Administracinė byla Nr.I-367-423/2010

                       KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                   S P R E N D I M A S

                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2010 m.  birželio 3 d.

                                                              Kaunas    

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įgaliotam atstovui Dariui Petraičiui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Gineikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl  įsakymo ir sprendimo  panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė skundu prašo panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymą Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo  tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-02-17 sprendimą Nr. 2010-28-(25-10)14; Įpareigoti atsakovą organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčios) darbo grupės sudarymą, atlikti visapusišką ekonominę ir finansinę analizę, antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno mieste gerinti (b.l. 2-11, 68-70). 

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas  Nr. A-4451 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sudarant darbo grupę buvo nesilaikyta LR sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 4 d., 5d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 17 p. reikalavimų bei pagrindinių LR viešojo administravimo principų: įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia. Pastarąjį principą administracijos direktorius V. G. pažeidė sudarydamas darbo grupę bei patvirtindamas darbo grupės reglamentą, paskirdamas save grupės vadovu ir pasitvirtindamas savo funkcijas, taip viršydamas kompetencijos ribas ir sudarydamas prielaidas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Darytina išvada, kad darbo grupės nariams buvo žinoma VšĮ Raudonojo Kryžiaus Klinikinės ligoninės padėtis, tačiau sąmoningai nesiimta veiksmų ir įpareigojimų vykdymo. Pareiškėjo atstovas pastebi, kad darbo grupės nariai spekuliuoja Raudonojo Kryžiaus pavadinimu ir klaidina visuomenę teikdami, jog reorganizavus klinikines ligonines bus pasiekti tikslai. Darbo grupė turėjo būti sudaryta iš apskrities viršininko administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų su tikslu vykdyti viešojo administravimo subjekto valią. Be to pagrindinė darbo grupės paskirtis atlikti visapusišką finansinę ir ekonominę Kauno miesto savivaldybėms pavaldžių antrinę asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo analizę ir pateikti išvadas tarybos nariams. Šiuo tikslu gydymo įstaigoms buvo skiriamos investicijos restruktūrizacijai atlikti ir infrastruktūrai gerinti, tačiau VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninei, kaip neperspektyviai ir problematiškai,  investicijos nebuvo skiriamos. Ginčijamas įsakymas sukėlė teisines pasekmes, nes šios Darbo grupės pasiūlymo pagrindu buvo parengtas sprendimo projektas, kuris teiktas svarstyti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, kadangi tiek ginčijamas  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, tiek Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra  pagrįsti ir teisėti.  Darbo grupė buvo sudaryta nepažeidžiant LR vietos savivaldos įstatymo nuostatų  bei vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-198, 39 p. numatančiu, kad administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaroma komisija arba darbo grupė iškilusioms problemoms spręsti. Tačiau nei viename teisės akte nėra nurodytas draudimas pačiam administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės veikloje ar būti jos pirmininku. Darbo grupė savo funkcijas atliko tinkamai, jos pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi. Sudaryta darbo grupė teikė tik siūlymus, jokių sprendimų dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės prijungimo prie Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, nepriėmė.  Savivaldybės tarybai įstatymai suteikia išimtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo tikslingumo. Pareiškėjo pozicija, kad į tokio pobūdžio darbo grupes turi būti įtrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos ir apskrities viršininko administracijos atstovas, nepagrįsta, nes LR sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 4d. ir 5d.  nereglamentuoja minėtų atstovų privalomo įtraukimo į darbo grupės veiklą. Darbo grupės pateikti pasiūlymai nei pareiškėjui, nei savivaldybės tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimas organizuoti darbo grupės sudarymą yra nepagrįstas ir nenumatytas jokiuose teisės aktuose.

         Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengimo bei patvirtintas šios darbo grupės reglamentas (b.l. 14- 17). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją,  prašydamas panaikinti  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. A-4451. Kauno apskrities administracinių ginčų komisija 2010-02-17 sprendimu Nr. 2010-28-(25-10)14 skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 81-84).

Darbo grupė pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo  tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengimo (toliau – Darbo grupė) buvo sudaryta vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, kuris numato, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje bei Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-198, 39 punktu, pagal kurį numatyta, kad administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaroma komisija arba darbo grupė iškilusioms problemoms spręsti. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatuose nėra numatytas draudimas pačiam administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės veikloje ar būti jos pirmininku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal aukščiau nurodytus teisės aktus, šios Darbo grupės sudarymas yra savivaldybės administracijos vidaus darbo organizavimas. Darbo grupės reglamente, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451, Darbo grupės pagrindinė funkcija yra parengti pasiūlymus dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo ir iki 2009 m. gruodžio 20 d. pateikti juos Kauno miesto savivaldybės merui. Darbo grupės pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nėra privalomi, o savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau - savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas pagal LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio  2 dalies 21 punktą ir LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktą yra išimtinė tarybos, t. y., steigėjo kompetencija. Jokie teisės aktai nenumato, kad prieš sprendimo dėl reorganizavimo priėmimą, privalomai turėtų būti sudaryta kokia nors darbo grupė ar komisija pasiūlymams teikti, ir kad į tokius pasiūlymus savivaldybės taryba turėtų privalomai atsižvelgti.  Nepriklausomai nuo Darbo grupės pateiktų neprivalomojo pobūdžio pasiūlymų, savivaldybės tarybai, kaip vieninteliam įstaigos steigėjui, įstatymai suteikia išimtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo tikslingumo. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 ir jo pagrindu sudarytos Darbo grupės pateikti siūlymai nei pareiškėjui, nei savivaldybės tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi šios Darbo grupės išvadų pagrindu nebuvo priimtas administracinis aktas.

Pareiškėjas nurodo, kad sudarant darbo grupę buvo pažeista LR sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kadangi į darbo grupės sudėtį nebuvo įtrauktas nei vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Teisės aktai nereglamentuoja, jog į panašaus pobūdžio darbo grupių veiklą privalomai turi būti įtrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Skundžiamos darbo grupės veikla buvo organizuota būtent atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, kurioje numatyta, kad po sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo, vietoje dviejų VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės turi likti tik viena viešoji įstaiga.

Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis taip pat nenumato, kad į tokios darbo grupės veiklą turi būti įtrauktas apskrities viršininko administracijos atstovas. LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos gali būti ir kitos pagal įstatymus savivaldybėms perduotos funkcijos. Todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės steigėja, vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 33 punktu, LR sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktu, turi įstatymų suteiktą teisę nagrinėti ir spręsti klausimus dėl šių įstaigų veiklos.

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

                   Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A¹¹-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas. Tačiau šios Darbo grupės pasiūlymai neišreiškė viešojo administravimo subjekto, t. y. savivaldybės valios, ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi darbo grupės pasiūlymų pagrindu nebuvo priimtas joks viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymas Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo  tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ bei Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-02-17 sprendimas Nr. 2010-28-(25-10)14 yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti, skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Atmetus šiuos skundo reikalavimus nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčios) darbo grupės sudarymą, atlikti visapusišką ekonominę ir finansinę analizę, antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno mieste gerinti, todėl šioje dalyje taip pat skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu  teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                      Asta Urbonienė

                 Natalja Zelionkienė

                                      Gintaras Čekanauskas