Civilinė byla Nr. N2-8760-642/2014
(Proceso Nr. 2-06-3-06963-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;
99.5; 114.4;116.1;116.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolitai Kinderienei ir Vimai Petraitienei, ieškovei I. J., ieškovės I. J. atstovei advokato padėjėjai Linai Miškinienei, atsakovui D. T., atsakovo D. T. atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės I. J. ieškinį atsakovui D. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu priteistą iš atsakovo vienkartinę 38000,00 Lt dydžio išlaikymo išmoką nepilnamečiui vaikui R.M. T. ir papildomai priteisti išlaikymą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 583,50 Lt iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką ir priteisė iš atsakovo vienkartinę 38000,00 Lt dydžio išlaikymo išmoką nepilnamečiui vaikui R. M.T.. Kadangi pablogėjo vaiko sveikata, padidėjo sūnaus poreikiai, dėl to ieškovė turi didesnių išlaidų (b.l. 3, 4, 5, 6, 7).
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio argumentais. Atsakovas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus ir ieškovei jau yra sumokėjęs vienkartinę 38000,00 Lt. išmoką sūnaus R. M. T. išlaikymui. Nuo 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo nėra praėję daug laiko, iš esmės sąlygų, kurių pagrindu turėtų būti padidintas išlaikymas nėra. Ieškovė pateikia teismui nepilnamečiui sūnui R. būtiniausius poreikius, kuriuos įvertina net 2175,00 Lt. suma. Po 2013 m. vasario 13 d Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo iš esmės yra pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis, atsakovas įregistravo santuoką, augina nepilnametį vaiką E. P., atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi kūdikio, vidutinis atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1758,00 Lt per mėnesį. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Kilnojamą turtą sudaro automobilis T. Y. 4793,00 Lt vertės ir motociklas Yamaha 4628,00 Lt. vertės (b.l. 31, 32, 33).
Byloje nustatytos aplinkybės
Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2005 m. vasario 1 d. atsakovas su ieškove susilaukė sūnaus R.M. T. (b.l. 14). Šalių vaikui nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 13). Šalių vaiko ligos diagnozė nesikeitė ( b.l.141). 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1783-618/2013 nutraukė šalių santuoką ir nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisė vienkartinę 38000,00 Lt dydžio išlaikymo išmoką (b.l. 10, 11, 12). Atsakovas šią išmoką sumokėjo (b.l. 47). Po santuokos nutraukimo ieškovė įgijo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, įgijo prievolę (b.l. 65, 66, 73, 74, 75, 76, 85, 86). Ieškovė turi daiktines teises į transporto priemonę (b.l. 19). Ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apie 3000,00 Lt- 4000,00 Lt (b.l.21, 22, 89). Ieškovė nėščia (b.l.64). Atsakovo sutuoktinė nėščia (b.l. 34, 36). Atsakovo vardu įregistruotos daiktinės teisės į transporto priemones (b.l. 39). Atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 1600,00 Lt-1800,00 Lt (b.l. 46, 90, 91). Ieškovės ir atsakovo vaikas neįgalus, jam mokama 360,00 Lt šalpos pensija (b.l.13, 105, 106).
Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu priteistą iš atsakovo vienkartinę 38000,00 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui Rapolui M. T. ir papildomai priteisti išlaikymą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 583,50 Lt iki vaiko pilnametystės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui.
Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt.
Šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t.y. padidinimo, ieškinį pareiškė nepilnamečio vaiko mama. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindė tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui priėmimo, pasikeitė aplinkybės – išaugo vaiko poreikiai, pablogėjo vaiko sveikata.
Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas negali daryti išvados, kad pablogėjo vaiko sveikta. Ieškovė pateikė neįgalumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad neįgalumo lygio vertinimas yra pakartotinis. Vadinai, nutraukiant šalių santuoką, vaikui jau buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Aplinkybė, kad vaiko ligos diagnozė nesikeitė įrodo VšĮ Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma (b.l.141). Iš tos pačios VšĮ Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti ir kad vaikui nėra priskirti specialūs maisto produktai, nekompensuojami vaistai paskirti nebuvo. Be to, vaikui mokama 360,00 Lt šalpos pensija.
Teismas taip pat negali daryti išvados, kad nuo 2013 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1783-618/2013 priėmimo, t.y. praėjus metams ir keturiems mėnesiams, ženkliai padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė nurodė, jog vaiko ugdymo pagerinimui, vaikui rekomenduojamas korepetitorius, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tokių paslaugų teikimą vaikui. Ieškovė nurodė, kad vaikui būtinas specialus maistas, tačiau, kaip minėta, vaikui nėra priskirti specialūs maisto produktai.
Paminėtina dar viena aplinkybė. Minėta, ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo daiktines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas už grynus pinigus ir finansų įstaigos suteiktą kreditą. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. S2-6383-793/2013 matyti, kad ieškovė 24000,00 Lt už įsigyjamą butą, sumokėjo grynais pinigais iki buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2013 m. balandžio 16 d. Iš tos pačios buto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad buto pirkimo metu, ieškovei banko paskola nebuvo suteikta, nes nebuvo įkeistas perkamas butas (butas įkeistas 2013 m. gegužės 7 d; b.l. 18). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buto pirkimui panaudojo dalį pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, kuriuos atsakovas sumokėjo kaip vienkartinę išmoką. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikių patenkinimui išnaudojo atsakovo sumokėtą 38000,00 Lt dydžio išlaikymo išmoką.
Teismo nuomone, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Atsakovas po santuokos nutraukimo pardavė jam priklausiusį žemės sklypą (prijungtos civilinės bylos Nr. N2-1783-618/2013, b.l. 12,13,14). Atsakovas paaiškino, kad žemės sklypą pardavė, nes reikėjo pinigų 38000,00 Lt dydžio vaiko išlaikymo išmokai sumokėti. Ieškovė nenuginčijo šio argumento. Ieškovės vieno mėnesio darbo užmokesti yra apie 3000,00 Lt - 4000,00 Lt, atsakovo - apie 1600,00 Lt -1800,00 Lt. Minėta, ieškovė įgijo butą ir prievolę kreditoriui, tačiau rašydama prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl leidimo išdavimo, nurodė, kad turi stabilias pajamas ir planuoja kreditą grąžinti laiku ar anksčiau numatyto termino (prijungta civilinė byla Nr. N2-6383-793/2013, b.l. 1).
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovui iš ieškovės priteistina 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. J. atsakovui D. T. 1500,00 Lt (434,43 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Teisėja Danutė Žvinklytė