Administracinė byla Nr. A-1667-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00742-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2016 m. sausio 26 d. atsisakymą Nr. 7S-60 perskaičiuoti A. S. pensiją pagal patikslintą piniginį atestatą, pasirenkant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn.; 2) įpareigoti Departamentą paskirti A. S. perskaičiuotą pensiją pagal patikslintą piniginį atestatą, pasirenkant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn.; 3) įpareigoti Departamentą paskaičiuoti A. S. dėl perskaičiavimo susidariusį skirtumą tarp 2012 m. lapkričio 27 d. paskirtos ir naujai perskaičiuotos pensijos ir išmokėti šį skirtumą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1994 m. spalio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. dirbo bausmių vykdymo sistemoje statutiniu valstybės tarnautoju. Nuo 2009 m. buvo atliktas valstybės tarnautojų darbo užmokesčių mažinimas, kuris prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsniu, pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio (pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo), priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą) vidurkį. Šiame kontekste pažymėjo, kad dirbdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) gavo sumažintą darbo užmokestį bei sumažintus priedus už kvalifikacinę kategoriją ir darbo stažą. Kadangi 2009 m. ir vėlesniais metais buvo mokami sumažinti atlyginimai, pareiškėjas 2012 m. lapkričio 27 d. išėjęs į pensiją pensijos skaičiavimui pasirinko palankiausią 2008 m. laikotarpį. Tačiau, nesant sumažintam atlyginimui, pareiškėjas būtų rinkęsis ne 2008 m., o laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., kadangi minėtas laikotarpis jam būtų palankesnis. Pareiškėjas nurodė, kad pastarojo laikotarpio nesirinko dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, kadangi būtų aiškiai pabloginęs savo turtinę padėtį. Tuo tarpu, nustačius pareiginių algų dydžių atkūrimo mechanizmą ir atstačius pareiginį atlyginimą, kvalifikacinę kategoriją, priedus, jam buvo išduotas naujas perskaičiuotas piniginis atestatas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Pareiškėjas pabrėžė, kad pensija skaičiuojama piniginio atestato pagrindu. Atitinkamai pareiškėjas 2016 m. sausio 16 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti jo pensiją pagal Pravieniškių PN-AK patikslintą piniginį atestatą už 2012 m. nuo paskutinės tarnybos dienos, tačiau Departamentas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 7S-60 „Dėl pensijos perskaičiavimo“ atmetė jo prašymą, nurodydamas, kad nuo 2012 m. lapkričio 27 d. paskyrė pareigūnų ir karių pensiją, kurios dydis 155,11 Eur per mėnesį. Nurodyta, kad šis dydis apskaičiuotas vadovaujantis Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. S-26625 pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas pareiškėjo pasirinktas darbo užmokestis už 2008 m. laikotarpį. Ginčijamame atsisakyme taip pat nurodyta, kad pats pareiškėjas pasirinko 2008 m. laikotarpį, o ne krizinį laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Tačiau pareiškėjas nesutiko su atsakovo nuomone, kad Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintos darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo (toliau – ir Grąžinimo įstatymas) 2 straipsnio 12 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo darbo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 18 punktas yra taikomi tik tiems pareigūnams, kurie skiriant pareigūnų ir karių pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjo manymu, toks teisės aktų interpretavimas pažeidžia jo teisę į teisingai paskaičiuotą pensiją, taip jam yra daroma žala ir pažeidžiami teisėti lūkesčiai į pensiją, kadangi ne dėl jo valios ir kaltės jam buvo sumažintas atlyginimas, kvalifikacinė kategorija ir priedai. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Kadangi pareiškėjo atveju duomenys apie draudžiamąsias pajamas yra patikslinti, naują piniginį atestatą atsakovas yra gavęs, pareiškėjo teigimu, Departamentas neteisėtai pensijos neperskaičiavo ir neapskaičiavo skirtumo tarp jam išmokėtos pensijos ir pensijos, kurią jis turėjo gauti esant nesumažintam atlyginimui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas jam išaiškino, jog jo patirti praradimai bus atlyginti Grąžinimo įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad pensijos apskaičiavimui rinkosi 2008 m., kuomet turėjo 12 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir antrą kvalifikacinę kategoriją, nors Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, jog sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jam būtų buvę palankiau pasirinkti 2012 m., kuomet jis turėjo 18 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pirmą kvalifikacinę kategoriją.
3. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 29–32) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Departamentas nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (711)NV-298 paskyrė pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kurios dydis – 535,58 Lt (155,11 Eur) per mėnesį. Šis dydis apskaičiuotas pagal Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 30 d. piniginį atestatą Nr. S-26576, pareiškėjui, remiantis Įstatymo 5 straipsniu, pasirinkus 2008 m. laikotarpį. Departamentas pabrėžė, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nenustato jau paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, indeksavimo ar kitų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo. Įstatymo 14 straipsnyje yra įtvirtinti du pensijos skyrimo iš naujo atvejai. Tuo tarpu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija gali būti perskaičiuojama pagal Grąžinimo įstatymo 1 ir 2 straipsnius, kuriais vadovaujantis, perskaičiuoti paskirtą valstybinę pensiją galima tik asmenims, kurie skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir jiems minėtu laikotarpiu buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Šiame kontekste pabrėžė, kad darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) pareiškėjui išduotas 2012 m. lapkričio 30 d. įstaigoje, kurioje jis dirbo ir kuri skaičiavo bei mokėjo jam darbo užmokestį, t. y. Pravieniškių PN-AK. Tuo tarpu pareiškėjas neprašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti minėtą piniginį atestatą, o priešingai, pats pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 30 d. piniginiame atestate Nr. S-26576 pažymi, kad įrašai atestate yra teisingi. Departamentas kartu akcentavo, kad pats pareiškėjas laisva valia pasirinko 2008 m. laikotarpį, kaip palankiausią apskaičiuojant jam numatomos skirti pensijos dydį. Atsakovas pabrėžė, kad skundžiamame sprendime išaiškino tai pareiškėjui ir informavo jį, jog negali perskaičiuoti jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bei tenkinti jo prašymą, nes jis pasirinko darbo užmokesčio vidurkį už 2008 m. laikotarpį, o asmenims, gaunantiems pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kurie skiriant šias pensijas rinkosi laikotarpį, kai nebuvo sumažintas jų darbo užmokestis, pirmiau nurodyti teisės aktai nenurodo perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas teigė, kad ginčijamas Departamento atsakymas yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, motyvuotas, jame nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu (b. l. 50–55) pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnis nustato, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Vienas iš privalomų dokumentų, pateiktinų prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, yra darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) (Nuostatų 13.2 p.). Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 20 d. išduoto piniginio atestato Nr. S-26576, kuriuo remiantis pareiškėjui buvo apskaičiuotas valstybinės pensijos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris buvo realiai mokamas, vidurkio, kuris nurodytas išduotame atestate, ginčo taip pat nėra. Tačiau pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia argumentais, jog Konstituciniam Teismui pripažinus valstybės tarnautojų darbo užmokesčių mažinimą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, jam atsirado pagrindas gauti didesnę valstybinę pensiją pagal naujai išduotą piniginį atestatą, pasirinkus laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn.
7. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesuteikia teisinio pagrindo perskaičiuoti ir mokėti jam didesnę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nagrinėjamoje byloje Departamentui nesukelia pareigos perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjui iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
8. Teismas akcentavo, kad pagal Nutarimo 18 punktą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Taigi, teismas sutiko su Departamento nuomone, kad šie teisės aktai taikytini tik tiems pareigūnams, kurie skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kai dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas jų darbo užmokestis. Tuo tarpu pats pareiškėjas neneigia faktinės aplinkybės, jog pasirinko laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., kaip palankiausią apskaičiuojant jam numatomos skirti pensijos dydžiui. Taigi, pareiškėjas pats laisva valia pasirinko jam tuo metu palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, t. y. laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., o ne laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo duomenys apie draudžiamąsias pajamas buvo patikslinti Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies prasme. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Departamentas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir tenkinti jo prašymą, kadangi pareiškėjas pasirinko darbo užmokesčio vidurkį už 2008 m. laikotarpį, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, aiškiai ir išsamiai išdėstė atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.
9. Teismas taip pat nurodė, kad Įstatymo 14 straipsnis nustato atvejus, kuomet pareigūnams ir kariams paskirta pensija gali būti paskirta iš naujo. Pirma, jei pareigūnui arba kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė netekto darbingumo pensija, po pensijos paskyrimo pakeičiami netekto darbingumo procentai, pensija turi būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis nuo jų pasikeitimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai perskaičiuoti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Antra, pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo išduoti nauji dokumentai (piniginis atestatas), pagal kuriuos, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, jam galėtų būti iš naujo perskaičiuota paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Teismas nurodė, kad 2016 m. vasario 26 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti trūkstamus piniginio atestato lapus, tačiau pareiškėjas teisme 2016 m. kovo 21 d. gautame prašyme nurodė, jog teismui pateikė tokius piniginius atestatus, kokius gavo iš Pravieniškių PN-AK, t. y. be pirmojo puslapio ir rekvizitų. Be to, pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, prašydamas išduoti piniginį atestatą už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., tačiau Pravieniškių PN-AK 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 6-38 „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė išduoti naują piniginį atestatą, kuriame būtų nurodytas kitas, nei pareiškėjas pasirinko, laikotarpis, kadangi neturi teisinio pagrindo. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nepatvirtino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti jam pensiją pagal naujai išduotą Pravieniškių PN-AK patikslintą piniginį atestatą. Prie pareiškėjo ir atsakovo teismui pateikto pareiškėjo Departamentui teikto 2016 m. sausio 6 d. prašymo „Dėl pensijos perskaičiavimo“ minėtas piniginis atestatas taip pat nėra pridėtas. Taigi, pareiškėjo pateikto antro piniginio atestato puslapio, kuris, pareiškėjo teigimu, yra naujai išduotas Pravieniškių PN-AK piniginis atestatas, teismas nagrinėjamoje byloje nelaikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu faktinę aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui išdavė naują piniginį atestatą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjui iš naujo perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies prasme, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą paskirti jam perskaičiuotą pensiją pagal patikslintą piniginį atestatą, pasirenkant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., teismas atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą paskaičiuoti pareiškėjui dėl perskaičiavimo susidariusį skirtumą tarp 2012 m. lapkričio 27 d. paskirtos ir naujai perskaičiuotos pensijos bei išmokėti šį skirtumą teismas laikė išvestiniu reikalavimu, kylančiu iš antrojo reikalavimo, todėl konstatavo, kad, netenkinus pagrindinio reikalavimo, išvestinis reikalavimas taip pat netenkinamas.

III.

11. Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61–63), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus ir perskaičiuoti pensiją pagal patikslintą piniginį atestatą.
12. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju pažeidžiama jo teisė rinktis palankiausius metus pensijai apskaičiuoti, teisėti lūkesčiai, jam daroma žala, be to, pažeidžiami proporcingumo ir teisinės valstybės principai. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad jis dirbo iki 2012 m. lapkričio 26 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. jam bus kompensuoti dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo patirti praradimai, t. y. keisis jo atlyginimas, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis. Taigi, pareiškėjo teigimu, atsakovas turi būti įpareigotas išduoti naują piniginį atestatą, kuriame būtų įvertinta sumažinto atlyginimo dalis.
13. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 76–79) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą nepakeistą.
14. Departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino visų procese dalyvavusių šalių argumentus, detaliai išnagrinėjo byloje surinktą dokumentinę medžiagą, tinkamai vadovavosi įstatymais ir nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą, objektyvų bei teisėtą sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 7S-60, kuriuo atsakovas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų įpareigoti Departamentą paskirti pareiškėjui perskaičiuotą pensiją pagal patikslintą piniginį atestatą, pasirenkant laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., bei paskaičiuoti pareiškėjui dėl perskaičiavimo susidariusį skirtumą tarp 2012 m. lapkričio 27 d. paskirtos ir naujai perskaičiuotos pensijos ir išmokėti šį skirtumą.
17. Departamento 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (711)NV-298 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo“ pareiškėjui nuo 2012 m. lapkričio 27 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis yra 535,58 Lt (155,11 Eur) per mėnesį. Valstybinės pensijos dydis pareiškėjui apskaičiuotas remiantis Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 30 d. piniginiame atestate Nr. S-26576 nurodytais pareiginės algos bei nustatytų priedų už pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, už tarnybos stažą duomenimis, kurie įrašyti pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių jam nustatyto 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį, t. y. pagal 2008 metų vidurkį.
18. 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu perskaičiuoti pensiją pagal Pravieniškių PN-AK patikslintą piniginį atestatą už 2012 m. nuo paskutinės tarnybos dienos, kadangi po Konstitucinio Teismo išaiškinimo atstačius kvalifikacinę kategoriją keičiasi jo atlyginimas.
19. Departamentas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 7S-60 atsisakė perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir tenkinti pareiškėjo prašymą. Departamentas skundžiamame sprendime rėmėsi 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas) (2 str. 12 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtintu Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (18 p.). Departamentas nurodė, kad minėti teisės aktai taikytini tik tiems pareigūnams, kurie skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kai dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas jų darbo užmokestis. Pareiškėjui minėti teisės aktai netaikytini, nes pareiškėjas pasirinko darbo užmokesčio vidurkį už laikotarpį nuo 2008 metų.
20. Minėta, kad Departamentas sprendimą, kuriuo atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui pensiją, grindė Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 18 punktu.
21. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jeigu taikomas ribojimas, – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumą valstybinių pensijų skyrimą administruojanti įstaiga apskaičiuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau negu šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą.
22. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, ir teisėjų valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatyme (toliau kartu – valstybinės pensijos), perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
23. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. liepos 31 d.–2013 m. rugsėjo 30 d.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui (16 p.).
25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra asmuo, kuriam buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. liepos 31 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra asmuo, kaip tai yra suprantama pagal Grąžinimo įstatymo 1 straipsnio 7 punktą, pareiškėjui jo tarnybos metu iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos (2012 m. lapkričio 26 d.) buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas pareiškėjui jo tarnybos metu iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos (2012 m. lapkričio 26 d.) mokėtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) gali turėti reikšmės pareiškėjo valstybinės pensijos skaičiavimui.
26. Minėta, kad pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o pagal Aprašo 18 punktą valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
27. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikia asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. liepos 31 d.–2013 m. rugsėjo 30 d., teisę gauti perskaičiuojamas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo minėto asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o institucijoms pareigą perskaičiuoti pensiją. Minėtos teisės normos neįtvirtina jokių kitų sąlygų, dėl kurių galėtų būti apribotos minėtų asmenų teisės, kurios buvo pažeistos įgyvendinant antikonstitucinius teisės aktus, kurie yra pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
28. Departamento nurodyta sąlyga, kad minėti teisės aktai taikytini tik tiems pareigūnams, kurie skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kai dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas jų darbo užmokestis, nėra įtvirtinta nei Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, nei Aprašo 18 punkte, nei kituose teisės aktuose, kuriais remdamasis Departamentas atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui valstybinę pensiją.
29. Departamento pozicija, jog pareiškėjui minėti teisės aktai dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo netaikytini, nes pareiškėjas pasirinko darbo užmokesčio vidurkį už laikotarpį nuo 2008 metų, t. y. ne už tą laikotarpį, kuriuo buvo mokamas dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, nėra pagrįsta minėtomis teisės normomis, nes, kaip minėta, jos tokios sąlygos nenustato. Be to, atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą perskaičiuoti valstybinę pensiją būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisingumo principas, nes pareiškėjo atžvilgiu būtų priimtas administracinis sprendimas, kuriuo atsisakoma perskaičiuoti valstybinę pensiją, kuomet kitiems asmenims, pagal įstatymą buvus tokioje pačioje padėtyje, ši pensija būtų perskaičiuota. Departamento nurodoma aplinkybė nėra objektyvus skirtumas, dėl kurio pareiškėją galima būtų traktuoti kitaip, negu asmenis, pasirinkusius kitą laikotarpį, palankų jų pensijos skaičiavimui, tai yra subjektyvi (atsitiktinė) aplinkybė, būtent pareiškėjo pasirinkimas dėl valstybinės pensijos skaičiavimo laikotarpio, kuris buvo palankus pareiškėjui tuo metu – 2012 metais, t. y. tuo metu, kai reguliavimas (dalis šio reguliavimo), reikšmingas pareiškėjo pensijos skaičiavimui, nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
30. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas ir Grąžinimo įstatymas. Jeigu Grąžinimo įstatyme arba Apraše nėra detaliai nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją (kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjo papildomų veiksmų – pensijos skaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo) įgyvendinimo tvarka, tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją, todėl Departamentas privalo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną pensiją.
31. Nepagrįsti yra Departamento ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kitų Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normų, kurios nenustato pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją, nes minėtos normos nesusijusios su nagrinėjama byla. Nesusiję su byla ir Departamento bei pirmosios instancijos teismo motyvai dėl būtinumo ginčyti teismine tvarka piniginį atestatą, kuris buvo išduotas teisės aktų nustatyta tvarka 2012 metais ir buvo būtinas dokumentas įprastiniu būdu skaičiuojant valstybinę pensiją. Minėta, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas ir Grąžinimo įstatymas, kurie turi būti vykdomi, kurių vykdymas neturėtų priklausyti nuo juose nenustatytų naujų teisminių procesų inicijavimo.
32. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, naikinant Departamento sprendimą kaip neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, ir įpareigojant išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo, nes dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo šis klausimas yra neišnagrinėtas, todėl netikslinga yra pasisakyti dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, kuriuos turėtų išspręsti viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 26 d. atsisakymą Nr. 7S-60 perskaičiuoti A. S. pensiją pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d. prašymą ir įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos perskaičiuoti pareiškėjo A. S. valstybinę pensiją pagal pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d. prašymą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius