VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio12d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „ThermoFisherScientificBaltics” ieškinį dėl perkančiojo subjekto priimto sprendimo panaikinimo, pareikštą atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir

n u s t a t ė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti“, pirkimo Nr. 560118 sąlygų 3.2. p. 2 lentelės, 11.4. p., Techninės specifikacijos 1.2.6 p. nuostatas.

2. Nurodo, kad atsakovas atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID 19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti“, pirkimo Nr. 560118 (toliau – pirkimas). Pirkimo objektas – reikalaujamais techniniais parametrais identiškos didelio našumo molekulinio testavimo sistemos (2 vnt.) kartu su tinkamais naudoti reagentais (2 000 000 vnt.). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2021-08-15. Ieškovas yra suinteresuotas pirkimu dalyvis, kuris pateikė pasiūlymą pirkime ir siūlo atsakovo poreikius atitinkantį pirkimo objektą – didelio našumo automatizuotas molekulinio testavimo sistemas, skirtas COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, įskaitant ir reagentus, tinkamus naudoti su jomis. Dar prieš ieškovui pateikiant pasiūlymą, išanalizavus pirkimo dokumentus, ieškovui paaiškėjo, jog dalis pirkimo sąlygų yra neaiškios ir neteisėtos: (i) keliami reikalavimai nėra susiję su pirkimo objektu, viešojo pirkimo sutarties vykdymu, neleidžiantys įsitikinti tiekėjo galimybėmis tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, o (ii) pasiūlymo vertinimo metodika, įskaitant tiek nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, jų lyginamuosius svorius, tiek pačią pasiūlymų vertimo tvarką, neužtikrina, kad būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti reikalingas prekes racionaliai naudojant tam skirtas viešąsias lėšas. Ieškovas 2021-08-23 pateikė atsakovui pretenziją, ginčydamas pirkimo sąlygų 3.2. p. 2 lentelės, 11.4. punktą, Techninės specifikacijos 1.2.6 punkto teisėtumą. Atsakovas 2021-08-31 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė.

3. Ieškovas mano, kad atsakovas nesilaikė VPĮ įtvirtinto teisinio viešųjų pirkimų reguliavimo, neatsižvelgė į Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, todėl nustatė neteisėtas ir nepagrįstas pirkimo sąlygų 3.2. p. 2 lentelės, 11.4. p., Techninės specifikacijos 1.2.6 p. nuostatas, kurios turi būti pripažintos neteisėtomis dėl šių priežasčių: 1. pasiūlymų vertinimo metodikoje (pirkimo sąlygų 11.4 p.) nustatytas pasiūlymų kainos ir kokybės santykis neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų bei lemia neracionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnis): 1.1. pasiūlymų vertinimo metodikoje (pirkimo sąlygų 11.4 p.) nustatytas pasiūlymų kainos ir kokybės santykis neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų bei lemia neracionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnis); 1.2. pasiūlymų vertinimo metodikos (pirkimo sąlygų 11.4 p.) įtvirtintas pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Sistemos našumas (K1)“ lyginamasis svoris yra neproporcingas, neatitinka tikrųjų atsakovo poreikių, todėl lemia neracionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 straipsnis); 2. pirkimo sąlygų 3.2. p. 2 lentelėje nustatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai neleidžia įsitikinti ieškovo galimybe laiku ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 45 straipsnis, 47 straipsnis); 3. techninės specifikacijos 1.2.6 p. reikalavimai yra suformuluoti netinkamai, neužtikrina, jog analizatoriai būtų naudojami efektyviai, esant SARS-CoV-2 variantams bei mutacijoms, todėl neužtikrina racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, norėdamas ginčyti pirkimo sąlygas ir pareikšdamas ieškinį, privalo įrodyti savo teisinį suinteresuotumą (pavyzdžiui, pirkimo sąlygos riboja jo galimybę pateikti pasiūlymą pirkime), tačiau ieškovas neįrodinėja, kad pirkimo sąlygos kokiu nors būdu pažeidė ieškovo subjektines teises pateikti pasiūlymą arba būti pripažintu pirkimo laimėtoju. Tai, kad pirkimo sąlygos neribojo ieškovo galimybių dalyvauti pirkime, patvirtina faktinė aplinkybė, kad jis pateikė pasiūlymą pirkime, faktiškai sutikdamas su visomis pirkimo sąlygomis.

6. Atsakovas paaiškina, kad pirkimo sąlygose nustatyta ir ieškovo ginčijama ekonominio naudingumo vertinimo tvarka ir kriterijai atitinka VPĮ 55 straipsnio 4 – 6 dalių reikalavimus, nes yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, leidžia nešališkai įvertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą bei išrinkti geriausią pasiūlymą, kuris atsakovui suteiks didžiausią ekonominę naudą. Ieškovo reikalavimas pakeisti kriterijų „Sistemos našumas (K1)“ taip, kaip siūlo jis, sumažinant jo aukščiausią ribą, gali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas teisėmis, siekiant pakeisti pirkimo sąlygas sau palankia linkme. Atsakovas taip pat teigia, jog pirkimo sąlygų 3.2. punkto 2 lentelėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas atitinka VPĮ ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, iš esmės siekia susiaurinti kvalifikacijos reikalavimo taikymą, tokiu būtų apribodamas kitų tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime bei sukurdamas sau ypač palankias sąlygas dėl jo gaunamų pajamų specifinėje srityje. Kartu ieškovas reikalauja į pirkimo sąlygas įtraukti naują kvalifikacijos reikalavimą, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas būtų siūlomos įrangos gamintojo oficialus atstovas arba gamintojas, nors toks reikalavimas jau yra nustatytas pirkimo sąlygų 5.5 punkte, kaip privalomai pateiktinas pasiūlymo dokumentas, todėl toks ieškovo reikalavimas yra beprasmis bei neatitinka viešųjų pirkimų praktikos dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo.

7. Atsiliepime nurodyta, kad Techninių specifikacijų 1.2.6 punkto reikalavimas reagentams, kad tyrimo metu turi būti nustatomi ne mažiau kaip 2 SARS-CoV-2 virusui specifiniai genai, atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pakankamas atsakovo poreikiams patenkinti. Ieškovo reikalavimas jį pakeisti, nustatant, kad tyrimo metu turi būti nustatomi ne mažiau kaip 3 SARS-CoV-2 virusui specifiniai genai, yra skirtas apriboti kitų tiekėjų konkurenciją pirkime ir sukurti sau nepagrįstą pranašumą, nes būtent ieškovo gaminami reagentai atitiktų tokį reikalavimą.

8. Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškinys atmestinas.

9. Ieškovas ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia trimis argumentų grupėmis:

1.)        Pirkimo sąlygų 11.4 p. nustatytas pasiūlymų kainos ir kokybės santykis neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų bei lemia neracionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.), t. y.:

Pirkimo sąlygų 11.4 p. nustatytas pasiūlymų kainos ir kokybės santykis, kai kainai (Kriterijus (C) - Kaina) skiriamas 40 balų lyginamasis svoris, o įrangos kokybei (Kriterijus (Kokybė (K) – 60 balų, neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų bei lemia neracionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.), nes atsakovas permokės už perkamą įrangą. Atsižvelgiant į tai, kainai turi būti skiriamas 60 balų lyginamasis svoris, o kokybei – 40 balų;

Pirkimo sąlygų 11.4 p. įtvirtintas pasiūlymo vertinimo kriterijaus „Sistemos našumas (K1)“ lyginamasis svoris yra neproporcingas, neatitinka tikrųjų atsakovo poreikių, lemia neracionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.), todėl turi pakeistas, nustatant, kad aukščiausi balai suteikiami už įrangą, kurios didžiausias našumas yra 8 000 testų per 24 val.

2. )        Pirkimo sąlygų 3.2. p. 2 lentelėje nustatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, reikalaujant, kad tiekėjo vidutinės mėtinės visos veiklos pajamos per paskutinius dvejus finansinius metus, yra ne mažesnės, kaip 19 mln. Eur, neleidžia įsitikinti tiekėjo galimybe laiku ir tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 45 str., 47 str.) ir jis turi būti pakeistas, nustatant, kad vidutinės tiekėjo pajamos turi būti susijusios su diagnostika ar (ir) klinikinės diagnostikos sritimi. Papildomai į pirkimo sąlygas turi būti įtrauktas naujas kvalifikacijos reikalavimas, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas privalo būti siūlomos įrangos gamintojas arba įgaliotas atstovas;

3.)        TS 1.2.6 p. reikalavimas reagentams, kad tyrimo metu turi būti nustatomi ne mažiau kaip 2 SARS-CoV-2 virusui specifiniai genai yra suformuluotas netinkamai, neužtikrina, jog įranga būtų naudojami efektyviai, esant SARS-CoV-2 variantams bei mutacijoms, todėl neužtikrina racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, šis TS punktas turi būti pakeistas, nurodant, kad tyrimo metu turi būti nustatomi ne mažiau kaip 3 SARS-CoV-2 virusui specifiniai genai.

10. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovo pirkimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų ginčų bylose nuosekliai pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmingumas lemia tai, kad teismas visada, t. y. nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.8 punktą). Taigi, teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2020, 38 punktas). Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.

11. Iš ankstesnėje sprendimo pastraipoje aprašytos kasacinės instancijos teismo praktikos galima prieiti prie išvados, kad tiekėjo, neturinčio teisinio suinteresuotumo sudaryti ginčijamo pirkimo sutartį, reikalavimai neturi prasmės (reikalavimais nėra siekiama CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintų tikslų: ginti kokią nors pažeistą ar ginčijamą ieškovo teisę). Iš kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas matyti, kad, <...>teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2019-10-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 34 punktą). Pagal CPK 5 ir 49 straipsnių nuostatas teisę ginti viešąjį interesą turi prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Nurodomos nuostatos reiškia, kad aptariama galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra nustatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-04-22 nutartis byloje Nr. e3K-3-208-701/2020, 49 punktas). Ieškovas neturi įgalinimų ginti viešuosius interesus, dėl to į teismą gali kreiptis tik tuomet, kai gina savo teises ir interesus.

12. Ieškovas ieškinyje (žr. 15 ieškinio punktą) nurodė, kad jis „šiame pirkime pasiūlymą pateikė, ne tikėdamasis tapti pirkimo laimėtoju (nes kaip paaiškina toliau ieškinyje tokios galimybės paprasčiausiai nėra), tačiau iš esmės tik siekdamas išlaikyti teisinį suinteresuotumą pirkimo procedūrų vykdymo metu“. Tad ieškovas ieškinyje pripažino, jog jo siekis, teikiant pasiūlymą pirkime buvo ne laimėti pirkimą, o sudaryti formalų suinteresuotumo dėl šio pirkimo įvaizdį.

13. Iš ieškovo argumentų, ginčijant pirkimo sąlygas, taip pat matyti, kad ieškovas pirkimo sąlygų nelygina su savo pasiūlyme nurodytos įrangos savybėmis, o abstrakčiai samprotauja apie ieškovo pasirinktų vertinimo kriterijų ekonominį pagrįstumą, racionalų ieškovo lėšų panaudojimą, objektyvų (ieškovo požiūriu) perkamos įrangos našumo poreikį, tiekėjų pajėgumo įvykdyti sutartį įrodymus. Nė vienas iš ieškinyje (ir dublike) nurodytų pirkimo sąlygų ginčijimo aspektų neriboja ieškovo galimybės dalyvauti pirkime, pateikti atitinkamą pasiūlymą. Ieškovas ginčija atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų racionalumą, ekonominius parametrus, tačiau nesusieja šių aspektų su paties ieškovo galimybėmis (ar negalėjimu šių parametrų atitikti). Tad nėra aplinkybių, kurios įrodo ieškovo suinteresuotumą sudaryti ginčijamo viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos praktikoje pabrėžiamas reikalavimas konkrečiais įrodymais pagrįsti tiekėjo teisių pažeidimą: ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos gali pareikšti tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 37 punktą).Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017-06-02 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-258-378/2017 suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori (juo labiau) nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių. Ankstesnėse sprendimo pastraipose konstatavus, kad ginčijamo pirkimo sąlygos nepažeidžia ieškovo, kaip viešojo pirkimo dalyvio konkrečių teisių, ieškinys (visi jame pareikšti reikalavimai) negali būti patenkintas.

14. Taip pat vertinant ieškinyje ir dublike išdėstytus ieškovo argumentus pasisakytina ir dėl jų pagrįstumo, kadangi šios savybės nebuvimas taip pat yra pagrindas ieškiniui atmesti.

15. Pagal VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti turi teisę taikyti kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų. Vadinasi, išimtinai perkančioji organizacija pasirenka pasiūlymų vertinimo kriterijus, nes perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikiusir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti patenkinti tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Tokia išimtinė teisė (pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijus) perkančiajai organizacijai pripažinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje(žr. 2015-03-12 sprendimą byloje Nr. C?538/13, kur 60- 63 punktuose išdėstytos tokios nuostatos: „Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija nustato, remdamasi įvairiais kriterijais, susijusiais su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybe, kaina, techniniais privalumais, estetinėmis ir funkcinėmis charakteristikomis, aplinkosaugos charakteristikomis, eksploatacinėmis sąnaudomis, ekonomiškumu, garantiniu aptarnavimu ir technine pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpiu arba užbaigimo laikotarpiu.Pagal teismo praktiką šis sąrašas, kaip matyti iš žodžio „pavyzdžiui“ vartojimo, nėra išsamus (žr. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C?368/10, EU:C:2012:284, 84 punktą).Taigi, perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus sutarties sudarymo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia Direktyvos 2004/18 2 straipsnyje nustatytų principų.Perkančioji organizacija juo labiau turi turėti tokią laisvę, nes ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas „perkančiajai organizacijai išsirenkant“. Vadinasi, ieškovas turėjo teisę pasirinkti ekonominio naudingumo kriterijaus – kainos C santykinį (pagal pateiktus pasiūlymus) nustatymo būdą, nes tokiu būdu yra lyginamos realiai siūlomos kainos, kainos ir kokybės dalių reikšmes, nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Iš šioje pastraipoje nurodytų aplinkybių, teisinių argumentų ir teismų praktikos sprendžiama, kad atsakovo pirkimo sąlygose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo būdas (kainos ir kokybės lyginamasis svoris, vertinant pasiūlymus) atitinka viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nepažeidžia perkančiosios organizacijos kompetencijos, todėl ieškovo argumentai, ginčijant ieškovo pasirinktą pasiūlymų vertinimo būdą yra nepagrįsti.

16. Ieškovas ginčija ekonominio naudingumo kriterijaus – našumo dydį, tvirtindamas, jog pirkimo sąlygose nurodytas našumas, viršijantis 8000 tyrimų per parą yra perteklinis. Kaip jau minėta, perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti pirkimo dalyko reikalavimus. Nepaneigti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai, kad didesnes tyrimų apimtis gali nulemti išaugęs moksleivių testavimo poreikis, prasidėjus mokslo metams, atlaisvinus karantino apribojimus ir dėl to modifikuojant galimybių paso gavimo ir naudojimo taisykles. Dėl to atsakovo siekis būti pasirengusiam per trumpą laiką atlikti kuo didesnį tyrimų kiekį yra pagrįstas, o ieškovas neturi įgalinimų reguliuoti atsakovo poreikių.

17. Ieškinyje pateikiami hipotetiniai ieškovo skaičiavimai, priimant šį sprendimą, nėra vertinami, kadangi ieškovas nenurodė šaltinių, iš kurių jis paėmė skaičiavimuose naudojamas kainas, tad nėra galimybės patikrinti nei kainų realumo, nei skaičiavimų teisingumo.

18. Vertinant ieškinyje išdėstytus argumentus dėl TS 1.2.6 p. reikalavimo reagentams, kad tyrimo metu turi būti nustatomi ne mažiau kaip 2 SARS-CoV-2 virusui specifiniai genai (ieškovo manymu, to nepakanka, siekiant sumažinti riziką, kad tyrimo metu nebus nustatyti mutavę viruso genai, pirkimo sąlygose turi būti nustatyta, kad reagentas rezultatus identifikuotų trijuose taikiniuose). Šis reikalavimas pagrįstas tik ieškovo samprotavimais, o ne teisės normų reikalavimais ar mokslinių tyrimų išvadomis. Tuo tarpu atsakovas, kaip nurodė rašte dėl pretenzijų atmetimo, nustatydamas šį reikalavimą, rėmėsi SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymo tikralaike?sPGR metodu laboratoriniu? tyrimu? proceso visumos verifikavimo reglamentu „Minimalieji reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms SARS-CoV-2 (2019-nCoV) nustatymo tyrimus molekuliniais tyrimo metodais“ (toliau – Reglamentas), patvirtinto 2020-12-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-2797(dabar galioja 2021 06 18 įsakymu Nr. V-1448 patvirtinta Reglamento redakcija). Paminėto Reglamento 10.1 punkte nurodyta:„SARS-CoV-2 molekuliniam tyrimui turi būti naudojami ne mažiau nei du genų taikiniai. Jei dėl viruso genomo mutacijų vienas iš taikinių yra nenustatomas, antrasis galėtų užtikrinti viruso nustatymą.“ Dėl to ši ieškovo ginčijama pirkimo sąlygų nuostata yra pagrįsta ir teisėta, jos pakeisti ar panaikinti dėl ieškinyje nurodytų argumentų nėra pagrindo.

19. Nagrinėjant ieškinyje pareikštą reikalavimą pirkimo sąlygose įtvirtinti, kad pasiūlymą pateikęs tiekėjas privalo būti siūlomos įrangos gamintojas arba įgaliotas atstovas, pažymėtina, kad šio pirkimo dalykas yra automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu ir reagentai, tinkami su ja naudoti, o ne šių sistemų priežiūros, remonto ar techninio aptarnavimo paslaugos. Dėl to perkančioji organizaciją pagrįstai nustatė pirkti numatytosįrangos ir reagentų reikalavimus, o ne tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos informacijos medyje (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/115005845225) pateiktą 2020-09-30 išaiškinimą (atsakymą į klausimą): „Kada pirkimo vykdytojas gali kelti reikalavimą „Tiekėjas turi turėti atstovavimo teisę gamintojui“ ir ar jis galėtų būti keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas?“ pateiktas toks išaiškinimas: „Toks reikalavimas turėtų būti nustatomas tik tuomet, kai yra būtinas ir proporcingas konkrečiam pirkimo objektui, yra reikalingas užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą ir įvertinus ar tokio reikalavimo nustatymas neribos tiekėjų konkurencijos.Pats reikalavimas nėra kvalifikacinis. Todėl prie kvalifikacinių reikalavimų nei EBVPD, nei pirkimo dokumentuose toks reikalavimas negali būti įtrauktas.Jei pirkimo vykdytojas gali pasigrįsti šio reikalavimo būtinumą, tuomet jį gali kelti kaip pirkimo dokumentų reikalavimą arba kaip sutarties vykdymo sąlygą.“ Aprašytos aplinkybės ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinta praktika yra pagrindas išvadai prieiti, kad atsakovas pagrįstai pirkimo sąlygose nenustatė ieškovo reikalaujamo kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui būti įrangos gamintoju ar jo įgaliotu atstovu.

20. Byla išspręsta ne ieškovo naudai. Jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

21. Atsakovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti- 4 900 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylą išsprendus atsakovo naudai, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 4 900 Eur. (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra (byla elektroninė).

22. 2021-09-13 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytos viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti“, pirkimo Nr. 560118 procedūros, atsakovui uždrausta sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o, jeigu ji sudaryta, sustabdytas jos vykdymas iki galutinio teismo spendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Šiam sprendimui įsiteisėjus, paminėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47, 93, 98, 150, 259 – 270, 4238, 4239 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti ieškovo AB „ThermoFisherScientificBaltics” (j. a. k. 122351387) ieškinį dėl perkančiojo subjekto priimto sprendimo panaikinimo, pareikštą atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (j. a. k. 195551983).

Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (j. a. k. 195551983) iš ieškovo AB „ThermoFisherScientificBaltics” (j. a. k. 122351387) bylinėjimosi išlaidas – 4 900 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų).

Panaikinti 2021-09-13 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės: sustabdymą viešojo pirkimo „Didelio našumo automatizuotos molekulinio testavimo sistemos, skirtos COVID-19 ligos diagnostikai RT-PGR metodu, ir reagentų, tinkamų su ja naudoti“, pirkimo Nr. 560118 procedūrų, uždraudimą atsakovuibiudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (j. a. k. 195551983) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o, jeigu ji sudaryta, sustabdymą jos vykdymo iki galutinio teismo spendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.