 eurų, duoda labai gerą ekonominį efektą. Kreipėsi į „Nordea“ banką dėl lizingo gavimo, iš karto gavo neigiamą atsakymą, nors tuo metu firma neturėjo jokių finansinių problemų, bet reikėjo užstatyti nekilnojamąjį turtą. Dar buvo kažkokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai likę biure, bet kai liko skolingi už biuro patalpas savininkams, šie neleido patekti į biurą, pakeitė raktus. Ten liko jų turtas, dokumentai, savininkai pasakė, kad visus dokumentus pateiks ekonominei policijai. Tyrėja pranešė, kad dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Pagal dokumentus įmonėje kasininku buvo jo žmona, bet pinigus leisdavo jis. Pinigus paimdavo iš banko L. A. ir perduodavo jam, pinigai buvo naudojami metalo laužo pirkimui. Pardavėjas atveždavo į aikštelę metalo laužą, ten jis būdavo sveriamas, meistras jam skambindavo ir pranešdavo, kiek yra priimta metalo, o jis perduodavo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai jis vadovavo. Metalo laužo pirkimas buvo organizuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš privačių asmenų supirkinėjo metalo laužą, mokėjo pagal kasos orderį pinigus, mokėjo pajamų mokestį 15 procentų. Jam skambindavo meistras apie priduoto metalo kiekį, buhalterė skaičiuodavo pagal svorį, išrašydavo sutartį ir kasos orderį. Jis pinigus ir sutartį dėdavo į voką, važiuodavo į metalo supirkimo aikštelę, perduodavo meistrui. Žmogus, atvežęs metalą, pasirašydavo. Dažniausiai vadybininkas veždavo pinigus, bet būdavo, kad ir jis pats nuveždavo. Visi apklausti žmonės buvo iš Telšių ar iš Akmenės, bet nė vienas žmogus nepasakė, kad jie pridavė metalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo ir dabar yra tokie žmonės, kurie eina per namus, surenka metalą po 3–5 tonas, kai surenka apie 20 tonų, pakrauna į sunkvežimį ir atveža priduoti. Iš vieno paima paso duomenis ar paso kopiją, atvežęs metalą, priduoda į metalo laužo supirktuvę, dokumentai išrašomi to žmogaus, kurio dokumentus turi, vardu. Tas asmuo, kuris pateikė pasą, turėjo pats atvykti pasirašyti. Kai kurie patys atveždavo ir patys pasirašydavo. Kartais žmonės sako nepridavę tokio kiekio metalo, nes bijo Mokesčių inspekcijos dėl 15 procentų PVM grąžinimo. Kai kurie žmonės meluoja, negali paaiškinti, iš kur turi tiek metalo, todėl sako, kad tokio kiekio neturėjo. Visą laiką buhalterė buvo A. S. iki pat pabaigos. Buhalterinė apskaita buvo vedama, jis mokėjo privačiam buhalteriui už dokumentų sutvarkymą po 100 eurų.

              Kaltinamoji L. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė ir direktorė. Įmonei vadovavo jos vyras, jam buvo duotas įgaliojimas vesti derybas, pasirašyti sutartis, jis susitikdavo su klientais, visą veiklą vykdė jis. Viską apie įmonės veiklą gali paaiškinti vyras. Atrodo, kad 2010 metais jos vardu buvo įkurta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė buvo įkurta vyro iniciatyva, ji vyrui davė įgaliojimą. Įmonė vykdė veiklą, tai buvo metalo supirkimas, pardavimas. Prieš tai buvo įkurta įmonė taip pat jos vardu, tai UAB „M.“, kuri bankrutavo. Kadangi ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficiali direktorė, tai iš įmonės sąskaitos banke paimdavo grynuosius pinigus ir atiduodavo vyrui, būdavo skirtingos sumos, galėjo būti 20 000 litų, kitą kartą galėjo būti 50 000 litų. Ji įmonėje buvo paskyrusi save kasininke, bet realiai pinigais disponavo vyras, jis negalėjo iš banko paimti pinigų, nes neturėjo galiojančio asmens dokumento. Įmonės veikla vyko, dirbo, supirkdavo metalo laužą, parduodavo, pasirašydavo sutartis, už priduotą metalo laužą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Vyras jai nepasakojo, kaip vyksta darbas, jai reikėdavo tik pasirašinėti dokumentus. Kai ji ateidavo į biurą, buhalterė duodavo pasirašyti dokumentus, kelis kartus teko pasirašyti, bet ji nekreipdavo dėmesio, kokius dokumentus pasirašinėdavo, galėjo būti apskaitos dokumentai, kitų dokumentų ji nepasirašė. Kai kuriuos dokumentus pasirašydavo ji, o kai kuriuos dokumentus pasirašydavo vyras, nes jam buvo davusi įgaliojimą. VMI inspekcijai buhalterė teikdavo finansines ataskaitas, balansus, kuriuos ji galbūt pasirašydavo, bet jų neperžiūrėdavo, nes apie balansus ji nesupranta. Kokius dokumentus pateikdavo, tokius ir pasirašydavo, ji jokių dokumentų neklastojo, ji už V. B. nepasirašė, kas galėjo pasirašyti, nežino. Pinigų ji nepasisavino, kiek jai žinoma, vyras vedė derybas su užsienio partneriais, už kažką mokėjo, kažką darė, bet tiksliai ji nieko negali pasakyti. Ji partnerių susitikimuose nedalyvaudavo ir derybų nevesdavo. Buvo atvykęs Indijos pilietis į Klaipėdą, su kuriuo vyras parvažiavęs pasakė, kad reikia parašyti vekselį, nes Indijos pilietis bijo, jog jie nesumokės. Po to, kai pareigūnai paėmė įmonės dokumentus, tada sužinojo, kad Indijos pilietis buvo partneris, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, bet ji nežinojo, ar įmonė gavo iš Indijos piliečio pinigus, apie tai gali pasakyti vyras. Po to, kai Indijos pilietis kreipėsi į prokuratūrą, įmonės veikla visiškai sustojo. Tada ir buvo iškelta bankroto byla. Ji nežino, kur dingo įmonės pinigai. Vyras sakė, kad įmonė dirba, pirko kažkokią įrangą. Kiek ji žino, vyras už metalo laužą su klientais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Kaip toliau pinigai buvo  įtraukiami į apskaitą, ji nežino, su buhaltere nebendravo.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nutartį nepakeistą. Teismo nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ji įgaliotu asmeniu. Teismui iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas privalo perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. Įmonės vadovė L. A. įmonės dokumentų administratorei neperdavė, buvo atvykęs jai atstovaujantis M. H. ir nurodė, kad dalį įmonės dokumentų paėmė ekonominės policijos pareigūnai, o dalis dokumentų yra likę nuomotose iš UAB „T.“ patalpose. Ji kreipėsi dėl dokumentų į ekonominę policiją, jai leido susipažinti su dokumentais. Ji paėmė dokumentus, kurie buvo palikti nuomotose patalpose, dalyvaujant įmonės, kuriai priklausė patalpos, direktorei. Bankroto bylos įsiteisėjimo dieną įmonės finansinė atskaitomybė nebuvo sudaryta, L. A. ir  M. H. pasakė, kad jie neturi lėšų suvesti apskaitą. Pagal turimus dokumentus, kasos knygą buvo sudarytas balansas, kuriuo nustatyta, kad grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje yra virš 3, 5 milijonų litų. Tie pinigai administratorei perduoti nebuvo. Direktorė neperdavė turėjusių būti kasoje grynųjų pinigų ir neperdavė dalies ilgalaikio turto. Dėl neperduoto turto ji padavė civilinį ieškinį Klaipėdos apygardos teisme dėl 3,5 milijono priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, byla neišnagrinėta. Visos operacijos turi būti pagrįstos pajamų ir išlaidų orderiais, įmonės direktorė turėdama kasoje tokį trūkumą, turėjo pristatyti visus dokumentus. Grynųjų pinigų likutis kasoje išaugo 2010–2012 m. Pagal Registrų centro duomenis įmonės vadovė yra L. A..

Liudytoja A. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 m. lapkričio vyr. buhaltere, tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Oficialiai vadovė buvo L. A., ją įdarbino ir duodavo visus pavedimus M. H.. Ji dirbo visą buhalterio darbą, tvarkė dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu, bankinėmis operacijomis. Įmonėje būdavo apie 10 darbuotojų, kurie keitėsi, aikštelėje dirbdavo tai daugiau, tai mažiau darbininkų. Pagrindinė veikla buvo metalo laužo supirkimas ir pardavimas. Supirkdavo iš Lietuvos įmonių ir iš fizinių asmenų. Parduodavo užsienio įmonėms, su kuriomis buvo sudaromos sutartys. Metalo laužo supirkimas vyko aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini). Viskas įmonėje vyko su M. H. žinia, ji visus dokumentus, pavedimus, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus gaudavo būtent iš jo. Grynuosius pinigus taip pat tvarkė M. H.. Kasininke buvo L. A., kuri buvo direktorė ir buvo save įsakymu pasiskyrusi. M. H., dalyvaujant L. A., pinigus paimdavo iš banko sąskaitos, M. H. mokėdavo atlyginimus, atlikdavo kitus mokėjimus pats. Jei metalo laužas būdavo perkamas iš tiekėjų, būdavo išrašomos sąskaitos faktūros, jei buvo daromi bankiniai pavedimai, buvo nurodoma, kiek ir kuriam tiekėjui reikia sumokėti. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais. Jos užduotis buvo apskaičiuoti darbo užmokestį, paruošti žiniaraščius, juos pateikti ponui M.. Jis pats surinkdavo parašus, išmokėdavo darbo užmokestį ir jai grąžindavo žiniaraščius su parašais. Ji nematė žmonių, iš kurių pirkdavo metalą, jai tik pranešdavo telefonu ar ant lapelio užrašydavo, kiek yra nupirkta metalo. Tada ji užpildydavo dokumentus, nurodydavo nupirkto metalo kiekį ir pinigų sumą, kuri turi būti sumokėta, o M. pats atsiskaitydavo su pardavėju, kuris pasirašydavo  žiniaraščiuose, parašydavo gautą pinigų sumą žodžiais. Ji pati atsiskaitymo nematė, tik M. paduodavo žiniaraščius, o jis grąžindavo juos su parašais. Pildydama dokumentus matydavo, kad metalą parduodavo fiziniai asmenys iš visos Lietuvos. Pirkimų vadybininkas ar vadovas V. K., važiuodavo po Lietuvą, ieškodavo nupirkti metalo, gal buvo pinigų perduota ir jam, kad galėtų atsiskaityti. Vienu metu įmonė turėjo sunkvežimį, kuriame buvo įrengimas metalui pakrauti. Visi dokumentai buvo pasirašomi L. A. vardu, kuri labai retai ateidavo į biurą. Dokumentus ji susegdavo į segtuvą, pažymėdavo lapeliais, kur reikia pasirašyti, atiduodavo segtuvą M., kai jis  grąžindavo, kartais ne visur būdavo parašai. Pirkimo–pardavimo sutartis paruošdavo ji ir  perduodavo M. H., kuris grąžindavo pasirašytus dokumentus. Atsimena, kad buvo padarytas pavedimas iš Indijos įmonės, po to buvo kažkoks nesusipratimas dėl to pavedimo. Ji grynųjų pinigų kasoje nematė, žinojo tik buhalterinius skaičius, buvo 2,5–3 milijonai litų. Ji dėl tų pinigų kalbėjo su M. H., klausė, kodėl yra susikaupęs toks pinigų likutis, kur jis juos laiko. M. H. liepė nesirūpinti. Ji gaudavo iš pono M. lapelius, kad iš banko buvo paimtos įvairios sumos, būdavo ir 10 000 litų, būdavo ir 100 000  litų. Pinigus paimti iš banko galėdavo tik L. A., kuri buvo įmonės vadovė. Paskutinius 3 mėnesius, prieš jai išeinant, įmonėje nevyko jokia veikla, vyko Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriaus patikrinimas, buvo paimti dokumentai. Kai išėjo iš darbo, buvo paskelbtas bankrotas, nes nebuvo atsiskaitoma nei su darbuotojais, nei su tiekėjais. Buvo jų įmonėje gauti avansiniai mokėjimai, už kuriuos nebuvo pristatytas metalas. Buvo gautos nemažos sumos iš 5 įmonių, bet kodėl nebuvo pristatytas metalas ir negrąžintas avansas, ji negali pasakyti. Ji gaudavo nurodymus, kokius turi atlikti bankinius mokėjimus, su ja nesitarė, ar jie turi grąžinti avansus, ar neturi. Ji nebendravo nė su vienos įmonės atstovais nei telefonu, nei elektroniniu paštu dėl pinigų grąžinimo.

Liudytoja J. J. parodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiste.  Į darbą priėmė pagal darbo sutartį L. A., o prieš tai kalbėjo su M. H., kuris buvo įmonės vadovas. Ji turėjo padėti buhalterei išrašyti sąskaitas, ruošdavo pakrovimo dokumentus, užsakinėjo transportą. Įmonė metalą supirkinėdavo iš Lietuvos įmonių ir fizinių asmenų, vykdė metalo laužo eksportą. Supirkinėjo metalą aikštelėje, kur jį pasverdavo, perduodavo visą informaciją jai, ji surašydavo svėrimo aktą, išrašydavo sąskaitas, o kasos išlaidų orderius išrašydavo buhalterė, kas išmokėdavo pinigus, ji nežino. Matė pas buhalterę pasirašytus dokumentus, pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip metalas buvo superkamas iš fizinių asmenų, ji nežino. V. K. įmonėje buvo atsakingas už metalo supirkimą iš fizinių asmenų. Ji dirbo iki bankroto iškėlimo, žinojo, kad kasos likutis buvo apie 3,5 milijono litų. Atidarius programą, ji pamatė tokį likutį.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2011 m.–2012 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla buvo metalo laužo supirkimas-pardavimas. Į darbą priėmė vadovas M. H.. Jis dirbo pagal darbo instrukcijas, konkrečiai nepamena, ką dirbo, nes praėjo 3 metai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, davė teisingus parodymus, tada viską geriau prisiminė. Jo darbas buvo metalo laužo paieška, skelbimų davimas į laikraštį, bendravimas su klientais. Jis ir dabar dirba tokioje įmonėje, todėl jam viskas painiojasi, jis neprisimena, ką tada konkrečiai dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad įmonė turėjo metalo supirkimo aikštelę (duomenys neskelbtini), supirkdavo metalą ir iš juridinių, ir iš fizinių asmenų. Į aikštelę atvežtą metalo laužą darbuotojai pasverdavo, perduodavo J. J. duomenis, kas ir kiek pridavė metalo. Tada asmuo pridavęs metalo laužą atvykdavo į biurą ir ten gaudavo pirkimo–pardavimo sutartį, priedą prie sutarties, kasos išlaidų orderį, kuriame pasirašydavo, kad gavo pinigus. Pinigus išmokėdavo M.. UAB „D.“ atstovas veždavo konteinerius į uostą ir atveždavo metalo laužo iš fizinių asmenų. Atvežtas metalas aikštelėje buvo pasveriamas, duomenys perduodami į biurą, buvo surašomi dokumentai: sutartys, priedai prie sutarčių, kasos išlaidų orderiai. Metalo laužo supirkimo kainą visada nurodydavo M.. UAB „D.“ vadovui P. B. atvežus metalą iš fizinių asmenų, jis nuvykdavo į aikštelę, darbuotojas pasverdavo metalo laužą, tačiau kaip nustatydavo, kiek kiekvienas asmuo pridavė metalo, neatsimena. Aikštelės darbuotojas ant popieriaus lapelio užrašydavo, kokį krovinį atvežė ir koks svoris, o jis duomenis perduodavo M.. Po to jam M. atiduodavo voke dokumentus ir pinigus, kuriuos reikia išmokėti žmonėms, pridavusiems metalo laužą.

Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo dirbti pardavimų vadybininku. Buvo pasirašyta darbo sutartis,  dėl darbo tarėsi su L. A. ir M. H.. Jo darbas buvo klientų paieška, derybų vedimas, ryšių palaikymas su klientais. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo paskirta bendradarbiauti su įmone, pavadinimu „C. C.“, vėliau jis duomenų bazėje rado kitus klientus, buvo daug įmonių, visų dabar neprisimena, buvo kompanija „DJJ“. Siūlydavo parduoti metalo laužą, vykdavo susitikimai, parodydavo aikštelėje metalą, po to būdavo dalykiniai pietūs arba vakarienė, tada sutarties pasirašymas, kuri būdavo paruošta, reikėjo tik įrašyti įmonės pavadinimą. Jis pats nespręsdavo, ar pasirašyti sutartį ar ne, tai nuspręsdavo įmonės vadovai L. A. ir M. H.. Dažniausiai už L. pasirašydavo pats M., bet L. dalyvavo įmonės veikloje. Laiškų rašymą derindavo su įmonės vadovybe, dažniausiai visus klausimus derindavo su M. H.. Jis dalyvavo pasirašant sutartį su J. V. S., pradžioje derino kainas, jam M. duodavo nurodymus dėl kainų. Suderinę kainas tada pasirašė sutartį ir buvo pervestas avansas. Jis daug kartų elektroniniais laiškais bendravo su J. V. S.. Dažniausiai jam M. H. nurodydavo, ką jis turi parašyti, o jis tik atsakinėdavo į laiškus iš savo elektroninio pašto. Laiškai nebuvo pasirašomi, nors kartais parašydavo, kad laiškas nuo  M. H.. Kai jis išėjo iš įmonės 2012 m. rugsėjo mėnesį, metalas pagal šią sutartį nebuvo parduotas. Jis nežino, ar buvo galimybė pateikti metalą, ar ne, bet jam sakė, kad yra techninių problemų ir apie tai jis pranešė J. V. S.. Kai išėjo iš darbo, norėjo išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Jis buvo vienas susitikęs su J. V. S., norėjo suprasti, kokia buvo situacija, kodėl avansas nebuvo grąžintas. Jie palaikė draugiškus ryšius, bet finansinių klausimų negalėjo spręsti už kitus žmones. Jo užduotis – kuo daugiau rasti klientų. Darbo užmokestį jam pervesdavo į banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais atlyginimo negaudavo.

              Liudytojas A. D. parodė, kad nuo 2010 metų ar nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, turėdavo priimti metalą, pakrauti, iškrauti, užrašyti, kokios mašinos ir kiek metalo parvežė, tada skambindavo į biurą ir pranešdavo, kiek yra metalo, automobilių svoris būdavo 18–20 tonų. Metalo laužą atveždavo tik įmonės, metalą jis priimdavo, pasverdavo, o kur toliau važiuodavo automobilis, jis nežino, jo pareigos buvo organizuoti aikštelėje darbą. Fiziniai asmenys metalo nevežė. Buvo aikštelės viršininkas S., kuris duodavo nurodymus, atveždavo dokumentus. Į darbą jį priėmė L. A., atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais. Su M. H. bendraudavo, šis atvažiuodavo į aikštelę sužinoti, gal ko nors reikia. Vairuotojai, kurie atveždavo metalą, turėjo dokumentus, bet jis tų dokumentų neimdavo, kas paimdavo dokumentus, nežino.

Liudytojas P. B. parodė, kad nuo 2010 metų turi įmonę UAB „D.“, kuri teikia transporto paslaugas, perveža krovinius iki 24 tonų. Nuo 2011 m. jo įmonė teikė transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neapmokėjo paslaugų, liko skolinga apie 25000–30000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo L. A.,  vadovavo bendrai su M. H.. V. K., dirbęs vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsakingas už metalo supirkimą, perduodavo jam užsakymus. Jis vežė konteinerius su metalu į uostą, važinėjo po aplinkinius rajonus, paimdavo iš gyventojų metalo laužą ir nuveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę (duomenys neskelbtini). V. K. priimdavo metalą, pasverdavo atskirai priduotą metalą, duomenis pranešdavo į biurą. V. K. turėdavo išrašytas pirkimo–pardavimo sutartis, kasos išlaidų orderius, sumokėdavo pinigus asmenims, pardavusiems metalo laužą. Būdavo, kad jam paduodavo voką su dokumentais, parodydavo, kur žmogus turi pasirašyti, buvo įdavęs ir pinigų atsiskaityti už metalą, bet dažniausiai V. K. pats važiuodavo sumokėti pinigus. Jis savo automobiliu galėjo vežti iki 25 tonų, bet pakraudavo metalo, priklausomai nuo to, koks svoris tilpdavo į automobilį, galėjo būti 6–7 tonos.

Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2012 metų dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ administratore, įmonės biuras buvo (duomenys neskelbtini). Ją į darbą priėmė įmonės vadovė L. A., buvo pasirašyta darbo sutartis. Ji buvo administratorė ir sekretorė. Priimdavo svečius, bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu, nurodymus gaudavo iš L. ir iš M.. M. yra L. sutuoktinis, bet jis įmonėje nebedirbo. Įmonėje dar dirbo pardavimų vadybininkai, buhalterė. Atlyginimą mokėdavo buhalterė A. S.. Įmonė pirkdavo ir parduodavo metalo laužą, įmonei priklausė aikštelė (duomenys neskelbtini),  ji pati su klientais niekada jokių derybų nevedė ir jokių dokumentų, susijusių su metalo laužo pirkimu,  nepildė, jai  jokių duomenų niekas neperduodavo. Pamena, kad buvo atvažiavęs įmonės atstovas iš Indijos, galbūt norėjo sudaryti sutartį. Tačiau susirašinėjimo su juo nepamena. Su tuo klientu bendraudavo M., buvo konfliktinė situacija ir M. jai sakydavo, ką reikia parašyti V.. Iš įmonės išėjo, nes nemokėjo atlyginimo.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2011 m. pardavė metalo laužą metalo laužo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Metalo laužą nuvežė pats per kelis kartus, buvo spalvoto ir juodojo metalo, iš viso apie 4 tonos. Po to vyriškis priėmęs metalo laužą sumokėjo jam pinigus apie 12 000 Lt. Pardavė metalą mamos vardu, buvo pateikęs mamos D. Č. asmens dokumentą. Po kelių dienų nuvykęs į tą pačią aikštelę, pasirašė dokumentus, surašytus savo ir mamos vardu. Pirkimo–pardavimo sutartyje, kasos pajamų orderyje yra jo parašai, tačiau neteisingai nurodytas priduoto metalo svoris, nes jis pridavė apie 4 tonas, o ne 24 tonas. Supirkimo kaina nurodyta neteisinga. 

Liudytojas V. B. parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį pardavė metalo laužo Telšiuose, į namus buvo atvažiavęs vyriškis, sukrovė visą metalą į automobilį ir išsivežė. Paprašė asmens dokumento, jis parodė pasą. Metalo galėjo būti 6 ir 7 tonos, bet 24 tonų tikrai negalėjo būti. Atrodo, kad gavo 500 litų, bet tikrai neatsimena, nes tiek metų praėjo. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jeigu sakė, kad gavo 5000 litų, tai tada geriau atsiminė. Vyriškis atvežė pasirašyti kažkokius dokumentus. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties, kasos išlaidų orderyje yra jo parašai. Jis tikrai virš 20 tonų metalo laužo nepridavė, galėjo būti ne daugiau kaip 7 tonos.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2011 metais Telšiuose supirkimo aikštelėje pardavė metalo laužo apie 26 tonas. Už parduotą metalo gavo 10000 ar 12000 Lt, bet tikrai dabar neatsimena, nes praėjo daug laiko. Parduoto metalo kiekį išskaidė trims žmonėms, užpildė dokumentus, kuriuose pasirašė jis, jo žmona ir tėvas. Ikiteisminio tyrimo metu jam rodė dokumentus, kuriuose buvo jo, žmonos A. J. ir tėvo B. J. parašai.  Sutarčių prieduose neteisingai nurodytas priduoto metalo laužo kiekis, jis pridavė iki 30 tonų, o ne 60 tonų, kaip nurodyta dokumentuose. Pasirašydamas dokumentus jis to nepastebėjo.

Liudytojas R. G. parodė, kad daug kartų buvo pridavęs metalo laužo, todėl dabar sunku prisiminti visas aplinkybes, bet buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tada viską geriau prisiminė. 2011 metų vasarą Telšiuose pardavė metalo laužą. Metalo laužą nuvežė pats, tačiau įmonės pavadinimo neatsimena, jo galėjo būti apie 2–3 tonas. Metalo laužą vežė per kelis kartus. Dokumentus pasirašė, pinigus, apie 3800 Lt, už priduotą metalo laužą gavo iš karto. Priduotą metalą deklaravo Mokesčių inspekcijai, bet įmonės pavadinimo, kuriai pridavė metalą, neprisimena. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties, kasos pajamų orderyje, grafoje „pardavėjas“ yra jo parašas. Sutartyje neteisingai nurodytas priduoto metalo laužo svoris. Jis pridavė apie 2–3 tonas, bet ne 16 tonų.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį pardavė metalo laužą Telšiuose. Gavo apie 5000 litų, nes metalo buvo daug, stambesnių ir mažesnių, kūjis svėrė apie 5 tonas, iš viso galėjo būti apie 9 tonos. Atvažiavo mašina į namus, pakrovė metalą ir išvežė pasverti ant svarstyklių. Jam iš karto sumokėjo pinigus. Dokumentus pasirašė. Dokumentuose buvo nurodyta 20 tonų metalo ir suma apie 20 000 litų. Bet jis tiek metalo nepridavė ir tiek pinigų negavo.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2011 m. vasarą, (duomenys neskelbtini) name darė šildymo sistemų rekonstrukciją, visame name keitė radiatorius. Reikėjo radiatorius atiduoti bendrijai, kad išvežtų, ar pačiam išvežti. Dirbo laiptinėje dvi brigados, viena brigada keitė vieną stovą, kita brigada – kitą stovą. Kai pradėjo pjaustyti, jis visus radiatorius išnešė ir pakrovė į savo automobilį, labai nusėdo automobilis. Jis norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią supirktuvę, bet namo pirmininkė pasakė, kad galima nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), už UAB „K. k.“. Jis ten ir nuvežė metalą. Kažkoks vyras iš jo priėmė metalą, pasvėrė, bet kiek svėrė, neprisimena, galėjo būti apie 300 kg metalo. Po to atvažiavo savininkas ir jam pasakė, kad pinigus reikia atvažiuoti atsiimti į biurą (duomenys neskelbtini) apie 16 val. Kai jis atvažiavo į biurą, jam sumokėjo pinigus, nuo 300 litų iki 500 litų. Tada savininkas jo paklausė, ar jis šiais metais buvo pridavęs metalą. Kai jis pasakė, kad nepridavė, tada vyriškis atnešė sąskaitą ir paprašė ten pasirašyti, ten buvo įrašyti skaičiai, jam reikėjo tik įrašyti vardą ir pavardę. Jis nesidomėjo, kas ten buvo parašyta, nes neturėjo laiko. Bet skirtumas buvo labai didelis, nes jam sumokėjo apie 500 litų, o ten buvo parašyta, kad apie 5000 litų. Pinigus jam sumokėjo kaltinamasis, kuris yra kaukazietiškos išvaizdos, kalbėjo rusiškai su akcentu.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2011 metais pagal skelbimą laikraštyje rado įmonę Klaipėdoje, kuri superka metalą. Metalo supirkėjai atvyko patys, metalą nuvežė pasverti į Telšius. Metalo laužas svėrė apie 10 tonų. Neskaitęs pasirašė pateiktus dokumentus, gavo 5000 Lt. Sutartyje neteisingai nurodyta, kad pridavė 21 toną metalo.             

Liudytoja V. B. parodė, kad 2011 metų vasarą pardavė pagal skelbimą laikraštyje brolio metalo laužą. Telefonu ji kalbėjo su nepažįstamu vyriškiu, su kuriuo sutarė, kad metalo laužą atvažiuos paimti patys. Kiek pamena, įmonė buvo iš Klaipėdos. Atvykę metalą pasvėrė, galėjo būti apie 5 tonos. Ji pasakė vardą, pavardę, asmens kodą, sąskaitos numerį banke. Jokių dokumentų pasirašyti niekas nedavė. Jai į sąskaitą pervedė apie 600 Lt, o grynaisiais pinigais už parduotą metalo laužą nebuvo sumokėta. Ji negalėjo sakyti, kad jai sumokėjo apie 4640 Lt. Pirkimo pardavimo sutartyje, sutarties priede, kasos pajamų orderyje grafoje „pardavėjas“ yra ne jos parašai, be to, neteisingai nurodyta, kad pridavė 19 tonų.

Liudytojas M. R. parodė, kad 2011 metais pardavė metalo laužo, bet įmonės pavadinimo nežino. Kiek tiksliai pardavė metalo, neatsimena, bet buvo ne daugiau kaip 8 tonos. Už parduotą metalo laužą jam buvo sumokėta apie 4500 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties kasos išlaidų orderyje yra jo parašai.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2011 metais metalo laužą pardavė jos tėtis V. L.. Ji tik deklaravo metalo pridavimą, pati metalo nepardavinėjo, todėl apie tai ji nieko pasakyti negali. Jai buvo apklausos metu parodyti dokumentai. Pirkimo–pardavimo sutarties, priedo prie sutarties ir kasos išlaidų orderio ji nepasirašė. Tėvas turi garažą, turėjo metalo, senų staklių, greičiausiai tėvas pats pardavė metalą. Jos paprašė sutvarkyti deklaraciją ir ji sutiko. Kiek gavo pinigų, ji nežino, bet suma neturėjo būti didelė. Apie tokią sumą – 5593 Lt – ji tikrai negirdėjo. Tėvas buvęs stalius, turėjo metalo, senų staklių, bet koks metalo kiekis galėjo būti, negali pasakyti.

Liudytojas V. L. parodė, kad 2011 m. Telšiuose pardavė metalo laužo, tačiau įmonės pavadinimo neatsimena. Jis iš senų laikų buvo sukaupęs metalo atliekų. Jis mieste ar prie parduotuvės mieste pamatė automobilį su užrašu, kad superka metalo laužą. Jis pasiūlė metalo, automobilis atvažiavo tą pačią dieną, sukrovė metalą, važiavo pasverti. Kai pasvėrė, pasakė pinigų sumą, bet tokios pinigų sumos su savimi neturėjo, pažadėjo vėliau  atvežti. Jis užsirašė automobilio numerius. Po kelių dienos jam atvežė ir atidavė pinigus, paklausė, ar nori deklaruoti pajamas. Jis pasakė, kad pajamų nedeklaruoja, PVM nesusigrąžins. Tada pasiūlė deklaruoti kito asmens vardu. Jo dukra deklaruodavo pajamas, sutarė, kad ji deklaruos. Dokumentus surašė dukros vardu. Kas buvo surašyta, jis neskaitė, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pasakė, kad turės grąžinti apie 800–900 litų. Metalo laužo pardavė apie 8–10 tonų, 23 tonos tikrai negalėjo būti. Buvo sutarta, kad mokės už 1 toną po 750 Lt. Už parduotą metalo laužą gavo virš 6000 Lt. Tiksliai nežino, kiek gavo pinigų, nes tai buvo prieš keletą metų, buvo labai apsirgęs, kartais būna nelabai gerai su atminti. Galėjo būti apie 12–15 tonų metalo, buvo viena didele mašina, metalo buvo daug. Jie krovė metalą kranu.

Liudytojas S. D. parodė, kad 2011 metais Telšiuose pardavė metalo laužą pagal skelbimą laikraštyje, bet įmonės pavadinimo nežino. Laikraštyje buvo nurodytas telefonas, jis paskambino ir metalą paėmė iš namų. Metalą pasvėrė, bet koks buvo svoris ir kiek gavo pinigų, dabar neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad priduoto metalo laužo buvo apie 7 tonas ir už metalo laužą gavo apie 5000 Lt, yra teisingi. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties ir kasos išlaidų orderyje yra jo sugyventinės M. Š. parašas.

Liudytoja M. Š. parodė, kad 2011 metais S. D. pardavė metalo laužą. Jos paprašė deklaruoti metalo pardavimą, kadangi jis turėjo antstoliams skolų. Kaime buvo jo tėvų sodyboje senos technikos, kitokio metalo laužo. Ji nematė, kas atvažiavo paimti metalo laužą, ji tik davė savo pasą. Kiek galėjo būti metalo ir kiek pinigų gavo, ji dabar neprisimena. Ji jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties ir kasos išlaidų orderyje yra ne jos parašai.

Liudytoja I. M. (J.) parodė, kad 2011 metais pardavė metalo laužą Telšiuose, įmonės pavadinimo neatsimena. Atvažiavo į namus ir išsivežė metalo laužą, kiek jo buvo, dabar neatsimena, galėjo būti apie 4 tonas. Už parduotą metalo laužą gavo 3000 ar 4000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties kasos pajamų orderyje yra ne jos parašai, jai jokių dokumentų pasirašyti niekas nedavė.

              Liudytojas D. D. parodė, kad 2011 m. ar 2012 m. Naujojoje Akmenėje pardavė metalo laužo. Buvo atvažiavę vaikinai į statybas, paklausė, ar gali parduoti metalo laužą. Jis galėjo turėti metalo apie 1 toną, bet metalą iš kiemo išsivežė patys. Už parduotą metalą jis gavo kelias dešimtis litų, labai nedaug ir jam grąžino pasą. Sąskaitoje yra jo parašas, bet tiek pinigų – 4646 Lt – jis negavo, tokio kiekio metalo negalėjo būti.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2011 metais dažnai atvažiuodavo metalo laužo supirkėjai į garažus, daugelis žmonių pardavė metalą. Buvo neseniai nusipirkęs garažą (duomenys neskelbtini). Atvažiavo sunkvežimis į garažų teritoriją, pasiteiravo, ar turi parduoti metalo, jam nuo statybų buvo likę armatūros, metalo galėjo būti apie tona. Dabar neatsimena, kiek gavo pinigų, bet jam pinigai buvo pervesti į sąskaitą, galėjo būti apie 300 litų. Į Mokesčių inspekciją jį  kvietė, jis ten pasirašė, paėmė jo sąskaitos numerį ir pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Daugiau pinigų nematė. Kai perdavė metalą, jam atrodo, kad niekur nepasirašė. Pinigus gavo iš Mokesčių inspekcijos, o tokių pinigų – 4161,10 Lt, kaip nurodyta dokumentuose, jis negavo. Neatrodo, kad ant tų dokumentų yra jo parašai, o žodžiai parašyti tikrai ne jo ranka.

Liudytojas R. V. L. parodė, kad 2011 metais Šeduvoje pardavė metalo laužą. Supirkėjai patys atvažiavo į namus, bet firmos pavadinimo neprisimena, tik sakė, kad yra iš Klaipėdos. Patys susikrovė ir išvežė metalą, kurio galėjo būti kelios tonos. Kiek gavo pinigų, neprisimena, galėjo būti apie 3000 litų. Jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus ir sutarė, kad pinigus sumokės vėliau, kai jis atvažiuos į Klaipėdą. Sakė, kad turi  pasverti metalą. Klaipėdoje vienoje degalinėje jam tos įmonės žmogus atidavė pinigus. Jis pasirašė pirkimo–pardavimo dokumentuose, bet tiek pinigų, kiek yra parašyta, tikrai negavo. Gavo už savo metalą apie 3000 litų, o metalo galėjo būti apie 10 tonų.

Liudytojas N. B. parodė, kad buvo nusipirkęs butą Prienų mieste, kieme buvo daug metalo laužo, jį laikė garaže ir 2011–2012 metais pardavė. Paskambino pagal skelbimą laikraštyje, žmonės atvažiavo į namus ir išsivežė metalą. Kiek tonų metalo buvo, negali pasakyti. Buvo pakrauta pusė sunkvežimio priekabos. Po poros valandų atvežė dokumentus. Kiek gavo pinigų, nepamena, bet buvo keli šimtai litų, tūkstančių tikrai nebuvo.

Liudytoja K. R.-R. parodė, kad 2011 m. Telšiuose pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo. Atvažiavo iš tos firmos mašina, pakrovė metalo laužą, pasvėrė, buvo apie 5–6 tonos, gavo apie 4000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties, kasos išlaidų orderyje yra ne jos parašas.

Liudytojas E. J. parodė, kad prieš keletą metų buvo pardavęs metalo laužą pagal skelbimą laikraštyje, bet nežino, kokia tai buvo įmonė. Atvažiavo supirkėjai į namus Šiaulių rajone, pasvėrė metalo laužą ir sumokėjo pinigus. Kiek gavo pinigų ir koks buvo svoris, neatsimena, galėjo būti apie 2 tonos, pinigų gavo apie 2000 Lt. Ant dokumentų pasirašė, tačiau tokios pinigų sumos, kaip nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties priede –4570,68 Lt – negavo. Be to, 19206 kg svorio metalo laužo jis nepardavė.

Liudytoja E. J. parodė, kad prieš keletą metų nusipirko apleistą butą, bute viską reikėjo keisti, buvo metalo. Atvažiavę supirkėjai klausė, ar turi metalo laužo. Ji supirkėjus nusivežė į butą ir pridavė metalą. Buvo radiatoriai, visi vamzdynai, sandėliuke buvo įvairaus metalo laužo, vandens boileriai. Kiek svėrė metalas, neatsimena, tačiau toks kiekis, kaip nurodyta sutarties priede – 19 730 kg – tikrai negalėjo būti. Jai už metalo laužą buvo sumokėta apie 1000 Lt. Pinigų sumos – 4695,40 Lt, nurodytos priede prie sutarties, tikrai negavo. Sutartyje, priede prie sutarties, kasos išlaidų orderyje yra jos parašai.

Liudytojas R. Z. parodė, kad prieš keletą metų pridavė metalo laužo  supirktuvėje Telšių rajone. Metalo turėjo pririnkęs namuose, galėjo būti 3–4 tonos. Jis pats nuvežė metalą į metalo supirktuvę Telšiuose. Kiek gavo pinigų už metalą, tikrai neprisimena, galėjo gauti 3800 litų. Jam pinigų suma sutapo, koks buvo užrašytas metalo svoris, nekreipė dėmesio. Pirkimo– pardavimo sutartyje, priede prie sutarties, kasos išlaidų orderyje yra jo parašai. Pridavė ne daugiau kaip 5 tonas metalo laužo.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2011 metais Telšiuose pardavė metalo laužą, tik nepamena, kiek pardavė. Važiuodamas pro šalį, Telšiuose rado įmonę, perkančią metalo laužą. Jis nuvežė surinktą metalą, kurį pasvėrė, galėjo būti apie 5 tonos. Metalo kiekio ir kiek už tai gavo pinigų, neatsimena. Jokių dokumentų nepasirašė. Ant pirkimo–sutarties priedo, kasos išlaidų orderio tikrai ne jo parašai. Be to, 19 tonų metalo negalėjo būti.  

Liudytoja J. E. parodė, kad 2011 metais pardavė metalo laužą. Tvarkė senelio sodybą, buvo daug metalo laužo, patys neturėjo galimybių išvežti. Ji paskambino pagal skelbimą laikraštyje, atvažiavo supirkėjai, pakrovė metalą ir nuvežė į Telšius, ten pasvėrė, sumokėjo pinigus. Po kelių dienų atvežė pasirašyti dokumentus. Metalo buvo ne mažiau kaip 4 tonos, bet ne daugiau kaip 5 tonos. Sumokėjo už metalą iki 3000 litų. Ant dokumentų yra jos parašai, bet toks svoris negalėjo būti, koks yra nurodytas dokumente.

Liudytojas G. M. parodė, kad 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė metalo laužo, bet tikslaus kiekio neprisimena, galėjo būti iki 10 tonų. Pasvėrus metalą buvo užrašytas svoris ant lapelio. Jis vienam iš darbuotojų pateikė savo asmens dokumentą. Toje pačioje aikštelėje, pateikus lapelį su nurodytu svoriu, jam buvo išmokėta virš 3000 litų, galėjo būti 3200 Lt. Jam buvo pateikti ir kažkokie dokumentai, kuriuos jis pasirašė. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties yra jo parašas. Priede prie pirkimo–pardavimo sutarties nurodytas priduoto metalo laužo svoris 22 695 kg ir sumokėta suma – 5787,50 Lt –neteisingi, jis tiek metalo nepridavė ir tiek pinigų negavo. Pasirašant dokumentus neatitikimų nepastebėjo. Kasos išlaidų orderyje gauta pinigų suma žodžiais įrašyta ne jo ranka. 

Liudytojas J. M. parodė, kad 2013 metų sausio mėn. pridavė apie 3 ar 4 tonas metalo į supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Atvažiavo metalo laužo automobilis, pakrovė ir išvežė laužą iš jo garažo. Po to visi nuvyko į metalo supirkimo aikštelę, kurios teritorijoje buvo užrašas UAB „M. g.“. Ten metalas buvo pasvertas, o svoris buvo užrašytas ant lapelio. Jis vienam iš darbuotojų pateikė savo asmens dokumentą. Su gautu lapeliu nuėjo į vagonėlį toje pačioje aikštelėje, jam buvo išmokėta virš 3000 litų, tikslios sumos nepamena. Jam buvo pateikti pasirašyti ir kažkokie dokumentai. Pirkimo–pardavimo sutartyje,  priede prie sutarties yra jo parašas. Priede prie pirkimo–sutarties nurodytas priduoto metalo laužo svoris – 20 342 kg, kaina – 5187,60 Lt – neteisingi. Pasirašant dokumentus neatitikimų nepastebėjo. Kasos išlaidų orderyje gauta pinigų suma žodžiais įrašyta ne jo ranka.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012 metais pardavė apie 4 tonas metalo laužo pagal skelbimą laikraštyje. Buvo atvažiavę patys pasiimti metalo laužo į (duomenys neskelbtini) kaimą, surašė dokumentus, jis pasirašė. Jam atrodo, kad gavo daug pinigų, bet sumos tikrai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė metalo laužo pardavimo aplinkybes, už parduotą metalo laužą galėjo gauti apie 2400 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties, kasos išlaidų orderyje yra jo parašas. Priede prie sutarties nurodytas metalo laužo svoris 20698 kg negalėjo būti, tokio kiekio metalo jis nepridavė, pinigų – 5278,40 Lt – negavo.

Liudytoja N. G. parodė, kad prieš trejus ar ketverius metus pridavė metalo laužo. Buvo pilnas garažas metalo. Per internetą surado įmonę, superkančią metalo laužą. Atvažiavusiems darbuotojams parodė metalą, šie įvertino, pasiūlė kainą. Jai pasiūlyta kaina tiko, o kai išvežė metalą, ji nedalyvavo, tik padavė raktus. Kai išvežė metalą, tada jai atvežė pasirašyti dokumentus. Ji pasirašė, nes pinigų suma atitiko, atrodo, kad gavo apie 5000 litų. Kam pardavė metalo laužą, neprisimena. Nežino, koks buvo metalo svoris.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2012 metų pavasarį pats nuvežė priduoti metalo laužo į metalo laužo supirkimo aikštelę, pavadinimo nepamena, prie UAB „K. k.“ (duomenys neskelbtini). Metalo laužą jis nuvežė savo automobiliu, galėjo būti 200–300 kilogramų. Darbuotojas jam parodė, kur nuvažiuoti pasisverti, kur iškrauti. Po to tam pačiam vyriškiui pateikė savo asmens dokumentą, o šis jam davė lapelį su priduoto metalo svoriu, kurį nunešė į statybinį vagonėlį, esantį toje pačioje aikštelėje, ten jam sumokėjo apie du šimtus litų ir jis išvažiavo. Jokių dokumentų negavo. Pirkimo–pardavimo sutartyje, priede prie sutarties jis nepasirašė, tai ne jo parašas. Dokumentuose nurodyto metalo kiekio 22100 kg nėra pridavęs ir pinigų – 5635 Lt –nėra gavęs.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2012 m. pardavė metalo laužą. Metalo supirkėjai, važiuodami pro šalį, pamatė metalo laužą, sustojo, paklausė, ar jis parduoda metalą. Buvo radiatoriai, buvo pririnkta įvairaus metalo. Metalo laužo jie nesvėrė, tik pasiūlė kainą – apie 2000 Lt. Ant dokumentų yra jo parašai, tačiau nurodytos pinigų sumos – 5470 Lt – už priduotą metalo laužą negavo, gavo tik apie 2000 Lt. Pasirašydamas dokumentų neskaitė ir nesidomėjo. 

Liudytojas V. V. parodė, kad jis metalo nepardavė ir pinigų negavo. 2012 metais jo tėvai Radviliškio rajone turėjo labai daug metalo laužo, galėjo būti daugiau kaip 50 tonų, metalą pardavinėjo dalimis,  keletą metų. Jis sužinojo apie vieną įmonę, kuri superka metalą ir sumoka daugiau negu įmonės  Akmenės rajone ar Radviliškyje. Jis paskambino telefonu, atvyko du vyrai su mikroautobusu, susitarė dėl kainos. Vyrai pasakė, kad dabar paimti metalo negali, kad atvažiuos kitą kartą, užpildė dokumentus, jis pasirašė.  Po to turėjo atvažiuoti ir išsivežti metalo laužą. Jis pasirašė dokumentuose, kad pridavė metalo laužą, nes jam pažadėjo sumokėti ar pervesti pinigus į sąskaitą, kai pasiims metalo laužą. Jis savo ranka parašė, kad 5190 litų gavo, bet pinigų negavo ir metalo nepardavė. Jam pasakė, kad atvažiuos, paims metalą, bet neatvažiavo, todėl ir pinigų jis negavo. Mokesčių inspekcija pervedė pinigus, bet jis pinigų neėmė. 

Liudytojas R. V. parodė, kad Naujojoje Akmenėje, Ramučiuose, į garažų teritoriją kažkokios įmonės darbuotojai atvažiuodavo automobiliu supirkinėti metalą, tokių atvažiuoja daug. Jis pardavė metalo, darbuotojai patys sukrovė ir išsivežė. Koks buvo metalo kiekis ir kiek gavo pinigų, neprisimena. Buvo davęs metalo supirkėjams asmens dokumentą, šie užpildė kažkokius dokumentus ir išmokėjo jam pinigus. Pinigų suma tikrai neatitinka dokumentuose nurodytos pinigų sumos. Pirkimo–pardavimo sutartį, priedą, kasos išlaidų orderį jis pasirašė. Bet dokumentuose nurodytos pinigų sumos – 4114 Lt – tikrai negavo, galėjo gauti ne daugiau kaip 500 litų.

              Liudytojas A. P. (A. P.) parodė, kad jis metalo laužo nepardavinėjo, o tik padėjo parašą ant dokumentų ir buvo įtrauktas į šią bylą. Prieš trejus metus Naujojoje Akmenėje jo tėvo pažįstamas jam davė pasirašyti dokumentus. To žmogaus žino tik vardą, šis jam buvo pažįstamas tik iš matymo. Vieną dieną A. paklausė, ar jis galėtų pasirašyti, kad pridavė metalą, nes jis tuo metu registravosi Darbo biržoje, sakė, kad bus tam tikrų lengvatų. Po to susitiko kitą dieną, tada A. jam davė pasirašyti ir sakė, kad reikės deklaruoti pajamas, jam turi pervesti už tą priduotą metalą pinigus. Gautus pinigus jis turės tam vyriškiui grąžinti. Jokio atlygio jis negavo. Ant tų dokumentų yra jo parašai ir raštas. Jis žinojo, kad A. renka metalą, todėl galvojo, kad metalo laužą priduos. Kai jam buvo pervesti pinigai, jis pinigus atidavė tam žmogui. Po to jis padarytą žalą valstybei atlygino, pervedė 223 eurus.

Liudytoja L. P. parodė, kad buvo atėjęs A. Š., žinojo, kad jis renka metalą ir priduoda, paprašė padėti, sakė, kad per daug surinko metalo laužo ir negali priduoti savo vardu, kadangi yra neįgalus. Ji sutiko padėti žmogui, pasirašė A. Š. atneštus dokumentus, kadangi tai buvo vyro pažįstamas. A. Š. pasakė, kad metalas, kurį jis turi priduoti, yra jo. Įmonės pavadinimo, kur A. Š. pridavė metalą, neprisimena. Koks buvo nurodytas metalo svoris ir kaina, nesidomėjo. Jai į sąskaitą po deklaravimo buvo pervesti pinigai, kuriuos atidavė A. Š.. Viename dokumente yra jos parašas, ant kitų parašas nelabai panašus.

Liudytojas S. S. parodė, kad metalo laužo nepridavė. Atėjo jo pažįstamas A. Š., paprašė pasirašyti dokumentus, pasakė, kad jis uždirbs kažkiek pinigų, kad pinigus sumokės Mokesčių inspekcija. Jis žinojo, kad A. Š. turėjo smulkų verslą, priduodavo metalą, atnešė dokumentus jam į namus. Jis nežino, kokius dokumentus pasirašė, tai buvo prieš 3 ar 4 metus. Po to jam į sąskaitą pervedė pinigus, atrodo, gavo apie 900 Lt. Jis iš sąskaitos paėmęs 800 Lt atidavė A. Š., o 140 Lt pasiliko sau. Jis metalo nematė, tik pasirašė dokumentus.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pas jį prie garažo atvažiavo nepažįstami žmonės ir paklausė, ar jis nori užsidirbti pinigų, liepė surinkti pažįstamų pasus ir jis surinko keletą pasų. Žmonėms, kurie davė pasus, jis sakė tą patį, kad už tai šie gaus šiek tiek pinigų. Atvažiavęs žmogus dar pasakė, kad reikia užpildyti dokumentus, gavęs pasų kopijas, sugrįžo ir atvežė kompiuteriu atspausdintus dokumentus su tų asmenų duomenimis. Jis savo pažįstamiems, kurių pasus buvo padavęs nepažįstamam žmogui, nunešė pasirašyti dokumentus, tai pirkimo–pardavimo sutartis, jų priedus, kasos išlaidų orderius, ir tą pačią dieną grąžino atvežusiajam vyrui. Jis už tai gavo 200 litų. Pažįstamiems, kurie buvo davę pasus ir pasirašė dokumentus, Mokesčių inspekcija pravedė 15 procentų už metalo pridavimą. Pažįstami, gavę pervestus pinigus, atidavė jam, o jis atidavė pinigus kitam nepažįstamam žmogui. Kokios bendrovės dokumentus jam atveždavo, nežiūrėjo, bet galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“  iš Klaipėdos.

Liudytoja O. N. parodė, kad 2011 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo nepardavė. 2011 m. G., turintis (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvę, jos paprašė asmens tapatybės kortelės kopijos, už tai jai pasiūlė 300 Lt. Jos vardu norėjo priduoti metalo laužą ir sakė, kad turės atiduoti pusę Mokesčių inspekcijos jai pervestų pinigų. Kai Mokesčių inspekcija jai pervedė 678 Lt, ji 300 Lt atidavė G..

Liudytoja V. J. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį, Kaune V. R. papasakojo, kaip galima užsidirbti ir padėti kitam. Pradžioje ji bandė atsisakyti, bet draugė gražiai viską pateikė, kad tai nėra nieko blogo, kad daug metų ir daug žmonių taip daro. Ją įkalbėjo V. R. draugas, kuris patvirtino, kad nieko blogo čia nėra. Po to jai draugė atvežė į namus dokumentus ir ji pasirašė. V. R. jai nieko daug neaiškino, sakė, reikia pasirašyti, kad priduoda metalą, užpildyti deklaraciją, o pinigai paskui grįžta. Dar prašė surasti kuo daugiau gerų draugų, pažįstamų, kurie pasirašytų. Ji jokio metalo nepridavė ir pinigų už metalo laužą negavo. Ji užpildė deklaraciją, jai į sąskaitą buvo pervesti pinigai apie 800 litų. Pusę tos sumos atidavė draugei. Kokiai įmonei buvo parduotas metalas, ji nežinojo, draugė jai nieko neaiškino. Ant pirkimo–pardavimo sutarties, priedo, kasos išlaidų orderio yra jos parašai.

Liudytoja K. M. parodė, kad 2011 gruodžio mėnesį mamos V. J. draugė mamai pasiūlė užsidirbti pinigų, o joms tuo metų jų reikėjo. Pasiūlė pasirašyti dokumentus, sakė, kad gautą sumą po to reikės pasidalyti su mamos drauge. Ji pasirašė, nežiūrėjo, kas ten buvo per dokumentai. Jai nieko neaiškino, viską pasakė jos mamai. Mamos draugė atvežė į namus dokumentus, jos pasirašė, tada paėmė dokumentus. Po to atvažiavo pasiimti pinigų, atrodo, į sąskaitą buvo pervesta apie 800 litų. Pinigus pasidalijo per pusę. Jos neturėjo jokio metalo laužo ir niekam jo nepardavė. Ant pirkimo–pardavimo sutarties, priedo, kasos išlaidų orderio yra jos parašai.

Liudytoja L. T. parodė, kad metalo laužo ji nepardavė. R. buvo jos gera draugė, kuri pasiūlė užsidirbti pinigų, tuo metu jos dukra studijavo, reikėjo pinigų, ji pasirašė. R. jai paaiškino, kad kažkas parduoda metalą, kad reikia tik deklaruoti metalo laužo pardavimą. Ji pasirašė kažkokius dokumentus, kurių neskaitė, kiek buvo metalo laužo, nežino. Ant pirkimo–pardavimo sutarties, priedo, kasos išlaidų orderio yra jos parašai. Ji parašė, kad gavo 4000 litų, tačiau tų pinigų negavo, tik pasirašė. Ji tik gavo iš Mokesčių inspekcijos pervestus pinigus apie 770 litų. Pinigais pasidalijo su R..

Liudytoja R. J. parodė, kad Naujojoje Akmenėje sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris prisistatė A. ir paklausė, gal ji nori papildomų pinigų užsidirbti. Tai buvo labai seniai, gal prieš 5 metus. Jis pasakė, kad turi labai daug metalo, kurį nori kitų vardu parduoti, sakė, kad viskas yra legalu, kad reikės deklaruoti. Ji sutiko, apsikeitė su vyriškiu telefono numeriais. A. paskambino ir atvežė dokumentus, parodė, kur pasirašyti, liepė parašyti 5500 litų žodžiais. Ji neatsimena, koks metalo svoris buvo užrašytas. Ji metalo nepardavė ir tokių pinigų negavo. Kai užpildė deklaraciją, Mokesčių inspekcija pervedė apie 800 litų. Pinigais pasidalijo su tuo vyru. Apie tai pasakė bendradarbėms, dar dvi taip pat pasirašė. Ant pirkimo–pardavimo sutarties, priedo, kasos išlaidų orderio yra jos parašai.

Liudytoja L. J. parodė, kad jokio metalo laužo nepardavė. Buvusi marti R. J. papasakojo, kad kažkas pasiūlė parduoti metalą, kad bus visi dokumentai, kad reikės deklaruoti. Sakė, kad jai liks apie 100 litų, kitus reikės grąžinti. Sutiko pasirašyti, R. pati atnešė pasirašyti dokumentus. Ant dokumentų yra jos parašai ir ji parašė, kad gavo 4877 litų. Metalo laužo nepardavė ir tų pinigų tikrai negavo, tik parašė. Kai užpildė deklaraciją, iš Mokesčių inspekcijos gavo pinigus, kuriuos atidavė R..

Liudytojo apklausos protokole užfiksuoti Civilinio ieškovo įmonės „C. C.“ atstovo J. V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad  jis bendravęs su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. K.,  2012-03-27 jo įmonė „C. c.“   Lietuvos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ užsakė metalo laužo 500 metrinių tonų už 207 000 dolerių. 2012-03-27 pateikė pirkimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė „(duomenys neskelbtini)“,  patikrinusi jo užsakymą, jam  elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad sutinka, ir atsiuntė atgal jų pasirašytą ir užantspauduotą jo užsakymą. Užsakymą pasirašė  (duomenys neskelbtini) direktorė L. A.. Pagal kontraktą buvo numatyta, kad jo įmonė „C. c.“  turi sumokėti 30 procentų dydžio avansą ir  iki 2012-04-25 gaus  iš „(duomenys neskelbtini)“   užsakytą metalą.  Jis 2012-04-02 iš JAV savo įmonės „C. C.“ sąskaitos pervedė 62235 JAV dolerių, tai yra 166714,71 Lt. (1 USD – 2,68 Lt). 2012-04-02 A. jam atsiuntė elektroninį laišką, patvirtinantį, kad pinigai gauti, ir patikino, kad viską padarys greitai ir lengvai. Po to bendravo su A. elektroniniais laiškais, buvo žadama pakrauti metalą. 2012-04-17 A. atsiuntė elektroniniu paštu 22 konteinerių numerius ir nurodė, kad į juos bus pakrautas jo užsakytas metalas. Tačiau 2012-04-24 jis pranešė, kad užlaikytas krovinio išsiuntimas.    2012-04-29 buvo pasirašytas priedas prie kontrakto (pasirašė L. A.), kuriuo abipusiu susitarimu pratęstas kontrakto vykdymas iki 2012-05-13. 2012-05-16 elektroniniu paštu  M. parašė, kad negauna konteinerių. 2012-05-17 M. elektroniniu paštu atsiuntė kontrakto nutraukimą, kuriame sakoma, kad abiejų pusių susitarimu kontraktas nutraukiamas. Po nutraukimo pinigai turi būti grąžinti per 5 dienas iki 2012-05-25. Jis kontrakto nutraukimą pasirašė, nes norėjo atgauti pinigus, tačiau pinigų neatgavo. 2012-05-25 internete rado, kad jo konteineriai visi 22 yra pakrauti ir yra Hamburge. 2012-06-01 jam buvo atsiųstas priedas prie kontrakto, pasirašė direktorė L. A., jame rašoma, kad pagal jo prašymą  UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja grąžinti pinigus iki 2012-06-05. Jis 2012-06-14 gavo elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. A. pasirašytą naują kontraktą, kuriame numatyta, kad kontraktas galioja iki 2012-07-14 , tačiau jis ranka parašė, kad kontraktas galioja iki 2012-07-07. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tuo sutiko. 2012-06-15 jis pateikė  užsakymą elektroniniu paštu, metalo laužui 250 metrinių tonų už 95 000 dolerių. Tų metų birželio mėnesį bendravo su A., jis sakė, kad ieško konteinerių. J. V. S. nurodė, kad jis pats Lietuvos įmonėje L. pas L. A. užsakė konteinerius. Su M. ir A. buvo sutarta, kad jis atvyksta į Lietuvą, ir prie jo bus kraunami konteineriai. Nuo 2012-07-16 iki 21 d. jis buvo Lietuvoje, Klaipėdoje, ir tuo metu susitiko 2 kartus su  UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu M., taip šis prisistatė pats, su juo žodžiu buvo sutarta, kad viskas bus gerai, kad iki liepos pabaigos metalo pakrovimas bus baigtas. Tačiau metalas pakrautas nebuvo. M. jo  atsiprašė, kad pinigų negrąžino, kad jam pateikė neteisingą informaciją apie konteinerių pakrovimą.  2012-08-16 iš A. gavo elektroninį laišką, kuriame jis pateikė gautą iš L. užsakymo numerį Nr. 71562010  (tai konteinerių užsakymo numeris) ir informavo, kad rytoj turės 2 konteinerius ir kaip kad M. buvo sakęs, pakraus nedelsiant. Buvo žadama iki 2012-09-10, kad konteineriai bus pakrauti, tačiau nei metalo, nei pinigų neatgavo. 2012-09-27 Lietuvoje susitiko su M., paprašė grąžinti pinigus, šis paaiškino, kad jo pinigai jau panaudoti perkant metalo presavimo mašiną, ir prašė, kad palauktų pinigų iki 2012-10-01. Tačiau pinigų nebuvo nei spalio 1 d., nei spalio 2 d. Todėl jis M. pasiūlė, pasitaręs savo advokatu, pasirašyti neprotestuotiną paprastą vekselį. M. sutiko, tik paprašė padalyti sumą į 2 dalis, kad būtų lengviau mokėti. Todėl 2012-10-02 buvo pasirašyti paprastasis vekselis neprotestuotinas Nr. 1 32000 USD ir paprastasis vekselis Nr. 2 neprotestuotinas 31235 USD.  Abiejuose vekseliuose matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja sumokėti įmonei „C. C.“ vekselyje nurodytas suma. Vekselius pasirašė direktorė L. A. ir jis. Kaip laiduotojai abu vekselius taip pat pasirašė L. A. ir M. H.. Vekseliai turėjo būti apmokėti iki 2012-10-05, bet pinigai nebuvo sumokėti. Vekseliuose bendra suma yra didesnė nei jis sumokėjo avansą, nes čia įtraukta suma, sumokėta advokatui. M. vis žadėjo, kad pinigus grąžins, bet negrąžino. Todėl jis kreipėsi į prokuratūrą. Jis bendravo telefonu ir elektroniniu paštu su šių įmonių „B. L. T. A.S.“, „M.–E. i. FZC“, „E. T. D.“ vadovais, kurie informavo, kad Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini)“  juos apgavo tokiu pat būdu kaip ir jį. Todėl mano, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas M. iš anksto žinojo, kad jam nepateiks metalo, o gautus pinigus užvaldys, nes analogišku būdu iš jo jau paminėtų įmonių gavo pinigus, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, o pinigus apgaule užvaldė. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apgaule užvaldytų jo pinigų (t. 1, b. l. 132–136).

    Liudytojas J. V. S., apklaustas Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes apie metalo laužo užsakymo pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigų sumokėjimą. Jis nurodo, M. H. faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o direktorė L. A. buvo tik „popierinė“ direktorė, tik pasirašinėdavo dokumentuose. Jį Martin apgavo kaip ir kitas įmones: gavo pinigus, tačiau krovinio (metalo laužo) nepristatė (t. 1, b. l.142–145).

  J. V. S. pateikė įmonės „C. C.“ sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-27 pirkimo užsakymą, 2012-03-27 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BMG-CCT20120327, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą formalią sąskaitą faktūrą Nr. BMGP00045, elektroninį susirašinėjimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku A. K., 2012-04-02 mokėjimo pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“  62 235 JAV dolerių, 2012-04-30 priedą Nr. 1 prie kontrakto Nr. BMG-CCT20120327, 2012-05-03 priedą Nr. 1 prie kontrakto Nr. BMG-CCT20120327, 2012-05-17 kontrakto Nr. BMG-CCT20120327 nutraukimą, priedą prie kontrakto Nr. BMG-CCT20120327 dėl pinigų grąžinimo, 2012-06-15 pirkimo užsakymą, 2012-06-14   pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BMG-CCT20120614, 2012-10-02 vekselį Nr. 1 – 32 000 JAV dolerių,  2012-10-02 vekselį Nr. 2 – 31 235 JAV dolerių (t. 1, b. l. 79–131).

J. V. S. pateikė elektroninius laiškus, kurie patvirtina, kad  J. V. S. bendravo nuo 2012-03-29 iki 2012-09-17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju A. K., M., R., D. A. dėl metalo laužo pardavimo, pinigų grąžinimo (t. 17, b. l. 26–188).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-04-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (atliko vyriausioji specialistė V. V.), atlikus pagal pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodoma, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-10-15 direktore buvo L. A., kuri buvo paskirta pagal 2010-06-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą be Nr. ir 2010 m. liepos 7 d.  darbo sutartį Nr. 001, kuri pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės  apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakė už apskaitos organizavimą. Pagal 2010 m. liepos 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo paskirta direktorė L. A., todėl ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2007-12-19 redakcija) 2 p., 30 p.  atsakė už pinigų apskaitą kasoje bei  kasos  taisyklių laikymąsi.

Išvadoje nurodoma, kad 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) ir M/s „C. C.“ (registruota 2003 m.,  adresu (duomenys neskelbtini) Indija, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (direktorius V. S. J.) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį CCT2G120327. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomistės J. J. 2012-03-27 pagrįstą formalią sąskaitą faktūrą Nr. BMGP00045 62250 JAV dolerių, M/s „C. C.“ (direktorius V. S. J.) 2012-04-02 mokėjimo nurodymu pagrindė 62235 JAV dolerių mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) finansinę operaciją užregistravo apskaitos registruose: „Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 2411 Pirkėjų įsiskolinimas“ – 160995,72 Lt (62235,00 JAV dolerių) kreditinį įsiskolinimą įmonei „C. G. LLC“ ir „Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 2710103 Bankas valiuta“ – 160995,72 Lt (62235 JAV dolerių). Pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį CCT2G120327 ir Pirkimo užsakymą 500 metrinių tonų sunkaus lydomo plieno (plieno laužo pagal ISRI) turėjo būti parduota įmonei M/s „C. C.“ iki „sutarties pasibaigimo datos: 2010-04-25“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) 2012 m. balandžio 25 dieną užregistravo metalo laužo dokumentinius likučius apskaitos registruose:

„Atsargų apyvarta, prekių apyvarta“ – dokumentinis likutis 2012-01-01 – 10235 kg,

„Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 20140 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas“ – 1680190 kg (1440018+240172) įsigijimą,

„Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 2411 Pirkėjų įsiskolinimas“ – 1441493 kg realizavimą.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktas pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras bei apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) metalo laužo dokumentinis likutis 2012 m. balandžio 25 d. buvo 248932 kg (10235 +1680190 - 1441493), todėl negalėjo įvykdyti 2012 m. kovo 27 d. sutartinių įsipareigojimų įmonei M/s „C. C.“ – 500000 kg (1MT = 1000 kg) pagrįsti metalo laužo pristatymą. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus kasos dokumentus ir kasos knygas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) 2012 m. balandžio 25  dieną kasos knygoje užregistravo 3070996,64 Lt dokumentinį kasos likutį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) turėjo piniginių lėšų pagrįsti kreditinio įsiskolinimo grąžinimą  įmonei M/s „C. C.“ – 160995,72 Lt.

Taip pat išvadoje nustatyta, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sandorius su kitomis įmonėmis dėl metalo pardavimo, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė:

1. 2012-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) ir įmonė (duomenys neskelbtini) (direktorius S. P.) pasirašė sutartį Nr. BMG 06/01-2012-1 dėl 100 metrinių tonų metalo laužo pardavimo įmonei (duomenys neskelbtini) (direktorius S. P.) 2012-01-08 mokėjimo nurodymu pagrindė 13500 JAV dolerių mokėjimą uždarajai akcinei bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) užregistravo kreditinį įsiskolinimą bendrovei (duomenys neskelbtini)– 36408,10 Lt.

2. 2012-02-15 įmonė (duomenys neskelbtini) (registruota adresu (duomenys neskelbtini)) pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) užsakymą pirkti 300 metrinių tonų metalo laužo. 2012-02-21 (duomenys neskelbtini) pagrindė 38700 JAV dolerių apmokėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) užregistravo 101293,38 Lt kreditinį įsiskolinimą įmonei (duomenys neskelbtini).

3. 2012-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavimų vadybininkas A. K.) ir „G. M. C..I.“ (registruota adresu (duomenys neskelbtini) Indija) (atstovas R. A.) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BMG 09-07-12-1 dėl 500 metrinių tonų plieno laužo pirkimo. „G. M. C..I.“ (atstovas R. A.) mokėjimo nurodymu pagrindė 26625 JAV dolerių mokėjimą uždarai akcinei bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.) užregistravo 75191,66 Lt kreditinį įsiskolinimą įmonei „G. M. C.“. 2012 m. rugpjūčio 9 d. užregistravo 179 kg metalo laužo ir 3616831,07 Lt kasos dokumentinius likučius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) neturėjo metalo laužo dokumentinio likučio įvykdyti 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutartinių įsipareigojimų įmonei „G. M. C..I.“, tačiau turėjo piniginių lėšų dokumentinį likutį grąžinti kreditinį įsiskolinimą  įmonei „G. M. C..I.“.

Išvadoje nurodoma, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus kasos dokumentus ir kasos knygas,  apskaitos registrą „Didžioji knyga 2012-09-30“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  (vyr. buhalterė A. S.) užregistravo dokumentinius kasos likučius: 2011-01-01 – 43877,53 Lt; 2012-01-01 – 2493084,06 Lt; 2012-10-01 – 3601100,38.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo PVM sąskaitas faktūras, pirkimo–pardavimo sutartis su fiziniais asmenimis, apskaitos registrus: „Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 20140 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas“, „Atsargų apyvarta, prekių apyvarta“ ir „Pirkimo operacijos: fiziniai asmenys“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 16 d.  pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis ir PVM sąskaitomis faktūromis su ūkio subjektais iš viso pagrindė 11237891,6 (4349791+6888100,6) kg už 7294140,13 Lt (1068412,97+6225727,16) metalo laužo įsigijimą, iš jų:

1) pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis 218 atvejų 4349791 kg už 1068412,97 Lt, iš jų: laikotarpiu nuo 201101-01 iki 2011-12-31 – 130 atvejų 2588348 kg už 617063,37 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 – 88 atvejais 1761443 kg už 451349,60 Lt;

2) PVM sąskaitomis faktūromis su ūkio subjektais 291 atveju 6888100,6 kg už 6225727,16 Lt, iš jų: laikotarpiu nuo 201101-01 iki 2011-12-31 – 249 atvejais 6253546,6 kg už 5655903,90 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2012-07-16 – 42 atvejais 634554 kg už 569823,26 Lt.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktas pardavimo PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė A. S.)  laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2012 m. liepos 20 d. 65 atvejais pagrindė PVM sąskaitas faktūras 11188652 kg už 12008049,17 Lt metalo laužo pardavimą įvairiems ūkio subjektams, iš jų:  laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-12-31 – 44 atvejais 8782599 kg už 9307958,58 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2012-07-20 – 21 atveju 2406053 kg už 2700090,59 Lt.

Išvadoje konstatuojama, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00385-12 esančius liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.):

1) laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2012 m. balandžio 18 d.  metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis 25 atvejais 356918 kg ir 11 atvejų kasos išlaidų orderiais 23952,72 Lt pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos rezultatą pinigine – 23952,72 Lt – ir kiekybine – 356918 kg – išraiška, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška <...>“.

2) laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2012 m. balandžio 3 d.  metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis 13 atvejų 248896 kg ir 13 atvejų kasos išlaidų orderiais 59706,20 Lt pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinių operacijų turinį – metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis pagrįstą metalo laužo pirkimą bei kasos išlaidų orderiais pagrįstą apmokėjimą, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2012 m. balandžio 18 d.  39 atvejais apskaitos registruose „Sąskaitų aktyvumo ataskaita sąskaita: 20140 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas“ užregistravo 605814 kg už 83658,92 Lt metalo laužo įsigijimą iš fizinių asmenų pagal apskaitos dokumentus, kurie neatitiko ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės  apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 14, b. l. 1–32, priedai: b. l. 33–167, t. 15, b. l. 1–170, t. 16, b. l. 1–78).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m.  gegužės 6  d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/39 (vyriausioji specialistė V. V.), atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“  ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodoma, pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus papildomus dokumentus bei įvertinant 2013-04-16 specialisto išvadą Nr. 5-3/37 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-07-16 iš viso 509 atvejais pagrindė 11237891,6 kg (4349791 + 6888100,6) metalo laužo įsigijimą už 7294140,13 Lt (1068412,97+6225727,16), iš jų:

218 atvejų pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis iš viso pagrindė 4349791 kg už 1068412,97 Lt  metalo laužo įsigijimą, iš jų: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 – 130 atvejų 2588348 kg už 617063,37 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 – 88 atvejais 1761443 kg už 451349,60 Lt;

291 atveju PVM sąskaitomis faktūromis iš ūkio subjektų iš viso pagrindė 6888100,6  kg už 6225727,16 Lt  metalo laužo įsigijimą, iš jų: laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 249 atvejais 6253546,6 kg už 5655903,90 Lt ir nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 42 atvejais 634554 kg už 569823,26 Lt.

Taip pat nustatyta, kad 2012-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės L. A., ir Lenkijos Respublikos įmonė  „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublika),  atstovaujama direktoriaus M. G. sudarė sutartį Nr. BMG-2012 09 20/1 dėl 130 (+/-5%) metrinių tonų perdirbamojo ketaus (perdirbtas ketus pagal (duomenys neskelbtini)) pardavimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už bendrą 54795 JAV dolerių sumą. Įmonė  „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-21 mokėjimo nurodymu pervedė 54795 JAV dolerių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) JAV doleriais banko „Nordea bankas“  Klaipėdos filiale. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“  pagal buhalterinės apskaitos registrų duomenis 2012-09-20 neturėjo perdirbamojo ketaus atsargų bei laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki 2012-12-31 apskaitos dokumentais pagrįsto perdirbamojo ketaus įsigijimo ir realizacijos ūkinių finansinių operacijų. Be to, M. A. 2014-04-15 Pareiškime nurodė, kad „Įmonė nevykdė savo veiklos (metalo supirkimas ir pardavimas) nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013-12-05“, – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo K. L. 2012-11-15 raštu Nr. (LM58)-20/14-23160 pateiktose eksporto deklaracijose nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) vykdytas eksporto procedūras į Lenkijos Respubliką. Bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė G. T.) 2013-12-05 užregistravo 146050,59 Lt (54795,00 JAV dolerių) kreditinį įsiskolinimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Taigi pagal ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00385-12 esančią medžiagą bei ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) neturėjo galimybės įvykdyti 2012-09-20 sutarties Nr. BMG-2012 09 20/1 dėl 130(+/-5%) metrinių tonų perdirbamojo ketaus  pardavimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“  už bendrą 54795 JAV dolerių sumą sąlygų. 

Išvadoje nurodoma, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus kasos dokumentus ir atsiskaitomųjų sąskaitų  „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) ir Nordea banko Klaipėdos filiale:  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašus bei apskaitos registrus matyti, kad bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė G. T.) 2013-12-05 užregistravo iš viso 3 591 295,99 Lt (3591259,95+36,04) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų dokumentinį likutį, iš jų: kasoje – 3591259,95 Lt; atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) Nordea banko Klaipėdos filiale – 36,04 Lt; atsiskaitomosiose sąskaitose  „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nordea banko Klaipėdos filiale:  (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 0,00 Lt.

              Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00385-12 esančią medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) laikotarpiu nuo 2012-11-06 iki 2013-12-05 neorganizavo buhalterinės apskaitos ir atsakė pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Už apskaitos organizavimą `atsako ūkio subjekto vadovas“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus papildomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00385-12 esančią medžiagą bei įvertinant 2013-04-16 specialisto išvadoje nurodytus pažeidimus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

1) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ – laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-18 metalo laužo pirkimo– pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis iš viso: 30 atvejų 427932 (320487+107445) kg ir 18 atvejų kasos išlaidų orderiais 51530,60 (30072,60+21458,00) Lt pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos rezultatą pinigine – 51530,60 Lt – ir kiekybine – 427932 kg – išraiška, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų:

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 23 atvejais 32048 (287415+33072) kg ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais 30072,60 (13457,32+16615,28) Lt,

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-18 7 atvejais 107445 (69503+37942) kg ir 6 atvejais kasos išlaidų orderiais 21458 (10495,40+10962,60) Lt;

2) 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-18 metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis iš viso: 12 atvejų 227338 kg (206454+20884) ir 12 atvejų kasos išlaidų orderiais 54208,80 Lt (48883,60+5325,20) pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinių operacijų turinį – metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimis su fiziniais asmenimis pagrįstą metalo laužo pirkimą bei kasos išlaidų orderiais pagrįstą apmokėjimą, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, iš jų:

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 – 11 atvejų 206454 kg ir 11 atvejų kasos išlaidų orderiais 48883,60 Lt

laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-18 1 atveju 20884 kg ir 1 atveju kasos išlaidų orderiu 5325,20 Lt (detaliau specialisto išvados tiriamojoje dalyje).

UAB „(duomenys neskelbtini)“  laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-18 47 atvejais (36 + 11) apskaitos registruose „Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas“ užregistravo 655270 (563372 + 918980) kg už 105739,40 (72836,32 + 32903,08) Lt metalo laužo įsigijimą iš fizinių asmenų pagal apskaitos dokumentus, kurie neatitiko ūkinės operacijos nurodyto turinio tapatumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. A.) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės  apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 16, b. l. 132–142, priedai:143–186, t. 17, b. l. 1–25).

              Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje  2013-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konstatuota:

1. 2012-04-03 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne R. V., o kitas asmuo.

2. Tirti pateiktame 2012-04-03 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00306 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne R. V., o kitas asmuo.

3. Tirti pateiktoje 2011-03-28 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ įrašus „R. M.“ parašė ir pasirašė ne R. M.,  o kitas asmuo.

4. Tirti pateiktame 2011-03-28 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00047, eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne R. M., o kitas asmuo.

5. Tirti pateiktoje 2011-10-04 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne I. J., o kitas asmuo.

6. Tirti pateiktame 2011-10-04 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00177 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne I. J., o kitas asmuo.

7. Tirti pateiktoje 2011-12-19 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“, pasirašė ne K. R., o kitas asmuo.

8. Tirti pateiktame 2011-12-28 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00240 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne K. R., o kitas asmuo.

9. Tirti pateiktoje 20011-08-26 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne R. P., o kitas asmuo.

10. Tirti pateiktame 2011-08-26 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00132 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne R. P., o kitas asmuo.

11. Tirti pateiktoje 2011-10-03 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne M. Š., o kitas asmuo.

12. Tirti pateiktame 2011-10-03 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00176 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne M. Š., o kitas asmuo.

13. Tirti pateiktoje 2011-04-29 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė A. A..

14. Tirti pateiktame priėmimo–perdavimo akte Nr. BMG A2011-00095 eilutėje „Perdavė“ įrašą „A. A.“ parašė ir pasirašė A. A..

15. Tirti pateiktame 2011-04-29 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00057, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė A. A..

16. Tirti pateiktoje 2011-07-05 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ rankraštinius įrašus „A. A.“ parašė ir pasirašė A. A..

17. Tirti pateiktame 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00087 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. A..

18. Tirti pateiktoje 2011-03-29 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne A. G., o kitas asmuo.

19. Tirti pateiktame 2011-03-29 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00048 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne A. G., o kitas asmuo.

20. Tirti pateiktoje 2011-10-05 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne V. K., o kitas asmuo.

21. Tirti pateiktame 2011-10-05 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00180 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne V. K., o kitas asmuo.

22. Tirti pateiktoje 2011-10-06 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne T. D., o kitas asmuo.

23. Tirti pateiktame 2011-10-06 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00181 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne T. D., o kitas asmuo.

24. Tirti pateiktoje 2011-10-12 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne O. N., o kitas asmuo.

25. Tirti pateiktame 2011-10-12 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00186 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne O. N., o kitas asmuo.

26. Tirti pateiktoje 2011-08-10 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priede Nr. 1 prie šios sutarties skiltyse „Pardavėjas“ pasirašė ne V. B., o kitas asmuo.

Tikėtina, kad šiuos parašus pasirašė L. A..

27. Tirti pateiktame 2011-08-10 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00118 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne V. B., o kitas asmuo.

Tikėtina, kad šį parašą pasirašė L. A..

28. Tirti pateiktame 2012-01-04 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00260 skiltyje „Gavau“ įrašą „Penkti tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni 60“ parašė ne J. M., o kitas asmuo. Tikėtina, kad šį įrašą parašė L. A..

29. 2012-01-04 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00259 skiltyje „Gavau“ įrašą „Penkti tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt septyni 50“ parašė ne G. M., o kitas asmuo. Tikėtina, kad šį įrašą parašė L. A. (t. 7, b. l. 24–49, 50–88).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje    2014-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota: 

1. Tikėtina, kad tirti pateiktame 2011-08-10 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00118, skiltyje „Gavau“, įrašą „Keturi tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt šeši 73“ parašė ne V. B., o L. A..

2. 2012-01-04 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00260 skiltyje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne J. M., o kitas asmuo.

3. 2012-01-04 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00259 skiltyje „Gavau“ pasirašė ne G. M., o kitas asmuo (t. 7, b. l. 93–98, 99–101).

              Iš darbo sutarties 2010-07-07  Nr. 001 matyti, kad L. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 (t. 16, b. l.120).     

  Iš CDB „Sodros“ duomenų matyti, kad L. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 (t. 13, b. l. 90–93).

2014-04-15 M. H. pareiškime Klaipėdos AVPK ENTS nurodo, kad  jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius  ir veiklos įmonė nebevykdė  nuo 2012-10-01 iki 2013-12-05 (t. 16, b. l.  125).

Iš Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012-11-12 d. nutartis leista atlikti kratą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 5–6).

Iš reikalaujamų  dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2012-10-15 L. A. pateikė  UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį dokumentų (t. 13, b. l. 130–131).

Iš reikalaujamų  dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2012-10-17,       2012-11-18 A. S. pateikė  UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį dokumentų (t. 13, b. l. 133–134, 135–136).

Iš 2012-11-15 kratos protokolo matyti, kad kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Pagal rastą 2012-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomą balansą kasos likutis yra 3 598 961, 36 Lt. Protokole užfiksuota, kad direktorė ir kasininkė L. A. nurodė, kad kasoje grynųjų pinigų nėra (t. 10, b. l. 12–14, 16–19).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse 2012-01-01–2012-06-30, kurį pasirašė direktorė L. A. ir vyr. buhalterė A. S. (jis paimtas kratos metu), nurodoma, kad bendrovė turi  turto – pinigų 3 602 008 Lt (t. 10, b. l. 15–16).

Iš UAB „T.“ 2013-11-11 rašto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui matyti, kad UAB „T.“ informuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini),  yra palikusi buhalterinius dokumentus, kompiuterius (t. 16, b. l. 79).

              Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus patalpose, (duomenys neskelbtini), esančius dokumentus nustatyta, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, rasti dokumentai paimti (81–85).

Lietuvos banko duomenys rodo, kad  2012-04-03 JAV dolerio kursas – 2,5869 Lt (t. 16, b. l. 121–122).

UAB „L. j. A.“ 2012-10-25 informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas UAB „L. j. A.“ konteinerių BMOU2162384, BMOU2248908, HMCU3009660, EISU3952782, BSIU2233122, CLHU3195206, DFSU2160526, DFSU2783059, DFSU2941299, DRYU2228461, DRYU2241252, DRYU2375550, EGHU3041475, EGHU3150460, EGHU3150619, EGSU3023623, EISU3574023,  EISU3577450, EISU3589527, EISU3600020, EISU3630934, EISU3648548 gabenimo/ekspedijavimo užsakiusi nebuvo. Duomenų apie konteineriuose vežtus krovinius neturi (t. 10, b. l. 147).

UAB „L. j. A.“ 2013-10-09 informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakiusi pas UAB „L. j. A.“ ekspedijavimo paslaugas (konteinerius: DVRU1530630, ECMU1107109, ECMU1185605, CLHU2738572, ECMU1197191, DVRU1501972, DVRU1378030, UESU2265389, IPXU3296278, DVRU1456019 (užsakymo Nr. KLP0110214)). Dokumentuose nurodomas pirkėjas: „(duomenys neskelbtini)“  (t. 10, b. l. 149–161).

Apžiūros protokole apžiūrėti įmonės „C. C.“ direktoriaus V. S. pateikti telefoninių pokalbių įrašai nuo 2012-07-12 iki 2012-10-09  su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais dėl metalo laužo pristatymo arba pinigų grąžinimo (t. 1, b. l. 71–76).

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2013-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla (t. 13, b. l. 101–104, 105–108).

2015-04-29 Kauno apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 28-30).    

2015-04-29 Kauno apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 31-33).                       

2015-04-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą O. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 34-37).                       

2015-04-24 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 38-40).   

2015-04-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 41-43).

2015-04-20 Kauno apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 44-46).

2015-04-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą L. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 47-49).

2015-04-03 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 50-52).

2015-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti pagal laidavimą A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą (t. 22 b. l. 53-55).  

2010-08-05 Klaipėdos miesto Pirmojo notarų biuro patvirtinto Įgaliojimo, kuriuo L. A. įgalioja M. H. valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, atstovauti jai visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kopija. Įgaliojimas galioja iki 2011-08-05 (t. 22 b. l. 69).  

2012-03-07 Sutarties Nr. BWDS/EG/12-01 tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija, kurioje paslaugų tiekėjas (įmonės (duomenys neskelbtini)) sutinka teikti informaciją apie tarptautinius konkursus susijusius su paslaugų gavėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikla, konsultuoti ir atstovauti  juose  (t. 22 b. l. 70-75).  

2013-05-17 surašyto Londone Jungtinėje Karalystėje Patvirtinimo akto apie įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį Nr. BWDS/EG/12-01 kopija, kurioje nurodyta, kad šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Apmokėta už paslaugas pagal sutartį Nr. BWDS/EG/12-01 laikotarpiu nuo 2011-03-12 iki 2013-05-17 iš viso 1 227 000 JAV dolerių. Patvirtinimo akto kopijoje nurodyta, kad pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. A. ir įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius I. B. (t. 22 b. l. 86-87).  

2013-04-12 UAB „ K.“ A. P. laiškas dėl bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 22 b. l. 76-77).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. A. susirašinėjimas su įmonės OAO K. atstovu A. M., (duomenys neskelbtini) marketingo valdybos viršininku I. V. B. (t. 22 b. l. 78-81). 

2013-05-29 Sutarties pasirašytos Kaire tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kopija (t. 22 b. l. 92-110).  

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) yra registruota Jungtinėje Karalystėje nuo 2011-07-07 iki 2016-01-12 (t. 22 b. l. 175-179).  

Visais šiais įrodymais nustatyta, kad L. A. ir M. H., veikdami bendrai pasisavino  jų žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 3591295,99 litų (1040111,1 Eur) vertės svetimą turtą. Kaltinamieji L. A. ir M. H. savo kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo nepripažino, jie neneigė, kad įmonėje toks turtas buvo, bet aiškino, jog visus pinigus panaudojo įmonės veikloje, tik neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamoji L. A. aiškino, kad įmonės veiklai vadovavo jos vyras, ji tik banke iš įmonės sąskaitos paimdavo pinigus ir perduodavo M. H.. Kaltinamasis M. H. tvirtino visus pinigus panaudojęs įmonės reikmėms. Kaltinamasis aiškino apie verslo planus prekiauti metalu su (duomenys neskelbtini) kombinatu, kad už informaciją sumokėjo vienai kompanijai pinigus. Pateikė sutarties pasirašytos 2012-03-07 tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopiją ir Patvirtinimo akto kopiją, kad už informacijos pateikimą ir konsultavimą sumokėjo 1 227 000 JAV dolerių. Tačiau Patvirtinimo akte nėra konkrečiai nurodyta kas už konsultavimą sumokėjo 1227000 JAV dolerių, tik teigiama, kad mokėjimai už paslaugas pagal sutartį Nr. BWDS/EG/12-01 buvo atlikti laiku, palaipsniui nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. Kaltinamieji nepateikė jokių buhalterinių dokumentų iš kurių būtų galima spręsti, kad šiuos pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai sumokėjo. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus, specialistai nenustatė, kad 2012-03-07 galėjo būti sudaryta sutartis tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nerado jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) savo veiklą nuo 2016-01-12 nutraukė. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė ir tik baigiant nagrinėti bylą teisme pateikė dokumentų kopijas ir šie dokumentai, jų manymu, turėtų pateisinti įmonės pinigų, kurių pasisavinimu jie kaltinami, panaudojimą. Nors kaltinamieji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau vien tai, kad šie dokumentai buvo pateikti tik baigiant nagrinėti bylą teisme, kelia abejones. Kaltinamojo M. H. aiškinimas, kad perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus 1 227 000 JAV dolerių nenustatytiems asmenims už konsultavimą ir informacijos suteikimą, buhalterinių dokumentų nesurašė, o gautų raštelių buhalterei nepateikė ir jų neišsaugojo, tik patvirtina tai, kad kaltinamieji su įmonės pinigais elgėsi kaip su savo. Jeigu, kaip teigia kaltinamasis, jis turėjo pinigų mokėjimą įmonei (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus, tik po to jie dingo, tai pinigų tokie panaudojimą patvirtinantys dokumentai turėjo būti parodyti buhalterinėje apskaitoje. Liudytoja A. S., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere parodė, kad pagal buhalterinius dokumentus įmonės kasoje buvo susidaręs didelis grynųjų pinigų likutis, ji apie tai bandė kalbėti su M. H., kuris vadovavo įmonei, bet šis liepė nesirūpinti. Tik įmonės direktorė L. A., galėjo paimti iš įmonės banko sąskaitos pinigus, juos įnešdavo į kasą, o grynaisiais pinigais disponavo M. H.. Specialisto išvadose nurodyta, kad pagal kasos dokumentus ir kasos knygas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 2012-01-01 – 2.493.084,06 Lt, 2012-10-01 -3.601.100,38 Lt, 2013-12-05 – 3.591.259,95 Lt. Liudytoja R. P. parodė, kad iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorė L. A. nevykdė bankroto administratoriaus reikalavimo ir neperdavė 3 591 259,95 Lt, todėl bankroto administratorius pareiškė civilinį ieškinį. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, specialistų išvadų,  L. A. ir M. H. apskaitos dokumentais nepagrindė 3 591 259,99 Lt, grynųjų pinigų panaudojimo, pavertė juos savo turtu. Tačiau vien tai, kad kaltinamasis M. H. nurodo, jog bendrovės pinigus panaudojo bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Nors L. A. aiškino, kad įmonėje viską tvarkė jos vyras M. H., ji pinigų nepasisavino ir apie tai nieko nežino, tačiau kaltinamoji buvo įmonės direktorė, ji pati pripažino, kad pinigus iš įmonės sąskaitos paimdavo ji, nes jos vyras neturėjo dokumento, buvo atsakinga už jai patikėtą įmonės turtą. Todėl L. A. ir M. H. tik veikdami bendrai galėjo pasisavinti įmonės turtą. L. A. buvo įmonės direktorė, o M. H. turėjo įgaliojimą disponuoti įmonės turtu, buvo susitarę veikti bendrai, kiekvienas  suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, įmonės turtą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltinamojo tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltinamųjų tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamųjų veiksmų, kurie veikė bendrai grupe. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, turėjo įsiskolinimų. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

L. A. ir M. H. veika dėl pasisavinimo jiems patikėto  UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 3 591 295,99 Lt (1040111,1 Eur) kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.

Surinktais įrodymais nustatyta, kad L. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teigė, kad buhalterė duodavo pasirašyti dokumentus, bet ji nekreipdavo dėmesio, kokius dokumentus pasirašinėdavo, galėjo būti apskaitos dokumentai, kitų dokumentų ji nepasirašė. Kai kuriuos dokumentus pasirašydavo ji, o kai kuriuos dokumentus pasirašydavo vyras, nes jam buvo davusi įgaliojimą. Teisme apklausti liudytojai A. Č.,  V. B.,  A. J., R. G., A. J.,  V. K.,  V. B., A. S. M. R., R. P., M. Š., I. M. (J.), D. D., A. S., V. L., K. R.-R., R. Z.,  J. E., G. M., J. M. A. B., N. G., R. V., V. B. patvirtino, kad pagal jiems parodytas pirkimo–pardavimo sutartis tokio kiekio metalo laužo jie nepardavė ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos negavo. Nors liudytojai tvirtina, kad nežino kokiai įmonei pardavė metalą, bet pirkimo–pardavimo sutartis su liudytojais sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktorės L. A., kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad juose pasirašė direktorė L. A.. Tai, kad L. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, buhalterinėje apskaitoje užregistravo neįsigytą metalo laužą ir kasos išlaidų orderiais užregistravo neįvykusį pinigų išmokėjimą, patvirtino ne tik minėti dokumentai, bet ir teisme apklausti liudytojai O. N., L. T., L. P., A. P., S. S., V. J., K. M., kurie parodė, kad metalo laužo nepardavė ir pinigų negavo, tik pasirašė dokumentuose. Liudytojas V. V. parodė, kad dokumentuose pasirašė, bet metalo nepardavė ir pinigų negavo, nes niekas neatvažiavo pasiimti. Nors kaltinamasis M. H. tvirtina, kad pagal vieno asmens dokumentą galėjo priduoti iš kelių asmenų surinką metalo laužą, o apklausti liudytojai to nežinojo arba liudytojai bijo pasakyti kiek pardavė metalo, tačiau tai neatleidžia direktorės nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Liudytojai V. K., P. B. parodė, kad supirkdavo metalo laužą iš žmonių įvairiose vietovėse, dokumentus, kuriuos turėdavo pasirašyti asmenys pridavę metalą, duodavo M.. Liudytojas A. Š. parodė, kad nepažįstamam žmogui pasiūlius užsidirbti, jis buvo surinkęs keletą pasų, gavęs kompiuteriu atspausdintas pirkimo–pardavimo sutartis, jų priedus, kasos išlaidų orderius, davė pasirašyti,  po to Mokesčių inspekcija tiems asmenims pervedė 15 procentų už metalo pardavimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2013-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartyse, prieduose prie sutarčių, kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne R. V., R. M.,  I. J., K. R., R. P., M. Š., A. G., V. K., T. D., O. N., V. B., o kitas asmuo. Tai patvirtina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo paremta netikrais dokumentais.

L. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už šio juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai patvirtina 2014 m. gegužės 6  d. specialisto atlikto ūkinės, finansinės veiklos tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad būtent dėl L. A. neteisėtų tyčinių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį, t. y. atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Ši L. A. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

L. A. ir M. H. buvo kaltinami tuo, kad L. A., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke bei nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 direktore ir kasininke, ir M. H., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010-07-07 iki 2013-12-27 faktiniu vadovu, veikdami bendrai, turėdami tikslą tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2012-03-27 M. H. pasiūlius, 2012-03-27 L. A., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamo kiekio metalo laužo ir negalės įvykdyti įsipareigojimų, pasirašė su įmone „C. c.“, reg. Indijoje, direktoriumi V. S. J. pirkimo–pardavimo sutartį ir pirkimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsipareigojo iki 2012-04-25 pristatyti įmonei „C. c.“ 500 metrinių tonų plieno laužo už 207 000 dolerių. Įmonė „C. c.“, vykdydama savo įsipareigojimus, 2012-04-02 mokėjimo nurodymu pervedė 62 235 JAV dolerių avansą, tai yra 160 995,72 Lt (1USD – 2,5869 Lt) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) JAV doleriais, esančią Nordea banko Klaipėdos filiale. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdė, metalo laužo įmonei „C. c.“ nepristatė, pinigų 160 995,72 Lt negrąžino, nors turėjo piniginių lėšų ir galėjo grąžinti kreditinį įsiskolinimą. Tokiu būdu L. A. ir M. H. veikdami bendrai apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą įmonei „C. c.“ priklausantį didelės vertės 160 995,72 Lt (46627,58 Eur) turtą.

Kaltinamieji L. A. ir M. H. neprisipažino apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgiję svetimą įmonei „C. c.“ priklausantį didelės vertės 160 995,72 Lt turtą. Kaltinamasis M. H. parodė, kad šios įmonės atstovas direktorius V. S. J. pats susirado jų įmonę, prašė parduoti metalą, jie pasirašė sutartį, buvo pervestas avansas, bet dėl tam tikrų verslo sąlygų nepavyko šios sutarties įvykdyti. Kaltinamasis aiškino, kad V. S. J. buvo atvykęs į Klaipėdą jie bendravo. V. S. J. sutiko palaukti metalo, dėl negrąžintų pinigų, kuriuos buvo gavę iš įmonės „C. c.“ pasirašė vekselį. Kaltinamoji L. A. patvirtino pasirašiusi vekselį, kad yra skolinga įmonei „C. c.“. Kaltinamieji aiškino nieko nenorėję apgauti, bet taip susiklostė aplinkybės, kad įmonė negalėjo laiku pateikti metalo. Civilinės ieškovės įmonės „C. C.“ atstovo J. V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl metalo pirkimo, įmonė „C. c.“ pervedė avansą 160 995,72 Lt turtą, bet pažadėto metalo negavo, todėl mano, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas M. iš anksto žinojo, kad jam nepateiks metalo, o gautus pinigus užvaldys.

Šioje byloje svarbūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012).

Toks kaltinimas, kai kaltinamieji žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamo kiekio metalo laužo ir negalės įvykdyti įsipareigojimų, pasirašė su įmone „C. c.“, pirkimo–pardavimo sutartį ir pirkimo užsakymą bei įsipareigojo iki 2012-04-25 pristatyti įmonei „C. c.“ 500 metrinių tonų plieno laužo už 207 000 dolerių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdė, metalo laužo įmonei „C. c.“ nepristatė, pinigų 160 995,72 Lt negrąžino, nors turėjo piniginių lėšų ir galėjo grąžinti kreditinį įsiskolinimą, neatskleidžia nei tyčios, nei apgaulės požymių turinio. Vien tai, kad sutarties pasirašymo metu, kaip teigiama kaltinime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamo kiekio metalo laužo, nereiškia, kad įmonė, kuri verčiasi prekyba metalu, negalėtų šios sutarties įvykdyti, o kaltinamieji prieš pasirašydami sutartį jau turėjo tyčią nevykdyti įsipareigojimų ir jų vienintelis tikslas, susiformavęs iki sutarties pasirašymo, buvo tik pasisavinti kaip avansą gautus pinigus. Sukčiavimo esmė nėra vien formalus apgaulės konstatavimas kaltinamojo veiksmuose, bet ir jo tyčios kryptingumo nustatymas, kuris turi būti susijęs su apgaulės fakto panaudojimu pasisavinant turtą.

              Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, jei apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „C. c.“ šioje byloje siejo civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, kaltinamieji ir civilinės ieškovės atstovas buvo verslininkai, siekė gauti kuo didesnę naudą iš būsimo sandorio sudarymo. Organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, supirkinėjo metalo laužą, turėjo įrengimus reikalingus vykdant šią veiklą, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių įmonė negalėjo pasirašyti sutarties. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji L. A. ir M. H., sudarydami sandorį su V. S. J., būtų žinoję ir naudojęsi tuo faktu, kad įmonė nepajėgi vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, bet vis tiek siekę sudaryti žalingą sandorį su įmone „C. c.“ tik tam, kad galėtų iš pasisavinti pinigus, sumokėtus kaip avansą. L. A. M. H. pripažino skolą, pasirašė vekselius, bendravo su V. S. J., nenustatyta, jog kaltinamieji tyčia būtų kaip nors sudarę situaciją, kuri neleistų civilinėmis teisinėmis priemonėmis ieškovo atstovui atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomu. Kaltinamųjų L. A. ir M. H. veiksmuose tiesioginės tyčios sukčiauti nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir taip pasisavinant sumokėtą avansą nėra. Kaltinamieji L. A. ir M. H. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, įmonės „C. c.“ 160 995,72 Lt (46627,58 Eur) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

L. A. buvo kaltinama suklastojus tikrus dokumentus: L. A., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) direktore, laikotarpiu nuo 2011-08-10 iki 2011-09-01, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo 2011-08-10  pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Priedą Nr. 1, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tariamai V. B. pridavė metalo laužo 19879 kg bei suklastojo 2011-08-10  kasos išlaidų orderį Nr. KIO 00118, nurodydama, kad tariamai išmokėjo V. B. 4640,73 Lt ir šiuose dokumentuose už ją  pasirašė.

Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad L. A. suklastojus tikrus dokumentus. Kaltinamoji L. A. savo kaltės nepripažino, tvirtino už kitą asmenį nepasirašinėjusi. Liudytoja V. B. parodė, kad šiuose dokumentuose nepasirašė, kas už ją  pasirašė, nežino. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada  2014-03-10 Nr. (duomenys neskelbtini): tikėtina, kad tirti pateiktame 2011-08-10 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 00118, skiltyje „Gavau“, įrašą „Keturi tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt šeši 73“ parašė ne V. B., o L. A. ar kitas asmuo. Kitų įrodymų, kad šį dokumentą suklastojo L. A. byloje nėra. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos taikymą baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis).

L. A. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

              Skirdamas L. A. ir M. H. bausmes už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

L. A. ir M. H. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad vieną nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

L. A. ir M. H. veikdami bendrininkų grupe padarė sunkų nusikaltimą, padarytos žalos neatlygino, be to L. A. padarė apysunkį nusikaltimą. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. ir M. H. anksčiau neteisti, gyvena šeimoje, turi du vaikus, nėra jokių duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamiesiems gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. pobūdį ir pavojingumą, kurį lemia padarytų pažeidimų nemažas skaičius, L. A. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bet mažesnė už sankcijose numatytą jos vidurkį. Atsižvelgiant į L. A. ir M. H. asmenybes apibūdinančias aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jiems bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad turtinė žala BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta kaltinamųjų L. A. ir M. H. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto pasisavinimu, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų bei padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 3 591 259,95 Lt (2 t. b. l. 14-15) pagrįstas aptartais įrodymais, todėl tenkintinas, priteistina iš L. A. ir M. H. solidariai 1040100,77 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „C. c.“ 160 995,72 Lt (46627,58 Eur) civilinis ieškinys  paliekamas nenagrinėtas.

Pratęstinas iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas L. A. į jai priklausantį turtą– butą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai 42 lapai paliktini saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus M. H. grąžintinas pasas saugomas byloje, CD diskas su apžiūros protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Bylos nagrinėjimo metu atvykusiems liudytojams buvo apmokėtos kelionės išlaidos A. S., A. Č., V. B. 46,96 Eur (20 t. b. l. 145), R. Z. 22,11 Eur (20 t. b. l. 172), N. B., S. D. 53,05 Eur (20 t. b. l. 173), M. Š., V. B.. V. V. 48,87 Eur (21 t. b. l. 44), A. S. 24,76 Eur (21 t. b. l. 45), V. J., K. M., L. T.. A. Š., R. J., A. P. 135,29 Eur (21 t. b. l. 69), R. V. 21,39 Eur (21 t. b. l. 70), R. V. L. 31,18 Eur (21 t. b. l. 102), V. B., O. N., I. M. 73,09 Eur (21 t. b. l. 180), R. G. 12,17 Eur (22 t. b. l. 19), iš viso 468,87 Eur, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos lygiomis dalimis iš L. A. ir M. H. Valstybei.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamosios L. A. 340,10 Eur teisinės pagalbos išlaidų už jos gynybą (21 t. b. l. 165-166). Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš L. A. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., 303 str.,

n u s p r e n d ž i a:

L. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti L. A. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant L. A. dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

              L. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

L. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

M. H. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant M. H. dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. H. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę L. A. ir M. H. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, – panaikinti. 

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš L. A. ir M. H. 1040100,77 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „C. c.“ 160 995,72 Lt (46627,58 Eur) civilinį ieškinį  palikti nenagrinėtu.

Liudytojams apmokėtas kelionės išlaidas 468,87 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti lygiomis dalimis iš L. A. ir M. H. Valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš L. A. teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.

Pratęsti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą L. A. į jai priklausantį turtą– butą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus 42 lapus palikti saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus M. H. grąžinti pasą saugomą byloje, CD diską su apžiūros protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                       Aurelija Sadauskaitė