Administracinė byla Nr. I-285-643/2019

                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01662-2018-9

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 26;

                                 55.1.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 2–6, 52–56), prašydamas įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) priimti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. vasario 15 d. patikslinto skundo (toliau – ir Patikslintas skundas) 5.1, 5.2 ir 5.6 punktuose nurodytų aplinkybių bei Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka išnagrinėti Patikslinto skundo 9.2, 9.3, 9.11 ir 9.12 punktuose nurodytus prašymus. 

Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Vilniaus miškų urėdija (toliau – ir Urėdija), kurios civilines teises ir pareigas perėmė VĮ Valstybinių miškų urėdija, 2017 m. balandžio 20 d. raštu Nr. I-396 (toliau – ir Raštas) persiuntė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai (toliau – LMPF) pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) su prie jo pridėta Urėdijos 2017 m. vasario 10 d. elektroninio pašto pranešimo (toliau –  ir Laiškas), siųsto į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje, pareiškėjo nuomone, buvo nurodyti ypatingi asmens duomenys, susiję su jo politiniais įsitikinimais. Laiške buvo nurodyta tokia informacija: „Informuoju, kad LMPF valdyba parengė atvirą VĮ miškų urėdijų darbuotojų kreipimąsi dėl valstybinių miškų valdymo reformos mūsų Lietuvos Respublikos valdžios atstovams ir paprašė miškų urėdijų profesinės sąjungos pirmininkus supažindinti visus darbuotojus. Visi Urėdijos darbuotojai pritarė minėtam kreipimuisi ir savo pritarimą patvirtino parašu. Vienintelis Taurų girininkijos girininkas A. B. nesutiko ir nepasirašė“. Dėl persiųstos informacijos atitikimo ypatingų asmens duomenų sąvokai ADTAĮ kontekste, pareiškėjas su 2018 m. sausio 28 d. skundu, kurį 2018 m. vasario 15 d. patikslino, kreipėsi į Inspekciją.

Pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcija išnagrinėjo jo Patikslintą skundą ir 2018 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-157(2.13-1.) „Dėl A. B. skundo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas nesutinka su Sprendime konstatuota išvada, kad nors Urėdija Raštu LMPF teikė pareiškėjo asmens duomenis (vardą, pavardę, informaciją, kad jis nesutiko ir nepasirašė kreipimosi, informaciją, kad pareiškėjas prašė paneigti Urėdijos Laiško informaciją), tačiau šie duomenys nelaikytini ypatingais pareiškėjo asmens duomenimis. Pareiškėjo teigimu, ši išvada grindžiama hipotetiškai ir objektyviai neįvertinus Laiške pateiktos informacijos bei pareiškėjo Patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjo nuomone, vyraujant miškininkų susitelkimui dėl numatomos miškų ūkio reformos, būtų neprotinga manyti, kad kokios nors kitos priežastys, apart jo politinius įsitikinimus, galėjo nulemti jo nesutikimą.

Nurodo, kad Urėdija, neturėdama teisinio pagrindo, pareiškėjui nežinant ir be jo sutikimo, LMPF Raštu pateikė informaciją apie pareiškėjo interesą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas Inspekcijos prašė nustatyti, ar Urėdija dėl to pažeidė pareiškėjo asmens neliečiamumo teisę, tačiau atsakovė to nepadarė.

Pareiškėjas pabrėžia, kad 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė Urėdijai prašymą dėl jo asmens duomenų tvarkymo Urėdijoje, tačiau iki šiol nėra gavęs atsakymo, todėl Urėdija savo neveikimu galimai pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su jo asmens duomenimis ir informacija, kaip jie yra tvarkomi. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas Patikslintame skunde Inspekcijos prašė nustatyti, ar buvo pažeista minėta teisė, tačiau, jo teigimu, atsakovė to nepadarė.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl visų pareiškėjo Patikslintame skunde išdėstytų klausimų.

Inspekcija atsiliepime (1 t., b. l. 108–111) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. sausio 28 d. skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti 2018 m. vasario 19 d., kai gavo pareiškėjo Patikslintą skundą, priėmė 2018 m. balandžio 25 d. Sprendimą.

Atsakovės teigimu, Sprendime nurodyta ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalis, kurioje įtvirtinta ypatingų asmens duomenų sąvoka, tačiau jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai neapibrėžia, kas konkrečiai turėtų būti laikoma politiniais įsitikinimais. Inspekcijos nuomone, Sprendimas šioje dalyje yra pakankamai teisiškai pagrįstas ir argumentuotas. Pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai, kodėl Laiške nurodytą informaciją jis laiko ypatingais asmens duomenimis, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes ši informacija buvo žinoma pačiam pareiškėjui ir vėliau Inspekcijai, bet ne Laiško siuntėjams ar gavėjams. Pabrėžia, kad Laiške buvo nurodyta labai trumpa informacija, kad pareiškėjas nepritarė kreipimuisi ir jo nepasirašė. Inspekcijos nuomone, politiniais įsitikinimais ir tuo pačiu ypatingais asmens duomenimis turėtų būti laikoma kur kas aiškesnė ir konkretesnė informacija, iš kurios būtų galima aiškiai suprasti asmens politines pažiūras, nuomonę.

Inspekcija pabrėžia, kad prieš pateikiant 2018 m. sausio 28 d. skundą, dėl tų pačių Laiške nurodytų jo asmens duomenų, pareiškėjas atsakovei buvo pateikęs dar du skundus: 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. spalio 7 d. Akcentuoja, kad pareiškėjas nei viename iš ankstesnių skundų, nebuvo nurodęs, kad Laiške nurodyti jo duomenys turėtų būti laikomi ypatingais. Dėl šių skundų buvo priimti taip pat du Inspekcijos 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimai, kurių pareiškėjas teismui neskundė. Tik teikdamas Inspekcijai trečią skundą (2018 m. sausio 28 d.) dėl tų pačių asmens duomenų tvarkymo, pareiškėjas pradėjo juos vadinti ypatingais asmens duomenimis.

Pažymi, jog pareiškėjas, nei Patikslintame skunde, nei skunde teismui, nei jokiuose kituose dokumentuose, nepaaiškino, ką jis laiko savo subjektinėmis teisėmis ir subjektine asmens neliečiamumo teise, kokios konkrečiai teisės normos tai reglamentuoja. Tik Patikslinto skundo 5.6 punkte pareiškėjas nurodė subjektinę teisę – susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Inspekcijos nuomone, ji turėjo nurodyti ar pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai, tai yra, ar duomenų valdytojas pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamasis bent vienu Įstatyme nustatytu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi ir tai Sprendime nurodė. Atsakovės nuomone, ji tinkamai ir argumentuotai atsakė į visus pareiškėjo nurodytus Patikslinto skundo punktus.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriame būtų atsakyta į pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1, 5.2 ir 5.6 bei 9.2, 9.3, 9.11 ir 9.12 punktuose nurodytas aplinkybes ir prašymus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Urėdija Raštu (1 t., b. l. 29, 79, 141, 192) persiuntė LMPF pareiškėjo Prašymą (1 t., b. l. 30, 80, 137, 142, 173, 193) su prie jo pridėta Urėdijos Laiško (1 t., b. l. 31, 42, 44, 81, 92, 94, 138, 143, 194, 2 t., b. l. 31) siųsto į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodyta: „Informuoju, kad LMPF valdyba parengė atvirą VĮ miškų urėdijų darbuotojų kreipimąsi dėl valstybinių miškų valdymo reformos mūsų Lietuvos Respublikos valdžios atstovams ir paprašė miškų urėdijų profesinės sąjungos pirmininkus supažindinti visus darbuotojus. Visi Urėdijos darbuotojai pritarė minėtam kreipimuisi ir savo pritarimą patvirtino parašu. Vienintelis Taurų girininkijos girininkas A. B. nesutiko ir nepasirašė“. Pareiškėjo teigimu, nurodyta informacija yra ypatingi asmens duomenys, susiję su jo politiniais įsitikimais, todėl dėl persiųstos informacijos atitikimo ypatingų asmens duomenų sąvokai ADTAĮ kontekste, pareiškėjas su 2018 m. sausio 28 d. skundu (1 t., b. l. 13–17, 132–136), kurį 2018 m. vasario 15 d. patikslino (1 t., b. l. 18–28, 149–159), kreipėsi į Inspekciją.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, priėmė 2018 m. balandžio 25 d. Sprendimą (1 t., b. l. 7–12, 73–78, 2 t., b. l. 33–39). Sprendime konstatuota išvada, kad Urėdijos Laiške nurodyta informacija nelaikytina pareiškėjo politiniais įsitikinimais ir ypatingais jo asmens duomenimis, nes nesutikti su kreipimusi ir jo nepasirašyti pareiškėjas galėjo dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad nepritarė atskiriems kreipimosi teiginiams, nepakankamai susipažino su kreipimosi turiniu ar dėl asmeninių santykių su parašus rinkusiu asmeniu ir kt. Pareiškėjas nesutinka su šia išvada ir nurodo, kad ji grindžiama hipotetiškai ir objektyviai neįvertinus Laiške pateiktos informacijos bei pareiškėjo Patikslintame skunde išdėstytus argumentus. Patikslinto skundo 3 punkte nurodoma, kad pareiškėjas visada buvo įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos politinės valdžios formuojama valstybės miškų ūkio politikos kryptis – 42 valstybinių įmonių (miškų urėdijų) konsolidavimas į vieną juridinį asmenį ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos likvidavimas, yra teisinga. Taip pat nurodoma, kad Urėdijos Laiške pateiktos informacijos apie pareiškėją pakanka, kad Laiško gavėjai turėtų pagrindą manyti, jog pareiškėjas nesutiko pasipriešinti Lietuvos Respublikos politinės valdžios atstovų valiai ir išreikšti nepritarimo dėl formuojamos valstybės miškų ūkio politikos krypties.

ADTAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus politinių įsitikinimų apibrėžimas, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose jis neįtvirtintas. Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus įsitikinimų bei jų raiškos laisvės turinį yra konstatavęs: įsitikinimai – talpi, įvairialypė konstitucinė sąvoka, apimanti politinius, ekonominius įsitikinimus, religinius jausmus, kultūrines nuostatas, etines bei estetines pažiūras ir kt.; laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, formuoti ir reikšti savo pažiūras, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes; jis yra ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų negalima kontroliuoti; įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas; įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą; jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos privalomomis ir primestos individui; teisė laisvai reikšti įsitikinimus yra neatsiejama nuo laisvės juos turėti; įsitikinimų raiškos laisvė – tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimus netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas byloje Nr. 10/02).

ADTAĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 ir 351 straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja Inspekcija. ADTAĮ 40 straipsnio 1–16 punktuose įtvirtintos inspekcijos funkcijos: 1) tvarko Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą, viešai skelbia jo duomenis ir prižiūri duomenų valdytojų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu; 2) nagrinėja asmenų prašymus VAĮ nustatyta tvarka; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų ir kt. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent Inspekcijos kompetencija yra ADTAĮ kontekste konstatuoti, ar tam tikri duomenys gali būti priskirtini ypatingiems asmens duomenims, ADTAĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad politiniais įsitikinimais ir tuo pačiu ypatingais asmens duomenimis turėtų būti laikoma kur kas aiškesnė ir konkretesnė informacija, iš kurios būtų galima aiškiai suprasti asmens politines pažiūras, įsitikinimus. Laiške nurodyta trumpa informacija, kad pareiškėjas nepritarė kreipimuisi ir jo nepasirašė, tačiau iš Laiško turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent dėl politinių įsitikinimų jis taip pasielgė, o ne dėl kitų subjektyvių priežasčių. Šioje situacijoje nebuvo vykdomi rinkimai ar kitos procedūros, kurių metu turi būti užtikrintas slaptas balsavimas ir slapta balsuotojo valia, tai tebuvo parašų rinkimas dėl kreipimosi į valstybės valdžios atstovus. Akcentuotina, kad tiek Inspekcija, tiek teismas vertina konkretaus Laiško turinį, t. y. ar jame nurodyta informacija gali būti laikoma pareiškėjo politiniais įsitikinimais ir ypatingais jo duomenimis. Pareiškėjo Patikslinto skundo 3 punkte nurodyti minėti argumentai ir pasvarstymai, kodėl Laiško informacija turi būti suprantama kaip jo politiniai įsitikinimai yra žinomi tik pačiam pareiškėjui, Inspekcijai ir teismui, tačiau ne Laiško adresatams ir gavėjams, todėl į juos neturi būti atsižvelgiama, sprendžiant ar konkretaus Laiško turinys atskleidžia asmens politinius įsitikinimus.

Teismas akcentuoja, kad dėl minėto Rašto ir Laiško, pareiškėjas ne kartą kėlė ginčą Inspekcijoje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl minėtų dokumentų Inspekcijai teikė 2017 m. balandžio 27 d. (1 t., b. l. 112–115) ir 2017 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 119–122) skundus. Dėl šių pareiškėjo skundų atitinkamai priimti du Inspekcijos 2017 m. spalio 4 d. Nr. 3R-378 (2.13-1.) „Dėl A. B. 2017 m. balandžio 27 d. skundo“ ir 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. 3R-471 (2.13-1.) „Dėl A. B. 2017 m. spalio 7 d. skundo“ sprendimai (1 t., b. l. 32–41). Iš skundų turinio matyti, kad nei viename iš jų pareiškėjas nenurodė, kad Laiške nurodyta informacija atspindi jo politinius įsitikinimus ir yra ypatingi jo duomenys, todėl Inspekcija minėtuose sprendimuose taikė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, o ne šio straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja ypatingų asmens duomenų tvarkymą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pabrėžia, kad minėtų Inspekcijos sprendimų pareiškėjas teismui neskundė. Tai patvirtina ir atsakovė atsiliepime. Taigi pareiškėjas pirmus du kartus keldamas ginčą Inspekcijoje nurodė, kad buvo neteisėtai tvarkomi jo asmens duomenys, o jau trečiame skunde nurodo, kad Laiške užfiksuota informacija yra ypatingi jo asmens duomenys. Teismo nuomone, tokia pareiškėjo besikeičianti pozicija atspindi jo nesąžiningą siekį pasipelnyti (pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad dėl Urėdijos atliktų veiksmų ketina kreiptis į teismą dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo) iš jau išnagrinėtos situacijos. 

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, jog Laiško turinyje nurodyta informacija nelaikytina pareiškėjo ypatingais asmens duomenimis, todėl jo argumentai, kad atsakovė objektyviai neįvertino Laiško turinio ir Patikslinto skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo politiniais įsitikinimais, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė Sprendime neatsakė į jo Patikslinto skundo 5.1, 5.2 ir 5.6 bei 9.2, 9.3, 9.11 ir 9.12 punktuose nurodytas aplinkybes ir prašymus.

        Teismas akcentuoja, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra individualus administracinis aktas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). 

        Patikslinto skundo 5.1 punkte nurodyta: Urėdija Raštu, neturėdama teisinio pagrindo, pareiškėjui nežinant ir be jo sutikimo LMPF pateikė informaciją apie pareiškėjo interesą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir duomenis, todėl šiais veiksmais galimai pažeidė ADTAĮ normas, reglamentuojančias teisėtą duomenų tvarkymą. Urėdija persiųsdama duomenis LMPF, galimai pažeidė ir imperatyvias ADTAĮ normas, nes nėra įgaliota tvarkyti (teikti) ypatingus asmens duomenis ir nėra gavusi pareiškėjo sutikimo dėl duomenų teikimo LMPF. Patikslinto skundo 5.2 punkte nurodyta, kad Urėdija šiais veiksmais (nurodytais 5.1 punkte) galimai pažeidė ADTAĮ saugomą pareiškėjo subjektinę asmens neliečiamumo teisę. Patikslinto skundo 5.6 punkte nurodyta, kad Urėdija gavusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. prašymą (paklausimą) dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo Urėdijoje ir dėl jo interesų, susijusių su jo asmens duomenų tvarkymu Urėdijoje iki šiol nepateikė prašomų pateikti duomenų ir atsakymo dėl prašyme nurodytų pareiškėjo interesų. Šiuo neveikimu galimai pažeidė pareiškėjo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Patikslinto skundo 9.2 ir 9.3 punktuose nurodyti klausimai: ar Urėdija, persiųsdama duomenis LMPF, pažeidė imperatyvias draudžiamąsias ADTAĮ normas? Ar Urėdija Raštu pateikdama informaciją apie pareiškėjo interesą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir duomenis pažeidė ADTAĮ saugomą pareiškėjo subjektinę asmens neliečiamumo teisę? Patikslinto skundo 9.11 ir 9.12 punktuose nurodyti klausimai: ar Urėdija, gavusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. prašymą (paklausimą) dėl jo asmens duomenų tvarkymo Urėdijoje ir iki šiol nepateikdama prašomų pateikti duomenų pažeidė ADTAĮ saugomas pareiškėjo subjektines teises? Ar Urėdija, gavusi pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. prašymą (paklausimą) dėl jo interesų, susijusių su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu Urėdijoje ir nepateikdama atsakymo dėl prašyme nurodytų interesų pažeidė ADTAĮ saugomas pareiškėjo subjektines teises?

ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, kuriuose nurodoma, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose įtvirtinti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriuose nurodoma, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kaip minėta, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyti ypatingų asmens duomenų tvarkymo kriterijai, tačiau nagrinėjamu atveju jie nėra aktualūs, nes konstatuota, kad Laiške esanti informacija nėra pareiškėjo politiniai įsitikinimai ir ypatingi asmens duomenys. ADTAĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

Taigi, ADTAĮ įtvirtinta, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu tai atitinka ADTAĮ 3 ir 5 straipsnių nuostatas. Asmens duomenys gali būti tvarkomi tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, tik tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1–2 dalyse nustatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Nesant nė vieno asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas negalimas. Asmens duomenys gali būti teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį arba duomenų gavėjo prašymą.

Nagrinėjamu atveju svarbus ADTAĮ 23 straipsnis nustatantis duomenų subjekto teises. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę: 1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą; 2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; 3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų; 4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu. Šių teisių įgyvendinimo tvarka reglamentuota ADTAĮ 23–27 straipsniuose. ADTAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu.

Dėl pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1–5.2 bei 9.2–9.3 punktuose nurodytų aplinkybių ir klausimų. Iš byloje esančio Inspekcijos Sprendimo matyti, kad atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjo Patikslintą skundą ir su juo susijusią medžiagą nustatė, kad Urėdija pareiškėjo asmens duomenis (vardą, pavardę, informaciją, kad jis vienintelis nesutiko ir nepasirašė kreipimosi į valstybės valdžios atstovus, informaciją, kad pareiškėjas prašė paneigti Urėdijos Laiško informaciją) LMPF teikė: 1) savo iniciatyva, nesant LMPF prašymo ir/ar asmens duomenų teikimo sutarties; 2) LMPF nėra viešojo administravimo subjektas, todėl Urėdija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo Prašymą persiųsti nagrinėti LMPF pagal kompetenciją; 3) LMPF apskritai nebuvo susijusi su pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. Prašymu, nes Laišką su teiginiu „Vienintelis Taurų girininkijos girininkas A. B. nesutiko ir nepasirašė“ ankščiau minėtiems adresatams išsiuntė ne VĮ Vilniaus miškų urėdijos profesinė sąjunga, o Urėdija. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, Inspekcija konstatavo, kad Urėdija Raštu teikė minėtus pareiškėjo asmens duomenis, nesant nė vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 6 straipsnį. Taigi Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Urėdija neteisėtai tvarkė ir teikė pareiškėjo asmens duomenis, nurodytus Laiške.

Pažymėtina, kad pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1–5.2 bei 9.2–9.3 punktuose nurodyti teiginiai ir klausimai tarpusavyje susiję. Dėl pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1 ir 9.2 punktuose nurodytų argumentų ir klausimų, pažymėtina, kad kaip jau anksčiau nustatyta, Inspekcija Sprendime konstatavo ir teismas pritarė šiai išvadai, kad Laiške nurodyta informacija nėra pareiškėjo politiniai įsitikinimai ir ypatingi asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Urėdija nepažeidė imperatyvių ADTAĮ teisės normų, susijusių su ypatingų asmens duomenų teisėtu tvarkymu, todėl atsakovė ir neprivalėjo papunkčiui pakartotinai atsakyti į šiuos pareiškėjo argumentus ir klausimus. Dėl pareiškėjo subjektinės asmens neliečiamumo teisės, pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde teismui, nei Patikslintame skunde dėl šių punktų nedetalizuoja, kokią konkrečiai jo neliečiamumo teisę galimai pažeidė Urėdija, tačiau, kaip jau minėta, Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Urėdija neteisėtai teikė pareiškėjo asmens duomenis, nurodytus Laiške.  Sprendime atsakyta į šiuos pareiškėjo nurodytus Patikslinto skundo punktus, tačiau į vienus detaliau, o į kitus ne taip detaliai. Teismo nuomone, Inspekcija neprivalėjo papunkčiui detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą ar klausimą, nes kaip minėta, jie tarpusavyje susiję. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija Sprendime pakankamai aiškiai ir motyvuotai, pagrįsdama ADTAĮ ir kitų teisės aktų normomis, atsakė į pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1–5.2 bei 9.2–9.3 punktuose nurodytus teiginius ir klausimus, todėl nėra pagrindo Inspekciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo minėtus Patikslinto skundo teiginius ir klausimus.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Inspekcijos 2017 m. spalio 9 d. nurodymo Nr. 2R-6251 (2.13) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ (2 t., b. l. 24–27), matyti, kad Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. balandžio 27 d. skundą, Urėdijai nurodė užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienam ADTAĮ 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui ir laikantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 6 straipsnio reikalavimų, todėl kaip atsakovė nurodė Sprendime, papildomo nurodymo dėl to paties dalyko, išnagrinėjusi pareiškėjo Patikslintą skundą, Urėdijai nepateikė.

Dėl pareiškėjo Patikslinto skundo 5.6 bei 9.11–9.12 punktuose nurodytų aplinkybių ir klausimų. Iš Inspekcijos Sprendimo matyti, kad išnagrinėjusi pareiškėjo Patikslintą skundą ir su juo susijusią medžiagą nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė Urėdijai prašymą, kuriame prašė: sustabdyti, išskyrus saugojimą, jo asmens duomenų tvarkymo veiksmus; pranešti pareiškėjui apie atliktą ar neatliktą asmens duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymą, išduodant dokumentų, patvirtinančių atliktus veiksmus, kopijas; atlikus asmens duomenų tvarkymo sustabdymo veiksmus, apie tai informuoti duomenų gavėjus; pateikti pareiškėjui tai patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti pareiškėjui informaciją, kokiu tikslu buvo teikiami jo asmens duomenys, išsiunčiant laišką duomenų gavėjams; pateikti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie duomenys dėl kreipimosi, susiję su pareiškėjo asmeniu, iki 2017 m. vasario 10 d. buvo surinkti Urėdijoje, kokiems duomenų gavėjams per visą šių duomenų valdymo Urėdijoje laikotarpį buvo teikiami. Inspekcijos nustatytas aplinkybes patvirtina byloje esantis pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. prašymas Urėdijai (2 t., b. l. 19–20). Inspekcija 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2R-1541 (2.13) (2 t., b. l. 3–4) kreipėsi į Urėdiją dėl minėto pareiškėjo prašymo. Urėdija 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. I-167 (2 t., b. l. 8–9) atsakovę informavo, kad ji gavo pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 16 d. prašymus. Šiame atsakyme paaiškino, kad 2018 m. sausio 8 d. įvyko VĮ miškų urėdijų reorganizacija, 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 5 d. buvo nutrauktos darbo sutartys su Laiške nurodytais rengėjais, be to prašymų nagrinėjimo metu iškilo kompetentingos konsultacijos poreikis, Urėdija kreipėsi į Inspekciją dėl konsultacijos, todėl dėl visų šių aplinkybių, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Urėdija taip pat pažymėjo, kad atsakymai į pareiškėjo prašymus jam bus pateikti artimiausiu metu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Urėdija per 30 kalendorinių dienų terminą nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2017 m. gruodžio 15 d. prašymą, o ADTAĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti duomenų subjekto prašymo nagrinėjimo terminą, todėl Urėdija tinkamai neįgyvendino ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintų pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių (teisės susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi bei teisės reikalauti sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus) ir pažeidė šio straipsnio 3 dalį. Taigi Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Urėdija tinkamai neįgyvendino ADTAĮ 23 straipsnio nuostatų ir tuo pažeidė ADTAĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi bei teisę reikalauti sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei teisę gauti atsakymą iš duomenų valdytojo per ADTAĮ nustatyta 30 kalendorinių dienų terminą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija Sprendime pakankamai aiškiai ir motyvuotai, pagrįsdama ADTAĮ įtvirtintomis teisės normomis, atsakė į pareiškėjo Patikslinto skundo 5.6 bei 9.11–9.12 punktuose nurodytus teiginius ir klausimus, todėl nėra pagrindo Inspekciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo minėtus Patikslinto skundo teiginius ir klausimus.

Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija Sprendime iš esmės aiškiai ir motyvuotai, pagrįsdama nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, surinkta medžiaga ir teisės aktų nuostatomis, atsakė į pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1, 5.2 ir 5.6 bei 9.2, 9.3, 9.11 ir 9.12 punktuose nurodytas aplinkybes ir prašymus, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją priimti ADTAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo Patikslinto skundo 5.1, 5.2 ir 5.6 punktuose nurodytų aplinkybių bei VAĮ nustatyta tvarka išnagrinėti Patikslinto skundo 9.2, 9.3, 9.11 ir 9.12 punktuose nurodytus prašymus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                 Egidija Puzinskaitė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Margarita Stambrauskaitė