Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-202-491/2012

Proceso Nr. 4-22-3-01189-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėjas Bronius Varsackis

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje

NUSTATĖ:

Skundžiamoje nutartyje Kėdainių rajono apylinkės teismas nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokole pateikto pažeidimo aprašymo akivaizdu, jog šioje byloje tirto eismo įvykio metu buvo apgadintas turtas (stulpas ir medis), tačiau eismo įvykio tyrimo medžiagoje nebuvo nustatytas nei turto savininkas, nei tai, ar jis dėl eismo įvykio metu apgadinto turto patyrė žalą. Teismo nuomone, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog eismo įvykio metu kitų asmenų turtui ir sveikatai žala nepadaryta. Įvertinęs tai apylinkės teismas konstatavo, kad šie akivaizdūs įstatymo pažeidimai atėmė teismui galimybę patikrinti pareikštą kaltinimą ir suvaržė A. P. teisę į gynybą, todėl manydamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla neparengta nagrinėti teisme, teismas grąžino ją Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

Skundu Institucija cituoja skundžiamą nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas vadovavosi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. Prokurorės nutarime taip pat nurodyta, kad duomenų apie padarytą didelę turtinę žalą negauta. Minėtas nutarimas Institucijoje buvo gautas įsiteisėjęs. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Institucija mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme galėjo ir turėjo būti išnagrinėta iš esmės, o apylinkės teismas ją grąžino tik esant formalioms priežastims.

Atsiliepimo į skundą A. P. nepateikė.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai grąžino iš esmės teigdamas, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas medis ir stulpas, byloje nebuvo nustatytas nei šio turto savininkas, nei tai, ar jis dėl eismo įvykio metu apgadinto turto patyrė žalą ir dėl to manydamas, kad atsakomybėn patraukto asmens veikoje galimai yra kito, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyto pažeidimo požymių.

Pagal administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotą nuoseklią teismų praktiką, vadovaujantis ATPK 280 str. 1 d. 2 p. bylos grąžinimas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas pats ištaisyti negali. Šią išvadą galima daryti vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek administracinių teisės pažeidimų protokolus surašantiems pareigūnams (organams), tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams (organams). Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymų rinkimo pareiga, be kita ko, numatyta ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui (organui). Taigi, šiuo atveju įstatymo nuostatos apylinkės teismui nustatė aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes šioje byloje, todėl apylinkės teismas privalėjo pats imtis protingų ir teisėtų priemonių pašalinti ankstesniame šios bylos nagrinėjimo etape padarytas ne itin reikšmingas, neesmines klaidas ar trūkumus, o bylą Institucijai galėjo grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga būtų turėjusi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių.

Susipažinęs su A. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, apygardos teismas vertina, kad jame nurodyti visi ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas ir kiti būtini duomenys. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai kaip trūkumą nurodė, kad byloje nebuvo jokių duomenų apie eismo įvykio metu galimai apgadinto turto savininką ir jo patirtą žalą, nes tokius duomenis ir įrodymus rinkti, be kita ko, buvo ir apylinkės teismo pareiga. Kitų esminių protokolo ar administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Taigi, iš bylos galima daryti išvadą, kad siekdamas pašalinti abejones dėl tinkamo atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo, apylinkės teismas pats ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva pareikalauti papildomų įrodymų (nusistatyti apgadinto turto savininką ir jį apklausti), o bylą grąžinti Institucijai jam nebuvo jokios būtinybės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas Institucijai buvo netikslingas, nes teismas turėjo galimybę pats išreikalauti įrodymus, būtinus tinkamam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui, ir išnagrinėjęs ją priimti vieną iš ATPK 287 str. numatytų nutarimų. To nepadaręs apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė nepagrįstą nutartį, o tuo pačiu visiškai nepagrįstai vilkino šios bylos nagrinėjimą.

Kartu atkreipiamas Institucijos dėmesys į tai, kad pagal ATPK nuostatas, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta galimai A. P. padarytos veikos kvalifikacija pagal ATPK 126 str. 1 d. jokiu būdu nesaistė Institucijos. Nagrinėjamu atveju pradėjusi administracinio teisės pažeidimo teiseną Institucija, vadovaudamasi ATPK 256 str. 3 d., privalėjo rinkti papildomus įrodymus, turinčius esminės reikšmės tinkamam galimai A. P. padarytos veikos kvalifikavimui ir, esant reikalui, veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas A. P., kvalifikuoti ne pagal prokurorės nutarime nurodytą, o kitą ATPK straipsnį. Kad Institucija puikiai suvokė tokią savo teisę ir pareigą, patvirtina tai, jog A. P. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kaltinamas padaręs ne tik prokurorės nutarime nurodytą ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, bet ir ATPK 1241 str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad ATPK 35 str. 2 d. numatyta, jog <...> nutraukus baudžiamąjį procesą <...>, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo <...> nutraukti baudžiamąjį procesą <...> įsiteisėjimo dienos. ATPK 250 str. 7 p. įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. Šios teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas sudaro kliūtį patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis nutarimas būtų buvęs apskųstas, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 214 str. 5 d. prasme, jis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 6 d., o ATPK 35 str. 2 d. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo šioje byloje senaties terminas suėjo 2012 m. vasario 6 d. Tiesa, ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti, tačiau šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas. Tokiu būdu, esant aplinkybei, darančiai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, apylinkės teismas nebegalėjo priimti skundžiamos nutarties – šiuo atveju buvo galima priimti tik vienintelį sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktina ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir 1241 str. 7 d., nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas              Valdas Petras Meidus