Teismingumo byla Nr. T-53/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06234-2025-3 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų V. P. ir M. S. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

              Pareiškėjai V. P. (toliau – ir Pareiškėja) ir M. S. (toliau – ir Pareiškėjas; abu kartu toliau vadinami – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS; CMS) Pareiškėjų atžvilgiu priimtą 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos“ (toliau – ir CMS 2025 m. vasario 13 d. sprendimas; Ginčijamas sprendimas) ir civilinės būklės aktuose apskaityti Pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą jos santuoką su M. P. ir įregistruoti Pareiškėjų V. P. ir M. S. užsienio valstybėje Sakartvele (nors skirtinguose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose valstybės pavadinimas nurodomas skirtingai (Sakartvelas, Gruzija (Sakartvelas), Gruzija), šioje nutartyje bus vartojamas Sakartvelo pavadinimas) 2023 m. lapkričio 2 d. įregistruotą jų santuoką.

              Pareiškėjai nurodo, kad jie yra užsieniečiai (Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietė, o Pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis). Pareiškėjai gyvena Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėn., čia studijavo, išmoko lietuvių kalbą bei šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie abu turi leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. 2023 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjai sudarė santuoką užsienio valstybėje Sakartvele. Pareiškėjai tai yra antra santuoka užsienio valstybėje. Pirma Pareiškėjos santuoka, kuri buvo sudaryta 2019 m. vasario 14 d. su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., buvo nutraukta užsienio valstybėje Ukrainoje 2022 m. rugpjūčio 15 d. Zaporožės (Ukraina) teismo sprendimu. Tačiau, kaip nurodoma pareiškime, nurodyti duomenys apie pasikeitusią civilinę būklę iki šiol nėra įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tokia situacija Pareiškėjams sukelia praktinių sunkumų šeimyniniame gyvenime (pvz., kreipiantis į bankus dėl būsto paskolos, bankai atsisako jiems išduoti paskolą kaip sutuoktiniams, solidariai atsakingiems už paskolos grąžinimą. Gyventojų registre Pareiškėjai nėra nurodyti kaip sutuoktiniai, o tebėra nurodyti: Pareiškėjas kaip nesusituokęs, o Pareiškėja – kaip dar sudariusi ankstesnę, faktiškai jau panaikintą santuoką. Taip pat Pareiškėja yra priversta naudotis savo senąja pavarde).

              Pareiškime aptariamos faktinės aplinkybės, susijusios su Pareiškėjų susirašinėjimu su įvairiomis valstybės institucijomis, siekiant, kad minėti duomenys apie pasikeitusią civilinę būklę (užsienio valstybėje nutraukta santuoka bei nauja užsienyje sudaryta santuoka) būtų įtraukti į apskaitą Lietuvoje (be kita ko, Pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS ir šios institucijos atsakymas; Pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. kreipimasis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. raštas, kuriuo Pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymas buvo persiųstas valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui; VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. raštas Migracijos departamentui ir Pareiškėjai; Pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. raštas Migracijos departamentui; Migracijos departamento 2024 m. birželio 3 d. raštas VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui; VĮ Registrų centras 2024 m. liepos 3 d. raštas Migracijos departamentui; Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. raštas Pareiškėjams).

              Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. raštu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK) dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. rašto panaikinimo. LAGK, išnagrinėjusi ginčą, 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Pareiškėjų skundą atmetė ir nurodė, kad duomenis apie Pareiškėjų šeimyninės padėties pasikeitimą (t. y. apie Pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką ir kitoje užsienio valstybėje Sakartvele jos sudarytą naują santuoką su Pareiškėju) turi į valstybinius registrus (Užsieniečių registrą ir Gyventojų registrą) pateikti (įvesti) ne Migracijos departamentas, ne VĮ Registrų centras, o, visų pirma, civilinės metrikacijos įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu ir susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, bei nurodė Pareiškėjams kreiptis į savivaldybės CMS.

               Pareiškėjai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti LAGK 2024 m. liepos 26 d. sprendimą, taip pat panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. raštą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI2-14780-816/2024, 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu Pareiškėjų skundą atmetė. Teismas, įvertinęs su nagrinėjama byla susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Pareiškėjų prašymą apskaityti Lietuvoje Ukrainoje nutrauktą santuoką, taip pat naujos santuokos sudarymą Sakartvele, yra kompetentingas išspręsti CMS. Minėtas Regionų administracinio teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d.

              Įsiteisėjus anksčiau minėtam Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimui, Pareiškėjai 2025 m. sausio 27 d. raštu kreipėsi į CMS. CMS 2025 m. vasario 13 d. sprendimu (raštu) nurodė, kad Pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes CMS neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą Pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą Pareiškėjų užsienio valstybėje Sakartvele 2023 m. lapkričio 2 d. įregistruotą santuoką. CMS sprendime nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, civilinės metrikacijos įstaiga gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų, civilinės būklės aktus, sudarytus užsienio valstybėje. Minėtame sprendime taip pat akcentuota, kad Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968, 42 punktas numato, jog Migracijos departamentas yra Užsieniečių registro tvarkytojas.

                Taigi, kaip, be kita ko, pažymi Pareiškėjai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS iš esmės ignoravo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatytas aplinkybes. Minėtas Regionų administracinio teismo sprendimas priimtas, be kita ko,  pasisakant dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, kuriuos Ginčijamame sprendime dėsto ir CMS, taikymo. Taip Pareiškėjai buvo grąžinti į padėtį, kurioje jie buvo 2024 m. pradžioje, t. y. tuo metu, kai ir prasidėjo kelių valstybės institucijų „atsirašinėjimai“ ir kiekvienos jų skirtingas aiškinimas dėl savo kompetencijos ribų, taip sukuriant įspūdį, kad Lietuvoje nėra veikiančios institucijos, kuri galėtų išspręsti Pareiškėjams aktualius klausimus.

                 Pareiškėjų teigimu, CMS 2025 m. vasario 13 d. sprendimas yra nesuderinamas su protingumo, teisingumo, sąžiningumo, gero administravimo principais, bei pamatine nuostata, kad valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms ir nepažeisti konstitucinių žmogaus teisių (be kita ko, į santuoką, į pavardės pasikeitimą, pan.).

              Pareiškėjai pareiškimą, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 7 punkte, 514–516 straipsniuose, 809 straipsnio 2, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 3, 4 punktuose, 2.19 straipsnyje, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, 25 straipsnio 6 dalyje, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 1, 2, 3.1. punktuose, VII, X skyriuose įtvirtintomis teisės normomis.

            Kaip pažymi Pareiškėjai, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu, apskaityti Lietuvoje Pareiškėjos nutrauktą santuoką, taip pat naujos Pareiškėjų santuokos sudarymą, yra kompetentingas CMS. Tuo tarpu, Pareiškėjų teigimu, CMS anksčiau minėtą teismo sprendimą nepagrįstai ignoruoja, Ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodydamas, kad Regionų administracinis teismas neįpareigojo CMS apskaityti Pareiškėjų civilinės būklės aktų. Pareiškėjai pažymi, kad teismo procesinis sprendimas turi būti skaitomas kaip vientisas aktas, t. y. ne tik šio dokumento rezoliucinė dalis, bet ir motyvai.

             Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nurodytos bylos rūšinio teismingumo klausimą.

              Teismas pažymi, kad jam kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo. Nagrinėjamos bylos esmė sudaro pagrindą manyti, jog byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai. Byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo vertinimu, taip pat ir su šių veiksmų teisiniais padariniais; byloje spręstinas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS kompetencijos klausimas.  

        Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).  

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo) pagrindas.

             Pareiškėjai pareiškimu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS 2025 m. vasario 13 d. sprendimą ir civilinės būklės aktuose apskaityti Pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą jos santuoką su M. P. ir įregistruoti Pareiškėjų užsienio valstybėje Sakartvele 2023 m. lapkričio 2 d. įregistruotą jų santuoką.

            Iš pareiškimo turinio, prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 9 d. raštu „Dėl prašymo pakeisti užsieniečių šeiminės padėties duomenis“, atsakydamas į Pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą, be kita ko, nurodė, kad prašymas dėl Pareiškėjos santuokos nutraukimo ir Pareiškėjų naujos santuokos sudarymas nėra susijęs su Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslu, t. y. jų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje. Kaip nurodyta minėtame Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. rašte, Pareiškėjų prašymą turi nagrinėti ir duomenis apie santuokos nutraukimą bei naujos santuokos sudarymą į Gyventojų registrą įvesti VĮ Registrų centras, o ne Migracijos departamentas. Migracijos departamentas dėl duomenų keitimo ir įvedimo Pareiškėjams pasiūlė kreiptis į VĮ Registrų centrą.

                Pareiškėjai kreipėsi į LAGK, patikslintu skundu prašydami panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. raštą bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą Užsieniečių registre panaikinti duomenis apie Pareiškėjos nutrauktą santuoką ir įtraukti naujus Pareiškėjų asmens duomenis apie jų abiejų šeimyninę padėtį, t. y. sudarytą santuoką.

                LAGK 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Pareiškėjų patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime LAGK, be kita ko, nurodė, kad iš (nurodyto) teisinio reglamentavimo matyti, kad civilinės metrikacijos įstaigai įtraukus į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą, o taip pat ir naujai sudarytą santuoką, tokius duomenis minėta įstaiga pateikia VĮ Registrų centrui ir šie duomenys įrašomi į Gyventojų registrą, ko ginčo atveju ir siekia Pareiškėjai. LAGK išaiškino Pareiškėjams, kad jie turėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme bei jį detalizuojančiose Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

                Pareiškėjai kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti LAGK 2024 m. liepos 26 d. sprendimą, Migracijos departamento 2024 m. liepos 9 d. raštą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjų 2024 m. balandžio 19 d. prašymą. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Pareiškėjų skundą atsakovui Migracijos departamentui, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (CMS) ir VĮ Registrų centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu Pareiškėjų skundą atmetė (administracinė byla Nr. eI2-14780-816/2024).

                Teismas, įvertinęs atitinkamą teisinį reglamentavimą, Pareiškėjos prašymą apskaityti Lietuvoje Ukrainoje nutrauktą santuoką, taip pat naujos santuokos sudarymą Sakartvele, padarė išvadą, kad LAGK pagrįstai sprendė, kad šį Pareiškėjų prašymą yra kompetentingas išnagrinėti CMS. Kaip pažymėjo teismas, ši LAGK išvada negali būti laikoma nepagrįsta vien dėl Pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens subjektyvaus teisės aktų aiškinimo ir vertinimo. Kaip nurodė teismas, Pareiškėjų skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė taisyti Užsieniečių registro duomenis apie Pareiškėjų šeiminę padėtį, yra atmestini kaip nepagrįsti.

                Minėtas Regionų administracinio teismo sprendimas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo skundžiamas.

                Kaip matyti iš pareiškimo turinio, prie jo pridėtų dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS Ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, civilinės metrikacijos įstaigos neįtraukia į apskaitą užsienio valstybių piliečių santuokų bei santuokų, sudarytų užsienio valstybėse, nutraukimų. Taip pat, kaip pažymima minėtame sprendime, civilinės metrikacijos įstaigos netvarko užsienio valstybių piliečių duomenų Užsieniečių registre. Užsienio piliečių bendrųjų duomenų tvarkymo nuostatos reglamentuojamos Užsieniečių registro nuostatuose. Pagal šių Nuostatų 42 punktą, Migracijos departamentas yra Užsieniečių registro tvarkytojas.

                Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-14780-816/2024 padarė išvadą, kad Pareiškėjų prašymą yra kompetentingas išnagrinėti CMS. Tačiau, kaip pažymima Ginčijamame sprendime, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, civilinės metrikacijos įstaiga gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų, civilinės būklės aktus, sudarytus užsienio valstybėje. Ginčijamame sprendime taip pat pažymima, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu neįpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS apskaityti Pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS neginčijo šio sprendimo apeliacine tvarka.

                Iš byloje esančių byloje dalyvaujančių asmenų (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Migracijos departamento, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) atsiliepimų į pareiškimą, kitų byloje esančių dokumentų ir duomenų, matyti, kad skirtingos institucijos skirtingai aiškina, kuri jų yra kompetentinga spręsti Pareiškėjams aktualius klausimus.

                Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą Pareiškėjų, kurie yra užsienio valstybės piliečiai, civilinės būklės aktų; ir prašo Pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

                Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad teisinis reguliavimas dėl užsieniečių šeiminės padėties ir jos pasikeitimo registravimo yra suprantamas nevienareikšmiškai; jau kelis metus buvo organizuojami tarpinstituciniai susitikimai su Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu, sprendžiant šį klausimą. Teisinis reguliavimas atskleidžia, kokių asmenų užsienio valstybėje sudarytus ar įregistruotus civilinės būklės aktus civilinės metrikacijos įstaigos apskaito ir kokie šios apskaitos tikslai – civilinės metrikacijos įstaigos neapskaito užsieniečių užsienio valstybėje sudarytų ar įregistruotų civilinės būklės aktų (nebent tie civilinės būklės aktai susiję su Lietuvos piliečiais). Kaip pažymima Teisingumo ministerijos atsiliepime, išlieka nepakankamas aiškumas dėl užsieniečių šeiminės padėties duomenų tvarkymo; dėl šios priežasties tarpinstituciniu lygmeniu buvo priimtas laikinas susitarimas – kol Vidaus reikalų ministerija apsvarstys klausimą dėl teisinio reguliavimo, susijusio su užsieniečių šeiminės padėties duomenų tvarkymu, keitimo poreikio, Migracijos departamentas keis užsieniečių šeiminės padėties duomenis. Šiai dienai pokyčių teisiniame reguliavime nėra, todėl tokius duomenis turi tvarkyti Migracijos departamentas.

                Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad šis departamentas tikslina užsieniečių duomenis Užsieniečių registro nuostatų 54 punkte nustatytu atveju, arba tuo atveju, kai šie duomenys yra reikalingi užsieniečių teisinės padėties klausimui spręsti. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog Migracijos departamentas neturi pareigos taisyti Pareiškėjų šeiminės padėties Užsieniečių registre, todėl prašo Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

                VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad vertinant teisinį reglamentavimą, manytina, jog teisės aktai Migracijos departamentui, kaip Užsieniečių registro tvarkytojui, nustato pareigą Užsieniečių registre įrašyti duomenis apie šio registro objektų – užsieniečių bendruosius duomenis, tarp jų, ir šeiminę padėtį. Be to, teisės aktai taip pat numato ir Migracijos departamento pareigą teikti duomenis Gyventojų registrui apie pasikeitusius Užsieniečių registro objektų duomenis. VĮ Registrų centras prašo teismo sprendimą aptariamojoje byloje priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

                Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad ji negali kištis į kitų institucijų kompetenciją ir nurodinėti, kas turėtų atlikti Pareiškėjų reikalaujamus veiksmus. Tačiau, reaguodama į kitų proceso dalyvių atsikirtimus, Vidaus reikalų ministerija teigia, jog tokios pareigos Migracijos departamentas neturi. Kartu Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad Pareiškėjų prašymai sprendžiami ne iš esmės, o tik dėl kompetencijos; ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams, sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą šios kolegijos kompetenciją, nevertina byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateikiamų argumentų, kuri institucija yra kompetentinga atlikti Pareiškėjų prašomus veiksmus, t. y. apskaityti Pareiškėjos užsienio valstybėje nutrauktą santuoką ir įregistruoti Pareiškėjų užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, taip pat to, kuriame registre minėti duomenys, visų pirma, turi būti įrašyti. Šiuo aspektu pastebėtina, kad, be kita ko, dėl atitinkamų institucijų kompetencijos buvo pasisakyta Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-14780-816/2024. Minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.

                Pareiškėjai skundžia anksčiau minėtą CMS 2025 m. vasario 13 d. sprendimą, taip pat prašo civilinės būklės aktuose apskaityti Pareiškėjos užsienio valstybėje nutrauktą santuoką ir įregistruoti Pareiškėjų užsienio valstybėje įregistruotą jų santuoką.

                Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

                Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, ex lege (pagal įstatymą) įtvirtintą atsisakymų įregistruoti civilinės būklės aktą apskundimo tvarką, nusprendžia, kad aptariamosios bylos atveju dominuoja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, CPK 442 straipsnio 7 punktas, 514 straipsnio 1 dalis).

                Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.    

Grąžinti bylą pagal pareiškėjų V. P. ir M. S. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vilniaus miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.