Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13604-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,
dalyvaujant ieškovui L. S. ir atstovui adv.pad. P.Markevičiui,
atsakovo UAB „Consiliumoptimum“ atstovui adv. L.Didžiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S., R. S. ieškinį atsakovui UAB „Consiliumoptimum“ dėl tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimo į nuosavybę. Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovai L. S., R. S. ieškinyje nurodo, kad siekiant apsaugoti savo nuosavybę, sveikatą, todėl prašo teismą apriboti rūkalų, įskaitant tabako gaminių,vartojimometu susidarančių nuodingų dūmų patekimą į ieškovų nuosavybę, adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo valdomo sklypoteritorijos, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas L. S. nurodo, kad yra individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkas ir gyventojas. Atsakovas vykdo ūkinę - komercinę veiklą atsakovovaldomamesklype,esančiameadresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas, atsakovo darbuotojai, galimai ir atsakovo klientai, interesantai,vartoja rūkalus, įskaitant tabako gaminius pavėsinėje, esančioje už2,2mnuo ieškovės R. S. sklyporibosiruž3,20mnuoieškovo L. S. individualaus gyvenamojo namo. Žemės sklypoir namosavininkaigali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ieškiniu neprašo teismą uždrausti atsakovui vartoti tabako gaminius jo nuosavybėje, tačiau reikalauja, kad atsakovo sklype vartojamų tabako gaminių dūmai nesklistų ir nepatektų į ieškovo sklypą ir jame esantį būstą, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas reikalauja uždrausti tabako gaminių vartojimą atsakovo valdomame sklype, nes tai nėra tapatu ieškovų reikalavimui, kad atsakovo sklype vartojamų tabako gaminių dūmai nesklistų ir nepatektų į ieškovų sklypą ir būstą.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (HattonandOthers v. United Kingdom (GC), judgmentof 8 July 2003, no. 36022/97, § 96). Sprendime LópezOstra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (LópezOstra v. Spain, judgmentof 9 December 1994, Series A no. 303-C, § 51). Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Šios konstitucinės doktrinos kontekste konstatuotina, kad pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų. Todėl atsakovas akivaizdžiai yra tinkamas, nes kaip sklypo, iš kurio skleidžiami rūkalų dūmai patenka į ieškovų sklypą ir jame esantį būstą, valdytojas (nuomininkas) privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), įskaitant užtikrinimą, kad į ieškovų sklypą nepatektų rūkalų dūmai iš atsakovo valdomo sklypo. Ieškiniu ieškovas prašo teismą įpareigotiatsakovąUAB „Consiliumoptimum“ nutraukti iš atsakovo valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių ir kitų rūkalų dūmų patekimąį ieškovų L. S. namą ir R. S. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad, iškėlus bylą teisme, atsakovas pavėsinėje rūkymo procesą nutraukė, nerūko, rūkymo vietą įrengė kitoje sklypo vietoje, o atsakovo valdomame sklype atsirado užrašai, kuriuose yra draudimas rūkyti prie ieškovo sklypo ribos.
Atsakovas UAB „Consiliumoptimum“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nėra draudimo rūkyti privačioje valdoje, galimą pozityvų ieškovams sprendimą neįmanoma įvykdyti, nes rūkoma ir gatvėje, dūmai taip pat patenka į ieškovų valdą.
Ieškinys atmetamas.
Teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieškovų ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, kad sklindantys tabako rūkalų dūmai iš atsakovo sklype pavėsinės ir sklypo juntami ieškovų sklype, gyvenamojoje patalpoje. Ieškovo pateikti sklypų ir statinių planai, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotos aplinkybės rodo, kad ieškovai, vadovaudamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, kuris saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę, turi pagrindą kaip nuosavybės turėtojas ginti gyvenamąją aplinką nuo teršalų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad cigaretės degimo metu išsiskiria dūmai, kuriuose randama daugiau nei 4 tūkst. kenksmingų komponentų – įvairių dujų ir kietųjų medžiagų dalelių: akroleino, formaldehido, anglies monoksido, nikotino, kotinino, acetaldehido, fenolio, kalio cianido. Daugelis šių medžiagų toksiškai veikia kvėpavimo epitelį. Be viso pavojaus, kurį sukelia tabako gaminių vartojimas, gydytojas primena ir apie pasyvaus rūkymo keliamą žalą. Pasyvus rūkymas - tai kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru. Dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasyvus rūkymas didina švokštimo riziką, gali sukelti astmos priepuolius, alergijas, kosulio ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant bronchitą ir pneumoniją. Taip pat padidėja ūmaus ir lėtinio vidurinės ausies uždegimo rizika,taip pat gali atsirasti astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dažniau susergama lėtiniu sinusitu, alergijomis (šaltinis WorldHealthOrganization (WHO)).
Ieškovas nurodo, kad iškėlus bylą teisme, atsakovas perkėlė rūkymo vietą nuo ieškovo sklypo ribos ir gyvenamojo namo į kitą vietą. Tai rodo, kad atsakovas atsižvelgė į ieškovų ginamą teisę į sveiką gyvenamąją aplinką, nuosavybės – gyvenamosios patalpos gynim nuo teršalų. Teismas atkreipia dėmesį, kad techninėmis priemonėmis galima pašalinti įvairius degimo rezultate išsiskiriančius kenksmingus komponentus – tam naudojami gartraukiai, dūmų surinkėjai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovų reikalavimą neįmanoma įvykdyti. Gyvulininkystės ar paukštininkystės ūkiuose, suvirinimo cechuosegalima pašalinti išskiriamus kvapus, degimo metu atsiradusius produktus nuodingų medžiagų, dujų pavidale (formoje), tai šiuolaikinė pramonė yra pagaminusi įvairiausias tabako, kitų rūkalų dūmų produktų šalinančias priemones – kondicionierius,dūmtraukius, oro gaiviklius, ventiliatorius su valymo filtrais.Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad sprendimo nebūtų įmanomą įvykdyti. Ieškovas turi teisę ir pagrindą reikšti reikalavimus teisme atsakovui dėl teisinės apsaugos suteikimo ieškovų gyvenamajai aplinkai, saugantis nuo tabako ir kitų rūkymo gaminių skleidžiamų teršalų, turinčių neigiamo pobūdžio įtakos ieškovų sveikatai, teisei į sveiką gyvenamąją aplinką.
Atsakovo atsikirtimo argumentai atmetami. Ieškovas yra užfiksavęs vaizdo fiksavimo priemonėmis, kaip pavėsinėje, kuri yra šalia ieškovų sklypo ir gyvenamojo namo, pastoviai rūkoma. Be ieškovų parodymų, minėta faktinė aplinkybė konstatuota 2022 m. kovo 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurnurodyta, kad rūkoma ir gatvėje, kaip įrodymas atmetamas, nes atsitiktinis, pavienis atvejis nesukelia ieškovams pasekmių, kaip UAB „Consiliumoptimum“ dirbančių ir svečių nuolatinis rūkalų vartojimas, kurių dūmai patenka į ieškovų gyvenamąją aplinką. Pagal medicinos duomenis rūkalų išskiriami dūmai turi neigiamą įtaką dūmais kvėpuojančių asmenų sveikatai.Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, kaip pamatinės konstitucinės teisės, užtikrinimo svarba nuolat pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (pvz., 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (pvz., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių apsaugą, turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyrą (pvz., 2008 m. spalio 30 d. nutarimas).LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ginčo atveju atsakovo rūkalų dūmai pažeidžia ieškovų teisę į sveiką aplinką gyvenamosios vietos aplinką, į ieškovų nuosavybę patenka teršalai dūmų pavidalu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę, todėl ieškovas turi pagrindą ginti gyvenamojo sklypo ir namo (gyvenamąją) aplinką nuo teršalų.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. CK 4.39 str. 1 d. numato nuosavybės teisės apribojimą, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų arba teismo sprendimo, taip pat pažymėtina, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teises ir interesus. Vertinant ieškovo reikalavimą proporcingumo principo, pagal kurį įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, aspektu, atsakovas nepagrįstai disponuoja nuosavybės teise, ginasi nuosavybės teisę prieš teisėtus ieškovo reikalavimus –žalingas tabako dūmų ir kitų rūkalų poveikis aplinkiniams asmenimis yra medicinos mokslo įrodytas. Atsakovo elgesys neatitinka teisės aktų reikalavimus, nes LR CK 4.37 str. 1d. numato nuosavybės teisės turinį – nepažeidžiant kitų asmenų teisių savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teisės objektu. Atsakovas teigia, kad yra nuomininkas, tačiau tai netrukdo valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą, vykdyti ūkinę-komercinę veiklą išsinuomotoje nuosavybėje, kad nedarytų žalos ieškovų sveikatai skleidžiant į ieškovų nuosavybę dūmų pavidalu teršalus, vartojant rūkalus.
Teismas ieškinį atmeta, nes teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovas pakeitė rūkymo vietąatsakovo valdomame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl, kaip nurodo ieškovai, dūmai nepatenka į ieškovų gyvenamąją aplinką. Teismas negali nustatyti pareigos atsakovui, jeigu, iškėlus bylą teisme, atsakovas įvykdė ieškovų reikalavimus.
Dublike ieškovai L. S. ir R. S. tikslino ieškinio
reikalavimą, prašo teismą įpareigoti atsakovą UAB „Consiliumoptimum“ nutraukti atsakovo
valdomame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenatūraliai atsirandančių tabako gaminių
ir bet kokių deginamų daiktų (anglių, malkų ir pan.) dūmų patekimą į ieškovų L. S.
namą ir R. S. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nagrinėjo ieškinyje išdėstytą ieškininį reikalavimą. Dublikas yra pagal LR CPK 227 straipsnį paruošiamasis dokumentas – ieškovo atsiliepimas į atsakovo pareikštą atsiliepimą. Ieškiniai ir ieškinio patikslinimai reiškiami LR CPK 137 str., 141 str. nustatyta tvarka, o ne paruošiamųjų dokumentų procesinėje stadijoje ir forma.
Ieškinį atmetus, kai atsakovas geranoriškai įvykdė ieškovų reikalavimus, teismas, vadovaudamasis LR CPK 79 str., 88 str., 93 str. 4 d., 98 str., ieškovams iš atsakovo priteisia bylinėjimosi išlaidas – advokato pagalbos, žyminio mokesčio, faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas – iš viso 1413 eurų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš UAB „Consiliumoptimum“, j.a.k.300049915, 1413 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis