LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Group“ (pradinis ieškovas – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „TOBULA APLINKA“) ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Erama“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2004 m. balandžio 26 d. pradinis ieškovas UAB „Tobula aplinka“ ir atsakovas UAB „Erama“ sudarė statybos rangos sutartį, kuria pradinis ieškovas, kaip generalinis rangovas, įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovas, kaip užsakovas, – priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartą kainą. 2007 m. balandžio 24 d. atsakovas dėl patirtų nuostolių atlyginimo pradiniam ieškovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 287 346 Lt sumai. Šią sąskaitą pradinio ieškovo vadovas pasirašė, tačiau ji nebuvo apmokėta. Kadangi atsakovas buvo skolingas pradiniam ieškovui 128 821,01 Lt, 2008 m. sausio 3 d. atsakovas išsiuntė pradiniam kreditoriui pranešimą apie skolų įskaitymą, kuriame nurodė, kad 128 821,01 Lt dydžio atsakovo skola pradiniam ieškovui įskaitoma į pastarojo įsiskolinimą atsakovui pagal minėtą 2007 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą. 2008 m. kovo 13 d. pradiniam ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

Pradinio ieškovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, teigimu, atsakovo vienašališkai atlikto įskaitymo metu pradinis ieškovas veiklos nevykdė ir buvo nemokus. Įskaitymo metu teisę reikalauti atsiskaitymo iš pradinio ieškovo turėjo ne tik atsakovas, bet ir kiti kreditoriai, todėl pradinis ieškovas neprivalėjo atsiskaityti su atsakovu, pastarajam vienašališkai taikant įskaitymą. Atlikdamas įskaitymą, atsakovas susikūrė pirmenybę prieš kitus pradinio ieškovo kreditorius ir taip pažeidė pastarųjų teises. Visas šias aplinkybes atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.). Be to, atsakovo atliktas įskaitymas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme įtvirtintą mokėjimų eilę. Pradinis ieškovas, remdamasis CK 1.80, 6.66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsniu, prašė pripažinti atsakovo vienašališkai atliktą skolų įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo 128 821,01 Lt dydžio skolą bei procesines palūkanas.

Bylos nagrinėjimo metu pradinis ieškovas BUAB „Tobula aplinka“ buvo pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Arctic Group“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad nėra visų sąlygų, būtinų actio Pauliana tenkinimui. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas iš esmės viena aplinkybe, jog atsakovas, atlikdamas ginčijamą įskaitymą, žinojo arba turėjo žinoti apie pradinio ieškovo nemokumą, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įregistruotos viešame registre. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas žinojo apie pradinio ieškovo nemokumą. Pradinio ieškovo 2007 m. finansinė atskaitomybė, 2008 m. vasario 12 d. atsiliepimas į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo adresuoti teismui, todėl apie juos atsakovas net negalėjo žinoti, o įmonės finansinė būklė nėra viešai prieinama informacija. Teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pradinio ieškovo turto atžvilgiu taip pat nesuteikia kreditoriui pagrindo manyti, kad įmonė patiria finansinius sunkumus arba kad yra nemoki. Ieškovas nenurodė kitų svarių argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie pradinio ieškovo finansinius sunkumas. Taip pat ieškovas nepateikė teismui argumentų, kurie leistų teismui abejoti, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes, panaikinus pradinio ieškovo įsiskolinimą atsakovui, galėjo pagerėti bendra pradinio ieškovo finansinė situacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Arctic Group“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nevertino kitų ieškinyje nurodytų ginčijamo įskaitymo negaliojimo pagrindų, t. y. CK 1.80 straipsnio ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio. Be to, teismo nesaisto ieškovo nurodyti teisiniai pagrindai ir pats teismas ginčo santykiams turi taikyti teisės normas.

2. Atsakovas ginčijamo įskaitymo pagrindu nurodė 2007 m. lapkričio 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau šis aktas nėra pasirašytas pradinio kreditoriaus ir jam negalioja. Be to, atsakovas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą pradinio ieškovo bankroto byloje.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų tenkinti actio Pauliana. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokios sąlygos egzistuoja.

4. 2007 m. spalio 4 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruota teismo nutartis areštuoti pradinio ieškovo turtą, uždraudžiant bet kokį jo perleidimą kitiems asmenims. Pradiniam ieškovui priklausiusi teisė reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo yra turtinė teisė, kurios perleidimas buvo uždraustas, todėl atsakovo atliktas įskaitymas pripažintinas niekiniu. Be to, 2007 m. liepos 5 d teismo nutarties pagrindu buvo aprašytos piniginės lėšos, esančios atsakovo žinioje ir priklausančios išmokėti pradiniam ieškovui. Todėl atsakovo įskaitymas buvo atliktas su piniginėmis lėšomis, kurios buvo areštuotos.

Atsakovas RUAB „Erama“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas atsakovo vienašališkai atlikto įskaitymo negaliojimo klausimas. Ginčijamas įskaitymas buvo atliktas iki bankroto bylos pradiniam ieškovui iškėlimo.

Vienas iš argumentų, kuriuo remiantis buvo ginčijamas įskaitymas, buvo tas, kad pradiniam ieškovui priklausiusi teisė reikalauti iš atsakovo apmokėjimo įskaitymo atlikimo metu buvo areštuota teismo nutartimi, todėl atsakovas įskaitymo negalėjo atlikti. Pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepagrįstai nepasisakė (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.).

Įskaitymas yra vienas iš prievolės pabaigos pagrindų (CK 6.130 str. 1 d.). Įskaitymo esmė yra ta, kad viena šalis, pranešdama kitai šaliai, įskaito savo reikalavimą į priešpriešinį vienarūšį kitos šalies reikalavimą (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str.). Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kitos šalies valia dėl atliekamo įskaitymo neturi teisinės reikšmės (CK 6.131 str. 1 d.). Taigi šalis, atliekanti įskaitymą, viena vertus, patenkina kitos šalies reikalavimą iš savo turto (reikalavimo teisės), kita vertus, pati patenkina savo reikalavimą iš kitos šalies turto (reikalavimo teisės).

Turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytą įskaitymo esmę, esant areštuotai šalies, kurios atžvilgiu atliekamas įskaitymas, reikalavimo teisei (turtui) į įskaitymą atliekančią šalį, pastaroji šalis įskaitymo negali atlikti, nes tai iš esmės reikštų disponavimą kitos šalies reikalavimo teise, kuris yra uždraustas. Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (TAARĮ 2 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 4.48 str. 2 d.) ir dėl to yra niekinis (CK 1.80 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo atlikto įskaitymo metu buvo taikomas nekonkretizuoto viso pradinio ieškovo turto areštas, draudžiantis disponuoti turtu (turto arešto akto Nr. 1206001054 (T. 1, b. l. 177-178), Nr. 1206001101 (T. 1, b. l. 178-179), Nr. 1206001214 (T. 1, b. l. 187-188), Nr. 1207000084 (T. 1, b. l. 189-190), Nr. 120700591 (T. 1, b. l. 200-201)) (TAARĮ 14 str.). Pagal TAARĮ 11 straipsnį tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Pateikus hipotekos skyriui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad tol, kol registre yra įregistruotas laikinas asmens turto areštas, faktiškai yra areštuotas visas tokio asmens turtas, nepaisant turto arešto masto. Be to, 2007 m. liepos 16 d. antstolio sudarytame turto apraše aiškiai nurodyta, kad yra areštuojamos 26 477,85 Lt dydžio pradinio ieškovo piniginės lėšos, esančios atsakovo žinioje ir priklausančios išmokėti pradiniam ieškovui (T. 2, b. l. 156). Taigi atsakovo atliktas įskaitymas pažeidė pradinio ieškovo turtui taikytą turto areštą ir dėl to jis negalioja nuo pat atlikimo momento (CK 1.78 str. 1 d.).

Vertinant atsakovo sąžiningumą, t. y. ar jis žinojo ar turėjo žinoti, kad įskaitymas pažeidžia taikomą turto areštą, atsižvelgtina į tai, jog: tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 str. 1 d.), visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (TAARĮ 4 str. 2 d.), turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (TAARĮ 5 str. 1 d.), laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre (TAARĮ 5 str. 2 d.). Atsakovas yra patyręs verslo subjektas (viešo registro duomenimis, atsakovas yra įsteigtas 1995 m. (CPK 179 str. 3 d.)), todėl turi pareigą pasidomėti, ar jo sudaromi sandoriai nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be jau nurodytos galimybės susipažinti su viešo registro duomenimis, pažymėtina ir tai, kad verslo santykiai tarp atsakovo ir pradinio ieškovo truko ilgą laiką (daugiau kaip 3 metus) (T. 1, b. l. 7-8), todėl laikytina, jog atsakovui turėjo būti neblogai žinoma pradinio ieškovo finansinė būklė ir veikla. Taigi atsakovas galėjo ir privalėjo žinoti, kad įskaitymas prieštarauja galiojančiam turto areštui, todėl, atlikdamas įskaitymas, buvo nesąžiningas.

Vertinant atsakovo sąžiningumą visų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors santykiai tarp šalių nutrūko nuo 2007 m. liepos mėn. (T. 1, b. l. 8), įskaitymas buvo atliktas tik 2008 m. sausio mėn. – likus tik 2 mėnesiams iki bankroto bylos pradiniam ieškovui iškėlimo.

Konstatavus, kad atliktas įskaitymas negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, dėl kitų įrodinėjamų sandorio negaliojimo pagrindų nepasisakytina.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aptariamo ieškinio argumento, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas tenkinti ieškinį (CPK 329 str. 1 d.).

Negaliojančio sandorio pasekmė yra restitucijos taikymas (CK 1.80 str. 2 d.), todėl naujajam ieškovui, perėmusiam pradinio ieškovo teises, priteistinas 128 821,01 Lt dydžio įsiskolinimas, taip pat 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo 2008 m. gruodžio 19 d. iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui 2009 m. kovo 26 d. (T. 2, b. l. 27-29) (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d., 9 str. 1 d. 2 p. (įstatymo redakcija, galiojusi 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.)).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2008 m. sausio 3 d. pranešimu Nr. SD-432 atliktą vienašališką įskaitymą 128 821,01 Lt sumai negaliojančiu nuo įskaitymo atlikimo momento.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Group“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 128 821,01 Lt (vieno šimto dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno lito ir 1 ct) dydžio įsiskolinimą bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 128 821,01 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2008 m. gruodžio 19 d. iki 2009 m. kovo 26 d.