Baudžiamoji byla Nr. 1-23-844/2017

Teismo proceso Nr. 1-01-1-56852-2016-8

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.2.

(S)

VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Visaginas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

dalyvaujant prokurorui Genadijui Jefimovui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Stankevičiui,

vertėjai Nadeždai Gruzdevai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. B., jo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs.  

Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

n u s t a t ė :

J. B. 2016 m. gruodžio 6 dieną, apie 13 val. 20 min., tiksliau nenustatytu laiku, nuo prekystalio parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 818,00 Eur vertės, su dėklu, 15,00 Eur vertės, ir su šiame telefone buvusia 64 GB atminties kortele, 35,00 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. B. 868,00 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2016-12-06, nuėjo su savo busima žmona O. V. (šiuo metu jos pavardė B.) į parduotuvę (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini). Jų bute tuo metu vyko remontas. Parduotuvėje nuėjo prie stelažų su tapetais. Žmona tuo metu pradėjo žiūrėti tapetus, o jis prekybos salėje, ant staliuko, pamatė gulintį mobiliojo ryšio telefoną. Žmonių šalia nebuvo, todėl jis pagalvojo, kad kažkas paliko mobilųjį telefoną ir jis paėmė jį kaip radinį. Mano, kad jis telefoną rado, nes jis buvo pamestas. Paaiškino, kad mobilus telefonas buvo dėkle, dėklo šone buvo kišenėlės. Kokia šio telefono kaina nežino. Taip rastą telefoną įsidėjo į savo striukės kišenę. Ir jį ten laikydamas išsinešė iš parduotuvės. Prie parduotuvės įsiėdęs į automobilį, minėtomis aplinkybėmis rastą telefoną pasidėjo automobilyje. Su žmona tuo metu ruošėsi savo vestuvėms ir su reikalais išvažiavo į Zarasų miestą. Zarasuose su žmona buvo iki vakaro. Rastas mobilusis telefonas visą tą laiką gulėjo jo automobilyje. Iš Zarasų į Visaginą sugrįžo apie 19 val.. Minėtomis aplinkybėmis rastą mobiliojo ryšio telefoną atsinešė į namus ir pradėjo jį žiūrinėti.  Iš to telefono ištraukė jame buvusią SIM kortelę ir į jį įdėjo savo SIM kortelę. Įjungęs telefoną pamatė, kad jame nėra jokių duomenų. Telefonas buvo „tuščias“. Kada apžiūrinėjo tą telefoną, iš jo dėklo iškrito vizitinės kortelės, kurios buvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojo. J. B. pagalvojo, kad šis mobiliojo ryšio telefonas gal būt priklauso parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Kadangi jo žmonos sesuo O. Č. dirba minėtoje parduotuvėje, jis kitos dienos ryte t. y. 2016-12-07, paskambino O. Č. ir jos paklausė ar niekas pas ją darbe nepametė mobiliojo ryšio telefono. Ji atsakė, kad pas vieną jų parduotuvės darbuotoją vakar dingo mobiliojo ryšio telefonas. Supratęs, kad gal būt jis tą telefoną ir rado, sutarė, kad jo žmona O. B. (tuo metu jos pavardė dar buvo V.) atveš O. Č. į darbą tą mobiliojo ryšio telefoną. Jo žmona tą mobiliojo ryšio telefoną, tą pačią dieną nuvežė ir atidavė O. Č.. O. Č. tą mobiliojo ryšio telefoną nunešė M. B., nes tai buvo jo telefonas, tačiau jis to mobiliojo ryšio telefono nepaėmė, nes norėjo, kad jo mobilųjį telefoną jam asmeniškai atiduotų pats kaltinamasis t. y. žmogus, kuris ir paėmė tą telefoną. J. B. paaiškino nukentėjusiajam M. B., kad pats negali atiduoti jam mobiliojo ryšio telefono, nes dirba ir yra išvykęs. Praneša, kad 2016-12-07, po 9 val., ryto M. B. jam pats paskambino ir paklausė ar jis neėmė jo mobiliojo ryšio telefono. J. B. jam atsakė, kad nieko apie tai nežino, o jau apie 11 val. 30 min., O. Č. jam pasakė, kad M. B. nepaėmė jam grąžinto mobiliojo ryšio telefono, nes norėjo, kad J. B. pats atneštų jam tą mobiliojo ryšio telefoną. Paminėjo, kad dar prieš M. B. skambutį, jam buvo kilusi mintis grąžinti tą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau taip nepasielgė. Paaiškino, kad jis pats norėjo nustatyti, kam priklauso šis mobilusis telefonas. Patikslino, kad tuo metu, kada jis parduotuvėje rado tą mobiliojo ryšio telefoną,  šalia jokių žmonių nebuvo. Teigia, kad jeigu M. B. jam nebūtų paskambinęs dėl mobiliojo ryšio telefono, jis būtų kreipęsis į policiją dėl minėtomis aplinkybėmis rasto minėto telefono. Teigia, jog neatsimena, ar tuo metu parduotuvėje rastas telefonas veikė ar ne. Kaip jau minėjo, parduotuvėje minėtomis aplinkybėmis rastą mobilųjį telefoną įsidėjo į savo striukės kišenę ir išėjo iš parduotuvės. Praneša, kad su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis to mobilaus telefono nedaužė ir tas mobiliojo ryšio telefonas visą tą laiką, kai jis buvo pas jį, buvo dėkle. Nesutinka taip pat ir su nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtine žala, nes tame mobiliojo ryšio telefone viskas jau buvo ištrinta ir jis pats jokių duomenų iš jo neištrynė. Apie tai, kad M. B. dėl telefono vagystės kreipėsi į policiją, sužinojo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo. Atsimena, jog kada į tą rastą mobiliojo ryšio telefoną įdėjo savo SIM kortelę, telefonas ilgai krovėsi. Mano, kad su juo jau kažkas buvo techniškai negerai. Patikslino, kad apie minėtomis aplinkybėmis rastą telefoną iš karto nepranešė niekam iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nes niekuo nepasitikėjo, ir nemanė, kad apie tai reikėjo kam nors pranešti. Dar kartą paminėjo, kad jis M. B. telefono nevogė, o jį rado. Tokį veiksmą vertina, kaip radinį, ir nesvarbu, kad tas telefonas gulėjo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ant spintelės. Pamanė, kad kažkas parduotuvėje apžiūrinėjo tapetus ir paliko mobiliojo ryšio telefoną. Taip paliktą telefoną jis rado ir todėl pasiėmė. Patikslino, kad parduotuvėje rastas mobiliojo ryšio telefonas yra tas pats, kuris jam buvo parodytas ir teisme posėdžio metu. 

Kiti įrodymai baudžiamojoje byloje:      

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. parodymai. Jis parodė, kad 2016-12-06, apie 12 val. 14 min., jis savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S7 Edge“, kalbėjosi su savo teta, nes norėjo eiti pas ją pietauti. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame prekybos centre jis dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Paaiškino, kad jo darbo vietoje buvo spintelės. Pasikalbėjęs su teta, jis savo mobiliojo ryšio telefoną padėjo ant spintelės. Telefonas buvo įjungtas ir veikiantis. Kadangi parduotuvėje buvo klientų, jis nuėjo pabendrauti su jais. Pabendravęs su klientais, po kokių keturių/dešimties minučių sugrįžo prie spintelės ant kurios buvo palikęs savo mobiliojo ryšio telefoną, ir pamatė, kad jo telefono ten nebėra. Iš pradžių pamanė, kad kažkas ir parduotuvės darbuotojų pajuokavo ir jo telefoną paslėpė. Vėliau paklausinėjęs savo kolegų, suprato, kad telefoną kažkas pavogė. Dar bandė skambinti į savo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis jau buvo išjungtas. Netrukus apie jo telefono vagystę žinojo visi bendradarbiai. Su apsaugos darbuotojais peržiūrėjo parduotuvės apsaugos videokameromis užfiksuotus įrašus ir suprato, kad jo mobiliojo ryšio telefoną pavogė klientas. Jis nepažinojo jo telefoną pavogusio asmens. Tą pačią dieną, kada buvo pavogtas jo mobiliojo ryšio telefonas, jis su pareiškimu dėl jo vagystės kreipėsi į policiją. Kitą dieną jam atėjus į darbą, jo bendradarbis E. R. jį nusivedė į parduotuvės apsaugos kambarį, kuriame buvo du apsaugos darbuotojai ir O. Č.. Vienas iš apsaugos darbuotojų jam pasakė, kad tame videoįraše, kuris yra susijęs su jo mobiliojo ryšio telefono vagyste, yra užfiksuota O. Č. sesuo. E. R. jam pasakė, kad iki pietų, jo telefonas jam bus grąžintas. Kaip mobiliojo ryšio telefonas jam bus grąžintas ir kas jį jam atneš, niekas neaiškino. Tačiau M. B. buvo svarbu žinoti, kas pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną. Kada jo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas buvo atneštas į parduotuvę, E. R. jį pasikvietė jo pasiimti, tačiau jis telefono neėmė, nes buvo jau parašęs pareiškimą policijai ir galvojo, jog geriau bus, kad jį paims policijos pareigūnai. Atsimena, kad E. R. jo prašė atsiimti pareiškimą iš policijos, tačiau jis su tuo nesutiko, nes norėjo, kad kaltininkas sulauktų atpildo už tokius savo veiksmus. Paminėjo, kad iki vagystės jo telefonas buvo neapgadintas, nes jis jį labai saugojo, o po vagystės jis pastebėjo, kad telefono kampai yra apdaužyti. Mano, kad dėl to jo telefonas nuvertėjo 100 eurų ir prašo šį turtinį nuostolį jo naudai priteisti iš kaltinamojo. Patikslino, kad dėl telefono vagystės, kuris jam yra materialiai brangus daiktas, jis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, be to iš telefono dingo jam svarbi asmeninė informacija, ir kurios nebėra galimybės atkurti. Pastebėjo, kad telefonas buvo perkrautas iš naujo, ir todėl visi jame buvę duomenys išnyko. Dėl telefono vagystės jam yra padaryta ir 300 eurų neturtinė žala. Nurodė, kad jo telefono vertė pagal sutartį yra 820,00 Eur, 15 Eur vertės yra telefono dėklas ir 35,00 Eur vertės yra atminties kortelė. Iš viso jam nusikaltimu padaryta 870,00 Eur turtinė žala.    

Liudytojos O. Č. parodymai. Ji parodė, kad su savo seserimi O. B., kuri yra kaltinamojo J. B. žmona, gyvena atskirai. Nukentėjusysis M. B. yra buvęs jos bendradarbis, nes jie kartu dirbo ir juos siejo tik darbiniai santykiai. 2016-12-06, ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini). Darbas prasideda 8 val., o pasibaigia 18 val. Darbo vietoje būna visą darbo dieną. Tą vakarą išėjo anksčiau iš darbo, tačiau girdėjo kalbas, kad dingo M. B. mobilus telefonas. Atėjus kitą dieną į darbą, ryte, jai paskambino J. B. ir paklausė ar jos darbe pas ką nors nedingo mobilus telefonas. O. Č. pasakė, kad dingo. J. B. jai pasakė, kad jos sesuo, kažkur per pusę valandos, atveš jai tą mobiliojo ryšio telefoną į darbą. Tik jai pakalbėjus su J. B., ją pasikvietė jos vadovas E. R. ir parodė videoįrašą, kuriame buvo nufilmuotą jos sesuo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) E. R. paprašė O. Č., kad ji jam pasakytų J. B. telefono numerį. O. Č. davė jam J. B. mobiliojo telefono numerį. Suprato, kodėl E. R. paprašė jos, kad ji jam pasakytų jo mobilaus telefono numerį. Netrukus jos sesuo, kažkur apie 8 val., ryte, atvežė, ir jai prie parduotuvės lauke, padavė tą mobiliojo ryšio telefoną. O. Č. savo sesers neklausė, kieno tai  mobiliojo ryšio telefonas. Atsimena, kad M. B. pasakė, kad mobilus telefonas jam nereikalingas. Kas pakvietė M. B., ji neatsimena. M. B. atsisakė paimti mobilųjį telefoną, kadangi norėjo pamatyti tą žmogų, kuris pavogė tą telefoną. Atsimena, kad jau telefono dingimo dieną, vakare, girdėjo, kad dingo mobilus telefonas. M. B. dėl telefono vagystės kreipėsi į policijos komisariatą. Žinojo, kad M. B., darbe, prie savęs turėdavo mobilųjį telefoną ir už tai buvo gavęs daug pastabų. Parodė, kad ji nežinojo, jog M. B. turi nusipirkęs naują mobilųjį telefoną. Jai sesuo paskambino tik po vagystės, kitą rytą, kai atnešė mobilųjį telefoną į darbą. Apsaugos darbuotojai, kai M. B. nepasiėmė savo mobilaus telefono, nunešė jį į policijos komisariatą, o pasirašyti procesinius dokumentus, kad telefoną būtent ji perdavė policijos pareigūnams, atnešė jai tyrėja. O. Č. pasirašė tuose dokumentuose, ir taip gavosi, kad tariami ji perdavė policijai tą telefoną. Paaiškino, kad policija paėmė telefoną, ne iš jos, o iš apsaugos darbuotojų. Patikslino, kad jos santykiai su M. B. darbe buvo įtempti, tačiau jai darbuotojai yra visi lygūs.

Liudytojo E. R. parodymai. Jis parodė, kad jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad tą dieną, kada dingo M. B. telefonas, jis dirbo. Apie šį įvykį žino. Tai įvyko 2016 metų gruodžio mėnesio pradžioje. Tos dienos vakarą, apie 17 val., kada jau ruošėsi važiuoti į namus, užėjo į apsaugos kambarį atsisveikinti. Ten pamatė, kad apsaugos darbuotojai G. Ž. ir S. L. peržiūri vaizdo medžiagą. Jie pranešė, kad iš M. B. buvo pavogtas mobilus telefonas. Kitą dieną iš apsaugos darbuotojo G. Ž. sužinojo, kad apsaugos darbuotojas E. L. atpažino videoįraše užfiksuotą parduotuvės darbuotojos O. Č. seserį. Pasikvietęs O. Č., jis paprašė, kad ji jam duotų savo sesers mobilaus telefono numerį, ir jį gavęs, jai paskambino. Paskambinęs paprašė O. Č. sesers, kad ji atneštų tą mobilųjį telefoną. Kažkur valandos laikotarpiu, tas mobilus telefonas buvo atneštas į parduotuvę. Po to, jis pasikvietė M. B. į apsaugos kambarį, nes norėjo jam atiduoti iš jo pavogtą telefoną, tačiau M. B. kategoriškai atsisakė pasiimti savo telefoną, ir sakė, kad jis jau parašė policijoje pareiškimą dėl telefono vagystės. Paaiškino, kad 2016-12-07, sužinojo, jog M. B. dar 2016-12-06, kreipėsi į policiją dėl telefono vagystės. Paaiškino, kad jis dar paskambino kaltinamajam J. B. ir paaiškino jam, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis praeina ir paima mobilųjį telefoną. Paprašė, kad jis atneštų mobilųjį telefoną atgal. Kaltinamasis J. B. nesileido į kalbas, nesuprato apie ką eina kalba. Paaiškino, kad jis nematė ir nežino, kas į parduotuvę atnešė mobilųjį telefoną. Paminėjo, kad dėl telefono grąžinimo su J. B. kalbėjo ir rusų ir lietuvių kalbomis. Paminėjo, kad M. B. jam nesiskundė, kad po vagystės jo mobiliojo ryšio telefonas buvo apgadintas. Paaiškino, kad parduotuvės darbuotojai negali su savimi darbo vietoje turėti savo asmeninių mobiliojo ryšio telefonų. Dėl pavogto telefono skambino O. Č. seseriai ir J. B., nes norėjo, kad pavogtas mobiliojo ryšio telefonas būtų geranoriškai grąžintas M. B..   

Liudytojo G. Ž. parodymai. Jis parodė, kad jis dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Visagine, apsaugos darbuotoju. Paaiškino, kad tą dieną, kada dingo M. B. mobiliojo ryšio telefonas, jis parduotuvėje nedirbo. Kitą dieną, jam atėjus į darbą, jo porininkė S. pranešė, kad dingo M. B. mobiliojo ryšio telefonas. Jie pažiūrėjo parduotuvės apsaugos videokameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, ir atpažino O. Č. seserį. Kad videoįraše yra užfiksuota O. Č. sesuo, ją atpažinęs pasakė apsaugos darbuotojas E. L.. Tada jie pakvietė O. Č. ir jai parodė videoįrašą. O. Č. jam atpažino sesers būsimą sutuoktinį. Tada O. Č. buvo paprašyta, kad ji susisiektų su savo sesers sutuoktinių ir jo paprašytų, kad jis grąžintų mobiliojo ryšio telefoną.  O. Č. susisiekė su kaltinamuoju. Kas atnešė mobilųjį telefoną jis nežino. Paaiškino, kad M. B. turėjo ir anksčiau pastabų dėl mobilaus telefono palikimo darbo vietoje. M. B. aiškindavo, kad skambina tiekėjams, todėl ir naudojasi asmeniniu telefonu darbe. Parodė, jog kada minimas telefonas buvo atneštas į parduotuvę, jis atidarė tik telefono dėklą ir tada jį padėjo į stalčių. M. B. mobiliojo ryšio telefono nejunginėjo ir netikrino, jame esančių duomenų. Vėliau M. B. mobiliojo ryšio telefoną paėmė ir išsivežė policijos pareigūnai. Jokių apgadinimų ant telefono nematė, nes jis buvo dėkle. Atsimena, kad M. B. apžiūrėjo atneštą jam mobiliojo ryšio telefoną, tačiau sakė, kad jo neims. Tik po kelių dienų M. B. jam sakė, kad jo telefonas yra apibraižytas.

Liudytoja O. B. (buvusi pavardė V.) atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis J. B. yra jos sutuoktinis.

2016-12-06 protokolas-pareiškimas ir jame užfiksuoti duomenys. Šiame protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016-12-06 į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau Utenos apskrities VPK Visagino PK) Reagavimo skyrių kreipėsi M. B. ir pranešė, kad 2016-12-06, laikotarpiu nuo 13 val. iki 13 val. 20 min., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), iš jo darbo vietos nuo prekystalio buvo pavogtas be priežiūros paliktas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung C7 Edge“, kainuojantis 819 Eur, su dėklu, 15,00 Eur vertės ir 64 GB SD kortele, kainuojančia 30,00 Eur. Jam padaryta žala 864,00 Eur (b. l. 4).

2016-12-07, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys. Jame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. B. prijungimui prie baudžiamosios bylos pateikė 2016-07-11, judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 EDGE 32 GB“ kaina yra 818,00 Eur. Šio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23; 24).

2016-12-07, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys. Šiame protokole užfiksuota, kad O. Č. savanoriškai, prijungimui prie baudžiamosios bylos, pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

2016-12-09, daiktų apžiūros protokolas ir jo priedai. Šiuose procesiniuose dokumentuose yra užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Telefonas yra nufotografuotas (b. l. 37-40).

2016-12-12, Utenos apskrities VPK Visagino PK tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl IMEI pažymos kontrolės analizės ir numerio nustatymo“ ir jame užfiksuoti duomenys. 2016-12-12, pažyma dėl IMEI kontrolės. Čia nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-56852-16, 2016-12-12 buvo gauta pažyma dėl IMEI kontrolės. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S7 Edge“, 2016-12-06 nuo 19:20:43 val., iki 22:58:51 val., buvo įdėta SIM kortelė, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Buvo paskambinta nurodytu telefono numeriu. Nustatyta, kad šis numeris priklauso J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 48; 47).    

2016-12-20, pažyma dėl buvusių elektroninių ryšių įvykių ir jame užfiksuoti duomenys (b .l .58-63).

2016-12-22, Utenos apskrities VPK Visagino PK vyr. tyrėjos tarnybinis pranešimas „Dėl pažymos analizės“. Jame užfiksuota, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56852-16, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2016-12-20 buvo gauta pažyma dėl mobiliojo ryšio abonento (duomenys neskelbtini), buvusių elektroninių ryšių įvykių. Susipažinus su pažyma nustatyta, kad nurodytas abonentinis numeris nuo 2016-12-06, 19.23 val. iki 2016-12-06, 22.53 val., veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo metu buvo naudojamasi internetu siunčiant ir gaunat duomenis. 2016-12-20, gautoje pažymoje dėl mobiliojo ryšio abonento +37067924220, buvusių elektroninių ryšių įvykių, nustatyta, kad minėtas abonentinis numeris 2016-12-06, nuo 14.29 val., iki 14.56 val., jungėsi prie UAB „Bitė Lietuva“, mobiliojo ryšio bokštų ZAR02LB, ZAR01D, esančių Zarasų r. (b. l. 64).

2016-12-09, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 01, Utenos apskrities VPK Visagino PK ir jame užfiksuoti duomenys. Šiame rašte nurodyta, kad 2016-12-09, Utenos apskrities VPK Visagino PK pateiktas parduotuvės vaizdo kamerų įrašai 2016-12-06, nuo 13.00 val., iki 13.30 val., dėl M. B. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-56852-16 (b. l. 68).

2016-12-13, apžiūros protokolas ir jame užfiksuoti duomenys. Šiame protokole yra užfiksuota videoįrašų, padarytų parduotuvės (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis, laikotarpiu nuo 2016-12-06, 13 val. iki 13.30 val., apžiūra (b. l. 69-70).

2017-02-24, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 61, Visagino miesto apylinkės teismui ir jame užfiksuoti duomenys. Jame nurodyta, kad M. B. dirbo (duomenys neskelbtini) Visagino padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjo konsultanto pareigose iki 2016-12-29. Pateiktos (duomenys neskelbtini) vidaus darbo tvarkos taisyklės. Su jomis M. B. buvo supažindintas (b. l. 194-209).

Nors kaltinamasis J. B. nurodė, kad jis minimo telefono nevogė, o jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis rado, manydamas, kad jis yra pamestas, tačiau jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, juos įvertinus, kaip vagystę.

Tokie J. B. veiksmai, negali būti vertinami, kaip radinio radimas, nes tokia jo veiksmų kvalifikacija prieštarautų jau suformuotai teismų praktikai analogiškose situacijose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu BK 178 straipsnio prasme.

Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CK) 4.62 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pavogtas mobiliojo ryšio telefonas priklausė nukentėjusiajam M. B., jis jo nebuvo pametęs, jo neatsisakė, o tik buvo pasidėjęs savo darbo vietoje.

Aplinkybė, kad M. B. savo mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo pavogtas byloje nustatytomis aplinkybėmis, laikė savo darbo vietoje, J. B. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir jo padėties nešvelnina, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Pagal formuojamą teismų praktiką, vagyste pripažįstama veika, kai kaltininkas užvaldo laikinai be priežiūros esantį turtą.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės tiksliai leidžia konstatuoti, kad J. B. užvaldė laikinai be priežiūros esantį nukentėjusiajam M. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, todėl jo veiksmai, kaip jau minėta, pagrįstai kvalifikuoti, kaip vagystė. 

Taip pat teismų praktikoje yra nustatyta, kad bešeimininkiu nepripažįstami ir daiktai, kurie kažkieno neapdairiai palikti žmonių lankymosi ar darbo vietose. Tai gali būti prekybos centre, kavinėje, teatre, poliklinikoje, kazino ir kitose vietose, kur rastus lankytojų daiktus galima perduoti saugoti tas vietas prižiūrintiems asmenims.

Šiuo atveju prekybos centre (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis M. B., norėdamas padėti parduotuvės klientams, savo mobiliojo ryšio telefoną paliko ant spintelės (prekystalio) savo darbo vietoje, į kurią vėl sugrįžo ilgiausiai po dešimties minučių ir jau savo telefono neberado, nes jį pasisavino J. B., įsidėdamas į striukės kišenę ir pasišalindamas iš parduotuvės.

Kaip jau minėta, tokie J. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti, kaip vagystė, nes M. B. mobiliojo ryšio telefonas neapdairiai buvo paliktas prekybos centro teritorijoje ant staliuko (prekystalio), prie kurio jis nuolatos būna, ir tokiu atveju J. B. nebuvo jokio pagrindo šį telefoną laikyti bešeimininkiu turtu. Paimdamas tą telefoną nuo prekystalio J. B. nutraukė teisėtą šio turto valdymą, ir todėl jo veiksmai yra vertinami kaip svetimo turto pagrobimas. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis palikto be priežiūros mobiliojo ryšio telefono užvaldymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad J. B. rado ir pasisavino bešeimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimą turtą. Priešingai, kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad parduotuvės patalpose paliktas mobiliojo ryšio telefonas nėra bešeimininkis, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko jį be priežiūros ir netrukus gali sugrįžti jo pasiimti. Tačiau pats J. B. analizuojamoje situacijoje, elgėsi priešingai ir taip nemanė.

Todėl aptartos aplinkybės, įvertinti objektyvieji veikos požymiai ir kiti bylos duomenys, išsamiai atskleidžia J. B. kaltės turinį ir leidžia daryti pagrįstą išvada, kad jis analizuojamoje situacijoje veikė suvokdamas, jog užvaldo svetimą laikinai paliktą turtą, kurio savininkas yra netoliese, ir kad dėl tokių jo veiksmų savininkas savo turto nebeatgaus, o jis turės jį kaip nuosavą.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes konstatuojama J. B. veika yra kvalifikuota teisingai ir yra įrodyta, kad J. B. 2016 m. gruodžio 6 dieną, apie 13 val. 20 min., tiksliau nenustatytu laiku, nuo prekystalio parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 818,00 Eur vertės, su dėklu, 15,00 Eur vertės, ir su šiame telefone buvusia 64 GB atminties kortele, 35,00 Eur vertės, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. B. 868,00 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis M. B. ir teigia, kad iš jo pavogto mobiliojo ryšio telefono vertė yra 820,00 Eur, tačiau susipažinus su byloje esančia 2016-07-11, judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartimi Nr(duomenys neskelbtini), matyti, jog joje nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 EDGE 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 818,00 Eur.

Kadangi minimo mobiliojo ryšio telefono vertė yra tiksliai nustatyta, remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas jais vadovaujasi, kaip tiesioginiais šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais, ir todėl aprašydamas J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodo, kad iš nukentėjusiojo M. B. pagrobto ir jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 820,00 Eur vertės, kaip nurodė pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu, o 818,00 Eur vertės, kaip ir yra nurodyta jo įsigijimo dokumentuose.  

Šios aplinkybės teisme patikslinimas, taip pat neturi reikšmės J. B. veikos kvalifikavimui.

Kaltinamojo J. B. veikoje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo J. B. veikoje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. B. anksčiau yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus  (b. l. 82-100)

Kaltinamasis J. B. yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 101-102).

Kaltinamasis J. B. dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 79-80). 

Kaltinamajam J. B. 2016-12-12 tyrėjos nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka, nebuvo laikinai sulaikytas.

Daiktiniai įrodymai baudžiamojoje byloje: 1) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 EDGE 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su mobiliojo ryšio telefono dėklu ir jame esančia 64 GB atminties kortele paimti 2016 m. gruodžio 7 d., iš O. Č. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato patalpose Veteranų g. 13, Visaginas, laikomas prie baudžiamosios bylos medžiagos. 2) kompaktinė plokštelė „acme“ 700 MB, paimta 2016 m. gruodžio 13 d. iš E. R. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato patalpose Veteranų g. 13, Visaginas, laikomas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S7 EDGE 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su mobiliojo ryšio telefono dėklu ir su 64 GB atminties kortele, turi būti pasirašytinai grąžintas nukentėjusiajam M. B., o kompaktinė plokštelė „acme“ su vaizdo įrašais, darytais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), turi būti ir toliau laikoma šioje baudžiamojoje byloje. 

Proceso išlaidos baudžiamojoje byloje yra 104,22 Eur. Tai išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam M. B. baudžiamojoje byloje ( b. l. 168; 172).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją, arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiajam M. B. advokatas buvo paskirtas remiantis 2017-01-02, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4-(NTP-2)-16-T-2936-33. Šiuo sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą M. B. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56852-16, dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu nukentėjusiojo atstovavimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teisme. Paskirtas advokatas E. L. (2017-02-08 advokato orderis Serija LA Nr. 539909 (b. l. 167)). M. B. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. 

Teismo manymu šios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo J. B., nes jos susidarė dėl jo neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos nėra didelės, jos atitinka J. B. turtinę padėtį, todėl šios išlaidos iš nuteistojo J. B. turi būti priteistos.

Kaltinamojo J. B. nuosavybės teisės neapribotos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. B. yra pareiškęs 400,00 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 174). M. B. šiame procese yra pripažintas civiliniu ieškovu.

Savo ieškinyje teismui, M. B. yra nurodęs, kad pagrobtas jo telefono aparatas su dėklu ir atminties kortele buvo surastas ir saugomas prie bylos, kaip daiktinis įrodymas. Policijoje jis apžiūrėjęs surastą telefoną pamatė, kad telefono korpuso viršutiniame kairiajame kampe ir apatiniame kairiajame kampe yra akivaizdūs mechaniniai pažeidimai, kurių iki vagystės nebuvo. Tai reiškia, kad pažeidimai atsirado vagystės metu arba mobiliuoju telefonu disponuojant kaltinamajam. Telefono aparato korpusas yra nekeičiamas. Kadangi telefono aparatas vertingas ir beveik naujas (įgytas 2016-07-11) tokie pažeidimai jam yra reikšmingi ir mažina telefono aparato vertę. Mano, kad dėl minėtų pažeidimų telefono aparatas nuvertėjo 100,00 Eur. Ši suma atitinka protingumo reikalavimus, kadangi sudaro tik apie 11 proc., telefono aparato vertės. Minėta suma sudaro jo patirtus nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat jis ieškinyje nurodo, kad susižinojęs apie telefono aparato vagystę, jis patyrė emocinį stresą ir išgyvenimus. Telefono aparatas buvo vertingas jo pirkinys, už kurį jis dar nebuvo atsiskaitęs  ir turėjo pareigą pardavėjui mokėti periodines įmokas. Šis įvykis jį labai sukrėtė, nes iš jo telefono buvo ištrinti visi duomenys, kurie buvo susiję su jo darbiniu ir asmeniniu gyvenimu (telefonų numeriai, duomenų failai, vaizdo įrašai, nuotraukos, programėlė ir kt.). Jis ilgą laiką negalėjo susisiekti su jam svarbiais asmenimis, negalėjo tęsti suplanuotų savo asmeninių reikalų. Labai išgyveno ir dar iki šiol išgyvena dėl telefono vagystės, nes nusipirkęs naują daiktą prarado galimybę juo naudotis. Mano, kad J. B. veiksmai buvo apgalvoti, tyčiniai ir nusikalstami. Teigia, kad dėl to jis patyrė 300,00 Eur neturtinę žalą, ir ją turi jam atlyginti J. B.. Prašo grąžinti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung Galaxy S7 Edge 32 GB“ su dėklu ir atminties kortele 64 GB. Priteisti iš atsakovo J. B. jo naudai 100,00 Eur turtinės žalos ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šiuos savo ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Baudžiamosios teisės teorijoje yra susiformavusi nuostata, kad BPK 108 straipsnyje numatytų daiktų ir vertybių grąžinimas savininkui yra laikytinas sąlyginai savarankišku žalos atlyginimo būdu. Padarant nusikalstamą veiką paimti ir baudžiamojo proceso metu surasti daiktai gali būti saugomi kartu su baudžiamąja byla ir byloje vertinami kaip įrodymai. Šie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksčiau, grąžinami savininkui. Jei nukentėjęs asmuo taip atgauna visus daiktus (nepraradusius vertės, nesugadintus) ir nesijaučia dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinę žalą, turi būti laikoma, kad žala tokiam asmeniui yra atlyginta. Jei grąžinant daiktus ir vertybes atlyginama tik dalis nusikalstama veika padarytos žalos, žala gali būti atlyginama reiškiant civilinį ieškinį procese.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

BPK 109 straipsnio prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika.

Iš nukentėjusiojo M. B. pavogtas mobiliojo ryšio telefonas nebuvo draustas (b. l. 210-212).

Civilinis ieškovas M. B. tiksliai nurodė, kad po savo mobiliojo ryšio telefono vagystės, jį apžiūrėjęs, pastebėjo jo apgadinimus, kurių prieš vagystę nebuvo.

Tokiais M. B. teiginiais, nėra pagrindo netikėti, nes jo parodymai duoti bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, logiški ir sutampa su kitų byloje esančių įrodymų, ir juose užfiksuotų duomenų visetu.

Todėl konstatuojama, kad M. B. ieškinio reikalavimas dėl jam padarytos 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir todėl tenkinamas, nes šiuo atveju iš nukentėjusiojo pagrobtas turtas buvo sugadintas. Savanoriškai ši padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Ši nukentėjusiajam padaryta turtinė žala apima turtinės žalos sąvoką, atitinka protingumo teisingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių ir kita, teismo įvertinti pinigais. 

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgia, kad iš nukentėjusiojo M. B. buvo pagrobtas jam priklausantis naujas mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis buvo visai neseniai įgijęs, kuriame buvo jo asmeniai duomenys (nuotraukos, jam reikalingų telefonų numeriai ir pan.). Praradęs telefoną jis juo negalėjo naudotis, juo džiaugtis, buvo pažeista jo asmeninė erdvė, todėl akivaizdu, kad jis dėl to patyrė nepatogumų, patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tai įvertinus, manoma, kad M. B. ieškinio reikalavimas dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Jo atlyginti reikalaujama neturtinės žalos suma yra protinga, atitinkanti kaltinamojo turtinę padėtį, todėl M. B. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Civilinio ieškovo M. B. ieškinys dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Jis baudžiamojoje  byloje yra įrodytas tais pačiais įrodymais, kurie pagrindžia J. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas apie juos plačiau nebepasisako. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B. ieškinys tenkinamas visiškai, jo naudai 100,00 eurų, kaip turtinę žalą, ir 300,00 Eur, kaip neturtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo J. B..

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo J. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis J. B. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (J. B. padaryta nusikalstama veika yra baigta), į kaltininko asmenybę (J. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Šiuo metu dirba, nesimoko, gauna reguliarias pajamas, yra vedęs). J. B. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir per baudos bausmę, todėl kaltinamajam J. B. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina bauda.

Pagrindo taikyti J. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. 

Vadovaudamasis BPK 302-308 straipsniais teismas,

n u s p r e n d ž i a:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam - 10 MGL (376,60 Eur) baudą.

Paskirtą baudą J. B. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (įmokos kodas 6800) esančią AB bankas “Swedbank”.

J. B. išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Taip pat teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą J. B. 2016-12-12, tyrėjos nutarimu šioje baudžiamojoje byloje, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį J. B. tenkinti visiškai ir iš J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 100,00 eurų turtinei žalai ir 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 104,22 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam M. B. išlaidų. Išaiškinti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 EDGE 32 GB“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su mobiliojo ryšio telefono dėklu ir su 64 GB atminties kortele pasirašytinai grąžinti nukentėjusiajam M. B., o kompaktinę plokštelę „acme“ su vaizdo įrašais, darytais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), ir toliau laikyti šioje baudžiamojoje byloje. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Vaidas Vasiliauskas