Civilinė byla Nr. e2-554-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00256-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1879-933/2021 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MPP“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Armaglas“, S. R., Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: i) atnaujinti ieškinio padavimo terminą, jeigu terminas praleistas; ii) pripažintini negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) LUAB „Armaglas“ ir UAB „MPP“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašytą prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2015/01 ir šios sutarties pagrindu 2015 m. rugsėjo 30 d. išrašytą (pateiktą apmokėjimui) PVM sąskaitą faktūrą Nr. MPP00571; iii) priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Armaglas“ iš atsakovės UAB „MPP“ 181 500 Eur, o atsakovei UAB „MPP“ iš trečiojo asmens LUAB „Armaglas“ priteisti 2015 m. rugsėjo 18 d. sutartimi parduotos kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą „INEO“ (2 vienetus); iv) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo teigimu, už finansinius nusikaltimus teistas trečiasis asmuo S. R., būdamas faktinis atsakovės UAB „MPP“ ir trečiojo asmens UAB „Armaglas“ vadovas, sukūrė ir įgyvendino planą dėl 78 500 Eur paramos verslo kūrimui bei plėtrai gavimo, taip pat 31 500 Eur PVM, kurie būtų pervesti UAB „MPP“ už Europos Sąjungoje nesertifikuotos ir neveikiančios įrangos įsigijimą, susigražinimo. Šio plano įgyvendinimui S. R. kito asmens (E. M.) vardu įregistravo UAB „Armaglas“; UAB „Armaglas“ 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) dėl paramos suteikimo verslo kūrimui ir plėtrai; UAB „Armaglas“ su UAB „MPP“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašė ginčijamą prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „MPP“ įsipareigojo iki 2015 m. spalio 10 d. pristatyti, sumontuoti, paleisti ir apmokyti UAB „Armaglas“ personalą gaminti kompozicinę armatūrą su technologine linija „INEO“; UAB „MPP“ 2015 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „Armaglas“ sumokėjo jai 181 500 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Armaglas“ pateikė NMA mokėjimo prašymą, kuriame deklaruotas gamybinės–technologinės linijos įsigijimas iš UAB „MPP“; 2015 m. gruodžio 22 d. NMA išmokėjo UAB „Armaglas“ 78 500 Eur paramą. Tačiau NMA, atlikusi patikrinimą bei nustačiusi, kad UAB „Armaglas“ veiklos nevykdo, o jos įsigyta įranga yra neveikianti, 2017 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Armaglas“ išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo.
3. Ieškovo vertinimu, ieškiniu ginčijamas sandoris prieštaravo UAB „Armaglas“ veiklos tikslams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnis), įstatymo imperatyvui (CK 1.80 straipsnis) ir privedė ją prie bankroto, juolab kad atsakovė UAB „MPP“ neveikiančią įrangą trečiajam asmeniui UAB „Armaglas“ pardavė 6 kartus brangiau, nei tokia pati nauja veikianti įranga faktiškai kainuoja (CK 6.66 straipsnis), dėl šio sandorio trečiasis asmuo negali atsiskaityti su savo kreditoriais, be kita ko, ir su ieškovu, kurio 71 701,34 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas jos bankroto byloje.
4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „MPP“ 181 500 Eur vertės turtą. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovės UAB „MPP“ nesąžiningumas yra preziumuojamas, ji turimą turtą gali perleisti susijusioms bendrovėms – UAB „AR Maistas“, UAB „TORTELA“ ir kt., jos finansinė padėtis prastėja ir tai įrodo bendrovės darbuotojų prastovos, valstybės institucijų teikiama finansinė pagalba. Ieškovo nuomone, būtina apsaugoti ir viešąjį interesą, nes skolininkė LUAB „Armaglas“ yra bankrutavusi, didžiausia jos kreditorė NMA turi net 86 575,16 Eur finansinį reikalavimą, be to, tarp UAB „Armaglas“ kreditorių yra ir kitos valstybės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo D. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja. Ieškinys neturi formos ar turinio trūkumų, todėl gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Kita vertus, antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, neįrodyta. Priešingai nei prašyme nurodė ieškovas, atsakovės nesąžiningumas gali būti preziumuojamas konkretaus sandorio ginčijimo kontekste (CK 6.67 straipsnis), tačiau ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Vien tik ieškovo abejonių, kad turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nepakanka atsakovės procesiniam nesąžiningumui konstatuoti.
7. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „MPP“ balansą už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį, nustatė, kad atsakovė turi tiek ilgalaikio materialaus (22 647 Eur), tiek kito ilgalaikio turto (97 990 Eur), taip pat trumpalaikio turto (114 059 Eur), o ieškovas teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių spęsti apie tokius atsakovės UAB „MPP“ veiksmus, kuriais būtų siekiama perleisti turimą turtą ir taip išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Prašyme nurodytos aplinkybės, kad Užimtumo tarnyba subsidijuoja atsakovės veiklą, kad VMI atsakovę įtraukė į sąrašą bendrovių, kurioms taikomos mokestinės pagalbos priemonės, kad VSDFV atidėjo jai 8 680,29 Eur mokestinės prievolės mokėjimą fondo biudžetui, nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Aptariamą situaciją, tikėtina, sąlygojo šalyje paskelbtas karantinas.
8. Teismas, patikrinęs viešai prieinamus VSDFV duomenis, taip pat nustatė, kad atsakovė 2021 m. kovo 10 d. turėjo 22 darbuotojus, o jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumažėjo iki 7 579,29 Eur. Taigi, atsakovė mažina mokestines nepriemokas, darbuotojų neatleidžia, o duomenų apie tai, kad atsakovė piktybiškai siekia pakenkti LUAB „Armaglas“ interesams, ieškovas nepateikė. Teismas pažymėjo, jog didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas pagrindas turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti. Siekis teisėtai bei sąžiningai pasinaudoti nemokumo procedūra taip pat negali būti laikomas juridinio asmens nesąžiningumu.
9. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje jis siekia apsaugoti viešąjį interesą, o tai savaime pateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nurodė, kad ieškovo tikslas nėra viešųjų interesų gynyba, nes ieškovas ieškiniu siekia kuo didesnio savo finansinio reikalavimo LUAB „Armaglas“ bankroto byloje patenkinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra vyraujančio viešojo intereso, nors būtent toks interesas dominuoja visose bankroto bylose. Šiuo atveju valstybės institucijų finansiniai reikalavimai LUAB „Armaglas“ bankroto byloje sudaro 89 084,87 Eur (antrosios eilės kreditorių reikalavimai) ir bus tenkinami pirmiau už privačius interesus, kurie sudaro 77 698,58 Eur (trečiosios eilės kreditorių reikalavimai).
10.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. e2-458-330/2019, e2-614-450/2019, e2-613-464/2019, e2-611-464/2019, e2-83-370/2020, kuriose faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Šiose nutartyse nėra nei vieno žodžio apie bankrutuojančias įmones, viešąjį interesą, todėl jos neturi precedento galios.
10.3. Paties Vilniaus apygardos teismo praktika yra nenuosekli. Šis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1761-933/2019 yra konstatavęs, kad 15 498,71 Eur suma yra didelė ir perkėlęs atsakovui pareigą paneigti jos reikšmę, tačiau toks išaiškinimas buvo ignoruotas šioje byloje.
10.4. Ieškovas neturi galimybės surinkti žvalgybinės informacijos ir pateikti teismui įrodymus, kad atsakovė planuoja (tariasi) visą turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl atsakovės nesąžiningumas neturi būti pernelyg sureikšminamas, juolab kad išaiškėjus naujoms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos arba panaikintos. Šiuo atveju svarbu, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti 181 500 Eur.
10.5. Teismas susipažino su UAB „MPP“ finansiniais duomenimis, tačiau įvertino tik įmonės balanse nurodytas 3 eilutes. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 28 960 Eur, o tai yra mažiau nei 16 procentų nuo ieškinio sumos. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo 158 481 Eur įsipareigojimų, o tai reiškia, kad realizavus atsakovės visą turtą ir sumokėjus skolas, atsakovei liktų tik 110 679 Eur, t. y. mažiau nei 61 procentas ieškinio sumos.
10.6. UAB „MPP“ 2018–2019 m. patyrė 8 519 Eur nuostolių, todėl jos veikla yra ekonomiškai nenaudinga. Atsakovė nesukuria pelno ir materialus ilgalaikis turtas sudaro tik 22 647 Eur, kai nematerialus turtas, kurio reali vertė dažniausiai yra mažareikšmė, sudarė 97 990 Eur. Tai kelia abejonių dėl atsakovės mokumo.
10.7. Ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu atsakovės įsipareigojimas kreditoriams siektų 339 981 Eur, o turtas sudarytų ne daugiau kaip 300 000 Eur, t. y. atsakovė būtų faktiškai bankrutuojanti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant išsaugoti atsakovės turtą, kol jis neperleistas tretiesiems asmenims.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovės UAB „MPP“ 2019 m. finansiniai rodikliai negali atspindėti jos esamos finansinės situacijos, be to, šie duomenys rodo, kad ieškinio reikalavimas yra tik nežymiai mažesnis, nei visas atsakovės turimas turtas.
11.2. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo NMA nėra ikiteisminio tyrimo institucija ar pareigūnai, kurie turėtų galimybę surinkti duomenis, pagrindžiančius atsakovės ketinimus perleisti turimą turtą ir taip išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje pateikta pakankamai argumentų, kurie įrodo atsakovės (jos vadovų) nesąžiningumą.
11.3. Ieškovas rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-328-425/2020, kurioje E. M. yra paliudijęs, kad faktiniu LUAB „Armaglas“ vadovu buvo atsakovės vadovas S. R. Be to, minėta nutartimi iš esmės atnaujintas LUAB „Armaglas“ tyčinio bankroto klausimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios nutarties nepagrįstai neįvertino kaip leidžiančios nustatyti atsakovės siekį ateityje nuslėpti turtą, nors atsakovė jau yra anksčiau atlikusi veiksmus, kuriais siekė suklaidinti trečiąjį asmenį kaip paramos lėšas administruojančią instituciją.
11.4. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
11.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas realiai vadovavo ir LUAB „Armaglas“, kuri veiklos pagal trečiojo asmens finansuotą projektą taip ir nepradėjo vykdyti, galimai įsigijo investicijas (gamybos liniją) už ženkliai didesnę nei rinkos kainą, taip pat į tai, kad atsakovo vadovas nevykdė teismo nutarties ir teismui neperdavė dokumentų dėl investicijų kilmės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų priėmimo
12. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė atsakovės UAB ,,MPP“ finansinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o 2021 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-132-425/2021, kuria LUAB „Armaglas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Nors apeliantas atskirajame skunde suformulavo prašymą pridėti prie bylos medžiagos su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus, tačiau tokio prašymo iš esmės nemotyvavo, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui. Sprendžiant pagal dokumentų sudarymo datą, tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalyje teismams numatyta teise naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio savo iniciatyva įvertino ir skundžiamoje nutartyje aptarė atsakovės UAB ,,MPP“ finansinėje ataskaitoje esantį balansą, kuris prieinamas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų bazės. Taigi, apelianto prašomų priimti apeliacinės instancijos teisme įrodymų dalimi pirmosios instancijos teismas faktiškai jau rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį.
16. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas, priimtas LUAB „Armaglas“ bankroto byloje, nėra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl jo priėmimo klausimas nespręstinas. Pažymėtina, kad pagal pirmiau minėtą CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas savo iniciatyva gali naudoti duomenis ir iš teismų informacinės sistemos. Kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir precedentų
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs vienos iš sąlygų jų taikymui, t. y. sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
20. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą gali pagrįsti vien atsakovės UAB ,,MPP“ sunki finansinė padėtis, kurią siekia įrodyti ieškovas, bei jai didelė ieškinio reikalavimo suma.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
22. Vadinasi, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantas, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, turtinės padėties ir jam pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio santykis ar, juo labiau, ne galimas jo nemokumo proceso iniciavimas ateityje, kurį apeliantas taip pat akcentuoja, bet to asmens nesąžiningumas ir konkretūs jo atlikti ir (ar) atliekami veiksmai, nukreipti į turto masės ar jo vertės sumažinimą.
23. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
24. Akivaizdu, kad turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidintų, todėl nei didelė ieškinio suma, nei tai, kad atsakovė galimai yra nemoki arba jos turtinė padėtis prastėja, kaip tvirtina savo procesiniuose dokumentuose apeliantas, nesudaro pagrindo automatiškai taikyti jos turto areštą.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju lemia viešojo intereso užtikrinimo poreikis, kurį apeliantas sieja su valstybės ir socialinio draudimo institucijų patvirtintais finansiniais reikalavimais (jų dydžiu) LUAB „Armaglas“ bankroto byloje. Kaip pirmiau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalingas abejų sąlygų viseto – tikėtino ieškinio pagrįstumo ir grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nustatymas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, viešojo intereso identifikavimas teisiniame santykyje pats savaime nebūtų pakankamas tokiems suvaržymams, kaip turto areštas, pritaikyti.
26. Kita vertus, apeliantas nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą CPK 49 straipsnio prasme. Tokios teisės bankrutuojančios ar bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditoriui nenumato ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas ar kiti teisės aktai.
27. Galiausiai nėra paneigta ir tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto tikslai šioje byloje nėra susiję su viešojo intereso gynyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, o viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
28. Apeliantas pareikštu netiesioginiu ieškiniu ir prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, iš esmės siekia kuo didesnės savo finansinio reikalavimo dalies LUAB „Armaglas“ bankroto byloje patenkinimo. Prašomos priteisti sumos, taikant restituciją, išieškojimas iš atsakovės UAB ,,MPP“ padidintų apelianto, kuris yra didžiausias LUAB „Armaglas“ trečiosios eilės kreditorius, galimybę gauti savo 71 701,34 Eur finansinio reikalavimo (jo dalies) patenkinimą. Kaip matyti, šioje byloje pareikšto ieškinio suma (181 500 Eur), kurią prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, viršija LUAB „Armaglas“ bankroto byloje patvirtintą antrosios ir trečiosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų bendrą 166 783,45 Eur sumą (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO; Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-120-425/2021; CPK 179 straipsnio 3 dalis).
29. Nurodyti argumentai paneigia ir atskirojo skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui neaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Dar kartą pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia ne viešojo intereso buvimas ar bylos dalyvio teisinis statusas, o joms taikyti proceso įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų nustatymas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamam procesiniam klausimui aktualiais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, t. y. 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019, 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-613-464/2019, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-83-370/2020, kuriuose buvo pasisakyta, kokios aplinkybės nustatinėtinos siekiant patvirtinti tokių sąlygų buvimą.
30. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).
31. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodytas precedentų taikymo taisykles, apelianto įvardyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1761-933/2019, kurioje, jo teigimu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas buvo vertintas didelės ieškinio sumos kriterijus, nėra tinkamiausias teisminės praktikos pavyzdys. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis yra ne tik pavienis tokios praktikos pavyzdys, tačiau neatitinka ir aukštesnės grandies teismo – Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotos ir šioje nutartyje jau aptartos praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais, kuria pagrįstai rėmėsi ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių aplinkybių
32. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tinkamais teismų praktikos pavyzdžiais, kuriuose buvo aptartos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, šis teismas, neidentifikavęs jokios grėsmės galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, suklydo. Tokią klaidą lėmė apelianto įvardyto ankstesnio atsakovės (jos valdymo organų) elgesio neįvertinimas.
33. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tokią aplinkybę, kad atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste gali patvirtini anksčiau, t. y. iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuri cituojama šiame atsiliepime, anksčiau atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nurodė, kad atsakovė (jos vadovai) neteisėtai siekė pasisavinti paramos lėšas, skirtas verslo kūrimui ir plėtrai, todėl yra nesąžiningi, atitinkamai, gali nesąžiningai elgtis ir po bylos, kurioje jiems reiškiamas didelės sumos reikalavimas, iškėlimo, t. y. gali tretiesiems asmenims perleisti atsakovės UAB „MPP“ turimą turtą. Tokių apelianto argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės patvirtina kitose bylose jau priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.
35. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1874-208/2018 buvo atmestas pareiškėjos LUAB „Armaglas“ skundas, kuriuo prašyta panaikinti NMA 2017 m. spalio 30 d. sprendimą dėl jai išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad pareiškėja LUAB „Armaglas“ įsigijo įrangą, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal projektą nevykdė. Teismai pripažino, kad veiklos nevykdymo priežastys priklausė tik nuo pareiškėjos valios, o NMA pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą susigrąžinti visą išmokėtą paramą, taip pat pagrįstai nutraukė paramos sutartį.
36. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-132-425/2021 LUAB „Armaglas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-696-407/2021 Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. LUAB „Armaglas“ tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad dviejų kompozitinės armatūros gamybos technologinės linijų „INEO“ viešasis pirkimas buvo paskelbtas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausio pasiūlymo, nes šių gamybos technologinių linijų įsigijimu Rusijoje ir kelis kartus brangesniu perpardavimu buvo suinteresuotas faktinis UAB „MPP“ savininkas S. R. Teismai nustatė, kad tikrasis LUAB „Armaglas“ tikslas buvo paramos lėšų iš NMA ir VMI, susigrąžinant PVM, pasisavinimo schema, kurią suorganizavo S. R., o tuo pačiu ir 181 500 Eur piniginių lėšų perkėlimas iš turėjusios finansinių problemų ir neišvengiamai turinčios bankrutuoti UAB „Ekoprekyba“ į susijusią ir S. R. faktiškai valdomą UAB „MPP“.
37. Taigi, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose jau yra nustatytos aplinkybės, kad LUAB „Armaglas“ tikrasis steigimo tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas, siekiant gauti pelną, o tik veiklos imitavimas, sąmoningai sudarant pačiai bendrovei bei jos kreditoriams nenaudingus sandorius, taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „MPP“ per faktinius valdymo organus ir savininkus yra susijusi su LUAB „Armaglas“ ir kad tarp atsakovės UAB „MPP“ bei su ja susijusių kitų bendrovių (UAB „Ekoprekyba“, kuriai taip pat jau iškelta bankroto byla) buvo atliktas piniginių lėšų perkėlimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokie nustatyti kitose bylose faktai paneigia atsakovės UAB „MPP“ sąžiningumo prezumpciją ir kartu su jai nukreipto ieškinio reikalavimo dydžiu leidžia spręsti, kad atsakovė ir ateityje gali elgtis nesąžiningai, gali siekti apsunkinti galbūt apeliantui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kitaip tariant, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kuri galėtų būti sumažinta (ar jos išvengta) taikant apelianto prašomus disponavimo turtu ribojimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
39. Surasti ir aprašyti atsakovės turtą pavedama apelianto pasirinktam antstoliui. Apeliantui išaiškintina, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MPP“, juridinio asmens kodas 302243993, nuosavybės teise priklausantį 181 500 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti atsiskaitant su trečiuoju asmeniu likviduojama dėl bankroto uždarąja akcine bendrove „Armaglas“, juridinio asmens kodas 303372927, pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Surasti ir aprašyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MPP“ turtą pavesti ieškovo D. K. pasirinktam antstoliui.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Dalia Kačinskienė