VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Godai Varkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atstovei advokatei Ingai Neniškei,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI GOTIKA“ atstovui direktoriui Deivydui Rubiežiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NAUJOJI GOTIKA“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „NAUJOJI GOTIKA“, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 738,14 EUR skolą, 16,92 EUR palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui Ramirent Baltic AS iš atsakovo UAB „NAUJOJI GOTIKA“ 738,14 EUR skolą, 16,92 EUR palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (755,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 613 EUR bylinėjimosi išlaidas.
2020 m. gegužės 25 d. teisme gauti atsakovo UAB „NAUJOJI GOTIKA“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo.
Atsakovas nurodė, kad atsakovo turimais duomenimis ekskavatoriniu krautuvu 8,6 t bei jo priedais atsakovas naudojosi tik iki 2019 m. birželio 14 d.
Bendraudamas su ieškovo atstovais atsakovas stengėsi išsiaiškinti kokiais turimais duomenimis ieškovas išrašė 2019 m. rugpjūčio mėn. 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal atsakovo statybos vadovo duomenis ekskavatorinį krautuvą 8,6 t bei jo priedus atsakovas objekte naudojo tik iki 2019 m. birželio 14 d.
Atsakovas nėra gavęs jokių duomenų, paneigiančių atsakovo turimus duomenis, kad ekskavatorinį krautuvą 8,6 t bei jo priedus atsakovas naudojo tik iki 2019 m. birželio 14 d., o ne iki 2019 m. birželio mėn. 26 d.
Fakto, kad atsakovas nuomojosi ekskavatoriniu krautuvu 8,6 t bei jo priedais iki 2019 m. birželio 26 d., neįrodo krovinio gabenimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jame nenurodoma, kad ekskavatorinis krautuvas buvo paimtas iš atsakovo statybos aikštelės, ant krovinio važtaraščio nėra ir atsakovo atstovo atsakingo statybos vadovo ar kito atsakovo asmens parašo. Važtaraštyje nenurodyti ir ekskavatorinio krautuvo priedų gabenimas, kuriuos vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuomojosi iš ieškovo laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Prie ieškinio pridėtame krovinio gabenimo važtaraštyje nurodytas ekskavatorius galimai buvo parvežtas iš kito ieškovo kliento.
Atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad dėl ieškovo kompiuterinės programos klaidos PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už įrangos nuomą, kuria naudojosi kitas ieškovo klientas, per klaidą buvo išrašyta atsakovui ar pan.
Ekskavatorinis krautuvas 8,6 t bei jo priedai buvo grąžinti į ieškovo Šiaulių padalinį. Kelia abejonių kaip Telšių padalinio vadovas galėjo žinoti kada, kurio kliento ir kokį tiksliai ekskavatorinį krautuvą grąžino į ieškovo Šiaulių padalinį.
Atsakovas yra įpareigojęs savo darbuotojus saugoti nuomojamos įrangos grąžinimo dokumentus tik iki tol, kol ieškovas du kartus per mėnesį išrašomose PVM sąskaitose - faktūrose nebenurodo mokesčio už atitinkamą jam grąžintą įrangą. Kadangi 2019 m. liepos 3 d. iš ieškovo gautose PVM sąskaitose - faktūrose už įrangos nuomos laikotarpį nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 30 d. nebebuvo nurodytas mokestis už ekskavatorinį krautuvą 8,6 t bei jo priedus - 2019 m. birželio 14 d. įvykusio ekskavatorinio krautuvo 8,6 t bei jo priedų gražinimą pagrindžiančius dokumentus atsakovo statybos vadovas nebeišsaugojo.
Tarp šalių 2018 m. liepos 9 d. buvo pasirašytos Kliento sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 2.1 p. nurodyta, jog PVM sąskaitos faktūros klientui, t. y. UAB „NAUJOJI GOTIKA“, išrašomos ir pateikiamos du kartus per mėnesį einamojo mėnesio 15 dienos ir paskutinės mėnesio darbo dienos, jei nuomos laikotarpis yra trumpesnis. 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos išrašymas neatitinka sutartinių reikalavimų.
Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad krautuvu atsakovas naudojosi iki pat 2019 m. birželio 26 d., tuo tarpu krautuvas iš atsakovo veiklos vykdymo vietos grąžintas tik 2019 m. birželio 27 d. ir tai neabejotinai patvirtina 2019 m. birželio 27 d. krovinio gabenimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini).
Jokiems kitiems asmenims šiuo laikotarpiu krautuvas išnuomotas nebuvo ir negalėjo būti, kadangi juo naudojosi atsakovas.
Tarp šalių sudarytos 2018 m. liepos 9 d. Kliento sutarties (toliau - Sutartis) 7.5 punkte yra numatyta, jog Kliento sutartyje neaptartiems klausimams taikomos Bendrovės nustatytos Bendrosios įrangos nuomos sąlygos, kurios pateikiamos kitoje Sutarties pusėje ir su kuriomis Klientas nuodugniai susipažino pasirašydamas Kliento sutartį. Bendrovė turi teisę keisti Ramirent Baltic AS nustatytas Bendras įrangos nuomos sąlygas, paskelbdama pakeistas sąlygas savo interneto svetainėje adresu www.ramirent.lt.
Tarp šalių pasirašytame priėmimo - perdavimo akte (duomenys neskelbtini) aiškiai pažymėta, kad atsakovas savo parašu patvirtina, kad: gavo techniškai tvarkingą įrangą. Yra supažindintas su jos naudojimo instrukcijomis, patvirtina, kad yra supažindintas su Bendrosiomis nuomos ir RamiRisk apsaugos sąlygomis. Ieškovo viešai skelbiamose bendrosiose sąlygose 4 punkte numatyta, jog įrangos gražinimas patvirtinamas atliekant įrašą (uždedant žymą) ant Sutarties arba Šalių atstovams pasirašant atskirą gražinimo patvirtinimą. Tokios žymos atlikimu ir (ar) kitu Krautuvo grąžinimą patvirtinančiu dokumentu yra suinteresuotas būtent atsakovas, kadangi būtent jam kyla pareiga įrodyti, kad Krautuvas buvo grąžintas ir buvo grąžintas tinkamai. Tuo tarpu nei Krautuvo grąžinimo aktas, nei Krautuvo grąžinimą patvirtinantis įrašas, kuris būtų atliktas Sutartyje, kartu su prieštaravimais nėra pateikiamas, kadangi jokia grąžinimo žyma tarp šalių atlikta nebuvo.
Iš atsakovo pateikiamo Krautuvo grąžinimo dar 2019 m. birželio 14 d. faktą patvirtinančio dokumento (statybos darbų vadovo paaiškinimo) iš esmės yra neaišku - iš kokių nurodomų užrašų minėtas asmuo daro išvadą dėl Krautuvo grąžinimo datos, taip pat koks konkretus dokumentas, patvirtinantis grąžinimą buvo sunaikintas, kas šį dokumentą iš ieškovo pusės tariamai pasirašė.
Telšių padalinio vadovas T. A. tiesiogiai dalyvavo ir komunikavo su atsakovu tiek Krautuvo perdavimo (bei grąžinimo), tiek sąskaitų faktūrų už Krautuvo nuomą išrašymo ir pateikimo atsakovui klausimais. Ieškovo vykdoma veikla yra skaitmenizuota. Ieškovas, išnuomodamas įrangą savo klientams žymas apie įrangos nuomą atlieka ne popieriniuose žurnaluose, tačiau programoje, todėl kiekvienas ieškovo atsakingas darbuotojas turi galimybę matyti visos ieškovo įrangos judėjimą Lietuvoje. Susiklosčiusioje situacijoje atsakovo vadovas Ž. R. informavo ieškovo atsakingą darbuotoją T. A. apie tai, kad Krautuvas tolimesniems darbams yra nebereikalingas, ir būtent minėtas ieškovo darbuotojas T. A. organizavo Krautuvo grąžinimą iš atsakovo objekto, todėl aplinkybes, susijusias su Krautuvo grąžinimu, jis neabejotinai žinojo ir jų nežinoti negalėjo.
Atsakovas neneigia fakto, kad darbus vykdė teritorijoje, iš kurios minėtas Krautuvas ir buvo išgabentas aukščiau nurodyto važtaraščio pagrindu.
Tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu buvo numatyta konkreti sąskaitų išrašymo tvarka, tačiau nei pačioje Sutartyje, nei įstatymuose nėra įtvirtintas draudimas išrašyti sąskaitą už paslaugas/nuomą vėlesne data. Ieškovas paaiškino, kad , jog 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta vėlesne data dėl pateisinamų ir nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių - įsivėlusios techninės klaidos ieškovo sąskaitų išrašymo sistemoje. Apie šią sistemos klaidą atsakovas buvo informuotas.
Tai, kad sąskaita už Krautuvo nuomą buvo išrašyta vėliau, nei buvo suteiktos nuomos paslaugos, nepaneigia atsakovo pareigos už įrangos nuomą atsiskaityti, nepanaikina pačios atsakovo prievolės ir juo labiau nepaneigia pačio įrangos nuomos fakto bei nedaro sąskaitos negaliojančia (neteisėta).
Lietuvos teismų praktikoje yra pažymėta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
Susiklosčiusioje situacijoje susitarimo, kokia tvarka įskaityti Atsakovo įmokas į jo turimas skolas, šalys sudariusios nebuvo. Negana to, atsakovas, atlikdamas mokėjimus ieškovui nenurodė kokios konkrečios sąskaitos dengiamos atsakovo atliekamais mokėjimais.
Nesant šalių susitarimo, ieškovas teisėtai ir pagrįstai, naudodamasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis, taikė CK 6.55 straipsnyje nustatytą skolų įskaitymo eiliškumo tvarką: egzistuojant kelioms atsakovo skoloms, kurių grąžinimo terminai buvo suėję, laikė, kad grąžinta seniausia skola, ko pasekoje atsakovas yra neapmokėjęs 738,14 EUR sumos pagal vėliausiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.
Pažymėjo, kad atsakovas su prieštaravimais nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įranga buvo grąžinta anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d.
Rūpestingas, atidus verslininkas turėtų laikyti tokius dokumentus, o ne pasirašęs juos išmesti. Nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra draudimo sąskaitą už atliktas paslaugas išrašyti vėliau. Atsakovo pareikšti prieštaravimai yra nepagrįsti, jie nepagrindžia, kad priimtas preliminarus sprendimas yra nepagrįstas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra jokio įpareigojimo laikyti kokius nors dokumentus įmonėje ir kiek laiko. Nurodė, kad grąžinus įrangą buvo padaryta žyma, tačiau statybos vadovas turimus dokumentus sunaikino.
Atsakovo atstovas paaiškino, kad vykdė veiklą 2019 m. birželio 16-26 dienomis, tačiau ne su ekskavatoriniu krautuvu. Mano, kad ekskavatorinis krautuvas galimai buvo išnuomotas kitam klientui, kadangi (duomenys neskelbtini) tai ne objektas, o gyvenvietė.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2018 m. liepos 9 d. sudarė Kliento sutartį. Sutartimi buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos nuomininkui tvarka bei specialiosios sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygos bei principai, reglamentuojantys atskirų nuomos sutarčių sudarymą.
Sutarties 4.1 punktas numato, kad klientas turi teisę nuomotis įrangą, kurią vykdydama savo veiklą nuomotis siūlo bendrovė.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovas iš ieškovo išsinuomojo ekskavatorinį krautuvą 8,6 t.
Šalys pasirašė priėmimo – perdavimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriu perduotas ekskavatorinis krautuvas 8,6 t ir jo priedai – planiruojantis krautuvo kaušas ir ekskavatorinio krautuvo kaušas. Byloej taip pat pateiktas kasimo ir kėlimo įrangos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įranga perduota nuomai 2019 m. kovo 12 d.
Protokolą, t. y. kad įranga perduota, pasirašė atsakovo atstovas. Pagal Sutarties 4.3 punktą sutartis laikoma sudaryta konkretaus įrangos objekto atžvilgiu nuo to momento, kai abiejų šalių įgalioti atstovai ją pasirašo.
Tarp šalių pasirašytame priėmimo - perdavimo akte (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad atsakovas savo parašu patvirtina, kad: gavo techniškai tvarkingą įrangą. Yra supažindintas su jos naudojimo instrukcijomis, patvirtina, kad yra supažindintas su Bendrosiomis nuomos ir RamiRisk apsaugos sąlygomis. Ieškovo viešai skelbiamose bendrosiose sąlygose:
https://www.ramirent.lt/content/editor/files/ĮRANGOS%20NUOMOS%20BENDROSIOS%20SĄLYGOS%2021.05.2018.pdf.
Minėtų sąlygų 4.4 punkte numatyta, jog įrangos gražinimas patvirtinamas atliekant įrašą (uždedant žymą) ant Sutarties arba Šalių atstovams pasirašant atskirą gražinimo patvirtinimą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad įrangos grąžinimo metu, turėtų būti pasirašoma ant sutarties ar ant įrangos perdavimo- priėmimo akto. Atsakovo atstovas teigia, kad tokia žyma buvo uždėta, tačiau, pasak atsakovo atstovo, konkrečios įrangos perdavimo-priėmimo aktas buvo išmestas kaip nereiklaingas.
Sutiktina, kad ieškovo teismui pateiktame priėmimo –perdavimo akte (duomenys neskelbtini) nėra jokios žymos apie įrangos grąžinimą, tačiau, teismo vertinimu, turėti žymą (patvirtinimą), kad įranga yra grąžinta ir be defektų, suinteresuotas turėtų būti šiuo atveju atsakovas. Atsakovas turėtų būti suinteresuotas gauti ieškovo (nuomotojo) patvirtinimą, kad įranga yra grąžinta. Lygiai taip pat, kaip nuomotojas turi kasimo ir kėlimo įrangos apžiūros protokolą pasirašytą atsakovo atstovo, kad įranga perduota tvarkinga.
Iš atsakovo statybos vadovo A. P. su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo pridėto paaiškinimo matyt, kad atsakovas iš esmės pripažįstą, kad būtent jis turėjo nuomojamos įrangos grąžinimą patvirtinančius dokumentus, tačiau paaiškinime nurodyta, kad turimus grąžinimo dokumentus jis išmetė.
Byloje neginčijamos aplinkybė, kad 2019 m. kovo 12 d. atsakovui perduotas naudotis ekskavatorinis krautuvas 8,6 t su priedais ieškovui buvo grąžintas.
Ginčas tarp šalių kilo tik dėl to, kada buvo nuomotojui – ieškovui grąžinta nuomojama įranga (ekskavatorinis krautuvas).
Ieškovas teigia, kad pagal 2019 m. birželio 27 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) ekskavatorinis krautuvas Nr. JCB 4 CX buvo nugabentas iš (duomenys neskelbtini).
Su važtaraščiu taip pat pateiktas ieškovo Telšių padalinio vadovo T. A. 2020 m. kovo 27 d. paaiškinimas, kad 2019 m. kovo 12 d. buvo atsakovui UAB „NAUJOJI GOTIKA“ išnuomotas ekskavatorinis krautuvas 8,6 t. nuomojama technika dirbo be sustojimų iki 2019 m. birželio 26 d., programoje atsiradus techniniams nesklandumams – sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta vėliau.
Tuo tarpu atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas jog pagal UAB „NAUJOJI GOTIKA“ statybos vadovo A. P. turėtus užrašus, ekskavatorinis krautuvas 8,6 t ieškovui buvo grąžintas 2019 m. birželio 14 d. Iš į bylą pateikto A. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad A. P. turimus grąžinimo dokumentus išmetė. Nors teismas posėdžio metu išaiškino atsakovui, kad rašytiniai asmenų paaiškinimai neprilygsta byloje liudytojų parodymams, šalys byloje liudytojų apklausti neprašė.
Savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė teismui šalių atstovų susirašinėjimą elektroniniu paštu. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovo atstovas nurodo ieškovo atstovui, kad pagal atsakovo turimus duomenimis, įrangą atsakovas buvo pridavęs gerokai anksčiau nei nurodoma pateiktoje apmokėti sąskaitoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas susirašynėdamas net nenurodo konkrečios datos, kada, pasak atsakovo, nuomojama įranga buvo grąžinta. Gavusi atsakovo elektroninį laišką, ieškovo atstovė L. V.-G. teiraujasi, ar atsakovo atstovas turi grąžinimo patvirtinimus, t. y. ieškovo darbuotojų parašus. Taip pat buvo pasiteirauta T. A. ar galima atsukti kameras ir pažiūrėti, kada įranga buvo grąžinta. Tačiau šio ieškovo atstovės išsiųsto laiško negalima vertinti kaip įsipareigojimo atsakovui parodyti krautuvo grąžinimo filmuotą medžiagą. Minėtas šalių susirašinėjimas teismo vertinimu duota pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad gražinant įrangą ieškovo atstovai pasirašydavo tik ant atsakovo turimų nuomojamos įrangos priėmimo-perdavimo aktų.
Teismo vertinimu, ne ieškovas turėjo atsakovui ar teismui teikti įrodymus – filmuota medžiagą, pagrindžiančius, kad atsakovas ieškovui įrangą grąžino 2019 m. birželio 14 d. Nesutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad nuomojama įranga buvo gražinta tik 2019 m. birželio 27 d., atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad įrangą nuomotojui grąžino 2019 m. birželio 14 d.
Ieškovas teismui pateikė 2019 m. birželio 27 d. krovinio gabenimo važtaraštį, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, kad ekskavatorinis krautuvas iš (duomenys neskelbtini) buvo parvežtas į (duomenys neskelbtini). Atsakovas kėlė abejones dėl aplinkybės, kad įrangą priėmė Šiaulių padalinio vadovas, o aplinkybės žinomos Telšių padalinio vadovui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad visa įmonės veikla, ir visi dokumentai įmonėje yra skaitmenizuoti. Įmonėje išnuomotos įrangos buvimo vieta yra matoma, t. y. prieinama susipažinti visiems padaliniams. Šiaulių padalinio vadovui pastebėjus, kad išnuomota įranga jau yra nuomininkui nebereikalinga, buvo suorganizuota įrangą paimti.
Remiantis tokiais turimais ieškovo duomenimis už įrangos nuomą laikotarpiu 2019 m. birželio 16 d. – 26 d. buvo 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nuomojamą įrangą ieškovui buvo grąžinta būtent 2019 m. birželio 14 d. Tačiau tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Teismas nagrinėjamu atveju kritiškai vertina atsakovo darbuotojo statybos vadovo A. P. rašytinį paaiškinimą, kad jo turimais duomenimis, kuriuos jis yra išmetęs, įranga buvo ekskavatorinis krautuvas buvo grąžintas 2019 m. birželio 14 d.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, teigdamas paaiškinimus, nurodė, kad abejonių kelia tai, kad krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinys – tik ekskavatorinis krautuvas JCB 4CX. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir paties atsakovo statybos vadovo paaiškinime nurodoma ekskavatorinis krautuvas, papildomai neįvardijant krautuvo priedų.
Tai, kad PVM sąskaita faktūra už ekskavatorinio krautuvo 8,6 t nuomą laikotarpiu 2019 m. birželio 16-26 dienomis išrašyta vėliau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 31 d., o ne grąžinus nuomojamą įrangą, nepatvirtina atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad nuomojamas krautuvas buvo grąžintas būtent 2019 m. birželio 14 d.
Pagal Sutarties 5.2 punktą nuomos mokesčiai mokami pagal bendrovės išrašytą sąskaitą faktūrą šios sutarties priede Nr. 2 nustatyta tvarka ir terminais. Nuomos laikotarpiu sąskaitos faktūros išrašomos du kartus per mėnesį (paprastai mėnesio 15 dieną ir paskutinę mėnesio dieną). Klientas, negavęs sąskaitos faktūros, nėra atleidžiamas nuo prievolės apmokėti sąskaitą faktūrą. Tačiau teismo vertinimu, nėra įtvirtintas draudimas, kad sąskaita negali būti dėl įvykusios klaidos išrašyta ir vėliau.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
Nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius byloje, kad jis nuomojamą ekskavatorinį krautuvą su priedais grąžino 2019 m. birželio 14 d., remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad išnuomotas ekskavatorinis krautuvas buvo grąžintas ieškovo nurodomu laikotarpiu, t. y. 2019 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini)
Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis).
Ginčo, kad atsakovas neatsiskaitė už nuomojamą daiktą laikotarpiu 2019 m. birželio 16 d. – 26 d. nėra.
Ieškovas už ekskavatorinio krautuvo nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 26 d. išrašė 2019 m. rugpjūčio 31d PVM Sąskaitą faktūrą – SF Nr. (duomenys neskelbtini), 738, 14 Eur su PVM. Pačios sumos dydžio atsakovas taip pat neginčijo, t. y. kad už 7 dienas mokėtina 738, 14 Eur.
Byloje taip pat nėra ginčo, ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini).
CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.
Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas kokia nors forma būtų ieškovui nurodęs, kad moka konkrečiai už PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis mokėdamas ieškovui pareiškė, kurią skolą grąžina.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų visiškai atsiskaitęs pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras (CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 738,14 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis).
CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, remdamasis šalių sudarytos sutarties 5.4 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 0,02 procento dydžio palūkanas už kiekvieną dieną už neatsiskaitymo laikotarpį, kurios sudaro 16,92 EUR. Nustatyta, jog atsakovas laiku su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 16,92 EUR dydžio palūkanas, paskaičiuotas remiantis šalių sudarytos sutarties 5.4 punktu, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (755,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgus į išdėstytą, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 430 straipsnio 7 dalį galutiniu sprendimu išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro 8 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Byloje pateikti įrodymai, kad 605 EUR sudaro išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį, pateikiant dokumentinio proceso tvarka (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Advokato išlaidos, po preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. prieštaravimų, pateiktų byloje, vertinimas, teisinė analizė 45 min. 75 Eur ir atsiliepimo į atsakovo prieštarvimus byloje parengimas ir pateikimas - 300 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistina.
Už pasirengimą teismo posėdžiui ir ieškovo atstovės dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta byla ir kuris truko 1 val. (kai tuo tarpu paslaugų detalizacijoje paskaičiuota už 4 val.) ieškovė reikalauja 484 Eur. Teismo vertinimu ši suma yra neprotingai didelė, neatitinkanti laiko ir pastangų sąnaudų, todėl mažintina iki 121 Eur. Iš viso ieškovui iš atsakovo šioje byloje priteistina 1109 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po preliminaraus sprendimo priėmimo valstybei sudaro 1,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui užsienio bendrovei Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 302431034, iš atsakovo UAB „NAUJOJI GOTIKA“, j. a. k. 180880930, 738,14 EUR (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 14 ct) skolą, 16,92 EUR (šešiolikos eurų 92 ct) palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (755,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1109 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė