Pranešėja R. Bartašienė                                                         Civilinė byla Nr. 2S-99-357/2013

Teisėja J. Sedalienė                                           Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06953-2012-0

      Procesinio sprendimo kategorija 129. 7.2.                                                                                      

(S)

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2013 m. sausio 25 d.

                                                             Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal pareiškėjo Z. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L. ir V. B. dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :                           

                                                       I. Ginčo esmė

P. Z. B. pateikė teismui skundą (1 – 4 b. l.), prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0159/12/00366 ir atidėti vykdymo veiksmus dėl Z. B., G. B., J. J. ir L. J. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad jo žmona serga, jai būtinas namų režimas, o antstoliui priverstinai iškeldinus, žmona bus išmesta į gatvę ir neturės galimybių pasveikti. Be to, antstolis neatkreipė dėmesio, kad yra iškeldinamas mažametis vaikas – anūkė L., todėl apie iškeldinimą antstolis turėjo pranešti ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki iškeldinimo.

                       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi (7 b. l.) pareiškėjo Z. B. prašymą tenkino – sustabdė vykdymo veiksmus – priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad LR CPK 510 str. 3 d. numato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų atlikimo, tačiau teismas, pripažinęs esant tai reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgęs į skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad iškeldinimas numatytas 2012-11-23 9.00 val., teismas manė, jog toks būtinumas yra. Ginčas kilo dėl antstolio vykdomo priverstinio iškeldinimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nesustabdžius vykdymo, iškeldinimas gali įvykti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. atskiruoju skundu (11–13 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 nutartį, pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, pareiškėjui Z. B. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. LR CPK 626 straipsnis numato privalomą vykdomosios bylos sustabdymą, o LR CPK 627 straipsnis – antstolio teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. LR CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, remiantis LR CPK 627 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas turėjo atmesti kaip nepagrįstus.

2. Antstolio 2012-11-22 Patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. AN033398, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo atidėti iki 2012-12-14, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta iki minėtos datos, kad teismo sprendimo vykdymas būtų tęsiamas laiku ir efektyviai.

3. Pareiškėjo veiksmai, siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, vertintini kaip trukdymas įvykdyti teismo sprendimą. Z. B. anūkės L. J. tariamu gyvenimu būste, iš kurio pareiškėjas turi būti iškeldintas, yra manipuliuojama kaip aplinkybe, neva, tai sudarančia kliūtį iškeldinti vykdomajame dokumente nurodytus asmenis. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, veikė nesąžiningai, pateikė melagingus duomenis teismui, taip trukdydamas įvykdyti teismo sprendimą. Todėl pareiškėjui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirtina bauda.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (17–21 b. l.) pareiškėjas Z. B. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-22 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žinodamas išankstinį neigiamą antstolio nusistatymą ir neobjektyvumą pareiškėjo atžvilgiu. Antstolis nesilaikė procesinių terminų, pranešdamas apie iškeldinimą, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė  priverstinio iškeldinimo datą. Be to, antstolis žinojo apie G. B. pablogėjusią sveikatos būklę, tačiau vis tiek ėmėsi veiksmų vykdymo procesui paspartinti. Šiaulių miesto apylinkės teismas nustatė, jog L. J. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas rėmėsi tik oficialiais gyventojų registro duomenimis, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Neteisėta ir nepagrįsta  Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus dėl Z. B., G. B., J. J. ir L. J. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-11-22 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus – priverstinį iškeldinimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio A. L. veiksmų ir įsiteisės procesinis dokumentas (7 b. l. ).

              Apeliantas antstolis A. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad antstolis ne privalėjo, o turėjo teisę sustabdyti vykdymo veiksmus, vadovaudamasis LR CPK 627 str. 5 punktu, kai suserga skolininkas ar jo šeimos narys, vykdant priverstinį iškeldinimą. Be to, antstolis A. L. 2012-11-22 Patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, pats atidėjo vykdymo veiksmus iki 2012-12-14, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Kreipdamasis į teismą pareiškėjas Z. B. pateikė teismui antstolio A. L. 2012-11-13 pranešimą dėl priverstinio iškeldinimo, kuriame nurodyta, jog 2012-11-23 9 val. bus vykdomas priverstinis iškeldinimas, ir pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad G. B. nuo 2012-11-20 iki 2012-11-26 yra nedarbinga, nes serga (5, 6 b. l.). LR CPK 627 straipsnio 5 punktas numato, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus kai yra iškeldinimo byla, jeigu skolininkas ar jo šeimos narys suserga – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška. Pareiškėjas nenurodė, kad antstolis A. L. būtų sustabdęs vykdomąją bylą, nepateikė antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis LR CPK 510 str. 3 dalimi, nurodydamas, kad yra būtinumas stabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad A. L. atskirajame skunde nurodė, jog 2012-11-22 Patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo Nr. AN033398, jis priverstinio vykdymo veiksmus atidėjo iki 2012-12-14, tačiau teismui šių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 510 str. 3 dalimi daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė priverstinį iškeldinimą ir  tam buvo pagrindas, numatytas LR CPK 627 str. 5 punkte (skolininkas ar jo šeimos narys serga).

Atskirajame skunde antstolis A. L. prašo pareiškėjui Z. B. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nurodė melagingus duomenis apie savo anūkės gyvenamąją vietą.  Pažymėtina, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes skundo padavimas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei neteisingų duomenų nurodymas, savaime dar nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  teismas

n u t a r i a :

Šiaulių miesto teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                          Rasa Bartašienė