Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-557-593/2015
Proceso Nr. 4-69-3-04546-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
V. Ž. 2014-06-08, 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,05 promilių girtumas) ir važiuodamas automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekine dalimi kliudė priekyje stovintį automobilį. Tęsdamas manevrą, atbuline eiga atsitrenkė į gale stovintį automobilį, minėtas automobilis nuo smūgio pajudėjo atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. T. V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.
Kauno apylinkės teismo 2015-04-27 nutarimu V. Ž. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 1350 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjui paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.
Apeliaciniu skundu V. Ž. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui arba bylą pagal ATPK 127 str. 3 d. jo atžvilgiu nutraukti, perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 127 str. 2 d. ir už šį pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą. Skunde jis teigia, kad skundžiamame nutarime jo kaltė buvo grindžiama ir policijos pareigūnės S. L., fiksavusios padarytą pažeidimą, parodymais, išdėstytais jos 2014-06-08 tarnybiniame pranešime ir 2014-09-12 teismo posėdžio metu. Tačiau šiame teismo posėdyje apeliantas dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės apklausti liudytojų S. L. bei S. Š., o vėliau jam nebuvo suteikta galimybė apklausti liudytojos S. L., nes ji į teismo posėdžius neatvyko. Be to, ši liudytoja nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos, todėl teismas neturėjo pagrindo jos neatvyko į teismą priežasties (išėjusi motinystės ir vaiko priežiūros atostogų) pripažinti svarbia. Teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo ir išnagrinėjo bylą, nors dėl šio procesinio pažeidimo Kauno apygardos teismas 2014-11-10 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nes buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V. Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta teisę į gynybą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, nes V. Ž. kaltę grindė liudytojų parodymais, kurie teisme nebuvo apklausti dalyvaujant apeliantui, kuo buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, kas yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliantas teigia, kad vairuodamas automobilį jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo neblaivumas buvo nustatytas praėjus 1,5 val. po eismo įvykio ir tik iš alkotesterio parodymų, o policijos pareigūnai tiesiogiai eismo įvykio nematė, todėl nepagrįstai ir remiantis prielaidomis konstatuota, jog automobilį V. Ž. vairavo neblaivus. Skunde teigiama, kad nėra liudytojų, tiesiogiai stebėjusių eismo įvykį bei mačiusių, kaip jis vartojo alkoholį, o po to sėdo už vairo ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Jo kaltė grįsta liudytojų E. K. ir P. G. parodymais, nors jų parodymai negali būti patikimu ir neginčijamu įrodymu, nes pagal galiojančius teisės aktus, teisė nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik policijos pareigūnams. Tuo tarpu apelianto blaivumo patikrinimas, laikantis patvirtintos metodikos, nebuvo atliktas, policijos pareigūnai atliko tik tikrinimą alkotesteriu ir tik praėjus 1,5 val. po eismo įvykio. Apeliantas mano, kad minėti liudytojai galėjo sakyti apie V. Ž. girtumą specialiai, norėdami pakenkti, nes jis apgadino jų automobilius ir juos aprėkė dėl neleistinoje vietoje pastatytų automobilių. Apeliantas pažymi, jog iki eismo įvykio jis alkoholio nevartojo, todėl eismo įvykio metu (apie 12:50 val.) buvo blaivus. Be to, teismas nepagristai atmetė ir nevertino apelianto bei liudytojų N. Ž., I. Ž. ir M. K. parodymų, laikė juos nepatikimais, nelogiškais ir nenuosekliais. Savo 2014-07-14 paaiškinime V. Ž. nurodė, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo praėjus apie 10 min. po eismo įvykio, kai grįžo ir užsidarė bute, ką patvirtino kartu su juo visą tą laiką buvęs jo sūnus N. Ž., eismo įvykį matęs M. K. bei I. Ž.. Apeliantas teigia, kad jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kas atitinka ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, dėl ko jis prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Todėl yra pagrindas perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 127 str. 2 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš V. Ž. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija, jog nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kuriuo dėl jo kaltės nustatytomis aplinkybėmis buvo apgadinti trys automobiliai, tačiau neigia automobilį vairavęs būdamas neblaivus ir nurodo, kad alkoholį jis vartojo jau po padaryto eismo įvykio grįžęs pas save į kambarį, todėl mano, kad jo pažeidimus turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 str. 2 d. Taip pat V. Ž. nesutinka su apylinkės teismo ištirtais ir įvertinais įrodymais teigdamas, kad ne visi jie buvo ištirti, kuo buvo suvaržyta jo teisė į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.
Nors V. Ž. neigia, kad vairavo automobilį neblaivus, kai buvo padarytas eismo įvykis, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Liudytoja L. D. parodė, kad grįžus prie automobilio, prie jos priėjo V. Ž. ir pradėjo jai kažką aiškinti, ji pasakė, kad su girtais nekalba. Iš jo kalbos matėsi, kad jis yra neblaivus, kalba buvo nerišli, jis eidamas svirduliavo. Liudytojas E. K. parodė, kad nuo V. Ž. sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo pabalusios, jis nesiorientavo aplinkoje, jis nuėjo į šalia esantį pastatą, eidamas svirduliavo, o jam nuėjus, atėjo jo dukra, kuri norėjo prisiimti kaltę, kad ji vairavo automobilį, atvykę policijos pareigūnai atvedė tą asmenį į tarnybinį automobilį. L. P. G. parodė, kad jis paklausė vairuotojo, ką jis daro, jis buvo be reakcijos, gal girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, gal narkotikų pavartojęs, nesuvokė ką daro, net negalėjo išjungti variklio, vairuotojas nuėjo į šalia esantį pastatą, o atvykę policijos pareigūnai atvedė iš pastato tą patį asmenį, kuris vairavo automobilį VW Passat. L. S. Š. parodė, kad dirba P. PK vyr. patruliu, atvykęs rado apgadintus automobilius, prie kurių buvo susirinkę žmonės, kurie nurodė, kad automobilius apgadino neblaivus vairuotojas, kuris randasi šalia esančiame pastate ir žiūri pro langą. Nuėjęs į pastatą pakvietė V. Ž. į tarnybinį automobilį. Liudytojai V. Ž. atpažino kaip įvykio kaltininką. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tokias aplinkybes pareigūnas S. Š. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime.
Netikėti šių liudytojų parodymais, priešingai nei teigia apeliantas, pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, byloje nenustatytas šių liudytojų asmenimis suinteresuotumas bylos baigtimi ir tikslas apkalbėti V. Ž.. Be to, šių liudytojų parodymai patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-06-08, 14.19 val. V. Ž. nustatytas 3,05 promilių girtumas. Iš E. K. paaiškinimo matyti, kad automobilį vairavo neblaivus vyriškis. Iš P. G. paaiškinimo matyti, kad automobilio VW Passat vairuotojas buvo stipriai neblaivus. Iš L. D. paaiškinimo matyti, kad ji rado savo automobilį apgadintą, jo vairuotojas kažką priėjęs bandė aiškinti, tačiau ji nieko nesuprato, jis nuėjo į poilsio namus ir užsirakino. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai L. D., E. K. ir P. G. parodė, kad iš karto po įvykio jie matė, jog V. Ž. buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jis nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis ėjo svirduliuodamas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl liudytojai iškvietė policijos pareigūnus, kurių vienas – S. Š. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą liudytojai paaiškino, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir pasišalino į gretimą namą, todėl pareigūnas nuėjo į pastatą ir pakvietė nurodytą asmenį į tarnybinį automobilį. Liudytojai pamatę jį, atpažino kaip asmenį, vairavusį automobilį ir sukėlusį eismo įvykį.
Įvertinus aukščiau išdėstytus ir aptartus įrodymus bei rašytinę bylos medžiaga konstatuojama, kad nustatytu laiku ir vietoje V. Ž. vairavo automobilį būdamas neblaivus (net ir praėjus apie pusantros valandos po eismo įvykio jam nustatytas 3,05 promilių girtumas) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadintos trys transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Todėl jo pažeidimas skundžiamu nutarimu teisingai kvalifikuotas kaip pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d., ir už tai jam paskirta sankcijoje numatyta nuobauda (pagrindinė ir papildoma). Tuo pagrindu V. Ž. apeliacinio skundo motyvai, kad jo kaltė, jog eismo įvykį jis padarė būdamas neblaivus, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, nors iš tikrųjų jis alkoholį vartojo po eismo įvykio grįžęs pas save į kambarį, tai, kad kaltė paremta tik prielaidomis, yra atmetami kaip nepagrįsti. Analogiškai vertinami ir apelianto motyvai dėl to, jog jo pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 127 str. 2 d. (eismo įvykio sukėlimas), o ne pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo neblaivumas buvo nustatytas praėjus 1,5 val. po eismo įvykio ir tik iš alkotesterio parodymų, o policijos pareigūnai tiesiogiai eismo įvykio nematė, kaip ir kiti liudytojai, kad jis vartojo alkoholį, o po to sėdo už vairo ir būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Tačiau tokie V. Ž. parodymai, nurodant aplinkybes iš sau palankios pusės vertintini kritiškai, kadangi jie paneigti kitais, anksčiau išvardintais bylos duomenimis. Teismas pagrįstai atmetė ir nevertino liudytojų N. Ž., I. Ž. ir M. K. parodymų, nes šie asmenys yra artimi pažeidėjui, todėl jie yra suinteresuoti padėti jam išvengti atsakomybės. Juo labiau, kad aplinkybė, jog, pažeidėjo teigimu, alkoholinius gėrimus jis vartojo ne prieš įvykį, o praėjus apie 10 min. po eismo įvykio, kai grįžo į butą, paneigia išdėstyti ir aptarti įrodymai dėl jo apsvaigimo iš karto po įvykio.
Apeliantas teigia, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, nes teisme jam dalyvaujant neapklausus liudytojos policijos pareigūnės S. L., kurios tarnybiniu pranešimu taip pat buvo grįsta V. Ž. kaltė, buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V. Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta teisę į gynybą. Be to, dėl šio pažeidimo ankstesnis apylinkės teismo nutarimas Kauno apygardos teismo nutartimi jau buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant šią bylą iš naujo apylinkės teisme ir tiriant įvykio aplinkybes, teismas keturis kartus kvietė į teismo posėdį liudytoją S. L., tačiau jai neatvykus buvo nustatyta, kad ji yra gimdymo, vaiko auginimo atostogose, todėl nepavykus jos apklausti, šios liudytojos parodymais skundžiamame nutarime ir nesiremta, tik nurodytas šios liudytojos policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, vertinant tai kaip rašytinę bylos medžiagą. Tačiau pažymėtina, kad net ir nesiremiant liudytojos S. L. tarnybiniu pranešimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. Ž. kaltę dėl jam skundžiamu nutarimu inkriminuoto pažeidimo padarymo. Todėl tai, kad ši liudytoja nebuvo apklausta teisme, nesuteikia pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos V. Ž. procesinės teisės ir tuo suvaržyta jo teisė į gynybą. Juo labiau, kad savo procesinę teisę į gynybą V. Ž. galėjo realizuoti apskųsdamas apylinkės teismo nutarimą, ir šia teise jis pasinaudojo. Be to, teisme visi kiti liudytojai buvo apklausti V. Ž. dalyvaujant, jis galėjo užduoti jiems norimus klausimus. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo gretinti su anksčiau šioje byloje priimtu Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 nutarimu, kuris buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, negalima, nes minėtame nutarime buvo remtasi teisme apklaustos liudytojos S. L. parodymais, kurie gauti teismo posėdyje nedalyvaujant V. Ž.. Tuo tarpu antrą kartą nagrinėjant bylą apylinkės teisme, šios liudytojos teismui apklausti nepavykus, jos parodymais remtasi nebuvo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo V. Ž. yra nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. yra teisėtas, todėl tenkinti pažeidėjo skundą ir skundžiamą nutarimą panaikinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Daiva Jankauskienė