Administracinė byla Nr.I-367-423/2010
Procesinio sprendimo kategorija 35.3
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir
pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant
pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įgaliotam
atstovui Dariui Petraičiui,
atsakovo
Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Gineikaitei,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios
įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės skundą atsakovui Kauno miesto
savivaldybės administracijai dėl įsakymo
ir sprendimo panaikinimo bei
įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė
ligoninė skundu prašo panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymą Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės
pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo
tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo
ir jos darbo reglamento patvirtinimo“; Kauno apskrities administracinių ginčų
komisijos 2010-02-17 sprendimą Nr. 2010-28-(25-10)14; Įpareigoti atsakovą
organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčios) darbo
grupės sudarymą, atlikti visapusišką ekonominę ir finansinę analizę, antrinės
asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir
teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno mieste gerinti (b.l. 2-11, 68-70).
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad Kauno miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes
sudarant darbo grupę buvo nesilaikyta LR sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 4
d., 5d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 17 p. reikalavimų bei pagrindinių LR
viešojo administravimo principų: įstatymo viršenybės, objektyvumo ir
nepiktnaudžiavimo valdžia. Pastarąjį principą administracijos direktorius V. G. pažeidė sudarydamas darbo
grupę bei patvirtindamas darbo grupės reglamentą, paskirdamas save grupės
vadovu ir pasitvirtindamas savo funkcijas, taip viršydamas kompetencijos ribas
ir sudarydamas prielaidas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Darytina išvada,
kad darbo grupės nariams buvo žinoma VšĮ Raudonojo Kryžiaus Klinikinės
ligoninės padėtis, tačiau sąmoningai nesiimta veiksmų ir įpareigojimų vykdymo.
Pareiškėjo atstovas pastebi, kad darbo grupės nariai spekuliuoja Raudonojo
Kryžiaus pavadinimu ir klaidina visuomenę teikdami, jog reorganizavus
klinikines ligonines bus pasiekti tikslai. Darbo grupė turėjo būti sudaryta iš apskrities
viršininko administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų su tikslu
vykdyti viešojo administravimo subjekto valią. Be to pagrindinė darbo grupės
paskirtis atlikti visapusišką finansinę ir ekonominę Kauno miesto savivaldybėms
pavaldžių antrinę asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų valdymo
tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo analizę ir pateikti
išvadas tarybos nariams. Šiuo tikslu gydymo įstaigoms buvo skiriamos
investicijos restruktūrizacijai atlikti ir infrastruktūrai gerinti, tačiau VšĮ
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninei, kaip neperspektyviai ir
problematiškai, investicijos nebuvo
skiriamos. Ginčijamas įsakymas sukėlė teisines pasekmes, nes šios Darbo grupės
pasiūlymo pagrindu buvo parengtas sprendimo projektas, kuris teiktas svarstyti Kauno
miesto savivaldybės tarybai.
Atsakovo atstovė su skundu nesutinka, kadangi tiek
ginčijamas Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymas, tiek Administracinių ginčų komisijos
sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Darbo grupė buvo sudaryta nepažeidžiant LR vietos savivaldos įstatymo
nuostatų bei vadovaujantis Kauno miesto
savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-198, 39 p. numatančiu, kad
administracijos direktoriaus įsakymu gali būti sudaroma komisija arba
darbo grupė iškilusioms problemoms spręsti. Tačiau nei viename teisės akte nėra
nurodytas draudimas pačiam administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės
veikloje ar būti jos pirmininku. Darbo
grupė savo funkcijas atliko tinkamai,
jos pasiūlymai yra rekomendacinio
pobūdžio ir nėra privalomi. Sudaryta darbo grupė teikė tik siūlymus,
jokių sprendimų dėl Kauno 2-osios klinikinės ligoninės prijungimo prie Kauno
Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, nepriėmė. Savivaldybės tarybai įstatymai suteikia
išimtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo tikslingumo.
Pareiškėjo pozicija, kad į tokio pobūdžio darbo grupes turi būti įtrauktas
Sveikatos apsaugos ministerijos ir apskrities
viršininko administracijos atstovas, nepagrįsta, nes LR sveikatos sistemos
įstatymo 12 str. 4d. ir 5d.
nereglamentuoja minėtų atstovų privalomo įtraukimo į darbo grupės
veiklą. Darbo grupės pateikti pasiūlymai nei pareiškėjui, nei savivaldybės
tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimas organizuoti
darbo grupės sudarymą yra nepagrįstas ir nenumatytas jokiuose teisės aktuose.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga neginčijamai
nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451
sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių
antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo
tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo
parengimo bei patvirtintas šios darbo grupės reglamentas (b.l. 14- 17). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apskrities
administracinių ginčų komisiją, prašydamas
panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius
2009 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. A-4451.
Kauno apskrities administracinių ginčų komisija 2010-02-17 sprendimu Nr.
2010-28-(25-10)14 skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 81-84).
Darbo grupė pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei
pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų
valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų
kokybės optimizavimo parengimo (toliau – Darbo grupė) buvo sudaryta vadovaujantis LR vietos savivaldos
įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, kuris numato, kad savivaldybės
administracijos direktorius organizuoja administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą
savivaldybės administracijoje bei Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto
savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu
Nr. T-198, 39 punktu, pagal kurį numatyta, kad administracijos direktoriaus
įsakymu gali būti sudaroma komisija arba darbo grupė iškilusioms
problemoms spręsti. Nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Kauno miesto
savivaldybės administracijos nuostatuose nėra numatytas draudimas pačiam
administracijos direktoriui dalyvauti darbo grupės veikloje ar būti jos pirmininku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
aukščiau nurodytus teisės aktus, šios Darbo grupės sudarymas yra savivaldybės
administracijos vidaus darbo organizavimas. Darbo
grupės reglamente, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-4451, Darbo grupės
pagrindinė funkcija yra parengti pasiūlymus dėl Kauno miesto
savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikiančių įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo
ir iki 2009 m. gruodžio 20 d. pateikti juos
Kauno miesto savivaldybės merui. Darbo
grupės pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nėra privalomi, o
savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė),
savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau - savivaldybės juridiniai asmenys)
steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas pagal LR vietos savivaldos
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą
ir LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktą yra išimtinė
tarybos, t. y., steigėjo kompetencija. Jokie teisės aktai nenumato, kad prieš
sprendimo dėl reorganizavimo priėmimą, privalomai turėtų būti sudaryta kokia
nors darbo grupė ar komisija pasiūlymams teikti, ir kad į tokius pasiūlymus savivaldybės
taryba turėtų privalomai atsižvelgti. Nepriklausomai nuo Darbo grupės pateiktų
neprivalomojo pobūdžio pasiūlymų, savivaldybės tarybai, kaip
vieninteliam įstaigos steigėjui, įstatymai
suteikia išimtinę teisę apsispręsti dėl tokių įstaigų reorganizavimo
tikslingumo. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr.
A-4451 ir jo pagrindu sudarytos Darbo grupės pateikti siūlymai nei pareiškėjui,
nei savivaldybės tarybai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kadangi šios Darbo
grupės išvadų pagrindu nebuvo priimtas administracinis aktas.
Pareiškėjas
nurodo, kad sudarant darbo grupę buvo pažeista LR sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kadangi į
darbo grupės sudėtį nebuvo įtrauktas nei vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Teisės aktai nereglamentuoja,
jog į panašaus pobūdžio darbo grupių veiklą privalomai turi būti įtrauktas
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Skundžiamos darbo grupės veikla buvo
organizuota būtent atsižvelgiant į LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654
patvirtintą Sveikatos priežiūros įstaigų ir
paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą, kurioje numatyta,
kad po sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo, vietoje dviejų VšĮ Kauno
2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno
Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės turi likti tik viena viešoji įstaiga.
Sveikatos
sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis taip pat nenumato, kad į tokios darbo grupės
veiklą turi būti įtrauktas apskrities viršininko administracijos atstovas. LR vietos savivaldos
įstatymo 7 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms)
funkcijos gali būti ir kitos pagal įstatymus
savivaldybėms perduotos funkcijos. Todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta
VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus
klinikinės ligoninės steigėja, vadovaujantis
LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 33 punktu, LR sveikatos sistemos
įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, LR
sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 9 punktu, turi
įstatymų suteiktą teisę nagrinėti ir spręsti
klausimus dėl šių įstaigų veiklos.
Teismas
nevertina ginčijamo
administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio
tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas
įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo
kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei
uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus
įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).
Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad
kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba
įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą)
dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar
veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar
įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja
asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam
kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi
interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo
teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat
reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti,
kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu
atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso)
gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės
(interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis
administracinėje byloje Nr.A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi
būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau
toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi
subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija
atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į
teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o
reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo)
subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas
leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl
jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo
administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m.
sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme
gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės
akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Pažymėtina, kad Kauno miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. A-4451 yra viešojo
administravimo subjekto atliktas veiksmas. Tačiau šios Darbo grupės pasiūlymai neišreiškė viešojo administravimo
subjekto, t. y. savivaldybės valios, ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kadangi darbo grupės pasiūlymų
pagrindu nebuvo priimtas joks viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.
Atsižvelgiant į
išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus 2009 m. lapkričio 26d. įsakymas Nr. A-4451 ,,Dėl darbo grupės
pasiūlymams dėl Kauno miesto savivaldybei pavaldžių antrinės asmens sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų valdymo
tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimo parengti sudarymo
ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ bei Kauno apskrities administracinių
ginčų komisijos 2010-02-17 sprendimas Nr. 2010-28-(25-10)14 yra pagrįsti ir
teisėti, nėra jokio įstatyminio pagrindo juos naikinti, skundas šioje dalyje
nepagrįstas ir atmestinas. Atmetus šiuos skundo reikalavimus nėra jokio
pagrindo įpareigoti atsakovą organizuoti kompetentingos (teisės aktų suteiktus
įgaliojimus turinčios) darbo grupės sudarymą, atlikti visapusišką ekonominę ir
finansinę analizę, antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių
įstaigų valdymo tobulinimo ir teikiamų paslaugų kokybės optimizavimui Kauno
mieste gerinti, todėl šioje dalyje taip pat skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per
Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai
Asta Urbonienė
Natalja Zelionkienė
Gintaras
Čekanauskas