Civilinė byla Nr. e2A-1531-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00204-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Greencarrier Freight Services LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sfeka“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ekspeditoriaus teisę į papildomų išlaidų atlyginimą iš užsakovo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Sfeka“ 1747,66 Eur skolos, 35,42 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. su atsakove sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 19GC-E/013. Ieškovė sudarytos sutarties pagrindu įsipareigojo pagal atsakovės pateikiamus užsakymus atlikti ekspedijavimo/pervežimo paslaugas, o atsakovė už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovei. Ieškovė, atlikusi atsakovės pateiktus užsakymus, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. spalio 2 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras: Nr. GCR00042694, Nr. GCR00043675, Nr. GCR00044704, Nr. GCR00044801, Nr. GCR00045360. Nurodė, kad atsakovė nustatytu terminu PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl skola už suteiktas sandėliavimo paslaugas sudaro 1747,66 Eur (el. b. t. I, b. l. 16–20).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. galutiniu sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 15 d. sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 19GC-E/013 (el. b. apyrašo t. I, b. l. 13–16). Atsakovė pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą faktūrą Nr. XS201901170 įsigijo iš Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co. LTD“ prekes (detales automobiliams – kuro ir tepalų filtrus), o ieškovė suteikė krovinio ekspedijavimo/pervežimo paslaugas. Pagal 2019 m. birželio 6 d. importo deklaraciją 19LTVC0100IM140936, buvo atlikta muitinės procedūra – išleidimas į laisvą apyvartą. Ieškovė po išleidimo į laisvą apyvartą toliau saugojo krovinį ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 12 d. Nr. GCR00042694, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Nr. GCR00043675, 2019 m. rugsėjo 11 d. Nr. GCR00044704, 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. GCR00044801, 2019 m. spalio 2 d. Nr. GCR00045360 už suteiktas sandėliavimo paslaugas (el. b. apyrašo t. I, b. l. 8–12). Atsakovė, nesutikdama su išrašytomis sąskaitomis, jas grąžino ieškovei (el. b. apyrašo t. I, b. l. 34). Ieškovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimą, pagrindžiantį, jog buvo bandoma tartis dėl krovinio grąžinimo ir skolos už sandėliavimą apmokėjimo (el. b. apyrašo t. I, b. l. 37–54). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčo PVM sąskaitas faktūras išrašė dėl to, kad atsakovė galimai neturėjo konosamento originalo ir negalėdama atiduoti atgabento krovinio, turėjo jį laikyti ir sandėliuoti. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė būtų nesumokėjusi už suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Teismas konstatavo, kad sąlygos, dėl kurių ieškovė laikė ir sandėliavo krovinį, neatitinka ekspedijavimo sutarties 3.1.8 punkte numatytų sąlygų, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės sandėliavimo mokesčio.

5.       Teismas taip pat rėmėsi LITEKO duomenimis, pagal kuriuos Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu už akių konstatavo, kad krovinys, atgabentas pagal 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą - faktūrą Nr. XS2019011701, buvo ieškovės žinioje, o ieškovė atsisakė jį perduoti atsakovei. Ieškovė minėtoje civilinėje byloje nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, dėl kokių priežasčių krovinio neperdavė atsakovei. Teismas ištyręs civilinėje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės sandėliuoti prekes. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė sutiko su jai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pritaikant 50 procentų nuolaidą, tačiau, atsakovės pasiteiravimas elektroniniais laiškais dėl sąskaitų su nuolaida, savaime nereiškia atsakovės sutikimo su išrašytomis sąskaitomis bei nepatvirtina jokių atsakovės veiksmų, kurių pagrindu tokios sąskaitos buvo išrašomos (el. b. apyrašo t. I, b. l. 37). Priešingai, atsakovė grąžino ieškovei išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras ir nurodė, kad su jomis nesutinka (el. b. apyrašo t. I, b. l. 34). Teismas įvertinęs visas nustatytas byloje faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo sandėliuoti atsakovės prekes, nepagrįstai laikė atsakovei priklausantį krovinį, ir neturėjo pagrindo išrašyti ginčo PVM sąskaitas faktūras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Greencarrier Freight Services LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą iškviesti liudytoju ieškovės darbuotoją T. T., kuris galėjo duoti reikšmingus byloje paaiškinimus ir tokiu būdu atskleisti bylos esmę, pagrindžiant atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511- 971/2019 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatskleidžia šios bylos esmės ir neatspindi tikrosios šalių valios.

8.       Ieškovė krovinį sandėliavo ir laikė ne dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, o dėl to, kad ji nepateikė jos nuosavybės teisę į krovinį įrodančių dokumentų - originalaus konosamento. Taigi, teismo nurodytos aplinkybės, esą ieškovė neturėjo teisės laikyti ir sandėliuoti krovinį, remdamasi Sutarties 3.1.8. punktu yra visiškai nepagrįstos. Tai tik teikia pagrindą išvadai, kad teismas sprendimą priėmė visiškai nesigilinęs į bylos aplinkybes ir neatskleidęs bylos esmės, todėl priėjo visiškai nepagrįstų išvadų. Šalių sudarytos 2019-03-15 Ekspedijavimo sutarties Nr. 19GC-E/013 (toliau – ir Ekspedijavimo sutartis) 6.2. punkte susitarta, kad gavėjui pasirašius važtaraštyje (konosamente), vežimas laikomas baigtu, o Krovinys perduotu <...>. Ekspedijavimo sutarties 6.3 p. nurodyta, kad susidarius aplinkybėms, kurios apsunkina krovinio perdavimą <...>, Ekspeditorius privalo prašyti tolesnių Užsakovo instrukcijų. Užsakovas privalo padengti Ekspeditoriaus instrukcijų gavimo ir vykdymo išlaidas. Ekspedijavimo sutarties 6.4 p. susitarta, kad nelaukdamas 6.3 punkte nurodytų instrukcijų arba jų nesant. Ekspeditorius turi teisę Užsakovo sąskaita krovinį grąžinti siuntėjui arba užsakovo sąskaita jį iškrauti ir perduoti saugojimui <...>. Ekspedijavimo sutarties sąlygos numato, kad vežimas laikomas baigtu, o krovinys perduotu, gavėjui pasirašius konosamente. Šiuo atveju gavėjas - UAB „Sfeka“ konosamento pateikti negalėjo, nes jo dėl ginčų su krovinio pardavėju Kinijos bendrove „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co.Ltd“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, paprasčiausiai neturėjo. Nesulaukusi konosamento, taigi negalinti krovinio perduoti atsakovei, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik iškrauti krovinį ir jį sandėliuoti užsakovės lėšomis, kaip tai numato Ekspedijavimo sutarties 6.3, 6.4. punktai. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti jai už suteiktas sandėliavimo paslaugas.

9.       Teismas pateikdamas argumentus - prekių savininkas, t. y. atsakovė turėjo visišką teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis prekėmis - visų pirma, daro loginę teisės klaidą. Pateikiant importo deklaraciją, atsakovė nebuvo nurodytų prekių savininkė, jai šios prekės nei iki, nei po importo deklaracijos pateikimo nuosavybės teise nepriklausė. Tai patvirtina byloje esantys duomenys. Krovinių vežimo jūra atvejais nuosavybės teisė į krovinį gavėjui pereina tik konosamento pagrindu, t. y. siuntėjas (pardavėjas) gavęs apmokėjimą už prekes, perduoda gavėjui (pirkėjui) originalų konosamentą, kurį pastarais pateikia vežėjui ir tokiu būdu vežimas laikomas baigtu, o krovinys perduotas gavėjui. CK 1.106 straipsnio 1 d. dalyje įtvirtinta, kad konosamentas, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Tai, kad vežėjas negali atiduoti krovinio tol, kol nepateiktas konosamento originalas, nėra savitikslis ar formalus procedūrinis aspektas. Esant ginčui tarp siuntėjo ir gavėjo, t. y. siuntėjui neperdavus originalaus konosamento gavėjui, krovinys nuosavybės teise vis dar priklauso siuntėjui. Vežėjas perdavęs krovinį, neturinčiam teisės jo gauti asmeniui - gavėjui (UAB „Sfeka“), prisiimtų riziką ir taptų visiškai materialiai atsakingu prieš krovinio siuntėją, t. y. turėtų kompensuoti krovinio praradimo nuostolius.

10.       Ieškovė, būdama įtraukta į pardavėjo ir pirkėjo (atsakovės) ginčą dėl atsiskaitymo už prekes, negalėjo perleisti krovinio jo gavėjai - UAB „Sfeka“, negavusi originalaus konosamento, kurio UAB „Sfeka“ taip ir nepateikė. Priešingu atveju ji būtų turėjusi atlyginti siuntėjui krovinio vertę, nes kaip minėta, konosamento originalas liko pas siuntėją, taigi ir nuosavybės teisės į krovinį atsakovei neperėjo.

11.       Teismo minima 2019 m. birželio 6 d. importo deklaracija Nr. 19LTVC0100IM140936, atlikta muitinės procedūra - išleidimas į laisvą apyvartą, yra procedūra, kuri atliekama norint, kad ne Europos Sąjungos prekės patektų į Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms (Sąjungos muitinės kodekso 201 str. 1 d.). Teismo nurodytame Sąjungos muitinės kodekso 201 str. 2 d. c ir d punktuose įtvirtinta, kad Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad: pritaikytos prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai, jeigu jie neturėjo būti pritaikyti ankstesniame etape; ir atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai. Sąjungos muitinės kodekso 201 str. 3 dalyje įtvirtinta, kad išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą. Priešingai, negu teigiama Skundžiamame sprendime „Išleidimas į laisvą apyvartą“ neturi nieko bendro su krovinio nuosavybės teisės perėjimu.

12.       Ieškovė teikia į bylą ir prašo prijungti prie bylos bei vadovautis krovinio siuntėjo/ pardavėjo „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co.Ltd“, ieškovei teiktus raštus, t. y. 2019-05-18 raštą, 2019- 06-04 raštą ir 2019-07-18 raštą, verstus iš kinų kalbos į lietuvių, bei 2019-06-10 UAB „Sfeka“ raštą, iš kurių matyti, kad atsakovė krovinio sandėliavimo metu, nebuvo atsiskaičiusi su pardavėju/siuntėju, nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į krovinį, neturėjo konosamento, ir kad ieškovė negalėjo perduoti krovinio gavėjai UAB „Sfeka“ negavusi išjos originalaus konosamento, nes priešingu atveju ji būtų laikoma atsakinga prieš krovinio siuntėją už krovinio praradimą.

13.       Atsakovė UAB „Sfeka“ pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį 2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą už akių (civilinė byla Nr. e2-8511-971/2019), kuriuo teismas tenkino atsakovės UAB „Sfeka” ieškinį ir įpareigojo UAB „GreencarrierFreight Services LT” per 5 (penkias) darbo dienas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Sfeka” krovinį (detales automobiliams – kuro ir tepalų filtrus), atgabentą pagal 2019-03-27 Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts Co.Ltd” išrašytą sąskaitą - faktūrą Nr. XS2019011701.

14.       Atsakovė taip pat nurodo, kad 2019 m. kovo 15 d. ekspedijavimo sutartis Nr. 19GC-E/013 buvo sudaryta tarp Ieškovės ir Atsakovės. Būtent, Atsakovė įpareigojo Ieškovę paimti jos krovinį, išmuitinti ir pristatyti Atsakovei (Sutarties 1.1 p.). Prekių pirkimo-pardavimo santykiai buvo susiklostę tarp UAB ,,Sfeka“ ir Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD“. Ieškovei buvo pateiktos Prekių įsigijimo sutartis, sąskaita ir jos apmokėjimas, t. y. patvirtinantys dokumentai, kad prekės buvo įsigytos ir apmokėtos. Ieškovė jokių santykių su Kinijos įmone „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD” neturėjo, todėl pateikus visus dokumentus privalėjo atiduoti Atsakovei krovinį atlikus muitinės procedūrą – išleidimą laisvai cirkuliacijai (importą). Be to, pagal į bylą pateiktą UAB „Sfeka“ užsakymą iš prekių pardavėjo „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD“. Atsakovė UAB „Sfeka” įsigijo prekes, kurios turėjo būti pristatytos Atsakovei FOB sąlygomis pagal Incoterms (angl. International commerce terms), t. y. kad pardavėjas pristato prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir apmoka visas išlaidas, atsiradusias iki šio momento. Visi pardavėjo įsipareigojimai laikomi įvykdytais pakrovus prekes į laivą pirkėjo nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo išsiuntimo uosto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas. Iš nurodytų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad prekių savininke, pakrovus prekes į laivą, tapo Atsakovė UAB „Sfeka“. Tuo tarpu Atsakovė 2019 m. kovo 15 d. sudarė ekspedijavimo sutartį Nr. 19GC-E/013 su Ieškove, kuriai buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kad galėtų atlikti muitinės procedūrą - prekių išleidimą laisvai cirkuliacijai (importą). Šį veiksmą Ieškovė atliko 2019 m. birželio 6 d., tačiau prekių Atsakovei nepristatė, o patalpino savo sandėlyje ir neteisėtai (konstatuota 2019-09-09 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019) jas laikė.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, kurie buvo Atsakovės pateikti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8511-971/2019 (2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje). 

17.       Bendroji taisykle yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių prašomi pridėti prie bylos įrodymai nebuvo teikiami į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar iškilo būtinybė juos teikti apeliacinėje instancijoje. Todėl prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus atmetamas, kaip nepagrįstas. Kita vertus, pagal LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.) apeliantės (ieškovės) papildomai pateikti įrodymai buvo įvertinti minėtame 2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimtame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019. Šiuos įrodymus taip pat įvertino ir pirmosios instancijos teismas vertindamas sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019 reikšmę.

Dėl bylos esmės

19.       Vienas iš esminių apeliantės argumentų, grindžiant savo ieškinį yra tas, kad Ieškovė krovinį sandėliavo ir laikė ne dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, o dėl to, kad ji nepateikė jos nuosavybės teisę į krovinį įrodančių dokumentų - originalaus konosamento.

20.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 15 d. ekspedijavimo sutartis Nr. 19GC-E/013 buvo sudaryta tarp Ieškovės ir Atsakovės. Būtent, Atsakovė įpareigojo Ieškovę paimti jos krovinį, išmuitinti ir pristatyti Atsakovei (Sutarties 1.1 p.). Prekių pirkimo-pardavimo santykiai buvo susiklostę tarp UAB ,,Sfeka“ ir Kinijos įmonės „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD“. Ieškovei buvo pateikta Prekių įsigijimo sutartis, sąskaita ir jos apmokėjimas, t. y. patvirtinantys dokumentai, kad prekės buvo įsigytos ir apmokėtos.

21.       Vertinant ekspeditorės patirtas išlaidas svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ekspeditorius teikia ar organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis, a priori nesuponuoja, kad bet kokios ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį užsakovo turi būti atlyginamos. Ekspeditoriaus patirtos išlaidos, priklausomai nuo aplinkybių, teisiškai gali būti kvalifikuojamos skirtingai. Gali būti išlaidų, kurios nebuvo nurodytos sudarant sutartį, tačiau dėl kurių ekspeditorius ir užsakovas susitarė jau vykdydami sutartį. Nagrinėjamoje byloje tokių išlaidų kvalifikavimo analizė nėra aktuali.

22.       Ekspeditoriaus patirtos išlaidos vykdant ekspedicijos sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip ekspeditoriaus nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė ekspedicijos sutartį. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kurių pagrindu atlygintinos ekspeditoriaus patirtos išlaidos, yra nurodęs, kad vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje nurodytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedicijos sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Nustačius, kad užsakovas netinkamai vykdė sutartį, svarbu būtų nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Ekspedicijos sutartis sudaroma verslo tikslais, todėl kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga nėra teisiškai reikšminga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Be to, sutartinės civilinės atsakomybės taikymui reikšmingos ir kitos CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrame skirsnyje išdėstytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3462/2010).

23.       Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. birželio 6 d. importo deklaraciją 19LTVC0100IM140936, buvo atlikta muitinės procedūra – išleidimas į laisvą apyvartą, tačiau ieškovė toliau sandėliavo atsakovei priklausančias prekes ir išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė išdėstė argumentus, jog krovinį sandėlyje saugojo dėl to, kad atsakovė neturėjo prekių nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (konosamento), dėl ko abi šalys sutarusios kreiptis į teismą, kad būtų gautas teismo įpareigojimas dėl prekių grąžinimo, o atsakovė, neva, sutiko apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras su pritaikyta 50 procentų nuolaida.

24.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė (ieškovė) jokių santykių su Kinijos įmone „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD” neturėjo, todėl pateikus visus dokumentus privalėjo atiduoti Atsakovei krovinį 2019 m. birželio 6 d atlikus muitinės procedūrą – išleidimą laisvai cirkuliacijai (importą). Iš byloje pateikto UAB „Sfeka“ užsakymo matyta, kad iš prekių pardavėjo „Qinghe County Xiangshegn Auto Parts CO.LTD“, atsakovė UAB „Sfeka” įsigijo prekes, kurios turėjo būti pristatytos Atsakovei FOB sąlygomis pagal Incoterms (angl. International commerce terms), t. y. kad pardavėjas pristato prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir apmoka visas išlaidas, atsiradusias iki šio momento. Visi pardavėjo įsipareigojimai laikomi įvykdytais pakrovus prekes į laivą pirkėjo nurodytame išsiuntimo uoste. Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo išsiuntimo uosto iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti kaltų UAB „Sfeka“ veiksmų. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį.

25.       Kita vertus esminę reiškę nagrinėjamu atveju turi 2019 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8511-971/2019 (CPK 182 str., 2 d.), kuriame konstatuota, jog atsakovė pateikė visus reikiamus dokumentus, kad galėtų atlikti muitinės procedūrą - prekių išleidimą laisvai cirkuliacijai (importą). Šį veiksmą apeliantė (ieškovė) atliko 2019 m. birželio 6 d., tačiau prekių atsakovei nepristatė, o patalpino savo sandėlyje ir neteisėtai jas laikė. Taigi, apeliantė negali reikalauti apmokėjimo, kaip nuostolių už neteisėtai laikytas prekes, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

Dėl bylos baigties

26.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27.       Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovė pateikė įrodymus apie 605 Eur išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme, išlaidų dydis atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos (605 Eur) priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Apeliantės UAB „Greencarrier Freight Services LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Sfeka“ (į. k. 125311184) iš ieškovės UAB „Greencarrier Freight Services LT“ (į. k. 300094312) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                Alvydas Barkauskas