Administracinė byla Nr. I-407-554/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01863-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3;

20.2.3.2; 20.5.1; 20.5.2; 37.3; 37.6; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, 

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui – K.M.,

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 6 300 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d., atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo.

Pareiškėjas skunde  (b. l. 16-20) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) kamerų tipo patalpose, neužtikrinant jam minimalaus gyvenamojo ploto. Lubų danga buvo vietomis atsilupusi, keliose vietose buvo užbetonuotos skylės, sienų danga nuo drėgmės suskilusi, atsilupusi, vietomis buvo skylės, nuo lubų bei sienų atsilupusi danga krisdavo į maistą, todėl pareiškėjas likdavo nevalgęs. Šiluminiai vamzdžiai vietomis surūdiję, atsilupę dažai, tose vietose, kur vamzdžiai pereina į kitas kameras, yra skylės, nesandariai užvirintos surūdijusia, aštriais kraštais skarda, todėl iš kitų kamerų sklido pašaliniai garsai, triukšmas, tai trukdydavo susikaupti skaitant knygas, medituojant, trukdė ilsėtis ir miegoti. Nuteistieji, esantys gretimose kamerose galėjo girdėti pareiškėjo kameroje esančių asmenų pokalbius, tai labai varžydavo ir apribodavo bendravimo laisvę bijant, kad kiti nuteistieji, esantys gretimose kamerose pradės skleisti blogą informaciją apie jų pokalbius. Sienose įrengtos rozetės išlindusios iš sienų, techniškai netvarkingos, matosi atviri laidai, todėl tai sukeldavo baimės jausmą, jog gali nukrėsti elektra, o įjungus virdulį iš rozečių sklisdavo svylančių laidų kvapas.

Nurodė, kad žodžiu kreipėsi į administraciją, tačiau niekas neatėjo sutaisyti rozečių. Grindys cementinės, vietomis išdaužytos skylės. Grindys nuolat būdavo šlapios, kameroje buvo drėgmė dėl to, kad nebuvo įrengtos veikiančios ventiliacijos, langas buvo uždarytas ir be rankenos. Kameros durys bei antros grotos techniškai netvarkingos, vietomis surūdijusios, įlinkusios, girgždėdavo, dažai buvo atsilupę, durų langelis, per kurį duodavo maistą, surūdijęs, purvinas, atsilupusiais dažais, todėl kai ant jo padėdavo maisto davinį, valgyti buvo nehigieniška ir šlykštu. Kameros lango paketas išdaužtas, suskilinėjęs aštriomis briaunomis, lango rėmas apdegintas, lango rėme prisukinėta ir nulaužta medvaržčių aštriomis briaunomis. Kameros viduje buvo įstatytos grotos iš kameros pusės, ant sienos, o ne lango ertmėje, todėl langas neatsidarė tiek, kad vėdintųsi kamera, todėl trūko gryno oro, svaigdavo galva, nuo drėgmės skaudėjo sąnarius bei kaulus. Lietui lyjant prilydavo per tarpą į kameros vidų, ant palangės, kuri buvo nuo drėgmės supelijusi, sklido blogas kvapas, palangės danga buvo visiškai atsilupusi, nuo palangės tekantis vanduo tekėjo per sieną, ten buvo atsilupę dažai, tinkas krito ant grindų, ant sienų buvo pelėsis, tai sukeldavo daug papildomų išgyvenimų bei pykčio protrūkių. Oro judėjimo greitis bei oro temperatūra neatitiko nustatytų normų. Dėl to pareiškėjas patyrė šleikštulį, pykinimą, galvos skausmus, diskomfortą ir pablogėjusią savijautą. Pro langą nepatekdavo pakankamai natūralaus apšvietimo dėl tankių grotų, esančių už lango kiemo pusėje ir techniškai netvarkingo lango. Dirbtinis apšvietimas taip pat buvo nepakankamas, dėl to pareiškėjui skaudėjo akis, pradėjo prasčiau matyti. 

Dėl to kreipėsi į medikus, pareiškėjui buvo išrašyti akių lašai, kurie nepadėjo, kai kreipėsi į medikus pasitikrinti regėjimo, tokios galimybės nebuvo. Dėl to patyrė stresą, emocinę depresiją, psichologinį sukrėtimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Kameroje esantis kietasis inventorius (2 aukštų lova, 1 aukšto lova, stalas, suoliukas, 2 metalinės spintelės su medžio paviršiumi, lentynos) buvo techniškai netvarkingas – lovos aprūdijusiais aštriais kampais, stalo ir suoliukų mediniai šonai ir kampai nulaužyti, atsilupę, spintelės vietomis surūdijusios, atsilupę jų dažai, mediniai paviršiai aštriomis briaunomis, durelės sulankstytos, sandariai neužsidaro, stalo, spintelių paviršiai nepritvirtinti, užkliuvus už medinių paviršių jie nukrisdavo su daiktais, pareiškėjas ne kartą buvo susižalojęs į inventoriaus smailias briaunas ir aštrius kampus. Tai sukeldavo baimės jausmą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus. Minkštasis inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) buvo ypač blogos būklės, blogo kvapo, drėgni, netvarkingi, apsinešę rūdimis bei kitais nešvarumais, vietomis suplyšę. Naudojantis šiuo inventoriumi pradėdavo skaudėti įvairias kūno bei galvos vietas. Dėl šių skausmų naktimis pareiškėjas negalėdavo užmigti.

Nurodė, kad dėl netvarkingo minkšto inventoriaus kreipėsi į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių, tačiau naujas inventorius nebuvo išduotas, atsakymo pareiškėjas negavo, nors rašė 3-4 kartus. Dėl sukeltų skausmų pareiškėjas kreipėsi į medikus, buvo išrašytos tabletės nuo skausmo ir gelis teptis, kuriuos pareiškėjas vartojo kelias savaites, tačiau jie nepadėjo, todėl ir toliau teko kęsti skausmus. Radijo taškas buvo užvirintas sienos ertmėje su surūdijusia skarda, išlindę atviri laidai, kuriuos tekdavo liesti (sujungti arba atjungti), tai sukeldavo tam tikrą baimę ir papildomus nepatogumus. Kameroje esančiame tualete sumontuotas atviras sanitarinis mazgas (tupimas klozetas), apsinešęs rūdimis bei kitais nešvarumais, nehigieniškas, sklisdavo blogas kvapas, valiklį išduodavo tik kartą per savaitę mažą kiekį (apie 150 ml), todėl jo nepakakdavo valyti ir prižiūrėti tvarką, paprašius papildomai neduodavo. Skardinės durys į tualeto patalpą buvo skylėtos, skarda surūdijusi, šonuose atlinkusi, aštriais kampais, į kuriuos pareiškėjas buvo naktį persirėžęs koją. Durys sandariai neužsidarė, reikėjo laikyti ranka, kad jos neatsidarytų, kiti kameros nuteistieji ne kartą matę pareiškėją atliekant gamtinius reiklaus, dėl to pareiškėjas pasijusdavo labai nemaloniai, būdavo gėda, jausdavo didžiulį diskomfortą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Dėl to, kad durys sandariai neužsidarydavo, iš tualeto sklisdavo nemalonus kvapas. Vieną kartą per savaitę tvarkinys ateidavo purkšti tualeto patalpą chemikalais, kurie skleisdavo aitrų kvapą, tačiau kameroje esantys nuteistieji tuo metu į buvo kiemą išvedami nebuvo, todėl tekdavo kvėpuoti tais chemikalais, kas sukeldavo šleikštulį, nemalonius pojūčius, galvos svaigimą, pykinimą, pablogėdavo sveikatos būklė. Tualeto patalpoje trūko plytelių, vietomis skylės, lubų danga atsilupusi, kampuose buvo pelėsis, vandens nuleidimo kranas nesandarus, naudojimasis nehigieniška ir techniškai netvarkinga tualeto patalpa sukeldavo diskomfortą. Patalpoje esantis apšvietimo įrenginys buvo atviras (lempa nebuvo uždengta gaubtu), kabėjo iš sienos išlindę atviri laidai su lempute, tai sukeldavo baimę būti nukrėstam elektros einant į tualetą užkliudžius laidus. Dušo patalpos buvo nehigieniškos, techniškai netvarkingos bei antisanitarinės būklės, dušų galvutės sulaužytos, pasidengusios dideliu sluoksniu kalkių, patalpoje esanti lemputė pritvirtinta ant atvirų laidų, lubų danga atsilupusi, vietomis matyti pajuodavimai bei pelėsis. Dušo patalpoje esantis kilimėlis buvo suplyšęs, grindų plytelės suskilinėjusios, vietomis jų nėra, duše esantys muilo bei dušo želės dozatoriai sulaužyti, neveikia arba jų nėra iš viso. Maudantis dušo patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, dušai buvo vienas priešais kitą neatitverti pertvara, todėl pareiškėją kiti nuteistieji matydavo nuogą, tai sukeldavo nemalonius išgyvenimus, būdavo gėda, sukeldavo nepatogumus, diskomfortą, pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą. Tiek iš dušo, tiek iš kameroje esančio čiaupo bėgdavo prastos kokybės, kietas bei kalkėtas vanduo. Todėl pareiškėjas susirgo odos susirgimais – ją berdavo bei niežėdavo. Miegant pareiškėją yra sukandžioję blakės, kurių buvo patalynėje. Dėl kūno skausmų, blakių sukandimo, kankinančios nemigos pareiškėjas kreipėsi į medikus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo antisanitarinės būklės, nehigieniški bei techniškai netvarkingi, palijus vanduo kaupdavosi kiemeliuose, grindys buvo vietomis išdaužytos, suskilusios, sienos pajuodusios, pasidengusios dideliu sluoksniu pelėsio bei apaugusios samanomis. Kiemelyje tvyrojo blogas kvapas, sėdėjimui skirti suolai buvo purvini, sulūžę, įrengtas sporto inventorius klibantis, nelygus, surūdijęs. Durų langeliai buvo neuždengti, todėl matydavo kiti nuteistieji, einantys pro šalį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius bei emocinius išgyvenimus bei sukrėtimą, depresiją, sveikatos sutrikimus, reputacijos pablogėjimą, baimę, nemigą.

Atsakovo atstovas - Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 24-32) nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose, pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nurodė, kad elektros instaliacija 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose tvarkinga. Nuteistieji dažnai ją gadina į vieną kištukinį lizdą jungdami kelis didelio galingumo prietaisus. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji būdavo nedelsiant tvarkoma. Kamerų tipo patalpose Nr. 2, 4, 10, 12 ir 22 yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Kamerų tipo patalpas papildomai galima vėdinti per atidaromus langus. Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja jas netinkamai vėdinant. Padidėjus santykinei oro drėgmei patalpose gali atsirasti pelėsis. Jei kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojų pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose nedidėtų santykinė oro drėgmė ir neatsirastų pelėsis. Atsiradusį pelėsį naikinti privalo būriuose esantys budėtojai jiems išduodamomis dezinfekavimo priemonėmis. Kamerose langai įstatyti tinkamai, nuteistųjų padarytos ertmės sienose, grindyse ar aplink langą nedelsiant tvarkomos. Kamerų tipo patalpose esančios durys tvarkingos. Ant durų, nuo intensyvaus jų naudojimo, atsiradę įbrėžimai ar numušti dažai nekelia pavojaus bausmę kamerų tipo patalpose atliekantiems nuteistiesiems. Esant būtinybei nuteistųjų padarytos ertmės gali būti užtaisomos ir metalinėmis skardomis, kad apsunkinti nuteistiesiems ateityje daryti ertmes. Kamerų tipo patalpose įrengta centrinė šildymo sistema. Ant šildymo vamzdžių atsiradę įbrėžimai ar numušti dažai nekelia pavojaus bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Įstaigos 2 sektoriaus kamerų tipo patalpų langai ir durys įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros ir drėgmės palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Kamerose stiklo paketai tvarkingi ir užtikrina savo paskirtį, jei stiklo paketas yra sudaužytas, jis nedelsiant keičiamas nauju. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Įstaigos išduodamas minkštasis inventorius yra tinkamas naudojimui.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK yra suteikta galimybė išsiskalbti ir gauti švarią patalynę ne rečiau kaip kartą per savaitę. 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esantys sanitariniai mazgai atskirti siena iki lubų, juose sumontuota atskira vėdinimo sistema. Įstaigos 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esanti dušinė tvarkinga, joje įrengti 4 dušo sieteliai. Sugedę ar nuteistųjų sulaužyti dušo sieteliai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge įrengti klozetai. Vandens nuleidimo sistema tvarkinga, esant poreikiui yra tvarkoma. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pravieniškių PN-AK tiekiamo geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ HN 24:2003, pažeidimų įstaigoje nenustatyta. 2-o sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai. Pažymėjo, kad įstaigoje nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę 2-e sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į medikus dėl galvos skausmo, nusistovėjusio oro, akių skausmo, pablogėjusio regėjimo, įsipjovimo į aštrias briaunas. Pareiškėjas kreipėsi dėl nugaros ir juosmens skausmo du kartus. Taip pat kreipėsi dėl nemigos, tačiau pareiškėjui buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-575-1731/2014). 

Bylos duomenimis (b. l. 37, 38) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 31 d. pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos Kamerų tipo patalpose, kamerose Nr. 2, 4, 10, 12, 22. Kameros Nr. 2 plotas 14,18 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,73 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 4 plotas 13,88 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,63 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr.10 plotas 8,29 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,15 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 12 plotas 6,15 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 6,15 kv. m gyvenamojo ploto, kameros Nr. 22 plotas 14,37 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,79 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo  (ABTĮ 56 str.).  

Pareiškėjas akcentavo, jog gyveno antisanitarinės būklės patalpose, kuriose sienų, lubų danga vietomis buvo atsilupusi, nelygiais paviršiais, grindys blogos būklės, kameros įrenginiai (durys, grotos, durų langelis, vamzdžiai) buvo surūdiję, dažai nusilupinėję, langas sulaužytas, suskilinėjęs, aštriomis briaunomis, elektros lizdai techniškai netvarkingi, radijo imtuvo laidai neizoliuoti, kietasis inventorius (lovos, stalas, suoliukas, spintelės) taip pat techniškai netvarkingas.

Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų būklės, kuriose jis buvo apgyvendintas, dėl antisanitarinės būklės patalpų, atsilupusių dažų nuo kameros įrenginių, nukritusio nuo sienų, lubų tinko, nelygių paviršių ir kt. Atsakovo atstovo pateikta 2016 m. birželio 9 d. pažyma Nr. 42-7308 (b. l. 82) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, jos metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 (b. l. 38-39) patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra užtikrinama tinkama langų būklė. Tinkamą kamerų ir jose esančio inventoriaus būklę taip pat patvirtina ir atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 83-90).

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamos temperatūros bei dėl oro trūkumo, taip pat nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje buvo didžiulė drėgmė, tiek sanitariniame mazge, tiek bendro naudojimo patalpoje – duše buvo pelėsis, teigė, jog vandens kokybė buvo bloga.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015) 17 punktą nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažymą Nr. 88-676 (b. l. 38-39), iš kurios matyti, kad kamerų tipo patalpose Nr. 2, 4, 10, 12 ir 22 temperatūra yra užtikrinama, patalpos vėdinamos įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos pagalba, kamerų tipo patalpas papildomai galima vėdinti per atidaromus langus. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad kamerose pelėsis gali atsirasti tik dėl pačių nuteistųjų netinkamai atlikto darbo, t. y. nuteistieji privalo savo gyvenamąją patalpą vėdinti bei ją išvalyti taip, kad ant sienų, lubų nebūtų matomas pelėsis. Minėtina, jog byloje taip pat yra dokumentai (įsakymas, aprašas, žurnalas) pagrindžiantys nuteistųjų pareigą tvarkyti patalpas.

Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog kamerose buvo blogas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, dėl ko nusilpo regėjimas.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustatė, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nagrinėjamu atveju aktualioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kita vertus, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl netinkamo patalpų apšvietimo. Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 patvirtina, kad įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 84, 86, 88, 90) matyti, jog kamerose yra įrengti varstomi langai, kurie užtikrina natūralų apšvietimą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad vanduo buvo blogos kokybės, atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK geriamojo vandens tyrimai atliekami laikantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, higienos normos pažeidimų įstaigoje nenustatyta (b. l. 29).

Byloje nėra pateikta duomenų apie kamerų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas santykinės oro drėgmės, apšvietos, vandens kokybės matavimus pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpiu. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, šiuo metu atsakovui paneigti. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamo apšvietimo, blogos vandens kokybės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dušo patalpa netvarkinga, dušai sulaužyti, kilimėlis suplyšęs, muilo dozatoriai nulaužyti.

Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 88-676 taip pat patvirtina, jog 2-o sektoriaus kamerų tipo patalpose esanti dušinė tvarkinga, joje įrengta 4 dušo sieteliai. Sugedę ar nuteistųjų sulaužyti dušo sieteliai nedelsiant tvarkomi ir keičiami naujais.      2019 m. sausio 9 d. Visuomenės sveikatos centro atliktos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad dušo sienos ir grindys lygios, įrengta pertvara, už kurios yra kabyklos drabužiams, kabyklos techniškai tvarkingos, taip pat konstatuota, jog dušo sieteliai techniškai tvarkingi (2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80) PA-176, b. l. 54-63). Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 92, 94, 95, 98) matyti, kad dušo patalpos tvarkingos, dušo sieteliai nenulaužyti, duše įrengtos lentynėlės ir suoliukai. 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 taip pat konstatuota, jog duše buvo įrengti skysto muilo dozatoriai, tačiau šiuo metu jie visi nulaužyti (b. l. 57). Tačiau pareiškėjo teiginiai dėl nulaužytų muilo dozatorių ir suplyšusio kilimėlio duše deklaratyvūs, pareiškėjas konkrečiai nenurodo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl nurodytų aplinkybių, taigi pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisiu pažeidimu susijusiu aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus.

Pareiškėjas taip pat kėlė pretenzijas dėl nehigieniškų, antisanitarinės būklės čiužinio, antklodės, pagalvės. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63) konstatuota, kad įstaigos 2 sektoriuje pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma daiktų dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimas, dezinfekuotojo parašas. Nenustatyti atvejai, kad nedezinfekuotas čiužinys, pagalvė ar apklotas būtų perduoti naudoti kitiems nuteistiesiems. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad būdamas kamerų tipo patalpose buvo sukandžiotas blakių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. Patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63), 2018 m. balandžio 12 d. Patikrinimo akto   Nr. (2-22 4.80) PA-1821 (b. l. 49-53) duomenys. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentai dėl patalpoje buvusių parazitų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad duše nebuvo užtikrintas privatumas.

Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus dušo patalpoje dušai yra atskirti sienomis, dušu nuteistieji naudojasi ne bendroje patalpoje. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos ypač prastos pareiškėjo kalinimo sąlygos, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu nesuteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad tualetas buvo įrengtas netinkamai, kadangi durys sandariai neužsidarydavo, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat buvo sumontuotas tik tupimas klozetas, kurio buvo neįmanoma išvalyti dėl susikaupusių nešvarumų, o paprašius papildomai priemonių jos nebuvo išduodamos.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant, ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Kadangi teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti gyvenamosiose patalpose, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Nors pareiškėjas teigė, kad sanitarinio mazgo durys sandariai neužsidarė, todėl jį matė kiti nuteistieji, tačiau teismo vertinimu, tai tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi uždarius duris neįmanoma matyti patalpoje esantį žmogų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu, atmestini kaip neįrodyti.

Patalpoms, kurias pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 punktas). Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistiesiems valymo priemonės išduodamos nuolat, bei pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o tai nesudaro galimybės Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto pažeidimo konstatavimui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80) PA-176 (b. l. 54-63) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 12 kalintiems nuteistiesiems nebuvo išduoti valikliai. Tačiau pažymėtina, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta 2018 m. sausio 9 d. ir pareiškėjo tuo metu minėtoje kameroje Nr. 12 nebuvo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos Ūkio skyrių su prašymu papildomai išduoti valymo priemones sanitarinio mazgo valymui ir šis pareiškėjo prašymas nebūtų tenkintas, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo teiginiai, kad purškiant chemikalais tualeto patalpas jis buvo laikomas kameroje vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas tik paminėjo šias aplinkybes, tačiau nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, byloje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl šių patiriamų nepatogumų, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pasivaikščiojimo kiemeliai, anot pareiškėjo buvo taip pat antisanitarinės būklės, techniškai netvarkingi, nes vandens nubėgimo skylė buvo neveiksminga, suoliukai buvo purvini bei sulūžę, pasivaikščiojimo kiemelių durų langeliai nebuvo uždengti, todėl galėjo jį stebėti kiti nuteistieji.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos būklės, dėl netinkamai įrengtų kanalizacijos griovelių, kadangi susidaro balos ir kt., laikytini abstraktaus pobūdžio nusiskundimais. Nėra aišku, kokios pareiškėjo teisės (dėl jo stebėjimo kitų nuteistųjų), pareiškėjo nuomone, buvo neteisėtai apribotos ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, kadangi pareiškėjas pasivaikščiojimo kiemeliuose vaikščiodavo ne vienas, o su kitais nuteistaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, priežastinio ryšio, nepateikė įrodymų, kad vanduo kiemeliuose buvo atsirado dėl Eksploatavimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, teismas konstatuoja, kad pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 91, 93, 96, 97) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi, juose yra įrengti suolai, vandens nutekėjimo kanalizacija. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, tačiau gydytojų skirtas gydymas ir vaistai buvo neveiksmingi, todėl jis kentė skausmus, nemigą, stresą.

Teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, - per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (24 str. 8 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Byloje nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundo dalį dėl pareiškėjui nesuteiktų medicininių paslaugų palikti nenagrinėtą.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo K.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                        Algis Markevičius