Civilinė byla Nr. e2A-34-524/2026

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00528-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.6.2;2.6.8.12;2.6.11.18;2.6.18.1;3.2.4.4;3.2.4.9.1;3.3.1.19.3

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. vasario 9 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Tamošaitienės, Larisos Šimanskienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. B., atsakovų M. V., UAB „VIPGROUP“  apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Ž. B. 2024-05-13 ieškinį atsakovams M. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „VIPGROUP“ dėl pripažinimo akcininku bei atsakovo M. V. 2025-02-27 priešieškinį ieškovui Ž. B. dėl skolos už automobilio remontą priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas Ž. B. teismo prašo pripažinti, kad jis nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, turintis teisę visa apimtimi įgyvendinti turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises, kuriam nuosavybės teise priklauso 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų. Įpareigoti UAB „VIPGROUP“ direktorių M. V. išduoti ieškovui Ž. B. išrašą iš UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad Ž. B. nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų. Priteisti iš atsakovų M. V. ir UAB „VIPGROUP“ ieškovui Ž. B. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis UAB „VIPGROUP“ akcininku tapo 2023-07-10, kai 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „VIPGROUP“ akcininkas M. V., kaip pardavėjas, Ž. B., kaip pirkėjui, pardavė 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų. 2023-07-10 sutartyje numatyta, kad parduodamų akcijų bendra kaina yra 12 600 Eur (sutarties 3 punktas); pirkėjas sumoka pardavėjui visą kainą ne vėliau kaip iki 2024-01-10 (sutarties 4 punktas); pirkėjui visiškai įvykdžius sutarties 4 punkte nurodytas pareigas, pardavėjas įsipareigoja perduoti nuosavybės teisę į akcijas, šalims pasirašant akcijų perdavimo–priėmimo aktą, kurio pagrindu pirkėjas turės teisę įregistruoti nuosavybės teisę į akcijas bendrovės akcininkų registre, perdavimo–priėmimo aktas yra neatsiejama šios sutarties dalis (sutarties 5 punktas). 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalys tą pačią 2023-07-10 dieną sudarė ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį atsakovas M. V. perdavė, o ieškovas Ž. B. priėmė 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų (priedas Nr. 8), kaip ir buvo numatyta 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje. 2023-07-10 perdavimo–priėmimo akto pasirašymas patvirtina, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju už akcijas ir akcijų nuosavybės teisė perėjo pirkėjui Ž. B. (sutarties 5 punktas). Ieškovui patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „VIPGROUP“ paaiškėjo, kad Ieškovas Ž. B. iki šiol nėra registruotas UAB „VIPGROUP“ akcininku. UAB „VIPGROUP“ vadovui M. V. neišduodant prašomų dokumentų ir neteikiant VĮ Registrų centro įstatymo nustatytos informacijos, ieškovui eliminuojama bet kokia galimybė ir teisė dalyvauti UAB „VIPGROUP“ veikloje, jos valdyme, Ieškovas neturi galimybės realizuoti jokių Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme bei kituose įstatymuose, taip pat ir UAB „VIPGROUP“ įstatuose numatytų akcininkų turtinių ir neturtinių teisių. Taigi 2023-07-10 perdavimo– priėmimo akto pasirašymas patvirtina, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju už akcijas ir akcijų nuosavybės teisė perėjo pirkėjui Ž. B. (sutarties 5 punktas). Akcinių bendrovių įstatymo 41(1) str. 1 d., 3 d. numatyta, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus (įskaitant duomenis apie akcijų įgijimą, perleidimą ir kt.) pateikimą juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui. Ieškovo duomenimis, UAB „VIPGROUP“ nematerialiųjų akcijų apskaita nėra perduota sąskaitų tvarkytojams, todėl už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą atsako UAB „VIPGROUP“ vadovas M. V. Ieškovas nurodo, kad UAB „VIPGROUP“ vadovas privalėjo padaryti atitinkamus įrašus UAB „VIPGROUP“ akcininko Ž. B. ir akcijas pardavusio akcininko M. V. asmeninėse UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitose, pateikti atitinkamus duomenis apie akcininkus ir akcijų perleidimą juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir išduoti UAB „VIPGROUP“ akcininkui Ž. B. išrašą iš asmeninės UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos. Nurodytus veiksmus UAB „VIPGROUP“ vadovas privalėjo atlikti per 5 darbo dienas nuo akcijų perleidimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį.

3.       Atsakovas M. V. atsiliepimu į ieškinį teismo prašo ieškinį atmesti visiškai, skirti ieškovo atstovui advokatui E. M. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir pusę sumos priteisti atsakovui. Skirti ieškovui Ž. B. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir pusę sumos priteisti atsakovui. Atsakovas nurodo, kad niekada jokia forma, niekur, nei Puodžiuose, nei Alytuje, nei kitose Lietuvos Respublikos vietose, nei kitose šalyse niekada, jokia forma nėra gavęs 12 600 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų Eur) iš ieškovo. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas Ž. B. sumokėjo atsakovui 12 600 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus Eur) už 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijas, atsakovas neturi. Ieškinyje nėra nurodyta, kad tą dieną Ž. B. išėmė iš bankomato 12 600 Eur, ir tai patvirtina banko išrašai. Ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovas Ž. B. tą dieną kirto ES sieną, ir tą dieną deklaravo grynuosius pinigus, ir po to atvykęs į Kauną perdavė atsakovui M. V. Ieškovo pateiktas ieškinys, ieškinio reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui (2022-07-07 Nr. 2022-14903), todėl akcijų pirkimo– pardavimo sandoris nebuvo sudarytas ir 12 600 Eur už 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų ieškovas Ž. B. atsakovui M. V. neperdavė.

4.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „VIPGROUP“, kurios vadovas yra M. V., atsiliepimu į ieškinį teismo prašo ieškinį atmesti visiškai, skirti ieškovo atstovui advokatui E. M. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir pusę sumos priteisti atsakovei. Skirti ieškovui Ž. B. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir  pusę sumos priteisti atsakovei. Atsakovė nurodo, kad ieškinyje nėra jokių argumentų apie tai, kad Sutarties 4 punkte nurodyta: „Pirkėjas sumoka Pardavėjui visą kainą ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 10 d., mokant kiekvieną mėnesį po 2100 Eur grynais pinigais“ ir kodėl ieškovas Ž. B. atsiskaitė 2023-07-10 perdavimo–priėmimo aktu, t. y. ieškinyje nėra nurodyta, kodėl ieškovas Ž. B. nesilaikė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 nustatytos tvarkos. Jeigu ieškovas Ž. B. turėtų įrodymus, kad atsiskaitė su atsakovu M. V., teismas negalėtų tenkinti ieškinio, nes Akcijų pirkimo– pardavimo sutarties turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui. Taigi, jeigu ieškovas Ž. B. turėtų įrodymų, kad perdavė atsakovui M. V. 12 600 Eur grynaisiais pinigais, vienintelis jo ieškinio reikalavimas galėtų būti taikyti restituciją ir grąžinti pinigus, o ne reikšti reikalavimus dėl akcijų.

5.       Atsakovas M. V. priešieškiniu teismo prašo priteisti iš Ž. B. 3 407,97 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septynis eurus, 97 ct) skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, indentifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą. 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2023 m. lapkričio 2 d. vienašalis įskaitymo aktas, Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 7 punktas). Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimus atsakovas grindžia šiomis aplinkybėmis: 2023 m. rugsėjo mėnesį Ž. B. kreipėsi į M. V. dėl automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Ž. B. pranešė, kad keli servisai, iš jų Sostena, UAB, remontavo šį Volvo XC90, tačiau po keliolikos kilometrų ridos automobilis vėl sugedo, sustojo ir nevažiavo. Ž. B. ir M. V. susitarė dėl automobilio remonto kainos. Ž. B. ir M. V. susitarė, kad M. V. nupirks visas detales pats. M. V. nupirko reikiamas detales ir suremontavo automobilį Volvo ir išrašė Ž. B. 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą už detales ir darbą, iš viso 5 507,97 Eur. Ž. B. pasiėmė automobilį ir padėkojo M. V. už kokybiškai atliktą darbą. M. V. paprašė Ž. B. sumokėti pagal 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą už detales ir darbą, iš viso 5 507,97 Eur. Ž. B. pareiškė M. V.: „užskaityk 2 100 Eur, kur sumokėjau už akcijas, o likusią sumą sumokėsiu artimiausiu metu, akcijų nepirksiu.“ Vykdydamas Ž. B. nurodymus, M. V. 2023 m. lapkričio 2 d. surašė vienašalį įskaitymo aktą. Vienašalį įskaitymo aktą įteikė Ž. B. Taip pat vienašalį aktą įteikė Ž. B. M. A. Alytaus mieste 2023 m. gruodžio mėn. Dar kelis kartus prašė Ž. B. atsiskaityti, tačiau iki šios dienos Ž. B. kelis kartus pažadėjo atsiskaityti su M. V., tačiau iki šios dienos neatsiskaitė. Atsakovas nurodo, kad Ž. B. pareiškė M. V., kad vieną jo atliktą įmoką M. V. užskaitytų kaip skolą už automobilio remontą. Taigi,Ž. B. neatsiskaitė su M. V. už automobilio remontą (negali pateikti tokių dokumentų) ir nesumokėjo M. V. 12 600 Eur už 90 vnt. akcijų (negali pateikti tokių dokumentų). 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktas buvo tik priedas prie sutarties, kuris buvo pasirašytas Ž. B. prašymu, galbūt siekiant iš anksto numatytų tikslų – apgauti M. V. ir užvaldyti svetimą turtą. M. V. prašo 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo– priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kadangi Ž. B. neįvykdė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Alytaus apylinkės teismas  2025 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, turintis teisę įgyvendinti turtines bei neturtines akcijų savininko suteikiamas teises, kuriam nuosavybės teise priklauso 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų.

Įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“, juridinio asmens kodas 306244224, direktorių M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti ieškovui Ž. B. išrašą iš UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad Ž. B. nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų.

Priteisti ieškovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 647,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atmesti atsakovų M. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ prašymus skirti baudas ieškovo atstovui advokatui E. M. bei ieškovui Ž. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 5 straipsnis numato, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio, todėl atsakovų minimos aplinkybės apie atsiskaitymo grynaisiais  pinigais sumą, viršijančią penkis tūkstančius eurų, nedaro sandorio niekiniu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). CK 1.78 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Byloje nėra ginčo, tiesiogiai pareikšto reikalavimo dėl 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nuginčijimo (galiojimo, (ne)sudarymo), todėl ši Sutartis laikoma galiojančia. Byloje yra nagrinėjamas ginčas, ar 2023-07-10 akcijų pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo dieną šalių sudarytas ir pasirašytas ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovas M. V. perdavė, o ieškovas Ž. B. priėmė 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų, kaip ir buvo numatyta 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, sukelia ieškovo siekiamas pasekmes, t. y. ar perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė su pardavėju už akcijas ir akcijų nuosavybės teisė perėjo pirkėjui Ž. B.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023-07-10 ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovas M. V. perdavė, o ieškovas Ž. B. priėmė 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų, yra tik netiesioginis atsiskaitymo įrodymas. Teismas pripažįsta, kad šį aktą atsakovas pasirašė dėl žmogiškosios klaidos, nes nėra jokio logiško paaiškinimo aplinkybei, kad, ką tik sudarius Sutartį, jos sąlygos (buvo sutarta atsiskaityti per 6 mėnesius) be jokios akivaizdžios priežasties ar pasikeitusių aplinkybių imamos vykdyti kitaip, nei ką tik sutarta. Esamoje byloje dalinį ieškovo atsiskaitymą už 15 vnt. bendrovės akcijų (vienos akcijos kaina 140 Eur) tiesiogiai įrodo šalių pasirašytas 2023-07-10 Kasos pajamų orderis, kuris įrodo aplinkybę apie 2 100 Eur sumokėjimą, tai ir pripažįsta šalys.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad,  pagal Sutartį, kuri pagal savo turinį yra konsensualinė, tačiau ne realinė sutartis, mokėtinos sumos – 10 500 Eur (ginčo dalykas) sumokėjimo grynaisiais pinigais 2023-07-10 (ieškovas atsakovui), tačiau to niekaip neužfiksuojant rašytiniuose dokumentuose, netgi nesant tai mačiusių liudytojų, o tik ieškovo žodiniais paaiškinimais, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad to nebuvo, kuri yra priešinga išvadai, jog 10 500 Eur sumokėjimo faktas įvyko. Ieškovas neįrodinėja atsiskaitymo su atsakovu aplinkybės kitais netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, jog 2023-07-10 Ž. B. išėmė iš bankomato 12 600 Eur ir tai patvirtina banko išrašai, kad ieškovas Ž. B. tą dieną kirto ES sieną, ir tą dieną deklaravo grynuosius pinigus, ir po to atvykęs perdavė atsakovui M. V. 

10.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl priešieškinio nurodė, kad atsakovas byloje vienašališkai surašytais dokumentais, kurių nepatvirtino ieškovas: 2023 m. spalio 10 d. sąskaita, 2023-11-02 įskaitymų aktu, atsakovo nurodoma aplinkybe, kad esą ieškovas žodiniu pareiškimu vienašališkai atsisakė Sutarties (pirkti akcijas), aplinkybe, kad ieškovas esą išreiškė valią už automobilio remontą užskaityti 2 100 Eur grindžia priešieškinio reikalavimą priteisti iš Ž. B. 3 407,97 Eur skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, indentifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Šie rašytiniai dokumentai ir atsakovo paaiškinimai sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog šalys nesusitarė dėl būtent 5 507,97 Eur automobilio Volvo remonto kainos, t. y. nėra pakankamai įrodymų dėl paties sandorio turinio, todėl nėra faktinio pagrindo tenkinti pirmąjį priešieškinio reikalavimą. Be to, atsakovas pateiktu atsiliepimu (gautu teisme 2024-06-05) į ieškinį išvis nenurodė aplinkybių dėl automobilio remonto, vienašališko sutarties (pirkti) akcijas atsisakymo, ir šių aplinkybių nesiejo su 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovas niekuo nepagrįsdamas teigia, kad, vykdydamas Ž. B. nurodymus, surašė vienašalį įskaitymo aktą, kurį įteikė Ž. B. Tačiau tokių aplinkybių kategoriškai nepripažįsta ieškovas Ž. B. Jeigu jau sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir tuo pačiu metu pasirašė tiek ieškovas, tiek atsakovas, tai ir vienašališkas įskaitymo aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kol jis nėra pasirašytas arba patvirtintas kitos šalies.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolą už automobilio remontą atsakovas įrodinėja PVM sąskaita faktūra (2023-10-10 be numerio), kurioje šalys įvardijamos taip: siuntėjas (M. V.) ir gavėjas (Ž. B.). Atsakovas paduotu priešieškiniu neįrodinėjo, kad tokio pobūdžio remonto darbus atliko, kaip nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje (pakeitė detales, atliko darbus), o ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad tokios sąskaitos nepripažįsta (nei ieškovo pasirašyta, nei priimta), t. y. vienašališkai atsakovo surašytas dokumentas, neturintis juridinės ir įrodomosios galios. Šalys patį automobilio remonto faktą pripažįsta (tik neaišku, kokios apimties dėl keistų detalių, atliktų remonto darbų). Ieškovas nurodo, kad atsiskaitė iš karto po remonto, sumokėdamas grynaisiais pinigais. Priešieškinis teisme pareikštas (teisme gautas 2025-02-27) jau nagrinėjant bylą (ieškinys teisme gautas 2024-05-14), kai automobilio remonto darbai pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 2023-10-10, kai paprastai už automobilio remonto darbus atsiskaitoma iš karto po remonto, jeigu nereiškiama pretenzijų dėl jo remonto kokybės. Dėl to labiau tikėtina, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė už automobilio remontą po jo atlikto remonto. Tokias aplinkybes pagrindžia ir faktinės aplinkybės, kad ieškovas nebuvo raginamas atsiskaityti (tiek žodžiu, tiek nebuvo siųsta ir rašytinių pretenzijų). Priešieškinio reikalavimas 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu netenkinamas, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

12.       Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo Ž. B. ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti, kad ieškovas Ž. B. nuo 2023 m. liepos 10 d. yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, turintis teisę visa apimtimi įgyvendinti turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises, kuriam nuosavybės teise priklauso 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų; įpareigoti UAB „VIPGROUP“ direktorių M. V. išduoti ieškovui Ž. B. išrašą iš UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad ieškovas Ž. B. nuo 2023 m. liepos 10 d. yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų; priteisti iš atsakovų M. V. ir UAB „VIPGROUP“ ieškovui Ž. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

13.1.                      Nepaisant  šalių Sutarties 4 punkte numatyto termino atsiskaitymui už įsigyjamas Bendrovės akcijas, t. y. iki 2024 m. sausio 10 d., Ieškovas visą Sutarties 3 punkte numatytą kainą (12 600 Eur) grynaisiais pinigais atsakovui M. V. sumokėjo Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2023 m. liepos 10 d. Šias aplinkybes patvirtina šalių pasirašytas Akcijų perdavimo–priėmimo aktas, kuris, priešingai nei pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis visišką pagal Sutartį atsiskaitymą, t. y. 12 600 Eur sumos atsakovui M. V. sumokėjimą.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai šio Akto pasirašymo faktą sumenkino ir jį vertino kaip atsakovo M. V. žmogiškąją klaidą, kadangi, akivaizdu, jog atsakovas M. V., aiškiai suprasdamas pasirašomo dokumento reikšmę, savo veiksmais patvirtino visišką atsiskaitymą pagal Sutartį, t. y. tai, jog Ieškovas savo prievoles yra įvykdęs ir už perleistas 90 vnt. akcijas pagal Sutarties 3 punktą yra atsiskaitęs.

13.3.                      Šalys teismo posėdyje patvirtino, jog visus dokumentus, susijusius su akcijų perleidimu, rengė atsakovas M. V., o tai sąlygoja išvadą, jog M. V., rengdamas Akto tekstą ir pats keliose vietose įrašydamas perduodamų akcijų kiekį, t. y. 90 vnt., nepadarė jokios klaidos.

13.4.                      Nei iki 2024 m. sausio 10 d., nei po 2024 m. sausio 10 d. (datos, iki kada Ieškovas vėliausiai turėjo atsiskaityti su M. V.) atsakovas M. V. nereiškė jokių reikalavimų Ieškovui dėl neva Sutartyje numatytų prievolių nevykdymo.

13.5.                      Teismas nepagrįstai 2023 m. liepos 10 d. šalių pasirašytą Kasos pajamų orderį vertino kaip tiesioginį įrodymą, patvirtinantį, jog Sutarties pagrindu Ieškovas neva yra sumokėjęs tik 2 100 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju Sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl akivaizdu, jog jokie kasos pajamų / išlaidų orderiai apskritai tarp dviejų fizinių asmenų nėra pasirašomi. Pažymėtina, jog kasos pajamų orderis yra oficialus buhalterinis dokumentas, kuris naudojamas juridinių asmenų buhalterinėje apskaitoje.

13.6.                      Teismas nepagrįstai nurodo, jog atsiskaitymo faktui su atsakovu M. V. Ieškovas galėjo pateikti įrodymus apie tai, jog 12 600 Eur sumą Ieškovas 2023 m. liepos 10 d. buvo išėmęs iš bankomato (banko išrašai) arba, kad tą dieną kirto ES sieną ir deklaravo grynuosius pinigus. Tačiau Ieškovas 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, jog tokių įrodymų nėra ir jų negali pateikti, kadangi už akcijas su atsakovu M. V. atsiskaitė iš turimų santaupų grynaisiais pinigais, kurie buvo uždirbti Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą įvežti ne per vieną kartą (dalimis), t. y. tokiomis sumomis, kurių deklaravimas nėra privalomas.

13.7.                      Atsakovas M. V. priešieškiniu ginčijo Akto teisėtumą, t. y. prašė jį pražinti negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį atsakovo reikalavimą atmetė, o tai reiškia, jog Sutarties šalių pasirašytas Aktas yra galiojantis ir neabejotinai sukuriantis jį pasirašiusioms šalims atitinkamas teises ir pareigas, o jo pasirašymo fakto, kaip pirmiau minėta, nėra jokio pagrindo vertinti kaip žmogiškos klaidos. Taigi Akto, kuris yra neatsiejama Sutarties dalis (Sutarties 5 punktas), pasirašymas sąlygoja išvadą, jog Ieškovas yra visiškai įvykdęs Sutartimi numatytus įsipareigojimus – už įsigytas 90 vnt. Bendrovės akcijas atsiskaitęs su jų pardavėju atsakovu M. V., todėl Ieškovui nuo 2023 m. liepos 10 d. nuosavybės teise priklauso ne, kaip nurodyta skundžiamajame sprendime, 15 vnt., bet 90 vnt. Bendrovės akcijų.

14.       Atsakovė UAB „VIPGROUP“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-06-16 teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-117-445/2025, visą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

14.1.                       Ieškovas net neįrodinėjo atsiskaitymo su atsakovu 2023-10-10 aplinkybės kitais netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, jog 2023-10-10 ieškovas Ž. B. išėmė iš bankomato 5 507,97 Eur ir tai patvirtina banko išrašai, kad ieškovas Ž. B. tą dieną kirto ES sieną, ir tą dieną deklaravo grynuosius pinigus, ir po to atvykęs perdavė atsakovui M. V.;

14.2.                      Teismas akivaizdžiai buvo šališkas ir pažeidė atsakovų teises į teisingą teismą. Teismas netinkamai taikė teisės normas.

15.       Atsakovas M. V. apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-06-16 teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti iš Ž. B. 3 407,97 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septynis eurus, 97 ct) skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą; 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 2023 m. lapkričio 2 d. vienašalis įskaitymo aktas, Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 7 punktas „Ši sutartis pasibaigia visiškai įvykdžius visus šioje Sutartyje numatytus Šalių įsipareigojimus“), ieškovo prisipažinimas „Kita vertus, Ieškovas atsakingai pareiškia, kad už Volvo...remontą yra pilnai apmokėjęs Atsakovui automobilio suremontavimo dieną grynaisiais pinigais...“ (atsiliepimo į priešieškinį 8.2 punktas) ir „Pažymėtina, kad Atsakovo pateikta 2023 m. spalio 10 d. sąskaita, iš kurios Atsakovas kildina Ieškovo pareigą sumokėti jam skolą už remontą, yra apskritai Ieškovo nei pasirašyta, nei priimta, t.y. tai yra vienašališkai Atsakovo surašytas dokumentas, neturintis jokios juridinės ar įrodomosios galios“ (priešieškinio 8.3 punktas), tomas 1 / puslapis );

16.       Atsakovo apeliacinio skundo dalyje dėl 3 407,97 Eur skolos likučio už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine remontą pagal 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą priteisimo  nurodomi šie motyvai :

16.1                      . Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu ir jų nevertino, nevertino ir ieškovo atsiliepimo į priešieškinį, kuriame ieškovas nurodė: „Kita vertus, Ieškovas atsakingai pareiškia, kad už Volvo... remontą yra pilnai apmokėjęs...“ (atsiliepimo į priešieškinį 8.2 punktas);

16.2                      . Visiškas atsiskaitymas tai 5 507,97 Eur sumos sumokėjimo atsakovui. Byloje nėra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad ieškovas „Pilnai atsiskaitė“ grynaisiais pinigais 5 507,97 Eur su atsakovu 2023-10-10. Ieškovas net neįrodinėjo atsiskaitymo su atsakovu aplinkybės kitais netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, jog 2023-10-10 ieškovas Ž. B. išėmė iš bankomato 5 507,97 Eur ir tai patvirtina banko išrašai, kad ieškovas Ž. B. tą dieną kirto ES sieną ir tą dieną deklaravo grynuosius pinigus, ir po to atvykęs perdavė atsakovui M. V.; Atsakovas M. V., atlikęs vienintelės 2023-07-10 ieškovo įmokos už akcijas įskaitymą kaip įmoką už automobilio remontą, jokių pretenzijų ieškovui dėl neįvykdytos akcijų pirkimo– pardavimo sutarties nereiškė;

16.3                      . Ieškovo nurodomas faktas, kad jis „pilnai atsiskaitė“ pagal apelianto atsakovo „niekinę ir negaliojančią sąskaitą faktūrą“ 5 507,97 Eur sumos, yra fakto su apeliantu atsakovu neatsiskaitymo iki galo, t. y. nesumokėjus 3 407,97 Eur skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, remontą ir 2 100 Eur įmokos įskaitymo įrodymas. Pateikti įrodymai bei logikos dėsniai, dėl kurių gaunamos išvados, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą taip buvus, nei „pilnai atsiskaičius“ 5 509,97 Eur pagal „niekinę ir negaliojančią atsakovo sąskaitą“;

16.4                      . Dėl to labiau tikėtina ir atsakovas apeliantas įrodė, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė už automobilio remontą iš dalies po jo atlikto remonto 2023-07-10 vienintele įmoka už akcijas. Tokias aplinkybes pagrindžia ir faktinės aplinkybės, kad ieškovas nebuvo raginamas atsiskaityti (tiek žodžiu, tiek nebuvo siųsta ir rašytinių pretenzijų) už akcijas;

17.       Atsakovo apeliacinio skundo dalyje dėl 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nurodomi šie motyvai:

17.1.                      Ieškovas laikėsi pozicijos „2023-07-10 perdavimo – priėmimo akto pasirašymas patvirtina, kad pirkėjas pilnai atsiskaitė su pardavėju už akcijas ir akcijų nuosavybės teisė perėjo pirkėjui Ž. B. (sutarties 5 punktas)“ (ieškinio 5 punktas);Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte nurodyta: „Pirkėjui pilnai įvykdžius Sutarties 4 punkte nurodytas pareigas, Pardavėjas įsipareigoja perduoti nuosavybės teisę į Akcijas, Šalims pasirašant Akcijų perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu Pirkėjas turės teisę įregistruoti nuosavybės teisę į Akcijas Bendrovės akcininkų registre“;

17.2.                      2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktas sukelia teisines pasekmes, nes, tik jį pasirašius, pirkėjas įgyja nuosavybės teisę ir taip įrodinėjo ieškovas, ir taip nurodyta akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte;

17.3.                      Faktiškai teismas tenkino priešieškinį ir 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą dėl 90 vnt. akcijų už 12 600 Eur pripažino niekiniu ir galiojančiu dėl 10 500 Eur pinigų nesumokėjimo už 75 vnt. akcijų, o dalį dėl 15 vnt. akcijų už 140 Eur, iš viso 2 100 Eur, pripažino galiojančia ir įpareigojo atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę į 15 vnt. akcijų. Teismo išvada prieštarauja teismo sprendimo turiniui;

18.       Atsakovo apeliacinio skundo dalyje dėl teismo šališkumo nurodomi šie motyvai:

18.1.                      Teismas buvo šališkas ir pažeidė teisę į teisingą teismą, teismas netyrė kito ieškovo teiginio, kuris paneigia teismo išvadą: „Kita vertus, Ieškovas atsakingai pareiškia, kad už Volvo XC90 T8 Twin Engine remontą yra pilnai apmokėjęs Atsakovui automobilio suremontavimo dieną grynaisiais pinigais...“ (atsiliepimo į priešieškinį 8.2 punktas);

18.2.                      Joks vidutinio protingumo žmogus neteigtų, kad „sumokėjo 5507,97 Eur grynais pinigais pagal nepriimtą, nepasirašytą, niekinę ir negaliojančią atsakovo sąskaitą“;

18.3.                      Ieškovas niekur nenurodė ir neįrodinėjo, kad „jog šalys nesusitarė dėl būtent 5507,97 Eur automobilio Volvo remonto kainos“;

18.4.                      Teismas būdamas šališkas ir pažeisdamas teisę į teisingą teismą nepasisakė sprendime,  „kiek sumokėjo ieškovas atsakovui už automobilio Volvo remontą“ ir kokio dokumento pagrindu;

18.5.                      Teismas neatsakė į klausimą: ieškovas nepripažįsta atsakovo apelianto            2023-10-10 sąskaitos už automobilio remontą, kokio dokumento pagrindu jis sumokėjo už automobilio remonto darbus ir kokią sumą.

18.6.                      Teismo šališkumą ir teisę į teisingą teismą įrodo teismo išvada sprendimo 6 lapo 4 pastraipoje: „Priešieškinys teisme pareikštas (teisme gautas 2025-02-27) jau nagrinėjant bylą (ieškinys teisme gautas 2024-05-14), kai automobilio remonto darbai pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 2023-10-10, kai paprastai už automobilio remonto darbus atsiskaitoma iš karto po remonto, jeigu nereiškiama pretenzijų dėl jo remonto kokybės“. Teismas, būdamas šališkas, neatkreipė dėmesio, kad apelianto atsakovo sąskaita už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine remontą ir detales pateikta pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu 2024-11-20 kartu su 2023-07-10 kasos orderiu 2 100 Eur sumos pagal         2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų pardavimo, o ne 2025-02-27;

18.7.                      Teismo šališkumą ir teisę į teisingą teismą pažeidimą įrodo tai, kad ieškovas atsisakė įrodinėti 5 507,97 Eur automobilio Volvo remonto kainos sumokėjimą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Ieškovas neįrodinėjo atsiskaitymo su atsakovu aplinkybės kitais netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, jog 2023-10-10 Ž. B. išėmė iš bankomato 5 507,97 Eur ir tai patvirtina banko išrašai, kad ieškovas Ž. B. 2023-10-10 kirto ES sieną ir tą dieną deklaravo grynuosius pinigus, ir po to atvykęs perdavė atsakovui M. V.;

18.8.                      Teismas būdamas šališkas ir pažeisdamas teisę į teisingą teismą konstatavo, kad „paprastai už automobilio remonto darbus atsiskaitoma iš karto po remonto“ ir nevertino, kad atsakovo apelianto sąskaitoje nurodyta bendra darbų ir detalių kaina yra 5 507,97 Eur, o Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme (2022-07-07 Nr. 2022-14903) nurodyta, kad bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Apeliantas neturi banko kortelių skaitytuvo. Apeliantas ieškovo mokėjimus įformina kasos orderiais. Ieškovas nepadarė pavedimo apeliantui ir neperdavė 5 507,97 Eur grynaisiais.

19.       Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. liepos 10 d. ieškovo apelianto pasirašytas kasos pajamų orderis, vienintelis byloje tiesioginis įrodymas apie ieškovo apelianto atliktą mokėjimą atsakovui. Ieškovo apelianto Ž. B. apeliacinio skundo 24 punkte argumentas, kad suaugęs vyras, turėdamas šeimą, vaikus, vadovaudamas įmonei, gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir Anglijos Karalystėje, „nesureikšmino“ 2023 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderio, kuriame savo parašu patvirtino, kad 2023 m. liepos 10 d. M. V. neperdavė 12 600 Eur, o perdavė tik 2 100 Eur, yra nelogiškas ir nepagrįstas ir prieštarauja logikos dėsniams. 2023 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderis, kuriame savo parašu ieškovas apeliantas Ž. B. patvirtino, kad 2023 m. liepos 10 d. M. V. perdavė tik 2 100 Eur, patvirtina, kad 2023 m. liepos 10 d. Akcijų perdavimo–priėmimo aktas yra niekinis ir negaliojantis ir šalių pasirašytas dėl klaidos.

20.       Atsakovė UAB „VIPGROUP“  pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas apeliantas  2023 liepos 10 d. pasirašė rašymo priemone tris dokumentus: akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ilgalaikio materialinio turto priėmimo–perdavimo aktą ir kasos pajamų orderį. Nė viename dokumente nėra parašyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui M. V. 12 600 Eur. Nė viename dokumente nėra atsakovo apelianto M. V. parašo, įrašo, kad iš ieškovo gavo 12 600 Eur. Nei akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, nei kasos pajamų orderyje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas apeliantas Ž. B. iki galo įvykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad ieškovas –apeliantas Ž. B. privalo kiekvieną mėnesį mokėti po    2 100 Eur iki 2024 m. sausio 10 d. Jeigu ieškovas apeliantas Ž. B. būtų 2023 m. liepos 10 d. sumokėjęs atsakovui M. V., jis būtų tai pažymėjęs 2023 m. liepos 10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat kasos pajamų orderyje ir būtų nedelsiant kreipęsis su ieškiniu „dėl pripažinimo akcininku ir įpareigojimo išduoti išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos“. Kadangi ieškovas apeliantas neatsiskaitė su atsakovu M. V. ir nesumokėjo 12 600 Eur 2023 m. liepos 10 d., todėl jis pralaukė iki 2024 m. balandžio 5 d. ir tik tada paprašė „įregistruoti jį akcininku“ neužsimindamas nė žodžiu apie „nereikšmingą“ dokumentą – 2023 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį. Lygiai taip pat 2025 m. gegužės 13 d. teismui pateiktame ieškinyje „užmiršo“ „nereikšmingą dokumentą 2023 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį“, pagal kurį sumokėjo atsakovui M. V. tik 2 100 Eur.

21.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus, juo prašo atsakovų M. V. ir UAB „VIPGROUP“ apeliacinius skundus atmesti; priteisti iš atsakovų M. V. ir UAB „VIPGROUP“ ieškovui Ž. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylai pateikta 2023 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios atsakovas M. V. kildina Ieškovo pareigą sumokėti jam skolą už remontą, yra apskritai Ieškovo nei pasirašyta, nei priimta, t. y. tai yra vienašališkai Atsakovo surašytas dokumentas, neturintis jokios juridinės ar įrodomosios galios. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog nors išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau joje nenurodytas M. V. PVM mokėtojo kodas (jei jis yra PVM mokėtojas, toks kodas privalo būti nurodytas), taip pat nėra nurodyti PVM sąskaitos faktūros nei serija, nei numeris, nepateikti jokie duomenys, jog ši sąskaita būtų įtraukta į iSAF registrą. Nurodo, kad už automobilio remontą yra visiškai sumokėjęs atsakovui M. V. automobilio suremontavimo dieną grynaisiais pinigais. Atsakovas M. V. nepagrindė savo nurodomų teiginių, jog, neva vykdydamas Ieškovo nurodymus, 2023 m. lapkričio 2 d. surašė vienašalį įskaitymo aktą, kurį neva įteikė Ieškovui. Ieškovui apie tokį vienašalį įskaitymo aktą nieko nebuvo žinoma, o tai tik patvirtina šio sandorio fiktyvumą. 2023 m. liepos 10 d. ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto tariamą negaliojimą atsakovas M. V. grindžia tik savo paties išgalvota aplinkybe, neva Ieškovo mokėjimas atsakovui už akcijas turėtų būti įskaitytas kaip Ieškovo atsiskaitymas atsakovui už automobilio remontą. Šią aplinkybę atsakovas M. V. grindžia tik savo paties parengtu ir surašytu 2023 m. lapkričio 2 d. vienašaliu įskaitymų aktu, kuris nėra pasirašytas ar priimtas Ieškovo, neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų, neturi jokios juridinės ar įrodomosios galios.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės UAB „VIPGROUP“  apeliacinis  skundas atmestinas,  atsakovo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

24.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo  2025 m. birželio 16 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Šiuo sprendimu pripažinta, kad ieškovas nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, turintis teisę įgyvendinti turtines bei neturtines akcijų savininko suteikiamas teises, kuriam nuosavybės teise priklauso 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų.

25.       Ieškovo apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylai pateiktus įrodymus, todėl visiškai nepagrįstai nusprendė, jog Ieškovas yra įsigijęs tik 15 vnt. Bendrovės akcijų. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sutarties 3 punkte nustatytos kainos – 12 600 Eur sumos – už įsigyjamas akcijas sumokėjimo. Ieškovas nurodo, kad  visą Sutarties 3 punkte numatytą kainą (12 600 Eur) grynaisiais pinigais atsakovui M. V. sumokėjo Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2023 m. liepos 10 d. Šias aplinkybes patvirtina šalių pasirašytas Akcijų perdavimo–priėmimo aktas, kuris, priešingai nei pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis visišką pagal Sutartį atsiskaitymą, t. y. 12 600 Eur sumos atsakovui M. V. sumokėjimą.

26.       Atsakovų apeliaciniai skundai motyvuojami tuo, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, teismas būdamas šališkas ir pažeisdamas teisę į teisingą teismą nepasisakė sprendime,  kiek sumokėjo ieškovas atsakovui už automobilio remontą ir kokio dokumento pagrindu, faktiškai teismas tenkino priešieškinį ir 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą dėl 90 vnt. akcijų už 12 600 Eur pripažino niekiniu ir galiojančiu dėl 10 500 Eur pinigų nesumokėjimo už 75 vnt. akcijų, o dalį dėl 15 vnt. akcijų už 140 Eur, iš viso 2 100 Eur, pripažino galiojančiu ir įpareigojo atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę į 15 vnt. akcijų.  Ši teismo išvada prieštarauja teismo sprendimo turiniui.

27.       Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl nuosavybės teisių į uždarosios akcinės bendrovės akcijų perėjimą pagal šalių sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, įrodinėjimo pareigą ieškovui nurodant, kad 10 500 Eur už akcijas sumokėti atsakovui grynaisiais pinigais dėl priešieškinyje nurodomų aplinkybių – dėl ieškovo pareigos atsiskaityti pagal žodinę automobilio remonto sutartį bei 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

28.       UAB „VIPGROUP“ buvo įregistruota 2023 m. vasario 9 d., jos direktoriumi nuo pat įregistravimo dienos iki šiol yra atsakovas M. V., kuris viešajame registre nurodytas ir kaip vienintelis Bendrovės akcininkas, kuriam priklauso 100 proc. akcijų (ieškinio priedai Nr. 2–5).

29.       2023 m. balandžio 20 d. Bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo padidintas įstatinis kapitalas nuo 14 000 Eur iki 57 400 Eur, naujai išleidžiant 310 vnt. paprastųjų akcijų, kurios visos priklauso atsakovui M. V. (bendras akcijų skaičius 410 vnt., vienos akcijos nominali vertė – 140 Eur) (ieškinio priedas Nr. 6).

30.       2023-07-10 ieškovas ir atsakovas M. V. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 90 vnt. UAB „VIPGROUP“  akcijų (ieškinio priedas Nr. 7).

31.       Šalių Sutarties 3 punkte numatyta, kad parduodamų akcijų bendra kaina – 12 600 Eur.

Šalių sutarties 4 punkte nurodyta: „Pirkėjas sumoka Pardavėjui visą Kainą ne vėliau kaip iki 2024 m. Sausio mėn. 10 d., mokant kiekvieną mėnesį po 2100 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas eurų) grynais pinigais“. Pirkėjui iki galo įvykdžius Sutarties 4 punkte nurodytas pareigas, pardavėjas įsipareigojo perduoti nuosavybės teisę į akcijas, šalims pasirašant Akcijų perdavimo–priėmimo aktą, kurio pagrindu pirkėjas turės teisę įregistruoti nuosavybės teisę į akcijas bendrovės akcininkų registre, perdavimo–priėmimo aktas yra neatsiejama šios sutarties dalis (Sutarties 5 punktas).

32.       2023 m. liepos 10 d. Ieškovas ir atsakovas M. V. pasirašė Ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktą (toliau – Aktas), pagal kurį atsakovas M. V. perdavė, o Ieškovas priėmė 90 vnt. Bendrovės akcijų (ieškinio priedas Nr. 8).

33.       Ieškovas laikydamasis 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkto reikalavimų, atsakovui M. V. 2023-07-10 sumokėjo pagal kasos orderį 2 100 Eur.

34.       Byloje nėra rašytinių įrodymų dėl kitų ieškovo įmokų pagal akcijų pirkimo– pardavimo sutartį įvykdymo.

35.       2023-10-10 ieškovas pasiima suremontuotą automobilį, gauna atsakovo sąskaitą už automobilio Volvo detales ir darbą (remontą), iš viso 5 507,97 Eur;

36.        Atsakovas M. V. nurodo, kad 2023-10-10 ieškovas pranešė atsakovui, kad atsisako pirkti akcijas ir pasiūlė atsakovui, jo pirmą ir vienintelę įmoką už akcijas, atliktą 2023-07-10, įskaitytų kaip įmoką už automobilio remontą;

37.       Byloje nėra ginčo dėl paties automobilio Volvo XC90 remonto fakto, jį šalys laiko įvykusiu,  tačiau ieškovas nurodo, kad sumokėjo atsakovui visą sumą už automobilio remontą grynaisiais pinigais.

 

             Dėl ieškovo apeliacinio skundo

 

38.       Šioje bylos dalyje ginčas kyla dėl šalių 2023 m. liepos 10 d. sudarytos akcijų pirkimo –pardavimo sutarties dėl 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų pirkimo–pardavimo, tinkamo vykdymo.

39.       Teismas pažymi, kad pirkimo–pardavimo santykius reguliuoja CK IV dalies XXIII skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateikiamą pirkimo–pardavimo sutarties sampratą pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui–pardavimui taip pat taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo–pardavimo taisyklių.

40.       Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės (CK 6.306 straipsnio 1 dalis).

41.        Remiantis CK 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatomis pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

42.       Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje ją pasirašant atsispindėjo tikroji abiejų šalių valia, tačiau byloje neįrodyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui šalių sutartyje sutartą 90 vnt. nematerialiųjų akcijų kainą –12 600 Eur.

43.       Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2023 liepos 10 d. pasirašė tris dokumentus: akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ilgalaikio materialinio turto priėmimo – perdavimo aktą ir kasos pajamų orderį. Nė viename dokumente nėra parašyta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui M. V. 12 600 Eur. Nė viename dokumente nėra atsakovo M. V. parašo, įrašo, kad iš ieškovo apelianto Ž. B. gavo 12 600 Eur.

44.       Šie rašytiniai šalių dokumentai aiškintini šios bylos kontekste pagal Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kuriose išaiškinta, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas).

45.        Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 32 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas).

46.       Atsakant į ieškovo apeliacinio skundo motyvą, kad ilgalaikio materialinio turto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo faktas aiškiai patvirtina, jog ieškovas yra įvykdęs Sutarties 4 punkte nurodytas pareigas – sumokėjęs akcijų pardavėjui M. V. 12 600 Eur sumą už įsigyjamas 90 vnt. Bendrovės akcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomas aktas tokių aplinkybių neįrodo. Nei akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, nei kasos pajamų orderyje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas apeliantas Ž. B. iki galo įvykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo 10 500 Eur sumą grynaisiais pinigais. Ieškovo paaiškinimas šiai aplinkybei įrodyti nėra pakankamas įrodymas.

47.       Aiškinant šalių pasirašytą 2023 liepos 10 d. ilgalaikio materialinio turto priėmimo–perdavimo aktą ir šalių veiksmus pasirašant kasos pajamų orderį, išrašytą 2 100 Eur sumos, darytina išvada, jog šiuo dokumentu paneigtas ieškovo motyvas, jog jis visą pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą sumokėjo grynaisiais pinigais, nesivadovaudamas šalių sutarties 4 punkte nurodytu akcijų kainos sumokėjimo išdėstymu.

48.       Atsakant į ieškovo apeliacinio skundo motyvą, kad sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl akivaizdu, jog jokie kasos pajamų / išlaidų orderiai apskritai tarp dviejų fizinių asmenų nėra pasirašomi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju kasos pajamų orderis šios bylos kontekste nevertintinas kaip buhalterinės apskaitos dokumentas. Grynųjų pinigų priėmimas į įmonės kasą ir išmokėjimas iš jos laikomas kasos operacijomis. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo įmonės vadovo patvirtinti asmenys. Šioje byloje įvertinus šį dokumentą įrodyta, kad ieškovas į UAB „VIPGROUP“ kasą grynaisiais pinigais įnešė 2 100 Eur, o ne visus 12 600 Eur, kuriuos nurodo kaip sumokėjęs. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis,  o ir kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

49.       Šioje byloje aiškinat šalių santykius pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu paminėtas kasos pajamų orderis įrodo aplinkybę, jog ieškovas laikėsi sutarties 4 p. nurodytos įmokų periodiniais mokėjimais išdėstymo tvarkos.

50.       Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

51.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovui nuo 2023 m. liepos 10 d. nuosavybės teise priklauso ne, kaip nurodyta skundžiamajame sprendime 15 vnt., bet 90 vnt. Bendrovės akcijų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo motyvas neparemtas teisės norma. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio ABĮ  46 str.-–47 str. nustatyti Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai.

52.       Lietuvos kasacinis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-549/2010 2010 metų gruodžio 21 d. nutartyje išaiškino, kad nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas, apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Taisyklių 5 punktą, nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Pažymėtina, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

53.       Byloje yra nustatytos tokios aplinkybės: akcijų pirkimo sutartis yra dvišalė; akcijų pardavėjas iš dalies įvykdė sandorį, tačiau byloje neįrodyta, kad akcijų pirkėjas įvykdė sandorį, o ieškovo nurodomame šalių 2023 m. liepos 10 d. pasirašytame ilgalaikio materialinio turto priėmimo–perdavimo akte neužfiksuotas visos akcijų kainos sumokėjimas. Nuosavybės teisė į akcijas pagal šį aktą nepereina, nes tik įvykdytos šalių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą.

54.       Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

55.        Viena iš įstatyme nustatytų pirkėjo pareigų – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Ieškovui nurodant, kad jis atsiskaitė su atsakovu grynaisiais pinigais,  jam tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti  nurodytą aplinkybę (CPK 178 straipsnis), tačiau aiškinat šalių sutarties vykdymo eigoje sudarytą dokumentą dėl dalinio 2 100 Eur mokėjimo, konstatuoti, jog ieškovas sumokėjo visą akcijų kainą,  bylos pakankamais įrodymais nėra pagrindo.

 

Dėl atsakovo M. V. apeliacinio skundo

 

56.       Atsakovas apeliaciniu skundu  prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-06-16 teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-117-445/2025, panaikinti visą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš Ž. B. 3 407,97 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septynis eurus, 97 ct) skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2023 m. spalio 10 d. sąskaitą; 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina  neperžengiant šio apeliacinio skundo ribų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pripažintos ieškovui nuosavybės teisės į 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų, dėl šalių rangos teisinių santykių bei 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu bei 3 407,97 Eur nurodomos skolos už ieškovo automobilio remontą.

57.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas M. V. rašytinės rangos sutarties dėl ieškovo automobilio remonto nesudarė, ieškovas nurodo, jog visus mokėjimus atsakovui vykdė grynaisiais pinigais, nepasirašydamas jokių dokumentų, ieškovas pripažįsta, kad jo suremontuotas automobilis buvo jam grąžintas atsakovo 2023 m. spalio mėnesį.

58.       Iš 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas M. V. paaiškino, jog tarp jo ir ieškovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl ieškovo automobilio remonto, šį automobilį atsakovas remontavo pats, t. y. kaip fizinis asmuo, detalių kaina buvo apie 4 000 Eur, o darbo kaina – virš 2 000 Eur. Ieškovo automobilį po remonto atsiėmė 2023 m. spalio mėnesį ieškovo žmona, kuriai ir buvo pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra, o ieškovas 2023 m. rugsėjo mėnesį pranešė, kad grįš ir atsiskaitys, buvo abipusis pasitikėjimas. Ieškovo sutikimas įskaityti 2 100 Eur buvo duotas taip pat žodine forma.

59.       Iš 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas paaiškino, kad jis yra atsiskaitęs už žmonos automobilio remontą grynaisiais pinigais, automobilį remontavo atsakovas M. V. kaip fizinis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas žodinis susitarimas,  buvo atliekami variklio remonto darbai, keistos detalės ir defektai buvo pašalinti, PVM sąskaitos faktūros negavo, žmona nepasirašė, kad gavo šią sąskaitą. Sumokėtos sumos už akcijas įskaitymui  sutikimo nėra davęs.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp ieškovo ir atsakovo M. V. 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl ieškovo automobilio „Volvo“ variklio remonto darbų, 2023 m. spalio mėnesį šis suremontuotas automobilis buvo grąžintas ieškovo sutuoktinei.

61.        Šioje priešieškinio dalyje ginčas kilo dėl atsakovo įrodinėjamos 5 507, 97 Eur rangos darbų ir detalių kainos. Atsakovas M. V. rangos darbų kainą įrodinėja tik jo pasirašyta 2023m. spalio 10 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 5 507, 97 Eur sumos, kurią jis išrašė M. V. company vardu, nurodydamas  savo asmens, kaip įmonės, kodą. Byloje nėra įrodymų, jog šią sąskaitą pasirašė atsakovas, jo sutuoktinė prieš / po remonto darbų, taip pat byloje neįrodyta, kad ši sąskaita buvo įteikta ieškovui.

62.       Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo M. V. paaiškinimas dėl rangos teisinių santykių, atsiradusių žodinės sutarties forma su ieškovu, yra paremtas vieninteliu rašytiniu įrodymu paminėta PVM sąskaita faktūra, kurią pasirašė tik atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, jog žodinė  sutartis su atsakovu sudaryta 2023 m. rugsėjo mėnesį, tačiau PVM sąskaita faktūra atsakovui išrašoma 2023 m. spalio 10 d., joje nurodyti visi darbai, jų įkainiai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad  ieškovas / jo sutuoktinė šią sąskaitą priėmė ir pasirašė. Ieškovo paaiškinimas įrodo, jog jis pripažino sutartinius santykius su atsakovu ir jų tinkamą įvykdymą, tačiau ieškovas nurodo, jog atsiskaitė su fiziniu asmeniu atsakovu M. V.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nepasirašyta  2023 m. spalio 10 d. PVM sąskaita  faktūra nėra pakankamas įrodymas šalių rangos sutarties kainai įrodyti, nes byloje įrodyta, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, o atsakovas M. V. nėra PVM mokėtojas.

64.       Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitais PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Paminėto įstatymo 3 str. nustatyta, kad, kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

65.       Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. V. savo kaip fizinio asmens vardu turėjo pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl šis buhalterinės apskaitos dokumentas, sudarytas atsakovo M. V. po ieškovo automobilio remonto ir jo perdavimo ieškovo sutuoktinei, nėra pakankamas įrodymas šalių žodine forma rangos sutarties kainai įrodyti.

66.        Atsakant į apeliacinio skundo motyvus, jos teismas neatsakė į klausimą: ieškovas nepripažįsta atsakovo apelianto 2023-10-10 sąskaitos už automobilio remontą, kokio dokumento pagrindu jis mokėjo už  ieškovo Volvo automobilio remonto darbus ir kokią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas M. V. privalėjo įrodyti aplinkybę, jog jis su ieškovu sudarant 2023 m. rugsėjo mėnesį žodinę ieškovo automobilio remonto sutartį  buvo sutarę, jog šie rangos darbai kainuos 5 507, 97 Eur. Atsakovui M. V. teigiant buvus žodinį susitarimą dėl ieškovo automobilio remonto darbų ir reikalaujant apmokėjimo už juos, tenka procesinė našta įrodyti susitarimo buvimo ir darbų atlikimo faktą (CPK 178 straipsnis).

67.       Nustačius, jog rangos sutartis buvo sudaryta žodžiu, tiek sudarytos rangos sutarties kainą, tiek šalių sutartą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką bei jų priėmimą–perdavimą galima nustatyti iš šalių elgesio po rangos sutarties sudarymo, tai atitinka sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Apeliantui M. V. nurodant, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai turėjo būti patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų pakankamais įrodymais.

68.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

69.       Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartį kvalifikuojantis požymis – sutarties dalykas – apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Darbo rezultatas gali pasireikšti tam tikro daikto pagaminimu ar pakeitimu arba tam tikro kitokių darbų rezultato sukūrimu. Šis darbo rezultatas gali apimti ne tik naujo daikto ar kitokio darbo rezultato pagaminimą ar sukūrimą, bet ir esančio tam tikro objekto pagerinimą, pakeitimą (naujų savybių esančiam objektui suteikimą), pasireiškiantį tam tikra materialia išraiška.

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012).

71.       Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, dėl kokios konkrečios darbų atlikimo kainos šalys buvo susitarusios. Šios bylos atveju sudarant žodinę rangos sutartį atsakovas, reikšdamas priešieškinį,  turėjo pareigą leistinais įrodymais įrodyti žodžiu sutartą darbų kainą, tačiau tokių pakankamų įrodymų byloje nėra.

72.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jos teismas būdamas šališkas ir pažeisdamas teisę į teisingą teismą konstatavo, kad „paprastai už automobilio remonto darbus atsiskaitoma iš karto po remonto“, ir nevertino, kad atsakovo apelianto sąskaitoje nurodyta bendra darbų ir detalių kaina yra 5 507,97 Eur, o Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme (2022-07-07 Nr. 2022-14903) nurodyta, kad bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši priešieškinio dalis neįrodyta pakankamais įrodymais.

73.        Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovas nepadarė pavedimo apeliantui ir neperdavė 5 507,97 Eur grynaisiais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visų pirma atsakovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad šalys žodžiu buvo sutarusios jo nurodomą rangos kainą. Iš atsakovo M. V. paaiškinimo 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje darytina išvada, kad jis nupirktų ieškovui detalių kainą nurodo virš 4 000 Eur, o savo darbą įvertino apie 2 000 Eur, tačiau šiam savo paaiškinimui pagrįsti nepateikė įrodymų, o vertinat šalių elgesį po rangos sutarties sudarymo,  t. y. tą aplinkybę, kad atsakovas suremontuotą automobilį perdavė ieškovo sutuoktinei,  pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, jog atsakovas automobilio perdavimo metu neturėjo pretenzijų dėl apmokėjimo už atliktus darbus arba su ieškovu sutarė dėl galbūt kitokios atsiskaitymo už darbus tvarkos (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

74.       Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai), pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

75.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 str., 6.676 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reguliavimą užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.

76.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek rangos darbų kainą atsakovas M. V., tiek ieškovas atsiskaitymo už atliktus rangos darbus bei apmokėjimą už akcijas  faktą grynaisiais pinigais įrodinėja lygiaverčiais įrodymais – savo  paaiškinimais, o paminėtais motyvais šalių paaiškinimai nėra pakankamas įrodymais nurodomoms aplinkybėms įrodyti. Įvertintina tai, kad šalys, būdamos savo veiklose verslininkės, sudarydamos žodinę rangos sutartį bei, kaip nurodo atsakovas, iki 2023 m. lapkričio mėnesio bendraudamos pasitikėjimo pagrindu, prisiėmė atsakomybę dėl apsunkintų tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodomų aplinkybių įrodinėjimo. 

 

Dėl 2 100 Eur ieškovo mokėjimo įskaitymo į atsakovo nurodomus remonto darbus

 

77.       Atsakovas pareikštu priešieškiniu priteisti iš ieškovo Ž. B. 3 407,97 Eur skolos už automobilio Volvo XC90 T8 Twin Engine, indentifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2023 m. spalio 10 d sąskaitą.

78.        Atsakovas M. V. su priešieškiniu pateikė 2023 m. lapkričio 2 d. vienašalį įskaitymo aktą, kuriuo 2 100 Eur ieškovo sumokėtą sumą už akcijas įskaitė į atsakovo nurodomą 5 507,97 Eur žodinės rangos sutarties kainą.

79.       Nurodė, kad vienašalį įskaitymo aktą įteikė ieškovui M. A. Alytaus mieste 2023 m. gruodžio mėn., tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad šio asmens pirmosios instancijos teisme apklausti nepavyko.

80.       Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

81.       Taigi tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, kad prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įskaitymo, įvykusio iki bylos iškėlimo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y., ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas.

82.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas atliktas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2013).

83.       Aiškinant šalių sutartinius santykius, darytina išvada, kad šios bylos ieškovas ir atsakovas M. V. buvo sudarę dvi sutartis – rašytinę akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir žodinę – ieškovo automobilio remonto. Byloje nustatyta, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ieškovas neįvykdė tinkamai, o atsakovas įvykdė tinkamai žodinę ieškovo automobilio remonto sutartį ir šią aplinkybę pripažino ieškovas, nenurodydamas, kokią sumą ir kada sumokėjo už automobilio remontą, todėl darytina išvada, kad vienašalio įskaitymo akto sudarymo metu egzistavo CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos.

84.       Iš 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovas neigia davęs sutikimą įskaityti šią sumą, tačiau ieškinio dėl šios sumos grąžinimo nepateikė nesuformuluodamas kaip alternatyvaus reikalavimo savo ieškinyje, nei patikslindamas jį po priešieškinio pateikimo.  Iš šalių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4 p. nustatyta, kad ieškovas buvo įsipareigojęs iki 2024 metų kiekvieną mėnesį sumokėti atsakovui po 2 100 Eur grynaisiais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų, jog šią sutartinę pareigą įvykdė.

85.       Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis.

86.       Šios nutarties motyvais darytina išvada, kad byloje nustačius, kad ieškovas neįrodė, kad jis grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovui 10 500 Eur už akcijas, o 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad  dalimis atsakovui sumokėjo už automobilio remontą, tačiau sumos neatsimena, pripažino faktą, kad automobilį atsakovas remontavo ir tai padarė gerai, darbo rezultatą jam perdavė,  todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2 100 Eur įskaitė į ieškovo automobilio remonto žodinės rangos kainą, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovas šią sumą reikalavo jam grąžinti iki šios bylos iškėlimo ar iškėlus šią civilinę bylą.

87.       Akivaizdu, kad pagal šios nutarties 52 punkte pateiktą išaiškinimą ieškovas neturėjo įstatyme numatyto pagrindo tikėtis, kad jis įgijo nuosavybes teisę į jo ketintas pirkti akcijas, nes  nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose.

88.       Byloje nustatyta, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įvykdytas, todėl ieškovas nesuformulavęs savarankiško reikalavimo grąžinti sumokėtą 2 100 Eur sumą sutiko su atsakovo nurodomu įskaitymu.

89.       Byloje nustatyta, kad šalys tik 2023-07-10 pasirašė tris byloje nurodytus dokumentus, tačiau vykdė bendradarbiavimą, atsakovas pasitikėjo ieškovu iki 2023 m. lapkričio mėnesio, abu pripažįsta ieškovo automobilio remonto faktą ir jo perdavimą ieškovo sutuoktinei 2023 m. spalio mėnesį.

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis pripažįsta gerai atliktą atsakovo M. V. remontą,  ieškovas nenurodo konkrečios sumos, sumokėtos atsakovui, atsakovo nurodomas įskaitymas atitinka ir CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus. Teismo vertinimu, atsakovui žodžiu nurodžius, kad jis savo darbą vertina apie 2 000 Eur, šios sumos įskaitymas atitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų turinį.

 

Dėl 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu

 

91.        Atsakovas M. V. priešieškiniu prašė 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kadangi Ž. B. neįvykdė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Šioje priešieškinio dalyje nurodė, kad buvo šis aktas tik priedas prie sutarties, kuris buvo pasirašytas Ž. B. prašymu, galbūt siekiant iš anksto numatytų tikslų – apgauti M. V. ir užvaldyti svetimą turtą.

92.       Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad būtų užtikrintas civilinių santykių teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015).

93.       CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra viena iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

94.       Atsakovo priešieškinyje nurodomo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio, todėl paneigtas atsakovo motyvas, jog ginčo priėmimo–perdavimo aktas gali būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu nurodytu pagrindu.

95.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šis priėmimo–perdavimo aktas nelaikytinas sandoriu, o vertintinas tik kaip neįvykdyto sandorio sudėtinė dalis ir ginčo akcijų pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose pagal šios nutarties 52 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovui nesukėlė jo įrodinėjamų nuosavybės teisės įgijimo pasekmių, todėl tenkinti atsakovo M. V. apeliacinio skundo dalį ir pripažinti šį 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą  niekiniu ir negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

96.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešieškinyje suformuluotas reikalavimas, nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių, ir tuo pagrindu atmetė ieškinį, tačiau dėl šios bylos dalies priėmė teisingą sprendimą. 

97.         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-453/2013 yra konstatuota, kad, kai asmuo kreipiasi su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta.

98.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyje. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

99.       Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį ir ABĮ 46 straipsnio 2 dalį, nematerialios akcijos perleidžiamos atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo aktas šios bylos kontekste nesukėlė ieškovui teisinių pasekmių, nes juo akcijos ieškovui negalėjo būti perduotos.  Ieškovas neįrodė, kad jis įgijo nuosavybės teises į nematerialiąsias akcijas, neįrodė, kad įvykdė rašytinės formos akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu tokios akcijos jam buvo perleidžiamos, o šis aktas buvo šalių sutarties priedas. Priešieškinio reikalavimas nevertintinas kaip materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas.

100.       Nuosavybės teisė į akcijas pagal šį aktą nepereina, nes tik įvykdytos šalių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų.

101.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų, nes 2023-07-10 ieškovas ir atsakovas M. V. sudarė akcijų pirkimo– pardavimo sutartį dėl 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų. Šalių Sutarties 3 punkte numatyta, kad parduodamų akcijų bendra kaina – 12 600 Eur, o 2 100 Eur yra tik viena įmoka, o ne 15 vnt. akcijų kaina.

102.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad akcijų pirkimui–pardavimui įstatymas nustato tik vieną privalomą sąlygą – sutarties dalyką, o šioje byloje aiškinant šalių sutarties dalyką – nustatyta, jog šalys susitarė dėl 90 vnt. UAB „VIPGROUP“ akcijų. Sutarties dalykas yra sutarties šalių derybų objektas, t. y. dėl ko šalys susitaria. Sandorio suma turi būti tiesiogiai susijusi su sandorio dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nes ieškovui sumokėjus vieną įmoką – 2 100 Eur, nuosavybės teisės į 15 vnt. akcijų neatsirado, nes šalys nesitarė dėl 15 vnt. akcijų pardavimo, o šioje byloje CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos ir nebuvo nustatytos.

103.       Be to, šios bylos kontekste konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai atliko 2 100 Eur įskaitymą už ieškovo pripažintus jo automobilio remonto darbus, taip pat nėra teisinio pagrindo, todėl šios bylos kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teises į 15 vnt. UAB „VIPGROUP“   akcijas, nes byloje neįrodyta, kad jis vykdė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

 

Dėl atsakovės UAB „VIPGROUP“ apeliacinio skundo  ir atsakovo M. V. nurodomo teismo šališkumo

 

104.       Apeliantė nurodo, kad ji nėra 2023-07-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalis ir 2023-07-10 ilgalaikio materialinio turto perdavimo–priėmimo akto šalis, tačiau nurodo, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

105.       Atsakovas M. V. apeliaciniame skunde nurodo motyvus dėl teismo šališkumo atsakovo apelianto atžvilgiu ir teisės į teisingą teismą pažeidimo nurodydamas konkrečius teismo sprendimo motyvus kaip prieštaringus bei neištirtus ieškovo paaiškinimus.

106.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad teismo šališkumą ir teisės į teisingą teismą pažeidimą įrodo tai, kad ieškovas atsisakė įrodinėti 5 507,97 Eur automobilio Volvo remonto kainos sumokėjimą tiesioginiais ir netiesioginais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, ši kategorija nepriskirtina prie bylos, kurioje teismui yra nustatytas aktyvus vaidmuo, kurioje teismas turi pareigą siūlyti šalims teikti įrodymus ir juos rinkti.

107.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

108.       Asmuo, konstatuodamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

109.       Sprendžiant dėl šio apeliacinių skundų motyvo darytina išvada, jog jis iš esmės grindžiamas abejone dėl atsakovui M. V. priimto nepalankaus sprendimo.

110.       Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

111.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

112.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

113.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

114.       Dėl to nėra jokio pagrindo vien tik remiantis apeliantų subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas pažeidė civilinio proceso teisės normas.

115.       Asmuo, konstatuodamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

116.       Šioje byloje nekonstatuota įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus įvertino remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais 2025 m gegužės 27 d. teismo posėdyje, iš kurių nustatyta, kad   šalys dėl priešieškinyje nurodomų teisinių santykių tarėsi tik žodine forma.

117.       Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantams atsakovams, jie norėtų jų kitokių, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

 

 

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų  pirmosios instancijos teisme instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

 

118.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir  ieškinys atmestinas visa apimtimi, o sprendimo dalis dėl priešieškinio paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

119.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

120.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.).

121.       Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškinys ir priešieškinis atmesti, todėl keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 647,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovui iš atsakovo M. V., ir ši sprendimo dalis naikintina.

122.       Keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 39,65 Eur pašto išlaidų paskirstymo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos  ir iš ieškovo bei atsakovo M. V. priteistini lygiomis dalimis, t. y. po 19,82 Eur.

123.       Bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme iš dalies buvo patenkintas atsakovo M. V. apeliacinis skundas, nes jis prašė panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir jo motyvais ieškovo ieškinys atmestas, todėl jam iš ieškovo priteistini 50 procentų sumos nuo 153, 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą. Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo šis apeliantas įrodymų nepateikė. Atsakovės UAB „VIPGROUP“ apeliacinis skundas atmestas, nes byloje nustatyta, kad ši atsakovė nebuvo su ieškovu susiję sutartiniais santykiais, kurie sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

      Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo

dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies ir pripažinta, kad Ž. B. nuo 2023-07-10 yra UAB „VIPGROUP“ akcininkas, turintis teisę įgyvendinti turtines bei neturtines akcijų savininko suteikiamas teises, kuriam nuosavybės teise priklauso 15 vnt. UAB „VIPGROUP“ paprastųjų vardinių akcijų, ir nustatytas UAB „VIPGROUP“ direktoriui M. V. įpareigojimas išduoti ieškovui Ž. B. išrašą iš UAB „VIPGROUP“ vertybinių popierių sąskaitos, pakeisti ir ieškovo ieškinį atmesti.

      Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria  priteistos ieškovui Ž. B. iš atsakovo M. V. 647,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

          Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis  iš ieškovo Ž. B. valstybei priteistos 30 Eur  ir iš atsakovo M. V. priteistos 10 Eur valstybei bylinėjimosi (pašto) išlaidų, pakeisti ir iš Ž. B. valstybei priteisti 19,82 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų, iš M. V. priteisti valstybei 19,82 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

        Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

        Priteisti M. V. iš Ž. B. 76, 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

 Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

Kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė      

 

                                                                                                      Erika Tamošaitienė

 

                                                                                                      Larisa Šimanskienė