Civilinė byla Nr. 2-541-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00009-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3.; 126.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 9 d.

  Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1418-658/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rytų maistas“.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimas.

Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ su pareiškimu (b. l. 4-9) kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Rytų maistas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Nurodė, kad atsakovas pagal 2011-06-29 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K2010/160, sudarytą su RAB „Salas Zivis“, yra skolingas 1 693,04 Lt sumą, reikalavimo įvykdymo terminas yra suėjęs. 2012-10-18 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SP/12/10/18/3 bei 2014-09-18 priėmimo–perdavimo akto Nr. SP/12/10/18/1 pagrindu naujuoju atsakovo kreditoriumi tapo UAB „Skolų departamentas“. Pagal pateiktus faktinius įrodymus atsakovo skolą ieškovui sudaro 3 121,03 Lt. Ieškovas 2014-10-06 bei 2014-11-13 išsiuntė atsakovui jo registracijos adresu pranešimus apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas į pranešimus nesureagavo. Pareiškimo teismui egzempliorius atsakovui išsiųstas 2014-12-19.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-01-08 nutartimi (b. l. 41-42) atsisakė priimti ieškovo UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rytų maistas“ ir nurodė pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad prie pareiškimo pridėtoje reikalavimo perleidimo sutartyje nėra apibrėžta, koks konkrečiai reikalavimas yra perleidžiamas, tuo tarpu tokią informaciją atspindintis neatskiriamas sutarties priedas – perdavimo–priėmimo aktas – teismui nepateiktas. Todėl iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar UAB „Skolų departamentas“ turi reikalavimo teisę į UAB „Rytų maistas“ ir yra tinkamas subjektas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nenustatė termino šiam trūkumui pašalinti, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyta ir kitų trūkumų, kurie, teismo vertinimu, negali būti pašalinti teismo proceso eigoje. Tokia kliūtimi priimti pareiškimą teismas pripažino aplinkybę, kad minėtas sutarties priedas, t. y. perdavimo–priėmimo aktas, nebuvo siunčiamas ir skolininkui UAB „Rytų maistas“, apsiribojant vien reikalavimo perleidimo sutarties kopijos, iš kurios turinio nėra matyti, kokie reikalavimai buvo perleisti, išsiuntimu. Aptartą situaciją teismas įvertino kaip tinkamą skolininko UAB „Rytų maistas“ neinformavimą apie reikalavimo teisės perleidimą, neleidžiantį prieš jį panaudoti reikalavimo perleidimo fakto. Be to, 2014-10-06 ir 2014-11-13 pranešimai nepasirašyti UAB „Skolų departamentas“ atstovo, todėl jų pateikimas skolininkui, teismo nuomone, nesukuria jokių teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesilaikė privalomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio ginčo sprendimo tvarkos, kas sudaro pagrindą jo pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).     

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Skolų departamentas“ atskirajame skunde (b. l. 45-48) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-01-08 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skolų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pridėtas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo per aplaidumą, tačiau teismas turėjo nustatyti ieškovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Prie atskirojo skundo pridėtas priėmimo–perdavimo aktas prijungtinas prie bylos ir vertintinas su kitais bylos įrodymais, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2. Atsakovui buvo išsiųsti pasirašyti 2014-10-06 ir 2014-11-13 pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik prie pareiškimo pridėti jų nuorašai palikti nepasirašyti, tačiau tai neįrodo, kad ieškovas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos informuoti atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą. Atsakovui jo registracijos adresu 2014-10-06 išsiųstame pranešime ieškovas pranešė apie reikalavimo teisės perleidimą, paprašė sumokėti tai dienai susidariusią skolą ir informavo, kad atsakovui per 31 dieną nepadengus įsiskolinimo, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui nesureagavus į šį pranešimą, jam buvo išsiųstas pakartotinis 2014-11-13 pranešimas. Pranešimų įteikimas atitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl laikytinas tinkamu.
3. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai iškelti bankroto bylą atsakovui. Tuo tarpu teismas, turintis pareigą būti aktyviu tokio pobūdžio bylose, atsakovo finansinės būklės netyrė, todėl negalėjo jos teisingai įvertinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę tik šiame įstatyme numatyti subjektai – kreditorius, savininkas arba įmonės vadovas. Kreditorius, teikdamas teismui ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, turi pateikti savo kreditorinio reikalavimo įrodymus. Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimo faktas prieš skolininką gali būti panaudotas nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo fakto įrodymą. Įmonių bankroto įstatymas taip pat įpareigoja kreditorių laikytis ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką reglamentuojančių reikalavimų, t. y. pranešti apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pranešime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai vienu iš minėtų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir jis laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas savo reikalavimą į atsakovą UAB „Rytų maistas“ grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi (b. l. 27-29) ir su atskiruoju skundu pateiktu skolos priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 (b. l. 51), kurį apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 314 str. 338 str.). Sprendžiant iš pareiškimo argumentų ir prie šio pareiškimo teismui pateiktų priedų, apeliantas 2014-10-06 išsiuntė per kurjerių paslaugas teikiančią bendrovę atsakovui jo buveinės registracijos adresu (Kaunakiemio g. 5, Kaunas) pranešimą Nr. 14/10/06/1, kuriuo informavo atsakovą, kad perėmė RAB „Salas Zivis“ reikalavimą į 2 119,72 Lt skolą, netesybas bei palūkanas, pasiūlė atsakovui iš šio reikalavimo kylančią prievolę įvykdyti per 5 darbo dienas tiesiogiai apeliantui, nurodydamas, kad jeigu atsakovui neįvykdys išdėstytų įsipareigojimų, apeliantas per 31 dieną nuo pranešimo gavimo dienos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 30-31). 2014-11-13 atsakovui tuo pačiu adresu buvo išsiųstas analogiško turinio pranešimas (b. l. 32-33).

Egzistuojant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės į atsakovą ir negali inicijuoti atsakovo atžvilgiu bankroto procedūrų, kad jis nesilaikė privalomos įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantas raštu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą (nurodydamas reikalavimo perėmimo pagrindus ir aplinkybes) bei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išsiųsdamas apie tai 2014-10-06 pranešimą Juridinių asmenų registre paviešintu įmonės buveinės adresu (CPK 122 str. 2 d.). Tokie veiksmai, remiantis CK 2.49 straipsnio 3 dalimi, laikomi tinkamu susirašinėjimu su juridiniu asmeniu. 2014-11-13 tuo pačiu įmonės buveinės adresu apeliantas išsiuntė ir pakartotinį pranešimą, kuris pagal nurodytą teisinį reglamentavimą laikytinas įteiktu 2014-11-19. Po to 2014-12-22, t. y. praėjus daugiau nei 31 dienai nuo pranešimo įteikimo datos, apeliantas išsiuntė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos inicijavimo (b. l. 40). Vien ta aplinkybė, jog teismui prie pareiškimo buvo pateikti apelianto atstovo nepasirašyti pranešimai, nesant paties atsakovo argumentų šiuo aspektu, neturėjo sudaryti prielaidų atsirasti pirmosios instancijos teismo abejonėms, ar atsakovui išsiųsti pranešimai turėjo visus reikiamus rekvizitus (buvo pasirašyti). Pažymėtina, kad dokumentų rengimo taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 88-4229) įtvirtintos dokumentų pasirašymą reglamentuojančios nuostatos nereikalauja, kad įstaigoje liekantis siunčiamo dokumento egzempliorius būtų pasirašomas taip pat, kaip ir siunčiamas dokumentas – pakanka, kad įstaigoje liekantis egzempliorius būtų vizuotas dokumento rengėjo (97 p.).

Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį (pareiškimą) ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Paskutiniuoju atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs ieškinį (pareiškimą), pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-249/2010). Šioje proceso stadijoje ieškinyje (pareiškime) išdėstytų aplinkybių vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo patikrinimas. Tai reiškia, kad asmens teisės reikšti ieškinį (pareiškimą) ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje gali būti paremtas tik akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus, keliančius jam abejonių dėl apelianto teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir / ar tinkamo šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos realizavimo, pirmiausia turėjo nustatyti terminą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.) ir tik apeliantui nepašalinus trūkumų, spręsti klausimą dėl šio pareiškimo grąžinimo (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tokią nuostatą suponuoja ir trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 str.), taip pat tokio pobūdžio bylose vyraujantis viešasis interesas, kurio išraiška – galimai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-27 nutartis c. b. Nr. 2-621/2014, 2014-03-20 nutartis c. b. Nr. 2-620/2014).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl šios priežasties skundžiama teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rytų maistas“ priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja               Dalia Kačinskienė