Civilinė byla Nr. e2A-555-934/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00132-2021-6 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“, uždarosios akcinės bendrovės „BMS Technologija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Panek“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021  m.  gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“, uždarosios akcinės bendrovės „BMS Technologija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Panek“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis dėl nenugalimos jėgos (force majeure), pradinio įnašo (avanso), nuostolių ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostai priešieškinį ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autobanga“, uždarajai akcinei bendrovei „BMS Technologija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Panek“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ (toliau – ir Ieškovė Nr. 1), UAB „BMS Technologija“ (toliau – ir Ieškovė Nr. 2) ir UAB „Panek“ (toliau – ir Ieškovė Nr. 3) (toliau – ir ieškovės, apeliantės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusios prašė pripažinti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d., sudarantį pagrindą ieškovėms UAB „Autobanga“, UAB „BMS Technologija“ ir UAB „Panek“ nevykdyti sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius ir komunalines paslaugas pagal sudarytas su valstybės įmone (toliau – VĮ) Lietuvos oro uostai (toliau – ir atsakovė) Vilniaus, Kauno ir Palangos filialais valstybės materialiojo turto nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartys) ir sutartis dėl transporto priemonių stovėjimo (toliau – ir Stovėjimo sutartys) (toliau – ir sutartys) Nr. 3K-19-303, 3K-19-295, 3K-19-305, 3K-19-358, 3K-19-421, 3K-19- 362, 3K-19-299, 3K-19-293, 3K-19-308, 3K-19-353, 3K-19-410, 3K-19-385, 3K-19-322, 3K- 19-323, 3K-19-324, 3K-19-341,3K-19-441, 3K-19-447; pripažinti teisėtu ieškovių ir VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus, Kauno ir Palangos filialais valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių ir sutarčių dėl transporto priemonių stovėjimo Nr. 3K- 19-303, 3K-19- 295, 3K-19-305, 3K-19-358, 3K-19-421, 3K-19-362, 3K-19-299, 3K-19-293, 3K-19-308, 3K- 19-353, 3K-19-410, 3K-19-385, 3K-19-322, 3K-19-323, 3K-19-324, 3K-19-341, 3K-19-441, 3K-19-447 vienašališką nutraukimą 7.6 punkto pagrindu nuo 2020 m. liepos 15 d. dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių; priteisti ieškovės UAB „Autobanga“ naudai iš atsakovės 15 609,00 Eur negrąžintą pradinį įnašą, 509,51 Eur nepagrįstai priskaičiuotą ir laikotarpiu 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. liepos 15 d. gautą iš UAB „Autobanga“ sumą už patalpų nuomą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir komunalinius patarnavimus bei 483,55 Eur palūkanų už pradelstą šių sumų grąžinimo terminą; priteisti ieškovės UAB „Autobanga“ naudai iš atsakovės 600,00 Eur dydžio rinkliavas, sumokėtas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams; priteisti ieškovės UAB „Autobanga“ naudai iš atsakovės 206,85 Eur dydžio sumą, sumokėtą už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas; priteisti ieškovės UAB „BMS Technologija“ naudai iš atsakovės 15 609,00 Eur negrąžintą pradinį įnašą bei 461,85 Eur palūkanų už pradelstą šios sumos grąžinimo terminą; priteisti ieškovės UAB „BMS Technologija“ naudai iš atsakovės 600,00 Eur dydžio rinkliavas, sumokėtas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams; priteisti ieškovės UAB „BMS Technologija“ naudai iš atsakovės 206,85 Eur dydžio sumą, sumokėtą už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas; priteisti ieškovės UAB „Panek“ naudai iš atsakovės 12  705,00 Eur negrąžintą pradinį įnašą, 1 281,04 Eur nepagrįstai priskaičiuotą ir laikotarpiu 2020  m. balandžio 1 d. – 2020 m. liepos 15 d. gautą iš UAB „Panek“ sumą už patalpų nuomą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir komunalinius patarnavimus bei 419,58 Eur palūkanų už pradelstą šių sumų grąžinimo terminą; priteisti ieškovės UAB „Panek“ naudai iš atsakovės 600,00 Eur dydžio rinkliavas, sumokėtas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmams;         priteisti ieškovės UAB „Panek“ naudai iš atsakovės 206,85 Eur dydžio sumą, sumokėtą už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas; priteisti ieškovių naudai iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovių naudai iš atsakovės žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1.                      2019 m. liepos 9 d. atsakovė paskelbė VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo viešojo nuomos konkurso sąlygas. Šiame konkurse dalyvavo Ieškovė Nr. 1 ir Ieškovė Nr. 2. Analogiškas konkurso sąlygas atsakovė paskelbė 2019 m. rugpjūčio 8 d., šiame konkurse dalyvavo Ieškovė Nr. 3. Pagal šių konkursų sąlygas potencialus dalyvis (laimėtojas), siekdamas laimėti konkurse, privalo nuomotis patalpas visuose trijuose oro uostuose: Vilniaus, Kauno ir Palangos, ir neturi teisės atsisakyti nuomos kuriame nors viename iš jų, be to, potencialus dalyvis be patalpų nuomos privalo laikyti transporto priemones būtent atsakovės valdomose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse ir papildomai mokėti už šių transporto priemonių vietas: Vilniuje – ne mažiau kaip 15 stovėjimo vietų, Kaune – ne mažiau kaip 7 stovėjimo vietas, Palangoje – ne mažiau kaip 3 stovėjimo vietas bei išlaikyti ne mažesnį stovėjimo vietų kiekį visu patalpų nuomos sutarčių galiojimo laikotarpiu. Ieškovės dalyvavo konkursuose ir juos laimėjus, su VĮ Lietuvos oro uostai sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartis, sudarytos ir sutartys dėl transporto priemonių stovėjimo; 

1.2.                      Ieškovės pasirašė susitarimus su atsakove dėl sutarčių vykdymo sąlygų pakeitimo karantino laikotarpiu (toliau – ir Pakeitimų susitarimai) pagal atsakovės vienašališkai parengtus projektus, kuriais numatyta, kad laikinai karantino laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. nuomos mokestis nebus mokamas;

1.3.                      Ieškovės gavo atsakovės pranešimus, kad įvyko pirmieji reguliarūs skrydžiai ir grįžę reguliarieji skrydžiai reiškia ir tai, kad, pagal pasirašytus Pakeitimų susitarimus, pradėtas skaičiuoti 14 kalendorinių dienų laikotarpis, po kurio Pakeitimų susitarimai nustos galioti. 2020  m.  birželio  12  d. virtualaus susitikimo metu atsakovė patvirtino, kad sąlygos nebus peržiūrimos ir keičiamos bei jokios nuolaidos nuomos mokesčiui už patalpas ir transporto priemonių vietas nebus taikomos;

1.4.                      2020 m. birželio 14 d. ieškovės el. paštu išsiuntė pranešimus atsakovei dėl sutarčių nutraukimo dėl užsitęsusių force majeure aplinkybių po 30 dienų, t. y. nuo 2020 m. liepos 15 d. Ieškovėms dėl užsitęsusių force majeure aplinkybių nuo 2020 m. liepos 15 d. nutraukus sutartis, ieškovių ir atsakovės sudarytos sutartys dėl transporto priemonių stovėjimo taip pat neteko galios nuo 2020  m. liepos 15 d.;

1.5.                      Bendra laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. patirtų tiesioginių nuostolių suma Ieškovės Nr. 1 atžvilgiu yra 34 129,33 Eur, Ieškovės Nr. 2 atžvilgiu yra 107 982,64 Eur ir Ieškovės Nr. 3 atžvilgiu yra 47 991,40 Eur;

1.6.                      2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės gavo atsakovės pretenzijas, kuriose atsakovė nurodė, kad ieškovės pažeidė Nuomos sutarčių 5.2.13 punktą ir nevykdo veiklos patalpose bei pareikalavo pažeidimus ištaisyti iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovė nurodė, kad nepašalinus šių pažeidimų, sutartis nutrauks dėl nuomininko kaltės nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir ieškovės privalės sumokėti 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio kompensaciją. 2020  m.  rugpjūčio 19 d. ieškovės gavo atsakovės el. laišką, kuriuo ji konstatavo, kad pažeidimai nebuvo ištaisyti, todėl sutartys dėl nuomininko kaltės nutrūksta nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir pakvietė sekančią dieną atvykti ir perduoti patalpas. Patalpos atsakovei jau buvo perduotos 2020  m. liepos 21 d.;

1.7.                      Egzistuoja visos sąlygos tam, kad susiklostę aplinkybės būtų pripažintos force majeure. Ieškovės nei sudarydamos sutartis su atsakove, nei jas vykdydamos negalėjo numatyti aplinkybės, kad 2020 m. vasario mėnesį kils COVID-19 pandemija, dėl kurios bus priimti Europos ir pasaulio valstybių, įskaitant ir Lietuvos Respublikos, institucijų sprendimai, kurie lems didelės dalies skrydžių atšaukimą ir didelės dalies keleivių srautų sumažėjimą Lietuvos oro uostuose, kas savo ruožtu ženkliai sumažins oro uostuose atvykstančių klientų, galinčių pasinaudoti ieškovių teikiamomis automobilių nuomos paslaugomis, skaičių;

1.8.                      Ieškovės dėl atsiradusių COVID-19 pandemijos aplinkybių ir priimtų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimų bei apribojimų negali gauti pajamų iš atsakovės oro uostuose įsikūrusių automobilių nuomos paslaugas atvykstantiems keleiviams teikiančių biurų veiklos, todėl negaudamos pajamų ir patirdamos vien tik nuostolius objektyviai negali mokėti nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų iš akivaizdžiai nuostolingos oro uostuose veikusių automobilių nuomos biurų veiklos. Netgi sutarčių nutraukimo momentu nebuvo jokios tikimybės, kad COVID-19 pandemija būtų užsibaigusi ar bent būtų aiški jos pabaiga, kas galėtų leisti nuomininkams objektyviai tikėtis toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. COVID-19 pandemijos ieškovės neturėjo jokių galimybių kontroliuoti ar užkirsti kelią pandemijos plitimui. Negalėjo kontroliuoti ir Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių institucijų veiksmų ir priimamų sprendimų bei apribojimų atvykstantiems keleiviams ir negalėjo užkirsti kelio tokiems sprendimais. Nenugalimos jėgos sąlygos įtraukimas į sutartį patvirtina rizikos prisiėmimo nebuvimą, kadangi šalys susitaria, kad jos nebus atsakingos už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių;

1.9.                      Ieškovėms nutraukus Nuomos sutartis nuo 2020 m. liepos 15 d. dėl užsitęsusių force majeure aplinkybių, pagal sutarčių sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarčių vykdymo nuo 2020  m. kovo 20 d. (force majeure pradžia). Tuo pagrindu atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo sulaikyti ieškovėms gražintinas pinigų sumas, laikotarpiu 2020 m. balandžio 1 d. – 2020 m. liepos 15 d. gautas iš ieškovių sumas už patalpų nuomą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir komunalinius patarnavimus ir nedelsdama privalo grąžinti jas ieškovėms.

2.       Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu UAB „Autobanga“, UAB „BMS technologija“ ir UAB „Panek“ 2020 m. birželio 14 d. vienašališką VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus, Kauno ir Palangos filialų valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių ir sutarčių dėl transporto priemonių stovėjimo Nr. 3K-19-303, 3K-19- 295, 3K-19-305, 3K-19-358, 3K-19-421, 3K-19-362, 3K-19-299, 3K-19-293, 3K-19-308, 3K- 19-353, 3K-19-410, 3K-19-385, 3K-19-322, 3K-19-323, 3K-19-324, 3K-19-341, 3K-19-441, 3K-19-447 nutraukimą, atmesti ieškovių ieškinį bei patikslintą ieškinį pilna apimtimi ir iš ieškovių atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1.                      Sudarę Pakeitimų susitarimus ieškovės neteko teisės remtis Nuomos sutarčių 7.6 punkte numatytomis nuostatomis, nes susitarimais šalys sureguliavo COVID-19 pandemijos įtaką sutartims ir šalių teisėms ir pareigoms;

2.2.                      Sutarčių vykdymui jokios teisinės reikšmės neturi tai, ar COVID-19 pandemija laikytina force majeure aplinkybe, ar ne. Taip yra todėl, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ir apsibrėžė sutarčių vykdymo tvarką esant COVID-19 pandemijai, o būtent tai, kad tam tikru laikotarpiu ieškovės neturi mokėti nuomos mokesčio, o pasibaigus tokiam laikotarpiui – visos piniginės prievolės turi būti vykdomos pilna apimtimi, taip pat susitarė dėl tam tikrų mokėjimų termino pratęsimo iki 90 dienų;

2.3.                      Ieškovės, pasirašydamos Pakeitimų susitarimus, pasibaigus karantino laikotarpiui įsipareigojo tęsti sutarčių vykdymą ir prisiėmė galinčias kilti neigiamas pasekmes;

2.4.                      Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 15 d. Kauno oro uoste, iki 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus oro uoste ir iki 2020 m. birželio 16 d. Palangos oro uoste ieškovėms prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sutartis nebuvo ir todėl šios prievolės vykdymas negali būti laikomas apsunkintu, kadangi ieškovės visą šį laikotarpį buvo pilna apimtimi atleistos nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Todėl anksčiausiai, nuo kada galėjo prasidėti force majeure aplinkybės ir nuo kada turėjo būti pradėtas skaičiuoti sutartyse nustatytas 90 dienų terminas yra tuomet, kai pagal sutarčių pakeitimus ieškovei buvo atnaujintas prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sutartis vykdymas; 

2.5.                      Force majeure institutas netaikytinas situacijoms, kai šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. COVID-19 pandemija negali būti laikoma force majeure aplinkybėmis, nes neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų;

2.6.                      Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos neaktualios ginčui, nes jomis nėra vertinama ginčui aktuali situacija (sutarčių pakeitimai); 

2.7.                      Šalys susitarimuose aptarę COVID-19 įtaką jų teisių ir pareigų vykdymui pagal sutartis eliminavo bet kokią galimybę teigti, kad vėliau COVID-19 situacija paaiškėjo iš naujo ir buvo visiškai netikėta. Riziką dėl keleivių srautų neatsistatymo ieškovės numatė. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčių pakeitimų sudarymo metu COVID-19 pandemija jau buvo, į tai, kad ieškovės yra profesionalios verslininkės, akivaizdu, kad buvo galima pagrįstai tikėtis, kad ir po to, kai bus atnaujinti reguliarieji skrydžiai, COVID-19 tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai vis tiek darys įtaką keleivių srautams. Dėl tų pačių priežasčių negalima konstatuoti ir kitos būtinosios force majeure aplinkybių sąlygos – rizikos prisiėmimo;

2.8.                      Ieškovės neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės ieškovių sumokėto pradinio įnašo, nuomos mokesčio bei mokesčių už transporto priemonių stovėjimo vietas ir komunalines paslaugas laikotarpiu 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d., nuostolių ir palūkanų. Ieškovės neturi teisės reikalauti jokių atsakovei sumokėtų sumų, kadangi sutarčių nutraukimas laikytinas neteisėtu. Net jeigu sutarčių nutraukimas būtų laikomas teisėtu, atsakovei nekyla pareiga grąžinti ieškovių prašomų sumų. Atsakovė yra atlikusi ieškovių mokėtinų skolų ir sumokėtų įnašų įskaitymą, kadangi atsakovė 2020 m. rugpjūčio 20 d. teisėtai dėl ieškovių kaltės nutraukė sutartis. Nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. sutarčių nutraukimai, nei atlikti įskaitymai nėra nuginčyti;

2.9.                      Ieškovės nei buvo, nei galėjo būti atleistos nuo mokėjimų laikotarpiu nuo 2020  m.  balandžio  1  d. iki 2020 m. liepos 15 d., kai pačios pasirašydamos sutarčių pakeitimus (kurių galiojimas nėra ginčijamas) pasibaigus karantino laikotarpiui aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo tęsti sutarčių vykdymą ir prisiėmė COVID-19 pandemijos ir su ja susijusio karantino režimo paskelbimo tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse kylančius padarinius. Atsakovė neturi grąžinti to, ką pagal teisiškai įpareigojančią sutartį ieškovės sumokėjo atsakovei;

2.10.                      Atsakovei nekyla pareiga grąžinti ir kitų ieškovių prašomų neva patirtų išlaidų, nes šios laikytinos išvestiniais reikalavimais iš pagrindinio ieškovių pareikšto reikalavimo. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėtu UAB „Autobanga“, UAB „BMS technologija“ ir UAB „Panek“ 2020 m. birželio 14 d. vienašališką VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus, Kauno ir Palangos filialų valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių ir sutarčių dėl transporto priemonių stovėjimo Nr. 3K-19-303, 3K- 19-295, 3K-19-305, 3K-19-358, 3K-19-421, 3K-19-362, 3K-19-299, 3K-19-293, 3K-19-308, 3K- 19-353, 3K-19-410, 3K-19-385, 3K-19-322, 3K-19-323, 3K-19-324, 3K-19-341, 3K-19-441, 3K-19-447 nutraukimą bei priteisti iš ieškovių atsakovei 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 520,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1.                      Pakeitimų susitarimų sąlygos buvo patvirtintos ir šalių įvykdytos. Bylos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo svarstyti Pakeitimų susitarimų pripažinimo negaliojančiais (niekiančiais) ex officio (savo iniciatyva). Ieškovės neįrodinėjo sudarytų Pakeitimų susitarimų neatitikimo konkrečių imperatyvių normų atžvilgiu;

3.2.                      Force majeure institutas netaikytinas situacijoms, kai šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Nuostolių atsiradimas negali būti laikomas force majeure aplinkybėmis, nes neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, taip pat negalima sutikti, kad force majeure aplinkybės egzistuos tol, kol keleivių srautas atsistatys iki 2019 m. lygio ir ieškovės galės gauti iš savo ūkinės veiklos suplanuotas pajamas. Ieškovės neįrodė svarbios force majeure sąlygos – objektyvių sąlygų, dėl kurių sutartys negalėjo būti vykdomos, egzistavimo;

3.3.                      Susitarimas dėl nuomojamų patalpų rakinimo tvarkos karantino metu priklauso nuo sutarties šalių valios. Negalima pripažinti, kad tokios tvarkos nebuvo galima protingai numatyti iš anksto arba nebuvo įmanoma susitarti dėl kitokios patalpų rakinimo tvarkos karantino metu;

3.4.                      Ieškovių nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymas pasikeitė iš esmės, tapo suvaržytas, tad ieškovių nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatas. Nuo 2020  m.  birželio 16 d. iki paskelbto karantino pabaigos ieškovių versle objektyviai egzistavo sutarčių vykdymo suvaržymo aplinkybės (CK 6.204 straipsnis), ieškovių argumentas dėl force majeure aplinkybių egzistavimo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. (įskaitant bet neapsiribojant) atmetamas kaip neįrodytas;

3.5.                      Ieškovės be pagrindo nutraukė sutartis 7.6 punkto pagrindu, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuo 2020 m. birželio 16 d. iki paskelbto karantino pabaigos ieškovių versle objektyviai egzistavo sutarčių vykdymo suvaržymo aplinkybės. Dėl sutarčių vykdymo suvaržymo aplinkybių sutartys galėjo būti nutrauktos CK 6.604 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (teismo sprendimu). Be to, faktiškai sutartys nebuvo vykdomos visą karantino laikotarpį (90 dienų). Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti, kad ieškovės nuo 2020  m.  kovo  16  d. iki 2020 m. birželio 16 d. (90 dienų) negalėjo vykyti savo sutartinių prievolių dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių – orlaivių reisų atšaukimo, keleivių srauto sumažėjimo 80 – 90 proc. ir su tuo susijusiu ieškovių veiklos nuostolingumu. Ieškovės nevykdė sutarčių dėl šalių pasiektų 2020 m. balandžio 8 d. – 2020 m. balandžio 10 d. susitarimų dėl sutarčių vykdymo sąlygų pakeitimo karantino laikotarpiu galiojimo;

3.6.                      Pripažinus sutarčių nutraukimą neteisėtu, atsakovei nekyla pareiga grąžinti pradinius įnašus pagal sutartį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniame skunde ieškovės prašo prijungti prie bylos ir vertinti pateiktus įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti bei pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ex officio 2020 m. balandžio 8 d. – 2020  m.  balandžio 10 d. ieškovių sudarytus susitarimus su atsakove dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu, priteisti ieškovių naudai iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovių naudai iš atsakovės žyminį mokestį ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1.                      Atsakovė 2020 m. kovo 27 d. informavo ieškoves, kad užrakina ieškovių nuomojamas patalpas laikotarpiui iki karantino pabaigos, tuo taip pat apribodama ieškovėms ir ypač jų potencialiems klientams galimybę patekti į nuomojamas patalpas ir vykdyti jose įprastą veiklą. Ieškovėms buvo eliminuota bet kokia galimybė vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose, siekiant uždirbti pajamų;

4.2.                      Uždraudus skrydžius ir apribojus galimybę ieškovėms naudotis išsinuomotu turtu (patalpomis ir automobilių aikštelėmis) bei teikti automobilių nuomos paslaugas klientams bendra laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. patirtų tiesioginių nuostolių suma UAB „Autobanga“ sudaro 34 129,33 Eur, UAB „BMS tchnologija“ – 107 982,64 Eur ir UAB „Panek“ – 47 991,40 Eur. Dėl patirtų tokių itin didelių pastovių nuostolių ieškovės objektyviai negalėjo gauti pajamų ir įvykdyti Nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų sumokėti atsakovei už patalpų nuomą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir teikiamas komunalines paslaugas;

4.3.                      Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną buvo nustatytas jo režimas, pagal kurį formaliai tiesiogiai nebuvo draudžiama ieškovių veikla nuomojamose patalpose, tačiau COVID-19 pandemijos plitimas ir dėl pandemijos ekstremalios situacijos bei karantino paskelbimo Lietuvoje ir užsienio šalyse įvesti draudimai ir apribojimai keleiviams dėl reguliariųjų orlaivių reisų, keleivių srautų radikalus sumažėjimas, atsakovės įvestas draudimas patekti į nuomojamas patalpas atsakovės išnuomotose patalpose sąlygojo tai, kad ieškovių vykdyta veikla buvo iš esmės apribota būtent dėl nustatyto karantino režimo. Esant tokioms aplinkybėms, už kurias ieškovės neatsako, jos neturėjo objektyvių galimybių tinkamai, laiku bei nuolat vykdyti veiklą išnuomotose patalpose bei įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį, apie tai pranešę atsakovei;

4.4.                      Ieškovės, 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 2019 m. gruodžio 18 d. sudarydamos su atsakove Nuomos sutartis, iš anksto negalėjo numatyti, kad kils pasaulinė pandemija, dėl kurios Vyriausybė priims nutarimą Nr. 207, kurio pagrindu bus taikomi apeliančių veiklos draudimai ir ribojimai iš atsakovės išnuomotose patalpose. Apeliantės sutarčių sudarymo metu niekaip negalėjo numatyti tokios aplinkybės, negalėjo jos kontroliuoti, taip pat negalėjo jos išvengti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, už kurias ieškovės neatsako, jų nuomos sutartimis išsinuomotos patalpos tapo netinkamos naudoti nuomai;

4.5.                      Nors teoriškai ieškovės, panaikinus dėl COVID-19 pandemijos įvestus draudimus ir apribojimus, galėtų formaliai vykdyti veiklą nuomojamose iš atsakovės patalpose, tačiau akivaizdu, kad drastiškai (virš 90 proc.) smukus atvykstančių užsienio turistų skaičiui, ieškovių privertimas vykdyti sutartis su atsakove, mokėti nuomos mokesčius, nustatytus dar iki COVID-19 pandemijos įvestų draudimų ir apribojimų, ar atlyginti dėl to atsakovei kilusius nuotolius bei sumokėti baudines netesybas už sutarčių nutraukimą prieš terminą būtų visiškai nepagrįstas ir pažeistų pagrindinius civilinės teisės sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus;

4.6.                      Sudariusių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti. Dėl šių aplinkybių sutarčių objektyviai neįmanoma įvykdyti. Ieškovės nebuvo prisiėmę COVID-19 pandemijos ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Apeliančių su atsakove sudarytomis patalpų nuomos sutartimis jos nėra atsakingos už COVID-19 pandemijos aplinkybes ar jų padarinių atsiradimo riziką. COVID-19 pandemija yra priskirtina force majeure aplinkybėms;

4.7.                      Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių tolimesnis sutarčių vykdymas tapo visiškai neįmanomas, todėl, atsiradus force majeure aplinkybėms, sutartys turėtų būti pripažintos nutrauktomis būtent pagal CK 6.212 straipsnį ir apeliantės turėtų būti atleistos nuo civilinės atsakomybės taikymo už sutarčių nutraukimą;

4.8.                      Vien tik skrydžių su beveik tuščiais lėktuvais atnaujinimas apeliančių veiklai jokio teigiamo pokyčio nepadarė, nes dėl itin griežtų apribojimų ir draudimų atvykstantiems keleiviams bei itin mažo klientų srauto situacija liko ta pati kaip ir karantino paskelbimo metu; 

4.9.                      Jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju sutartys su atsakove turėtų būti nutrauktos ne dėl nenugalimos jėgos, o dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdomumo dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, tai tokiu atveju pirmosios instancijos teismas ir turėjo ieškovių reikalavimus kvalifikuoti pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas, nutraukti nuomos sutartis ir nustatyti sutarčių nutraukimo datą ir sąlygas pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas bei taikyti šias nuostatas priimdamas sprendimą;

4.10.                      Atsakovės (duomenys neskelbtini) M. G. nurodė ir patvirtino apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino rašytinių įrodymų visumos, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę suinteresuoto bylos baigtimi ir apklausto liudytoju M. G. parodymais, prieštaraujančiais rašytiniams to paties asmens pasirašytiems įrodymams, nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojais atsakovės darbuotojus, rengusius ir pasirašiusius neteisėtus ir ex officio negaliojančius susitarimus dėl valstybės turto nuomos sutarčių pakeitimo;

4.11.                      Pirmosios instancijos teismas privalėjo savo iniciatyva pripažinti susitarimus niekiniais, todėl visiškai nepagrįstai atsisakė spręsti šį klausimą ir vertinti susitarimų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms bei pripažinti juos niekiniais ex officio, nors šie susitarimai yra byloje, o ieškovių atstovas nurodė motyvus ir argumentus, kokios konkrečios imperatyvios teisės aktų nuostatos buvo pažeistos sudarant tokius susitarimus. Susitarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto įstatymas) imperatyvioms 9 straipsnio, 15 straipsnio 6 ir 7 dalies normoms. Imperatyvioms normoms prieštaraujančių sandorių ieškovėms nebūtina ginčyti reiškiant atskirą ieškinį (reikalavimą);

4.12.                      Kadangi ieškovių ir atsakovės sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu, o ne šalių susitarimu, tai ir konkurso pagrindu pasirašytos sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos šalių susitarimu;

4.13.                      Atsakovė, pripažinus Pakeitimų susitarimus nutrauktais, privalo grąžinti apeliantėms negrąžintą pradinį įnašą, nepagrįstai priskaičiuotą ir 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. liepos 15 d. laikotarpiu gautą iš ieškovių sumą už patalpų nuomą, transporto priemonių stovėjimo vietas ir komunalinius patarnavimus bei palūkanas už pradelstą šių sumų grąžinimo terminą bei visas kitas apeliančių patirtas išlaidas, atsiradusias dėl to, kad atsakovė savalaikiai nesutiko nutraukti sutartis su apeliantėmis ir atleisti jas nuo tolesnio tokių sutarčių vykdymo;

4.14.                      Apeliančių atstovas 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kurie yra susiję su įrodinėjimo dalyku šioje byloje ir patvirtina svarbius faktus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti šiuos įrodymus, motyvuodamas, kad jie yra teikiami pavėluotai.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovių apeliacinį skundą, atsisakyti priimti ieškovių naujai pateiktus įrodymus ir iš ieškovių atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1.                      Ieškovės tariamą objektyvų negalimumą vykdyti piniginių prievolių pagal sutartis grindžia tuo, kad paskelbus karantiną ir įvedus visų skrydžių draudimus ir apribojimus bei drastiškai sumažėjus keleivių srautui, ieškovės neturėjo analogiškų nei ikipandeminiu laikotarpiu galimybių uždirbti pajamas ir dėl to patyrė nuostolių. Taigi, ieškovės iš esmės negalimumą sumokėti nuomos ir kitus pagal sutartis mokėtinus mokėjimus grindžia tuo, kad dėl COVID-19 pandemijos negavo pakankamai pajamų iš pagal sutartį išnuomoto turto. Tai yra finansinių lėšų trūkumas, kuris nelaikytinas force majeure aplinkybe. Ieškovės įrodinėja, kad piniginių lėšų jos neturėjo dėl to, kad ženkliai pablogėjo sąlygos piniginėms lėšoms uždirbti, tačiau tai neturi teisinės reikšmės;

5.2.                      Pasirašius sutarčių pakeitimus, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki karantino pabaigos, kaip jis apibrėžtas sutarčių pakeitimuose (iki 2020 m. birželio 15 d. Kauno oro uoste, 2020 m. gegužės 27 d. Vilniaus oro uoste ir 2020 m. birželio 16 d. Palangos oro uoste), ieškovės neturėjo prievolės mokėti nuomos mokesčio. Taigi, šiuo laikotarpiu jokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip force majeure, nes nėra kito būtino elemento – prievolės, kurios vykdymą kokios nors aplinkybės galėtų veikti;

5.3.                      Ieškovės neįrodė visų force majeure aplinkybėms keliamų sąlygų. Objektyvus negalimumas vykdyti prievolės nėra ir negali būti siejamas su uždirbamų pinigų kiekiu. Tai, kad prievolę mokėti nuomos ir komunalinius mokesčius buvo įmanoma vykdyti, patvirtina tai, kad UAB „Autobanga“ ir UAB „Panek“ mokėjo dalį nuomos mokesčio ir mokesčius už komunalines paslaugas tuo laikotarpiu, kuriuo neva tokių prievolių vykdymas buvo neįmanomas. Ieškovės šioje byloje net neįrodinėja objektyvaus negalimumo vykdyti pinigines prievoles;

5.4.                      Ieškovės įsipareigojo atnaujinus reguliariuosius skrydžius mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas visa apimtimi. Kitaip tariant, šalys, susitarimuose aptarę COVID-19 įtaką jų teisių ir pareigų vykdymui pagal sutartis, eliminavo bet kokią galimybę teigti, kad vėliau COVID-19 situacija paaiškėjo iš naujo ir buvo visiškai netikėta. Dėl tų pačių priežasčių negalima konstatuoti ir kitos būtinosios force majeure aplinkybių sąlygos – rizikos prisiėmimo;

5.5.                      Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos negali nei paneigti, nei patvirtinti apsunkinto sutarčių, kurių neatsiejama dalimi yra ir sutarčių pakeitimai, vykdymo;

5.6.                      Kadangi COVID-19 pandemijos įtaka buvo sureguliuota sutarčių pakeitimais, iš esmės net neturi jokios teisinės reikšmės tai, ar COVID-19 pandemija laikytina force majeure aplinkybe, ar ne;

5.7.                      Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti konstatuojamos tik tam tikros konkrečios prievolės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju tam tikru laikotarpiu ieškovės prievolių mokėti nuomos mokesčius neturėjo. Taigi, atitinkamai toks laikotarpis negali būti įskaitomas į minėtą 90 dienų laikotarpį. Anksčiausiai, nuo kada galėjo prasidėti force majeure aplinkybės ir nuo kada turėjo būti pradėtas skaičiuoti sutartyse nustatytas 90 dienų terminas yra tuomet, kai pagal sutarčių pakeitimus ieškovei buvo atnaujintas prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sutartis vykdymas;

5.8.                      Sutarties nutraukimas nėra dėl force majeure aplinkybių skolininkui suteikiama papildoma teisė;

5.9.                      Ieškovės nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį ar pakeisti sutarties sąlygas. Kadangi nei ieškinio pagrindas, nei dalykas, nei atsakovės atsikirtimai bei priešieškinis nėra ir nebuvo susijęs su teisiškai reikšmingomis CK 6.204 straipsnio aplinkybėmis bei jame numatytais gynybos būdais, pastarųjų teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos taikyti;

5.10.                      Klientų srauto sumažėjimas negali būti laikomas negalėjimu naudoti patalpų pagal paskirtį;

5.11.                      Teismas pagrįstai nekvietė liudyti kitų atsakovės darbuotojų. Liudytojus ieškovės siekė apklausti, siekdami įrodyti tariamą grasinimą ar apgaulę, kitaip tariant – ieškovių valios sudarant sandorius ydingumą. Kadangi ieškovės nebuvo pareiškę reikalavimo pripažinti sutarčių pakeitimus negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, šio klausimo nagrinėjimas nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką;

5.12.                      Teismas neprivalėjo spręsti sutarčių pakeitimų galiojimo klausimo. Teismui nusprendus, kad COVID-19 nulemta situacija apskritai nelaikytina force majeure prievolės mokėti nuomos mokesčius atžvilgiu, sutarčių pakeitimų galiojimo klausimas tampa teisiškai nereikšmingu;

5.13.                      CK 6.253 straipsnio 3 dalis šioje byloje negali būti taikoma, kadangi byloje nėra sprendžiamas atleidimo nuo civilinės atsakomybės klausimas. Atsižvelgiant į CK 6.253 straipsnio 3 dalies turinį, negalima ir išvada, kad šis straipsnis suteikė ieškovėms teisę nutraukti sutartis;

5.14.                      Naujai teikiami įrodymai galėjo būti pateikti ženkliai anksčiau nei 2021 m. lapkričio 22 d. posėdžio dieną. Vėlesnis įrodymų pateikimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Nėra tenkintina ir įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla sąlyga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir pripažino vienašališką valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių ir sutarčių dėl transporto priemonių stovėjimo nutraukimą neteisėtu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos statistikos departamento Oficialios statistikos informaciją, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ 2021 m. I ketvirčio turizmo statistikos apibendrinimą, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenis apie 2019 – 2020 m. apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičių Lietuvoje, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenis apie 2020 m. 1 – 9 mėn. ir 2021 m. 1 – 9 mėn. apgyvendintų turistų ir suteiktų nakvynių skaičių Lietuvoje. 

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017  m.  balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

11.       Ieškovės apeliaciniu skundu prašė naujus duomenis prijungti prie civilinės bylos ir juos vertinti peržiūrint Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos papildomus įrodymus, nurodydamas, kad įrodymai pateikti pavėluotai ir prieštarauja CPK normoms, ir dėl to galėjo būti neteisingai nustatytos civilinei bylai svarbios faktinės aplinkybės. Ieškovių teigimu, galimybė teikti šiuos įrodymus į bylą atsirado tik po to, kai teikiama informacija buvo surinkta ir susisteminta.

12.       Iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, kad ieškovių prie apeliacinio skundo pridedami įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2021 m. lapkričio 21 d., teisme gauti 2021  m.  lapkričio  22  d. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu prašymo dėl įrodymų priėmimo netenkino, nurodydamas, kad CPK suteikia teisę teismui atsisakyti priimti įrodymus, pateiktus po procesinės stadijos pasirengti bylą nagrinėti iš esmės. Be to, pagal CPK nuostatas, teismas turi teisę remtis viešai paskelbta informacija, t. y. gali naudotis statistika, jeigu ji yra viešai paskelbta (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 9:50-11:20 min.).

13.       Viena vertus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti teikiamus įrodymus. Priešingai, teismas teisingai nustatė, kad turimi įrodymai šalių turi būti pateikti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 straipsnis). Tuo tarpu iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės (2 t., b. l. 32), o tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės prašomus priimti įrodymus teismui pateikė po pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis), nėra pagrindo pritarti apeliančių argumentams, jog įrodymai buvo nepriimti nepagrįstai.

14.       Kita vertus, nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad ieškovių teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla ir įrodinėjimo dalyku, ieškovės jais grindžia savo poziciją ir šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant šalių ginčą bei turėti įtakos bylos baigčiai. Byloje nesant duomenų apie apeliančių piktnaudžiavimą teise teikti įrodymus ar jog naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su įrodymais yra susipažinusi ir nuomonę apie jų priėmimą išreiškusi atsiliepime į apeliacinį skundą, siekiant teisingai išspręsti ginčą teisėjų kolegija nutaria priimti ieškovių pateiktus papildomus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-133, 1 t., b. l. 34-38; DOK-8763, 1 t., b. l. 57), kad UAB „BMS Technologija“ VĮ Lietuvos oro uostai 2019  m.  liepos 22 d. pavedimu sumokėjo 15 609,00 Eur pradinį mokestį už dalyvavimą patalpų nuomos konkurse. UAB „Autobanga“ 2019 m. liepos 23 d. sumokėjo 15 609,00  Eur pradinį įnašą konkursui. UAB „Panek“ VĮ Lietuvos oro uostai 2019 m. rugpjūčio 16 d. pavedimu sumokėjo 5 705,00 Eur depozitą ir 7 000,00 Eur depozitą.

16.       Tarp šalių buvo sudarytos šios sutartys: su ieškove UAB „Autobanga” 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudarytos sutartys Nr. 3K-19-303, Nr. 3K-19-295, Nr. 3K-19-305 dėl valstybės materialiojo turto nuomos (patalpų, skirtų registruoto prekės ženklo transporto priemonių nuomos paslaugų biurui įrengti ir eksploatuoti); 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. ir 2019 m. spalio mėn. sutartys dėl transporto priemonių stovėjimo; su ieškove UAB „BMS Technologijos” 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudarytos sutartys Nr. 3K-19-299, Nr. 3K-19-293, Nr. 3K-19-308 dėl valstybės materialiojo turto nuomos; 2019  m. rugsėjo 13 d. sutartis Nr. 3K-19-353, 2019 m. lapkričio 1 d. sutartis Nr. 3K-19-410, 2019  m.  spalio 31 d. sutartis Nr. 3K-19-385 dėl transporto priemonių stovėjimo; su ieškove UAB „Panek” buvo sutarytos 2019 m. rugsėjo 12 d. sutartys Nr. 3K-19-322, Nr. 3K-19-323, Nr. 3K- 19- 324 dėl valstybės materialiojo turto nuomos; 2019 m. spalio 11 d. sutartis Nr. 3K-19-341, 2019  m.  gruodžio 16 d. sutartis Nr. 3K-19-441, 2019 m. gruodžio 18 d. sutartis Nr. 3K-19-447 dėl transporto priemonių stovėjimo.

17.       Tarp šalių buvo sudaryti šie susitarimai dėl sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu: 2020  m.  balandžio 17 d. susitarimas dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-19-305, Nr. 3K-19-303, Nr. 3K-19-295 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Autobanga“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Palangos, Vilniaus ir Kauno filialų; 2020  m.  balandžio  16 d. susitarimas dėl 2019 m. spalio 29 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-362 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Autobanga“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo; 2020 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-358 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Autobanga“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo; 2020 m. balandžio 23 d. susitarimas dėl 2019  m. gruodžio 6 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-421 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Autobanga“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialo; susitarimas dėl 2019  m.  rugpjūčio 14 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-19-293 (2020  m.  balandžio  14  d.), Nr. 3K-19-299 (2020 m. balandžio 10 d.), Nr. 3K-19-308 (2020  m.  balandžio 16 d.) vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „BMS Technologija“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Kauno, Vilniaus ir Palangos filialų; 2020 m. balandžio 16 d. susitarimas dėl 2019 m. spalio 31 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-385 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „BMS Technologija“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo; 2020  m. balandžio 17 d. susitarimas dėl  2019 m. rugsėjo 13 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-353 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „BMS Technologija“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo; 2020  m. balandžio 28 d. susitarimas dėl 2019 m. lapkričio 1 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-410 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „BMS Technologija“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialo; 2020 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3K-19-322, Nr. 3K-19-323, Nr. 3K-19-324 vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Panek“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus, Kauno ir Palangos filialų; 2020 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl 2019  m. spalio 11 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-341 tarp UAB „Panek“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Vilniaus filialo; susitarimas dėl 2019  m.  gruodžio 16 d. transporto priemonių stovėjimo sutarties Nr. 3K-19-441 (2020  m.  balandžio  23 d.), Nr. 3K-19-447 (2020  m.  balandžio  16 d.) vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu tarp UAB „Panek“ ir VĮ Lietuvos oro uostų Kauno ir Palangos filialų.

18.       Atsakovė pranešė, kad 2020 m. gegužės 13 d. iš Vilniaus oro uosto įvyko pirmasis reguliarus skrydis, o grįžę reguliarieji skrydžiai reiškia ir tai, kad nuo 2020 m. gegužės 13 d. buvo pradėtas skaičiuoti 14 kalendorinių dienų laikotarpis, po kurio susitarimai nustos galioti. Taip pat pranešė, kad 2020 m. birželio 1 d. iš Kauno oro uosto įvyko pirmasis reguliarus skrydis, o grįžę reguliarieji skrydžiai reiškia ir tai, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. buvo pradėtas skaičiuoti 14 kalendorinių dienų laikotarpis, po kurio susitarimai nustos galioti. Be to, 2020 m. birželio 2 d. iš Palangos oro uosto įvyko pirmasis reguliarus skrydis, o grįžę reguliarieji skrydžiai reiškia ir tai, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. buvo pradėtas skaičiuoti 14 kalendorinių dienų laikotarpis, po kurio susitarimai nustos galioti.

19.       2020 m. birželio 14 d. UAB „Autobanga“, UAB „BMS Technologija“ ir UAB „Panek“ pranešimais informavo VĮ Lietuvos oro uostai dėl Nuomos sutarčių nutraukimo dėl užsitęsusių force majeure aplinkybių nuo 2020 m. liepos 15 d. 

20.       2020 m. liepos 21 d. – 2020 m. liepos 23 d. antstolė Brigita Palavinskienė konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovių nuomotos ir naudotos patalpos tuščios, išvalytos, parkingo vietos atlaisvintos ir nenaudojamos. Vienašališkas patalpų ir raktų perdavimo aktas ir raktai buvo išsiųsti VĮ Lietuvos oro uostų administracijai. 

21.       Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. el. laišku ieškovėms nurodė, kad nėra pašalinti pažeidimai, nurodyti pretenzijose, t. y. transporto priemonių nuomos veikla patalpose nėra atnaujinta, todėl nuomininko pareigų nevykdymas yra laikomas esminiu sutarčių pažeidimu ir Nuomos sutartys bei su Nuomos sutartimis susietos atitinkamos Stovėjimo sutartys yra laikomos nutrauktomis dėl nuomininko kaltės nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių (ne)egzistavimo

22.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad aplinkybės, tokios kaip COVID-19 pandemijos plitimas ir dėl pandemijos ekstremalios situacijos bei karantino paskelbimo Lietuvoje ir užsienio šalyse įvesti draudimai ir apribojimai keleiviams dėl reguliariųjų orlaivių reisų, keleivių srautų radikalus sumažėjimas, atsakovės įvestas draudimas patekti į nuomojamas patalpas sudaro pagrindą teigti, kad būtent šių aplinkybių visuma sutrikdė normalią bei įprastą ieškovių veiklą ir turi būti pripažįstama nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, už kurias ieškovės neatsako, jos neturėjo objektyvių galimybių tinkamai, laiku bei nuolat vykdyti veiklą išnuomotose patalpose bei įgijo teisę nutraukti sutartis apie tai pranešę atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovių argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23.       Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

24.       Tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021).

25.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija). Pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).

26.       Kaip minėta, tarp šalių buvo sudarytos sutartys dėl valstybės materialiojo turto nuomos ir sutartys dėl transporto priemonių stovėjimo (žr. šios nutarties 16 punktą). Pagal Nuomos sutarčių 7.6 punktą, nei viena iš šalių nėra atsakinga už savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymą dėl force majeure aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (CK 6.212 straipsnį ir kitas nuostatas). Šalis, kuri dėl force majeure aplinkybių negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, turi kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas raštu pranešti apie šias aplinkybes kitai šaliai. Jeigu nuomotojas raštu nenurodo kitaip, nuomininkas toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį tiek, kiek įmanoma, ir ieško alternatyvių būdų, kaip vykdyti savo įsipareigojimus, kuri vykdyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės netrukto. Jeigu nenugalimo jėgos (force majeure) aplinkybės trunka ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, bet kuri iš šalių turi teisę sutartį nutraukti įspėdama apie tai kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu praėjus šiam 30 kalendorinių dienų laikotarpiui nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės tęsiasi, sutartis nutraukiama ir pagal sutarties sąlygas šalys atleidžiamos nuo tolesnio sutarties vykdymo. Pagal Stovėjimo sutarties 5.1 punktą, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartis ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra prievolei vykdyti reikalingų prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Pagal 5.2 punktą, jeigu nenugalimos jėgos aplinkybė, dėl kurios neįmanoma vykdyti sutarties, yra laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas, atsižvelgiant į šios aplinkybės įtaką sutarties vykdymui. Pagal 5.4 punktą, jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pranešusi apie tai raštu.

27.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nutarė nuo 2020  m.  kovo  16  d. iki 2020 m. kovo 30 d. paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną (2, 6 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 264, 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 345, 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 398, 2020  m.  gegužės  6 d. nutarimu Nr. 451 ir 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 515 karantino trukmė buvo nustatyta iki 2020 m. birželio 16  d. Šalys sudarė Pakeitimų susitarimus, kuriais, atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, į jo trukmę, draudimus, į tai, kad karantino režimo metu nuomininkas negali vykdyti sutartyje numatytos veiklos, kurios vykdymui buvo išnuomotos patalpos, ir karantino režimo metu taikomi draudimai sąlygoja nuomininko klientų nebuvimą bei veiklos sutrikdymą ir kitaip turi įtakos nuomininko veiklai, siekdamos išsaugoti sutartį, susitarė dėl santykių šalių susitartu karantino laikotarpiu. Pakeitimų susitarimai šalims buvo taikomi nuo 2020  m.  kovo  16  d. (Pakeitimų susitarimų 1, 2 punktai) iki 2020 m. gegužės 28 d. (Vilniaus oro uoste), 2020 m. birželio 15 d. (Kauno oro uoste) ir 2020 m. birželio 16 d. (Palangos oro uoste). 2020  m. birželio 14 d. UAB „Autobanga“, UAB „BMS Technologija“ ir UAB „Panek“ pranešimais informavo VĮ Lietuvos oro uostai dėl Nuomos sutarčių nutraukimo nuo 2020 m. liepos 15 d. dėl force majeure aplinkybių („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-133, 1 t., b. l. 34-38, ieškinio priedai Nr. 61-63).

28.       Viena vertus, pritartina apeliančių argumentams, kad COVID-19 pandemijos plitimo, karantino paskelbimo ir įvestų draudimų bei ribojimų sudarant Nuomos sutartis ir Stovėjimo sutartis ieškovės negalėjo numatyti. Nuomos ir Stovėjimo sutartys buvo pasirašytos laikotarpiu nuo 2019  m.  rugpjūčio  14 d. – 2019 m. gruodžio 18 d., tačiau pirmasis COVID-19 atvejis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) duomenimis, Lietuvoje buvo nustatytas 2020 m. vasario 28 d. Be to, nėra pagrindo nesutikti su apeliančių teiginiais, kad jos negalėjo kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimo, įvestų draudimų ir apribojimų.

29.       Kita vertus, Pakeitimų susitarimų sudarymo metu, kuriais šalys apibrėžė savo santykius pandemijos metu, COVID-19 pandemija buvo prasidėjusi, karantinas buvo paskelbtas ir tolimesnis šių aplinkybių egzistavimas ir jų įtaka šalių sutartiniams santykiams galėjo būti numatyta. Šalys 2020  m.  balandžio  10 d. – 2020  m. balandžio 28 d. laikotarpiu sudarė Pakeitimų susitarimus, kurie yra neatskiriama Nuomos ir Stovėjimo sutarčių dalis (Pakeitimų susitarimų 12, 13 punktai) (žr. šios nutarties 17 punktą). Jais šalys susitarė, kad karantino laikotarpiu nuomos mokestis neturi būti mokamas ir mokestis už transporto priemonių stovėjimą netaikomas (Pakeitimų susitarimų 1, 2 punktai). Susitarė ir dėl nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo ir kitų lengvatų taikymo (Pakeitimų susitarimų 2, 3, 4, 9, 10 punktai). Taip pat susitarė, kad karantino laikotarpis laikomas pasibaigusiu praėjus 14 kalendorinių dienų po to, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos: panaikinami visi ar dalis ribojimų, numatytų nutarime/nutarimo pakeitimuose, atvykti/išvykti užsienio šalių piliečiams į/iš Lietuvos Respubliką oro transportu; panaikinami visi ar dalis ribojimų, numatytų nutarime/nutarimo pakeitimuose, išvykti/atvykti Lietuvos Respublikos piliečiams iš/į Lietuvos Respublikos oro transportu; vykdomi reguliarūs keleiviniai skrydžiai iš atitinkamo VĮ Lietuvos oro uostų filialo, kuriame yra pagal sutartį nuomojamas nuomos objektas (Pakeitimų susitarimų 4, 5 punktai). Šie Pakeitimų nutarimai buvo taikomi 14 dienų po reguliarių skrydžių pradžios, t. y. iki 2020  m.  gegužės  28 d. (Vilniaus oro uoste), 2020 m. birželio 15 d. (Kauno oro uoste) ir  2020  m.  birželio 16 d. (Palangos oro uoste).

30.       Įvertinusi Pakeitimų susitarimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys sureguliavo pandemijos įtaką sutarčių vykdymui, nustatė lengvatas, taikomas karantino metu ir po jo, susitarė dėl laikotarpio, kuriam bus taikomos lengvatos ir kada karantino laikotarpis, pagal susitarimą, bus laikomas baigtu, t. y., šalys aptarė sutarčių vykdymo ypatumus karantino laikotarpiu, galimas kilti pasekmes ir rizikas. Šalims sutartimis aptarus pandemijos COVID-19 įtaką jų sutartinių santykių vykdymui, nėra pagrindo daryti išvadai, jog vykdant sutartis COVID-19 situacija šalims buvo netikėta bei nurodyta aplinkybe remtis nutraukiant Nuomos ir Stovėjimo sutartis. Be to, Pakeitimų susitarimais šalys taip pat pareiškė, kad nei viena šalis neturi ir neturės kitai šaliai jokių reikalavimų, susijusių ar kylančių ir šiame susitarime aptarto sutarties vykdymo būdo bei kitų reikalavimų (įskaitant nuostolius ar patirtas išlaidas) dėl galiojusi draudimų bei su jais susijusių pasekmių (Pakeitimų susitarimų 10, 11 punktai). Taigi, nors sudarant Nuomos sutartis ir Stovėjimo sutartis ieškovės negalėjo numatyti COVID-19 pandemijos plitimo, įvestų draudimų, ribojimų, tačiau sudarydamos Pakeitimų susitarimus, juos įvertino ir aptarė galimas rizikas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė būtinų nenugalimos jėgos pripažinimo sąlygų, o būtent tai, kad aptartų aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima numatyti, taip pat tai, šalys nebuvo prisiėmusios aplinkybių prisėmimo rizikos. Priešingai, šalys, sudarydamos Pakeitimų susitarimus, numatė COVID-19 pandemijos, karantino, jo draudimų ir apribojimų galimą įtaką tolimesniems sutartiniams santykiams ir keleivių srautams oro uostuose.

31.       Net ir tuo atveju, jeigu būtų padaryta išvada, jog ieškovės negalėjo numatyti COVID-19 pandemijos plitimo, karantino paskelbimo ir įvestų draudimų bei ribojimų, remiantis apeliantės argumentais taip pat nebūtų pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės neįrodė ir objektyvių sąlygų, dėl kurių sutartys negalėjo būti vykdomos, egzistavimo.

32.       Pirma, ieškovių vykdoma lengvųjų automobilių trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos paslauga, kurią, šiuo atveju, jos teikė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nebuvo draudžiama, šią aplinkybę patvirtino ir neginčijo ieškovės.

33.       Antra, iš ieškovių su apeliaciniu skundu pateiktos Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacijos nors ir matomas atvykusių turistų 2020 m., kelionių, nakvynių skaičiaus ir išlaidų sumos sumažėjimas, tačiau 2020 m. atvykusių turistų skaičius, nors ir sumažėjęs, siekė 527 tūkst., o atvykusių turistų išlaidos sudarė 351,5 mln. Eur (2 t., b. l. 147). Taigi, nors turistų sumažėjo ir tai darė įtaką ieškovių oro uostuose vykdomai automobilių nuomos veiklai, tačiau turistų srautas, nors ir sumažėjęs, išliko, o ieškovių veikla oro uostuose uždrausta nebuvo.

34.       Trečia, byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog ir karantino laikotarpiu ieškovė gavo pajamas. Kaip jau buvo minėta, aktualiu bylai laikotarpiu karantinas buvo paskelbtas nuo 2020  m.  kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Pakeitimų susitarimai dėl karantino apribojimų šalims buvo taikomi nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. (Vilniaus oro uoste), 2020 m. birželio 15 d. (Kauno oro uoste) ir 2020 m. birželio 16 d. (Palangos oro uoste). Iš UAB „Autobanga“ automobilių nuomos biurų pajamų ir išlaidų suvestinės 2020 m. nustatyta, kad įmonė pelno Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose negavo 2020 m. balandžio – gegužės mėn. laikotarpiu, t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo, pagal Pakeitimų susitarimus, buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, o kitu laikotarpiu nors ir veikė nuostolingai, tačiau pajamas gavo. Iš UAB „BMS Technologija“ automobilių nuomos biurų pajamų ir išlaidų suvestinės 2020 m. nustatyta, kad pastaroji įmonė pajamų negavo Kauno oro uoste 2020 m. balandžio mėn., kurį buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, o visais kitais mėnesiais pajamas iš savo veiklos gavo. Iš UAB „Panek“ automobilių nuomos biurų pajamų ir išlaidų suvestinės 2020 m. nustatyta, kad įmonė Vilniaus ir Kauno oro uoste karantino laikotarpiu pajamų negavo tik 2020 m. balandžio mėn., kuriuo buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Nors ši įmonė Palangos oro uoste pajamų karantino laikotarpiu negavo, pažymėtina, kad vien ši aplinkybė nepatvirtina objektyvaus negalimumo vykdyti veiklą, kadangi UAB „Panek“ Palangos oro uoste pajamų negavo ir 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpiu, kuomet karantinas nebuvo paskelbtas, todėl karantino draudimai ir apribojimai negali būti laikomi kaip vienintelė pajamų negavimą lėmusi aplinkybė.

35.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 32-34 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 24-25 punktus), neturi pagrindo daryti išvados, jog egzistavo objektyvus neįmanomumas vykdyti sutartį, o vien ta aplinkybė, jog sumažėjo turistų skaičius, ieškovų pajamos, savaime neįrodo sutarties vykdymo objektyvų, ekonominį (praktinį) neįmanomumą, ar sutarties tikslo žlugimą, juo labiau kad šalys, pasirašydamos sutarties pakeitimus, aptarė COVID-19 pandemijos draudimų ir apribojimų įtaką sutartinių įsipareigojimų vykdymui bei galimas rizikas. Priešingas aiškinimas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, sudarytų prielaidas paneigti nenugalimos jėgos instituto taikymo išimtinumą bei atleisti šalis nuo prievolių vykdymo vien dėl tos priežasties, jog jų veiklos pajamos sumažėjo dėl rinkos pokyčių, nepalankių vykdomai veiklai. Tačiau minėta, jog pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis (žr. šios nutarties 25 punktą).

36.       Vertinant kitus ieškovių argumentus dėl force majeure aplinkybių (ne)egzistavimo pažymėtina, kad nors apeliantės pagrįstai nurodė, kad atsakovė įvedė apribojimą patekti į nuomojamas patalpas, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti force majeure aplinkybių egzistavimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ Lietuvos oro uostai 2020 m. kovo 27 d. informavo, kad 2020 m. kovo 27 d. 21 val. bus užrakintos Vilniaus daugiaaukštės aikštelės administracinės patalpos ir iki baigsis paskelbtas karantinas patalpos bus rakinamos. Taip pat informavo, kad buvo pakabintas skelbimas, kuriame nurodoma, jog dėl karantino autonuomų centras nedirba ir dėl automobilių nuomos paslaugų kreiptis nurodytais kontaktais („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-133, 1 t., b. l. 34-38, ieškinio priedas Nr. 32). Apeliančių teigimu, ieškovėms buvo eliminuota bet kokia galimybė vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose, siekiant uždirbti pajamų, tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirma, pažymėtina, kad patalpos užrakintos buvo 2020 m. kovo 27 d., t. y. tuomet, kai ieškovė Pasikeitimų susitarimų pagrindu jau buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovės apie Nuomos sutarčių nutraukimą dėl force majeure aplinkybių pranešė 2020 m. birželio 14 d. Pranešimo apie Nuomos sutarčių nutraukimo dieną Vilniaus oro uoste pareiga mokėti nuomos mokestį buvo atsinaujinusi 17 dienų. Taigi, net ir vertinant, kad Vilniaus oro uosto patalpų užrakinimas apsunkino ieškovių veiklą ir pajamų gavimą, pažymėtina ir tai, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą dieną pareiga mokėti nuomos mokestį buvo taikoma 17 dienų. Be to, Pakeitimų susitarimai numatė ir tai, kad nuomos mokesčio, apskaičiuoto už 2 pirmuosius mėnesius po karantino laikotarpio pabaigos, mokėjimas atidedamas 90 kalendorinių dienų, už atidėjimą neskaičiuojant delspinigių (Pakeitimų susitarimų 4), o mokesčio už transporto priemonių stovėjimą už 2 mėnesius po karantino pabaigos įkainis sumažinamas 50 proc. nuo numatytos sumos ir sąskaitų mokėjimo terminas atidedamas 90 kalendorinių dienų, atidėjimo laikotarpiu neskaičiuojant delspinigių (Pakeitimų susitarimų 3 punktas). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadai, kad prievolės vykdymas minėtu laikotarpiu nebuvo apsunkintas taip, kad būtų objektyviai neįmanoma vykdyti veiklos. Priešingai, ieškovėms buvo numatytas lengvatų taikymas tiek karantino laikotarpiu, tiek ir 2 mėnesius po šio laikotarpio pabaigos, atidedant nuomos mokesčio mokėjimą. Pažymėtina ir tai, kad užrakintos buvo tik Vilniaus oro uoste esančios patalpos, t. y. Kauno ir Palangos oro uostuose esančios patalpos rakinamos nebuvo. Antra, nors patalpos buvo rakinamos, patekimas į jas nebuvo draudžiamas. El. laiške nurodoma, kad patekimui į patalpas bus pagaminami raktai, o iki tol į patalpas galima patekti paskambinus nurodytu numeriu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta el. laiške, oro uoste buvo pakabintas plakatas nurodantis kontaktus, kuriais galima kreiptis dėl automobilių nuomos paslaugų. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad ieškovės turėjo galimybę savo veiklą vykdyti, ieškovių paslaugų teikimas nebuvo uždraustas ir apribotas taip, kad jų vykdymas tapo neįmanomas. Vien ta aplinkybė, kad kai kurios patalpos buvo rakinamos, nepaneigia kitų byloje nustatytų ir išdėstytų aplinkybių, patvirtinančių nenugalimos jėgos neegzistavimą, visumos (CPK 185 straipsnis).

37.       Ieškovės force majeure aplinkybių egzistavimą argumentavo ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad minėti duomenys nenugalimos jėgos aplinkybių neįrodo. Nustatyta, kad ieškovės į bylą pateikė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymas, kuriose nurodoma, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. – 2020 m. kovo 28 d. iki 2020  m. birželio 16 d. egzistavo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Vertinant pateiktas pažymas atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirma, prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduota nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013). Tokia pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Antra, iš pažymų turinio nustatyta, kad jose nenugalimos jėgos aplinkybės nustatytos formaliai vertinant ieškovių pateiktus duomenis, neanalizuojant konkrečios susidariusios situacijos ir šalių tarpusavio santykių („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-133, 1 t., b. l. 34-38, ieškinio priedai Nr. 91-99). Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų formalaus pobūdžio pažymos, kuriose išvados apie nenugalimos jėgos egzistavimą padarytos vertinant vien ieškovių pateiktus duomenis, negali būti laikomos paneigiančios kitų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarytos teismo išvados dėl nenugalimos jėgos aplinkybių neegzistavimo.

38.       Force majeure aplinkybių buvimas ieškovių taip pat yra grindžiamas liudytojo M. G. pozicija. Liudytojo M. G., t. y. VĮ Lietuvos oro uostai (duomenys neskelbtini), 2020   m.  gegužės 13 d. dokumente nurodyta, kad Pakeitimų susitarimai buvo sudaryti remiantis egzistuojančiomis force majeure aplinkybėmis. Nors tai, ieškovių vertinimu, yra oficiali atsakovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pozicija dėl force majeure aplinkybių egzistavimo, pažymėtina, kad, kaip minėta, faktų teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl nenugalimos jėgos pripažinimas atsakovės (duomenys neskelbtini) dokumente savaime neįrodo tokių aplinkybių egzistavimo ir nepaneigia kitų nustatytų aplinkybių, patvirtinančių force majeure nebuvimą.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog pirmosios instancijos nepažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių, bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo, todėl nepagrįstai nutraukė Nuomos sutartis 7.6 punkto pagrindu. Vien tai, kad apeliantės turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais (niekiniais)

40.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad su atsakove sudaryti Pakeitimo susitarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto įstatymo imperatyvioms 9 straipsnio, 15 straipsnio 6 ir 7 dalies normoms. Be to, ieškovių ir atsakovės pasirašytos Nuomos sutartys buvo sudarytos viešo konkurso būdu ir sutarties šalių laisvės principas susitarti dėl kitokių nuomos sutarties sąlygų ribojamas tiek viešosios teisės principo normų, tiek viešojo konkurso tikslų, todėl atsakovė privalėjo Nuomos sutartis nutraukti dėl nenugalimos jėgos ir skelbti naują viešąjį konkursą šioms negyvenamosioms patalpoms išnuomoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.  

41.       Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalimi).

42.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Teismas savo iniciatyva konstatuoja, kad sandoris yra niekinis, tik tada, kai šis yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-236/2020).

43.       Kaip jau buvo minėta, tarp šalių buvo sudaryti susitarimai dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu ir susitarimai dėl transporto priemonių stovėjimo sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu, kuriais šalys susitarė, kad karantino laikotarpiu nuomos mokestis nebus mokamas (žr. šios nutarties 17 punktą). Ieškovės apeliaciniame skunde prašė pripažinti negaliojančiais (niekiniais) ex officio ieškovių sudarytus Pakeitimų susitarimus su atsakove dėl Nuomos sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl šių Pakeitimų susitarimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

44.       Pirma, ieškovės ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti tarp šalių sudarytus susitarimus dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu ir susitarimus dėl transporto priemonių stovėjimo sutarčių vykdymo sąlygų karantino laikotarpiu prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. niekiniais ir negaliojančiais, o apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

45.       Antra, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remiantis vien apeliančių nurodytu subjektyviu situacijos vertinimu, neturi pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog Pakeitimų susitarimai akivaizdžiai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo 9 straipsnio, 15 straipsnio 6 ir 7 dalies normoms, viešosios teisės principų normoms ar viešojo konkurso tikslams ir kitoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020  m.  gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-881/2020). Taigi, ieškovėms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškus savarankiško reikalavimo pripažinti Pakeitimų susitarimus negaliojančiais bei nenustačius akivaizdaus Pakeitimų susitarimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti aptartų susitarimų negaliojimo klausimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

46.       Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodė argumentus dėl valstybės veiksmų kaip ieškovių atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo ir teisės CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu nutraukti Nuomos sutartis dėl Vyriausybės nutarimu pritaikytų draudimų. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nagrinėjamas ieškovių ar atsakovės civilinės atsakomybės klausimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog šalys ieškinyje ar priešieškinyje nesuformavo reikalavimų ir nenurodė aplinkybių dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Atsižvelgiant į tai, plačiau nepasisakytina dėl ieškovių nurodytų aplinkybių dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu (CPK 312 straipsnis).

47.       Ieškovės taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdomumo dėl esminio aplinkybių pasikeitimo, turėjo nutraukti Nuomos sutartis ir nustatyti sutarčių nutraukimo datą ir sąlygas pagal CK 6.204 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais taip pat nesutinka. Viena vertus, ieškinio ir priešieškinio pagrindas ar dalykas nebuvo susijęs su CK 6.204 straipsnyje numatytų sąlygų taikymu ar šio straipsnio numatomomis gynybos priemonėmis, todėl teisių gynybos būdas, numatytas CK 6.204 straipsnio 3 dalyje, šiuo atveju pagrįstai netaikytas. Antra, Nuomos sutartys jau yra nutrauktos nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad Nuomos sutarčių nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pateikė savo vertinimą dėl sutarties suvaržymo dėl esminių aplinkybių pasikeitimo, nenugalimos jėgos aplinkybių vertinimo kontekste, savaime nereiškia, jog turėjo būti sprendžiamas Nuomos sutarčių nutraukimo klausimas CK 6.204 straipsnio pagrindu.   

Dėl liudytojų (ne)kvietimo pagrįstumo

48.       Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad jos prašė teismo kviesti liudyti į teismo posėdį atsakovės darbuotojus, parengusius Pakeitimų susitarimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio prašymo. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

49.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsiliepimu į priešieškinį ieškovės prašė kviesti liudyti į teismo posėdį A. A., J. S., E. K., R. J., parengusius Pakeitimų susitarimų projektus ir vykdžiusius susirašinėjimą su ieškovėmis šiuo klausimu. Prašymas kviesti liudytojus buvo argumentuojamas tuo, kad byloje yra reikalinga išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis buvo pasirašyti Nuomos sutarčių Pakeitimų susitarimai, siekiant paneigti, kad susitarimai buvo pasirašyti laisva valia, derybų būdu, pateikus projektus. Taip pat yra reikalinga išsiaiškinti, ko buvo siekiama šiais Pakeitimų susitarimais (2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:15:20-2:16:50 min.). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad pasirašytų Pakeitimų susitarimų teisėtumas nekvestionuojamas, tad kviesti liudytojus tam, kad nustatyti su tuo susijusias faktines aplinkybes, nėra pagrindo, ir liudytojų galimi parodymai neturi sąsajumo su byloje reikšmingomis aplinkybėmis (2021 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:19:22-2:20:22 min.).

50.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pagrindo apklausti liudytojus nebuvimo. Ieškovės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusios savarankiško reikalavimo dėl Pakeitimų susitarimų pripažinimo negaliojančiais (žr. šios nutarties 45 punktą). Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl liudytojų apklausos, ieškovėms nepagrindus prašomų apklausti liudytojų sąsajumo su ginčo dalyku, todėl pagrįstai atsisakė kviesti liudyti ieškovių prašomus asmenis (CPK 180, 190 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas vienašališką valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių ir sutarčių dėl transporto priemonių stovėjimo nutraukimą neteisėtu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m.  spalio  24  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022  m.  birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš ieškovių atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama lydraštį dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikimo nurodė, kad už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 3 101,47 Eur sumą, pateikė apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

54.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

55.       Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020  m.  lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 077,53 Eur (1,3 koeficientas x 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, į tai, kad byloje nagrinėti klausimai nebuvo nauji ir išskirtinai sudėtingi teisės taikymo požiūriu, sprendžia, kad nėra išimtinio pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio. Todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme mažintina ir iš ieškovių atsakovės naudai priteisiama 2 077,53 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57.       Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių UAB „Autobanga“, juridinio asmens kodas 126230739, UAB „BMS Technologija“, juridinio asmens kodas 300138495, ir UAB „Panek“, juridinio asmens kodas 304445214, atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, naudai 2 077,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Žilvinas Terebeiza

Agnė Tikniūtė

Alma Urbanavičienė