Civilinė byla Nr. e3K-3-13-823/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08395-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.1; 2.6.16.8.1; 3.5.1; 3.5.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Evridika“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškotojo vykdymo procese pakeitimą, dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimo pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pateikė skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, prašydama juo panaikinti 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. S-25-28-5842 pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir išieškotoja palikti suinteresuotą asmenį Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).

3.       Pareiškėja nurodė, kad antstolis M. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/25/00073, pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-390-608/2024. Nurodytoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės NŽT ieškinys ir atsakovė UAB „Evridika“ buvo įpareigota pakeisti 2001 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 222 N01/2001-24680, pakeistą 2004 m. gegužės 17 d. susitarimu Nr. K01/2004-688, (toliau – ir Nuomos sutartis), joje nurodant, kad „nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1088 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 3127 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“.

4.       2025 m. kovo 6 d. antstolis M. D. priėmė patvarkymą dėl šalies pakeitimo Nr. S-25-28-5841, kuriuo nusprendė išieškotoją NŽT vykdymo procese pakeisti nauja išieškotoja – Vilniaus miesto savivaldybe. Patvarkymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nuo 2024 m. sausio 1 d. NŽT nebevaldo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) – jis patikėjimo teise perduotas valdyti Vilniaus miesto savivaldybei.

5.       Pareiškėjos teigimu, kadangi ginčą sukėlusi procedūra dėl Nuomos sutarties pakeitimo buvo pradėta dar 2019 m. sausio 14 d., kai NŽT raštu „Dėl faktinių duomenų patikrinimo“ informavo UAB „Evridika“ apie 2019 m. vasario 25 d. 11 val. planuojamą atlikti faktinių duomenų patikrinimą, bet nebaigta iki 2023 m. gruodžio 31 d., remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymu Nr. XIV-2114 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2114), ši procedūra turi būti tęsiama ir iki galo pabaigta būtent NŽT.

6.       Antstolis M. D. 2025 m. kovo 25 d. patvarkymu pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio vertinimu, pareiškėjos minimas teisinis reglamentavimas, pagal kurį NŽT išlieka procesinės teisės ir pareigos iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose, nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes teisminiai ginčai civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 yra baigti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d.

7.       Suinteresuotas asmuo NŽT prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens vertinimu, pagal Įstatymą Nr. XIV-2114 procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT tik iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose (ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka), o teismo sprendimo vykdymo stadijoje (teisminiam ginčui pasibaigus) procesinės teisės ir pareigos turi būti perduotos naujam žemės sklypo (jo dalies) ar žemės sklypu nesuformuoto valstybinės žemės ploto patikėtiniui (savivaldybei).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir panaikino antstolio M. D. vykdomojoje byloje Nr. 0028/25/00073 priimtą 2025 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo Nr. S-25-28-5841. 

9.       Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“ (toliau – Nutarimas Nr. 32) ir 2024 m. sausio 25 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. A54-170/24(2.14.1.36E-ŽEM) (toliau – Perdavimo – priėmimo aktas) pagrindu yra perduotas valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei. Prieš tai patikėjimo teise nurodytąjį žemės sklypą valdė NŽT. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-390-608/2024, kuris paliktas nepakeistas 2024 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1519-661/2024, įpareigojo UAB „Evridika“ teismo sprendime nurodytu būdu pakeisti Nuomos sutartį. Pagal šį teismo sprendimą NŽT prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas, šį NŽT pateikė vykdyti. Antstolio M. D. 2025 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-25-28-908 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0028/25/00073.

10.       Teismas nurodė, kad Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai. 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2340 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2340) 10 straipsnio 2 dalimi buvo pakeista Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 dalis, išdėstant ją taip: „procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė.“ 

11.       Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas nustatė konkrečius atvejus, kai NŽT, nepriklausomai nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, ir toliau išlaiko kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja. Teismo vertinimu, iš nurodytų teisės normų turinio galima spręsti, jog įstatymų leidėjas siekė užtikrinti visuomeninių teisinių santykių stabilumą, apibrėžtumą, teisinio reguliavimo nuspėjamumą ir turėjo tikslą išvengti situacijos, kai iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtos procedūros ir ginčai, susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, būtų perduodami tęsti kitiems subjektams, kurie neinicijavo šių procedūrų ar ginčų ir nėra tiek su šiais procesais susipažinę kaip jų iniciatorius, kad galėtų geriausiai užtikrinti viešąjį interesą tęsdami šiuos procesus. Teisinio reguliavimo poveikis buvo nukreiptas tik į ateityje (t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d.) inicijuojamus ginčus ir procedūras, kai naujieji kompetentingi šių procesų subjektai bus atsakingi tik už jų iniciatyva pradėtas procedūras bei ginčus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu, valdymu ir disponavimu ja. Taigi, aiškinant teisinį reguliavimą sisteminiu, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) metodais, nėra pagrindo spręsti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. NŽT pradėtų procedūrų ir ginčų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu, valdymu ir disponavimu ja, kompetencija buvo perduota kitiems subjektams.

12.       Įvertinęs tai, jog procedūrą dėl Nuomos sutarties pakeitimo NŽT pradėjo dar 2019 m. sausio 14 d. ir jos nebaigė iki 2023 m. gruodžio 31 d., teismas nusprendė, kad šią procedūrą turi tęsti ir pabaigti būtent NŽT. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Žemės sklypas patikėjimo teise yra perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, nekeičia fakto, jog įstatymų leidėjas NŽT pradėtų ir nebaigtų procedūrų vykdymą pavedė baigti pareiškėjai. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog teisminis ginčas dėl Nuomos sutarties pakeitimo buvo pradėtas iki 2023 m. gruodžio 31 d., NŽT išlaikė procesines teises ir pareigas civilinėje byloje Nr. e2-390-608/2024 dėl įpareigojimo pakeisti Nuomos sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pati NŽT, kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdama jį vykdyti, laikė save tinkama išieškotoja vykdymo procese.  

13.       Šiaulių apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens NŽT atskirąjį skundą, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgus į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, jog procedūrą dėl Nuomos sutarties pakeitimo NŽT pradėjo dar 2019 m. ir jos nebaigė iki 2023 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad procedūrą dėl UAB „Evridika“ įpareigojimo pakeisti Nuomos sutartį turi tęsti ir baigti būtent NŽT. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1519-661/2024 taip pat konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad byla dėl Nuomos sutarties pakeitimo iškelta iki 2023 m. gruodžio 31 d., pareiga įvykdyti teismo sprendimą išlieka ieškovei NŽT.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-64-924/2025 pateikė kitokį faktinėmis aplinkybėmis panašios situacijos teisinį vertinimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktų motyvų ir išvadų teisėtumo bei pagrįstumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo NŽT prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 14 dalis nustato, kad būtent valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas neatsiejamai susijęs su atitinkamo valstybinės žemės sklypo (ploto) valdymu ir disponavimu patikėjimo teisės pagrindu, tačiau nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nei Žemės įstatymas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina galimybės vienu metu nustatyti kelis to paties valstybės turto patikėtinius. Priešingai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Kompetencija nagrinėti prašymus dėl Žemės sklypo nuomos, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją pakeisti išimtinai priskirta valstybinės žemės dabartiniam valdytojui (patikėtiniui), t. y. pareiškėjai, kadangi būtent ji Žemės sklypą nuo 2024 m. sausio 31 d. valdo patikėjimo teise.

16.2.                      Įstatymas Nr. XIV-2114 imperatyviai nustato, kad buvusios NŽT procesinės teisės ir pareigos išlieka NŽT tik iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose (ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka). Šioje byloje teisminiai ginčai yra baigti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teismų sprendimų priverstinio vykdymo procesas yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuri prasideda pasibaigus ginčo nagrinėjimo stadijai. Teisminiam ginčui pasibaigus, procesinės teisės ir pareigos teismo sprendimo vykdymo stadijoje turi būti perduotos naujam žemės sklypo (jo dalies) ar žemės sklypu nesuformuoto valstybinės žemės ploto patikėtiniui (savivaldybei), nurodytam Nutarime Nr. 32. Jeigu NŽT sudarytų valstybinės žemės nuomos sandorį su UAB „Evridika“, toks sandoris būtų niekinis ir negaliojantis, kadangi prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. 

16.3.                      Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 dalis, pagal kurią procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsiamos ir baigiamos NŽT, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi, įsigaliojant žemės patikėtinių perskirstymo įstatymo normoms, Nuomos sutarties sudarymo ar pakeitimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, vyko teisminis procesas, kurį Žemės įstatymo nuostatos ir įpareigojo NŽT užbaigti.

17.       Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Šioje byloje pagrįstai nuspręsta, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo, turėjo vertinti, ar pagal teismo nurodytų įstatymų nuostatas nagrinėjamos bylos aplinkybės sudarė pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. NŽT kasaciniame skunde netinkamai aiškina teisinį reglamentavimą, kuris įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d., t. y. Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalį ir Įstatymo Nr. XIV-2340 10 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad nurodytų įstatymų nuostatos nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą pakeisti išieškotoją vykdymo procese į Vilniaus miesto savivaldybę. Įstatymų leidėjas nurodė konkrečius atvejus, kai NŽT, nepriklausomai nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, ir toliau išlaiko kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja. Naujo teisinio reguliavimo poveikis buvo nukreiptas tik į ateityje (t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d.) inicijuojamus ginčus ir procedūras. Aiškinant teisinį reguliavimą sisteminiu, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) metodais, nėra pagrindo spręsti, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. NŽT pradėtų procedūrų ir ginčų, susijusių su valstybinės žemės naudojimu, valdymu ir disponavimu ja, kompetencija buvo perduota kitiems subjektams, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei. 

17.2.                      Patenkinus NŽT kasacinį skundą būtų suformuota neteisinga teismų praktika, prieštaraujanti galiojančiam teisiniam reguliavimui. NŽT pradėtos procedūros vykdymas šiuo atveju būtų neteisėtai perkeliamas Vilniaus miesto savivaldybei, o tai pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, reikalingų vykdymo veiksmams atlikti (t. y. ir antstolio vykdymo išlaidoms, sprendimo vykdymo išlaidoms ir kitoms galimoms išlaidoms apmokėti), kurių finansavimo šaltinių nėra nurodyta. Valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reforma buvo ruošiama nustatant aiškų teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad savivaldybės turėtų tinkamus išteklius ir galimybes įgyvendinti šią reformą, todėl procedūras, susijusias su Žemės sklypu, užbaigti ir galutinai įvykdyti teismo sprendimą pareiga išlieka NŽT.

17.3.                      Suinteresuoti asmenys antstolis M. D. ir UAB „Evridika“        atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tinkamo išieškotojo vykdomojoje byloje pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, dėl žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimo pasikeitus valstybinės žemės patikėtiniui 

18.       Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, turi būti patikrinta, ar kitam asmeniui perėjo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą. Taigi, sprendžiant dėl teisių perėmimo vykdymo procese būtina laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017 36, 37 punktus).

20.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo išieškotojo vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, priimtas NŽT inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnį. Taigi, nagrinėjamai bylai aktualus teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybinės žemės nuoma ir valstybinės žemės patikėtinių teisių įgyvendinimu bei pareigų vykdymu sukuriant (pakeičiant) šiuos santykius.

21.       Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal skundžiamo patvarkymo priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 9 straipsnį, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja: 1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms; 2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui; 3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise; 4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-781/2025, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

23.       Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas Nutarimo Nr. 32 ir Perdavimo–priėmimo akto pagrindu nuo 2024 m. sausio 31 d. yra perduotas valdyti patikėjimo teise pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei. Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde laikosi pozicijos, kad būtent pareiškėja yra tinkama išieškotoja vykdomojoje byloje pagal teismo sprendimą pakeisti Nuomos sutartį. Suinteresuoto asmens vertinimu, NŽT negali sudaryti sandorių dėl daiktų, kurių nevaldo patikėjimo teise, o nei Žemės įstatymas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina galimybės vienu metu nustatyti kelis to paties valstybės turto patikėtinius. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

24.       Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Iš pateiktos apibrėžties matyti, kad patikėtojas (turto savininkas) patikėjimo teise perduoda patikėtiniui nuosavybės turinį sudarančias valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, nustatydamas šių teisių įgyvendinimo tvarką ir sąlygas (Baranauskas, E. ir kt. Daiktinė teisė. Vadovėlis. Mykolo Romerio universitetas, 2010, p. 196). Valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012).

25.       Įgyvendinant žemės valdymo ir naudojimo pertvarką 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymą keičiantis Įstatymas Nr. XIV-2114, pagal kurį buvo nustatyta perduoti valstybinę žemę savivaldybėms pagal gyvenamųjų vietovių (miestų ir miestelių) teritorijų ribas, esančias Lietuvos Respublikos adresų registre (30 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pavesta 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlikti Nekilnojamojo turto registro pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų perdavimo–priėmimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo (30 straipsnio 10 dalis). Nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose (30 straipsnio 11 dalis).

26.       Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnyje taip pat įtvirtintos tam tikros pereinamosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 7 dalį, procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir nustatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. Pagal šio straipsnio 8 dalį, teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023 m. gruodžio 31 d., duomenys ir dokumentai nuo 2024 m. sausio 1 d. lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai.

27.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad nurodytos pereinamosios nuostatos patvirtina įstatymų leidėjo siekį užtikrinti visuomeninių teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės naudojimu, apibrėžtumą ir stabilumą, atitinkamų teisinio reglamentavimo pokyčių poveikį nukreipiant tik į ateitį, t. y. užtikrinant, kad tiek iki Įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo pradėtas, bet neužbaigtas procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, tiek dėl jų kilusius teisminius ginčus užbaigtų šias procedūras pradėjęs subjektas. Kartu iš Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio nuostatų darytina išvada, kad nepabaigtų procedūrų (teisminių ginčų) faktas nesustabdo valstybinės žemės perdavimo naujam patikėtiniui, šis perdavimas atliekamas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (šios nutarties 25 punktas). Taigi, priešingai nei kasaciniame skunde teigia suinteresuotas asmuo, pagal Įstatyme Nr. XIV-2114 įtvirtintą teisinį reglamentavimą pereinamuoju laikotarpiu išlieka buvusio valstybinės žemės patikėtinio pareiga atlikti konkrečius įstatyme nurodytus veiksmus, susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja, nepaisant valstybinės žemės patikėtinio pasikeitimo. Ši turto savininko (valstybės) valia, išreikšta įstatymo nuostatomis, lemia valstybinės žemės patikėjimo teisės turinį sudarančių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

28.       Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde neginčija teismų nustatytos aplinkybės, kad Nuomos sutarties pakeitimo procedūra buvo inicijuota NŽT dar 2019 m. sausio 14 d., t. y. iki Įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo, tačiau teigia, kad Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 dalis nagrinėjamoje byloje teismų buvo taikyta nepagrįstai, nes tuo metu, kai įsigaliojo Įstatymas Nr. XIV-2114, Nuomos sutarties sudarymo ar pakeitimo klausimas NŽT nebuvo nagrinėjamas, dėl jo vyko teisminis procesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindu NŽT kreiptis į teismą dėl Nuomos sutarties pakeitimo pagal CK 6.223 straipsnį buvo tai, jog nuomininkė UAB ,,Evridika“ nesutiko su NŽT pasiūlymu pakeisti nuomos sutartį, taigi kilęs teisminis ginčas buvo neatsiejama Nuomos sutarties keitimo procedūros dalis, be kurios ši procedūra negalėjo būti užbaigta. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų pagrįstai buvo taikomos kartu, kaip viena kitą papildančios.

29.        Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta sąvoka „teisminiai ginčai“ turėtų būti aiškinama siaurai, kaip apimanti tik bylos nagrinėjimo teisme stadiją, bet neapimanti teismo sprendimo vykdymo stadijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies nuostatomis būtent NŽT nustatė pareigą užbaigti iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėtus ir neužbaigtus teisminius ginčus, be kita ko, dalyvaujant ir jų vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2025, 25 punktas). Suinteresuoto asmens pateikiamas Įstatymo Nr. XIV-2114 30 straipsnio 8 dalies aiškinimas ne tik neatitinka nurodytos kasacinio teismo praktikos, bet ir, jei jam būtų pritarta, leistų susidaryti teisinio apibrėžtumo principo neatitinkančiai situacijai, kai įgaliojimus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, šiai procedūrai esant pradėtai, bet neužbaigtai, iki Įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo, turėtų skirtingi subjektai, priklausomai nuo to, ar dėl atitinkamos procedūros kilo teisminis ginčas.

30.       Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio M. D. patvarkymas pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0028/25/00073 į Vilniaus miesto savivaldybę neatitinka įstatyme nustatytos pareiškėjos ir suinteresuoto asmens materialiųjų subjektinių teisių apimties, todėl yra nepagrįstas (šios nutarties 19 punktas). Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens kasacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31.       Prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme negauta, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia.

32.       Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Algirdas Taminskas

        Dalia Vasarienė