Civilinė byla Nr. e2A-1487-910/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29528-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2020 m. rugsėjo 24 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenstata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenstata“ ieškinį atsakovams D. K. ir M. K. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilgma GI“, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Akmenstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 

1.1.                      Panaikinti Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 10-1381 „Dėl D. K. ir M. K. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas) kaip nepagrįstą.

1.2.                      Netenkinti atsakovų D. K. ir M. K. prašymo dėl už rangos darbus sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių priteisimo.

1.3.                      Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skundžiamu nutarimu iš dalies patenkino atsakovų reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstais atsakovų reikalavimus nutraukti sutartį ir grąžinti už rangos darbus sumokėtus pinigus (2667,50 Eur) ir atlyginti 4429,02 Eur dydžio turtinę žalą, o turtinį reikalavimą atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) pripažino nepagrįstu. Ieškovė, nesutikdama su atsakovų reikalavimais ir skundžiamu nutarimu, nurodė, kad  atsakovai darbų priėmimo–perdavimo metu apžiūrėjo virtuvės baldus bei stalviršius ir pamatė tik vieną trūkumą – pažeistas (subraižytas) dvejas virtuvines dureles. Daugiau jokių pastabų ir pretenzijų reiškiama nebuvo. Priėmus darbus už juos buvo atsiskaityta ir kurį laiką darbai buvo laikomi tinkamai atliktais. Ieškovės vertinimu, atsakovai galėjo prieš pasirašydami darbų priėmimo–perdavimo aktą atidžiai apžiūrėti darbų vietą, patikrinti kokybę bei rasti trūkumus ir juos užfiksuoti priėmimo–perdavimo akte. Atsakovų nurodyti trūkumai yra akivaizdūs, todėl jų nepastebėti darbų priėmimo metu buvo neįmanoma. Atsižvelgdama į tai, ieškovė laikė, kad darbų priėmimo metu atsakovus iš esmės tenkino toks baldų sumontavimas ir jie nereiškė jokių pastabų dėl estetinio vaizdo. Ieškovės nuomone, atsakovai elgėsi nesąžiningai, pretenzijas dėl darbų kokybės praėjo reikšti praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tokiu būdu siekdami pasipelnyti ieškovės sąskaita. Be to, atsakovai negalėjo reikšti pretenzijų dėl pažeistų durelių perdažymo kita spalva, nes jie patys sutiko, kad baldų gamintojas jas perdažytų kita spalva. Už šias dureles pinigai buvo sumokėti tiesiogiai pačiam baldų gamintojui, pervedant atitinkamą sumą už padarytą žalą į jų sąskaitą.

3.       Ieškovė nurodė, kad sienelė buvo išpjauta pagal pačių atsakovų pateiktą brėžinį, todėl daiktai buvo pagaminti pagal pateiktus matmenis, kurie vėliau pasirodė esantys netinkami. Įvykdžiusi užsakymą pagal pačių atsakovų pateiktus brėžinius, ieškovė negali būti atsakinga dėl to, kad atsakovai pateikė neteisingus matmenis. Atsakovai buvo tinkamai įspėti apie tai, kad spintelės galimai yra netinkamos užsakytam stalviršiui, gali neatlaikyti tenkančio svorio ir ateityje gali atsirasti defektai. Atsakovai su tuo sutiko. Meistrai, atvykę montuoti stalviršio, pamatė, kad spintelės galimai yra per silpnos ir per plonos atlaikyti tokio svorio ir tokios konstrukcijos stalviršį ir apie tai perspėjo atsakovus. Jie, žinodami apie galimas kilti pasekmes, neprieštaravo tokio stalviršio montavimui. Atsakovai patys nusprendė stalviršį iš granito uždėti ant baldų, kurie buvo per silpni, todėl atsakomybė dėl to, kad baldai neatlaikė stalviršio, turi būti keliama baldų gamintojo, o ne ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė turėjo tik pagaminti ir uždėti stalviršius bei sieneles. Pretenzijas dėl pasvirusio bei nelygaus virtuvės baldo atsakovai taip pat turi reikšti baldų gamintojui UAB ,,Vilgma GI“, o ne ieškovei, nes šį baldą sukėlė būtent baldų gamintojas, o ne ieškovė. Atsakovų pretenzijos, kad ieškovė ne tuo šonu įmontavo plautuves, taip pat nepagrįstos, nes atsakovė pati atsakovė sutiko su tokiu plautuvių išdėstymu.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti ir ginčą išnagrinėti iš esmės:

4.1.                      Nutraukti ieškovės ir atsakovų 2018 m. sausio 22 d. sudarytą prekių užsakymo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovams 2667,50 Eur.

4.2.                      Įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovams 4711,03 Eur žalą.

4.3.                      Priteisti atsakovams iš ieškovės 84,70 Eur išlaidas antstolio paslaugoms apmokėti.

4.4.                      Priteisti atsakovams iš ieškovės 667,46 Eur išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu ne teismo tvarka.

4.5.                      Priteisti atsakovams iš ieškovės 1329,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje.

4.6.                      Priteisti atsakovams iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovai nurodė, kad darbai jiems buvo perduoti 2018 m. kovo 10 d. darbų priėmimo–perdavimo metu. Atsakovai apžiūrėjo baldus ir stalviršius bei pastebėjo tik vieną akivaizdų trūkumą – pažeistas virtuvės baldo dureles, o kiti darbų trūkumai paaiškėjo vėliau, nes buvo paslėpti ir neakivaizdūs. Paaiškėjus, kad ieškovė, montuodama akmens stalviršius ir sieneles, siekdama paslėpti aplinkybę, jog sienelė buvo išpjauta per žema, sukėlė virtuvės baldą ir būtent dėl to atsirado baldo nelygumai. Atsakovai 2018 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę su alternatyviais reikalavimais ir prašė grąžinti pinigus už akmens stalviršius ir sieneles bei padengti viso baldo gamybos išlaidas arba sutvarkyti stalviršius ir sieneles, baldą, atlyginti subraižytų durelių dažymo išlaidas, padengti visas su šiais darbais susijusias virtuvės remonto išlaidas bei kitas išlaidas, jei tokios atsiras, taip pat atlyginti atsakovų būsto (apgyvendinimo) išlaidas darbų atlikimo metu. 2018 m. gegužės 3 d. atsakovų namuose įvyko susitikimas, kurio metu ieškovė sutiko pašalinti darbų trūkumus. Vis dėlto ieškovė šių trūkumų nešalino.

6.       Nepaisant to, kad atsakovai tinkamai įvykdė savo prievolę sumokėti už atliktus darbus, ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir pristatė bei sumontavo atsakovų užsakymo neatitinkančius gaminius su paslėptais (neakivaizdžiais) trūkumais. Atsakovai nesutikimą su ieškovės argumentais iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis:

6.1.                      Ieškovė pagamino žemesnę sienelę nei nurodyta brėžinyje.

6.2.                      Ieškovė ištepė akmens stalviršių siūles silikonu, kuris nenusivalo. Silikono dėmės yra sutarties pažeidimas. Atsakovai neužsakė akmens stalviršių ir sienelių su silikono dėmėmis.

6.3.                      Ieškovė vieną stalviršį sumontavo įskilusį, o kito stalviršio kampą nuskėlė.

6.4.                      Ieškovė plautuvę stalviršyje išpjovė nesivadovaudama gamintojo brėžiniu, t. y. pasukus šonu, bei kreivai sumontavo kaitlentę.

6.5.                      Ieškovė neimpregnavo arba netinkamai impregnavo stalviršius ir dėl to stalviršių eksploatacijos metu atsirado dėmės.

6.6.                      Ieškovė tarp sienelių ir stalviršių esančių tarpų neužpildė užpildomąja medžiaga. Šis darbų trūkumas kelia nepatogumų atsakovams, nes į šiuos tarpelius patenka maistas bei skysčiai.

6.7.                      Ieškovė ne tik netinkamai atliko akmens stalviršių ir sienelių gamybos bei montavimo darbus, bet ir juos atlikdama padarė žalą atsakovų turtui (sienai bei apatiniam virtuvės baldui): ieškovė išreguliavo apatinį virtuvės baldą ir taip jį sugadino, taip pat pažeidė dvi baldo dureles. Dėl pažeistų durelių atsakovai kreipėsi į baldų gamintoją, kuris nurodė negalintis atitaikyti baldų spalvos, todėl vienintelis būdas ištaisyti dėl ieškovės nerūpestingumo pažeistų durelių trūkumus yra visų baldų perdažymas kita spalva. Ieškovė, montuodama stalviršius ir sieneles, taip pat pažeidė sieną.

7.       Atsakovai nurodė, kad darbų trūkumai buvo tyčia ieškovės paslėpti ir neakivaizdūs. Darbų apžiūros metu atsakovai neturėjo galimybės nustatyti, kad sienelė buvo išpjauta per žema, nes ieškovė, siekdama paslėpti šį darbų trūkumą, sukėlė apatinį virtuvės baldą. Tiek įskilimas prie kaitlentės, tiek nuskilęs stalviršio kampas buvo užmaskuoti silikonu, akmuo yra margas, šie trūkumai taip pat buvo paslėpti ir neakivaizdūs. Ieškovė melagingai atsakovams nurodė, kad silikono žymės išnyks. Atsakovai taip pat negalėjo pastebėti, kad akmuo yra netinkamai impregnuotas – šis trūkumas paaiškėjo eksploatuojant gaminius. Darbų perdavimo metu atsakovams nurodžius, kad plautuvės buvo išpjautos netinkamai, ieškovė patikino, kad tokia plautuvių padėtis yra patogesnė naudojimui. Aplinkybė, kad kaitlentė buvo sumontuota kreivai, paaiškėjo tik atlikus jos matavimus. Tiksli žala apatiniam virtuvės baldui paaiškėjo per laiką jam deformuojantis. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė neinformavo atsakovų, jog sumontavus akmeninį stalviršį ir sieneles baldų gamintojo pagaminti ir sumontuoti baldai gali deformuotis.

8.       Atsakovų nuomone, ieškovei atsisakius ištaisyti darbų trūkumus, jie įgijo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti atsakovų dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovė sugadino visą apatinį baldą, ji turi prievolę atlyginti atsakovų patirtą žalą. Nutraukus sutartį ir taikant restituciją, akmens stalviršiai ir sienelės bus grąžintos ieškovei, atitinkamai bus perdaromas ir apatinis virtuvės baldas. Dėl šių darbų bus pažeista ir virtuvės siena, todėl nutraukus sutartį ir siekiant pakeisti tiek akmens stalviršius ir sieneles, tiek apatinį virtuvės baldą, atsakovai patirs akmens ir baldų demontavimo ir sienos dažymo išlaidų. Akmens demontavimas ir sienos perdažymas kainuos 1371,03 Eur; atsakovų nuostoliais taip pat laikytinos išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti už faktinių aplinkybių konstatavimą (84,70 Eur) bei atsakovų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1996,50 Eur).

9.       Trečiasis asmuo UAB „Vilgma GI“ atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir patenkinti vartotojų pareikštus reikalavimus.

10.       Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad viena iš Tarnybos funkcijų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą, priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. vadovaudamasi VTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 28 straipsnio nuostatomis, nutarė iš dalies patenkinti atsakovų reikalavimą nutraukti sudarytą rangos sutartį ir grąžinti už rangos darbus sumokėtus pinigus (2667,50 Eur) ir atlyginti 4429,02 Eur ?dydžio turtinę žalą, o turtinį reikalavimą atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) – nepagrįstu. ? Tarnyba nurodė, kad palaiko skundžiamame nutarime išdėstytą poziciją.????????????????????????????????

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovų reikalavimus patenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovų 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytą prekių užsakymo sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovams 2667,50 Eur; įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovams 4429,02 Eur nuostolių; priteisė atsakovams iš ieškovės 667,46 Eur išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, 1329,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, 2067,89 Eur išlaidų už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą teisme; atmetė atsakovų reikalavimą atlyginti 366,71 Eur išlaidų sumą už sienos dažymą.

12.       Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. sausio 22 d. prekių užsakymo sutartį ieškovė pagamino ir ant atsakovams priklausančių virtuvės baldų sumontavo stalviršius iš granito „River White“ (30 mm) bei sienutes iš granito „River White“ (20 mm), už kuriuos atsakovai sumokėjo ieškovei 2677,50 Eur. 2018 m. kovo 10 d. tarp šalių buvo pasirašytas darbų ir gaminių perdavimo–priėmimo aktas.

13.       2018 m. birželio 29 d. atsakovai raštu kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl darbų trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo, kuria prašė ieškovės: 1) pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus pagal 2018 m. sausio 22 d. prekių užsakymo sutartį arba grąžinti pagal sutartį sumokėtus 2677,50 Eur; 2) pataisyti sugadintą apatinį virtuvės baldą arba pateikti tos pačios rūšies ir kokybės baldą, arba padengti viso apatinio virtuvės baldo gamybos išlaidas (2990 Eur); 3) atlyginti 300 Eur būsimas atsakovų apgyvendinimo išlaidas; 4) atlyginti kiekvienam iš atsakovų po 579,24 Eur dydžio neturtinę žalą; 5) atlyginti atsakovų patirtas 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė su atsakovų pretenzija nesutiko.

14.       2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovai su prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu atsakovų prašymą patenkino iš dalies – pripažino pagrįstais vartotojų reikalavimus nutraukti sutartį ir grąžinti už rangos darbus sumokėtus pinigus (2667,50 Eur), atlyginti 4429,02 Eur dydžio turtinę žalą, 716,16 Eur advokato išlaidų, o turtinį reikalavimą atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) pripažino nepagrįstu.

15.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo, sumokėtų pinigų už rangos darbus (2667,50 Eur) grąžinimo bei nuostolių (6066,23 Eur) atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovai atitinka vartotojo apibrėžimą, o tarp šalių sudarytą ginčo sutartį kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi.

16.       Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba, tirdama atsakovų prašymą, 2019 m. sausio 7 d. atsakovų namuose atliko virtuvės baldų apžiūrą ir 2019 m. balandžio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1ŠE-39. Patikrinimo metu buvo padarytos tokios išvados:

16.1.                      Ieškovei mechaniškai pažeidus virtuvės baldų apatinių spintelių dvejų durelių paviršių, perdažytų virtuvės baldų apatinių spintelių dvejų durelių atspalvio skirtumas nuo likusio fasado atspalvio menkina virtuvės baldų estetinį vaizdą.

16.2.                      Stalviršiui 1 ir Stalviršiui 2, Sienutei 1 nustatyti esminiai montavimo (panaudotas netinkamos kokybės silikonas; kaitlentė sumontuota kreivai; plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis; nevienodame aukštyje sumontuoti Stalviršis 1 ir Stalviršis 2; tarpai tarp Sienutės 1 ir Stalviršio 1 bei Sienutės 2 ir Stalviršio 2 neužpildyti užpildomąja medžiaga) ir gamybos (Stalviršio 1 įtrūkis; Sienutės 1 aukštis neatitinka brėžinio, t. y. apie 8 mm mažesnis) defektai.

16.3.                      Ant Stalviršio 1 ir Stalviršio 2 paviršių eksploatacijos metu atsiradusios dėmės, kurios menkina Stalviršio 1 ir Stalviršio 2 estetinį vaizdą.

16.4.                      Mechaninis pažeidimas (atskilusi virtuvės sienos paviršiaus danga) perdavimo–priėmimo akte neužfiksuotas.

16.5.                      Mechaninis pažeidimas (nuskeltas Stalviršio 2 kampas) perdavimo-priėmimo akte neužfiksuotas ir atsiradęs dėl neatsargaus naudojimo.

16.6.                      Vartotojams kartu su perdavimo–priėmimo aktu raštu nebuvo pateiktos naudojimo ir priežiūros instrukcijos, reikalingos vartotojams atsargiam ir tinkamam gaminių naudojimui ir priežiūrai.

17.       Įvertinęs patikrinimo metu nustatytus darbų trūkumus, teismas sprendė, kad atsakovų prašymas nutraukti ginčo sutartį, įpareigojant ieškovę grąžinti sumokėtus už darbus pinigus ir atlyginti nuostolius yra pagrįstas.

18.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovai priėmė rangos darbų rezultatą be pastabų, kad atliktų rangos darbų kokybę lėmė trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ netinkamai sumontuoti virtuvės baldai, kuris galimai ir yra atsakingas už atsakovams padarytą žalą, taip pat kad plautuvės netinkamą sumontavimą lėmė atsakovų pateikti brėžiniai.

19.       Teismas sprendė, kad ieškovės argumentą dėl tinkamo darbų rezultato paneigia Tarnybos patikrinimo akto išvados, kurios yra nenuginčytos. Teismas vertino, kad Tarnybos užfiksuoti ieškovės atliktų rangos darbų trūkumai yra esminiai ir neištaisomi.

20.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad trečiasis asmuo UAB „Vilgma GI“ leido ieškovei reguliuoti virtuvės baldus ir dėl to įtrūko stalviršis dėl nelygaus paviršiaus. Teismo vertinimu, jei būtų reikalinga reguliuoti sumontuotus virtuvės baldus, tai galėtų padaryti trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ atstovai (baldininkai), suderinę su atsakovais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog virtuvės baldus po montavimo reguliavo trečiasis asmuo, taip pat nėra duomenų, kad su atsakovais virtuvės baldų reguliavimas būtų suderintas. Taigi, ieškovas, reguliuodamas virtuvės baldus, veikė savo rizika. Šios aplinkybės nepaneigė ir byloje apklausti liudytojai.

21.       Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktą rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, stabdyti darbą, kai yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtinimui ar darbo saugumui. Ieškovas šių įstatymo nurodymų nepaisė ir montavo stalviršį, galimai, ant nelygaus paviršiaus, neįspėjęs atsakovų apie galimą netinkamą darbo rezultatą.

22.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės rangos darbo rezultato trūkumų yra žymiai daugiau, ne tik įtrūkęs stalviršis. Rangos darbų trūkumai, susiję su stalviršio, plautuvės ir kt. montavimu, priėmimo–perdavimo akte neužfiksuoti (buvo užfiksuotos tik pažeistos baldo durelės) ir išaiškėjo vėliau.

23.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovai ieškovei pateikė ne tik plautuvės brėžinį, tačiau ir pačią plautuvę su brėžiniu, ginčo dėl to nėra. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjas, verslininkas turėjo galimybę įsitikinti, ar plautuvės brėžinys sutampa su plautuve, o jei nesutampa – apie tai informuoti užsakovą. Nagrinėjamoje byloje to padaryta nebuvo. Tarnyba patikrinimo akte užfiksavo, kad Stalviršyje 2 plautuvės sumontuotos nesilaikant gamintojo brėžinio, nes plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis, t. y. perteklinio nutekėjimo angos ir vandens nubėgimo angos pasuktos 90 laipsnių kampu vienos kitų atžvilgiu. Tai montavimo defektas. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad plautuvės bei jų brėžinys neatitinka vienas kito, nes ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Jei taip ir atsitiko, paslaugų teikėjas turėjo atsisakyti montuoti plautuvę ir šią aplinkybę aptarti su užsakovais. Konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, teismas sprendė, kad ieškovė turi visiškai atsakyti atsakovams už darbo rezultato kokybę.

24.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, laikydama, kad šie trūkumai atsirado ne dėl jos kaltės. Šiuo atveju atsakovai pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

25.       Teismas vertino, kad bylos medžiaga neteikia pagrindo ieškovės rangos darbų trūkumus pripažinti mažareikšmiais, nes jie užfiksuoti Tarnybos patikrinimo akte, kuris nenuginčytas ir galioja. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. Ši teisė nutraukti sutartį nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ar pažeidimo mastu.

26.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovų reikalavimą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją pripažino proporcinga teisių gynimo priemone ir patenkino šį ieškinio reikalavimą, nutraukdamas šalių sudarytą sutartį ir įpareigodamas ieškovę grąžinti atsakovams 2667,50 Eur sumą.

27.       Spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, teismas iš esmės pritarė Tarnybos 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo išvadoms bei procesiniuose dokumentuose nurodytiems motyvams ir teisinėms argumentams. Teismas sprendė, kad perdavimo–priėmimo akte neužfiksuotą mechaninį pažeidimą – atskilusią virtuvės sienos paviršiaus dangą – atsakovai galėjo nustatyti darbų priėmimo–perdavimo metu, todėl reikalavimo atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) atmetė. Likusią reikalavimo dalį dėl 4429,02 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo teismas patenkino, nurodęs, kad šią sumą sudaro: 2980 Eur apatinio baldo vertė (apatinis virtuvės baldas yra pasviręs, deformuojasi, todėl turi būti pakeistas); 360 Eur apatinio virtuvės baldo fasadų, kolonėlių išmontavimo ir sumontavimo išlaidos; 1004,30 Eur akmens stalviršio nuėmimo išlaidos; 84,70 Eur antstolio išlaidos.

28.       Įvertinęs, kad ginčas yra sudėtingas, atsakovų prašymas priteisti advokato išlaidas yra pakankamai motyvuotas, o prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomendacijų nustatyto maksimalaus advokato išlaidų dydžio, teismas priteisė atsakovams iš ieškovės 667,46 Eur išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, 1329,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, 2067,89 Eur išlaidų už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo:

29.1.                      Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovams 4429,02 Eur nuostolių, sumažinant priteistų nuostolių sumą iki 618,70 Eur, t. y.:

29.1.1.                      Panaikinti sprendimo dalį dėl 2980 Eur nuostolių apatinei baldo vertei atlyginti priteisimo.

29.1.2.                      Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 360 Eur nuostolių apatinio virtuvės baldo fasadų, kolonėlių išmontavimo ir sumontavimo išlaidoms atlyginti priteisimo.

29.1.3.                      Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 1004,30 Eur nuostolių akmens stalviršio nuėmimo išlaidoms padengti ir sumažinti priteistas išlaidas iki 534 Eur sumos.

29.2.                      Pakeisti sprendimo motyvuojamąją dalį ir nustatyti, kad ieškovė nėra atsakinga už tai, kad virtuvės baldų apatinių spintelių dvejų durelių atspalvis skiriasi nuo likusio apatinių spintelių fasado atspalvio.

29.3.                      Panaikinti sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria konstatuota, kad vienas iš ieškovės rangos darbo rezultato trūkumų yra neteisingai sumontuotos plautuvės, nes plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis, t. y. perteklinio nutekėjimo angos ir vandens nubėgimo angos pasuktos 90 laipsnių kampu vienos kitų atžvilgiu.

29.4.                      Pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, papildomai įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovei 2018 m. sausio 22 d. prekių užsakymo sutarties pagrindu jiems perduotus stalviršius iš granito „River White“ bei sienutes iš granito „River White“.

29.5.                      Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

30.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1.                      Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apatiniam virtuvės baldui yra padaryta tokia žala, dėl kurios turi būti pakeistas visas apatinis virtuvės baldas. Tarnybos patikrinimo akte nustatyti trūkumai yra susiję išimtinai su ieškovės akmens stalviršių ir akmens sienelės gamybos ir montavimo defektais ir jame nenustatyta jokių apatinio virtuvės baldo pažeidimų, išskyrus dviejų apatinio baldo durelių atspalvio skirtumą. Tarnybos Nutarime taip pat nekonstatuota jokių kitų baldų pažeidimų, nei nurodyta Tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte. Antstolės Neringos Lipeikienės 2018 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti tik akmens stalviršio ir akmens sienutės bei jų montavimo trūkumai, tačiau jokia žala pačiam baldui, išskyrus dviejų apatinio baldo durelių atspalvio skirtumą, nėra konstatuota.

30.2.                      Sukėlus baldą, atitinkamai atsiranda tarpas tarp baldo pamatėlio, kuris išoriškai dengia baldo kojeles, ir baldo apačios, tačiau tai neturi jokios įtakos baldo konstrukcijai, nes pamatėlis yra baldo apdailos detalė ir ant jo baldas nesilaiko – baldas stovi ant reguliuojamų kojelių. Atitinkamu būdu sureguliavus baldo kojeles (nuleidus baldą), tarpo tarp baldo ir pamatėlio neliktų. Aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai baldų nereguliavo, nuosekliai patvirtino ir liudytojais apklausti J. J., D. D., S. P..

30.3.                      Byloje nėra jokių duomenų, kad apatinis virtuvės baldas deformuojasi.

30.4.                      Į bylą yra pateikti 2017 m. spalio 10 d. UAB „Vilgma GI“ ir atsakovės pasirašyti baldų užsakymo lapas ir baldų brėžinys, kuriame nurodyta, kad apatinio virtuvės baldo, įskaitant barą, stalviršiai bus montuojami iš akmens – granito. Tai reiškia, kad UAB „Vilgma GI“ turėjo pareigą pagaminti tokius baldus, kurie būtų pritaikyti granito stalviršiams, arba informuoti savo užsakovą apie tai, kad baldas tokiems stalviršiams nėra pritaikytas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Vilgma GI“ pateikė atsakovams specifikacijas, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie baldo konstrukcijos galimybes atlaikyti tam tikros rūšies stalviršius. Nustačius aplinkybę, kad baldas dėl ant jo sumontuotų stalviršių deformuojasi, tektų konstatuoti, jog trečiasis asmuo UAB „Vilgma GI“ pagamino netinkamos kokybės baldus, kurie dėl ant jų uždėtų stalviršių deformuojasi. Šiuo atveju už netinkamos kokybės baldus būtų atsakingas baldų gamintoja UAB „Vilgma GI“, bet ne ieškovė.

30.5.                      Pagrįstų abejonių dėl virtuvės baldų kokybės kelia ir į bylą pateiktas 2018 m. balandžio 19 d. UAB „Vilgma GI“ elektroninis laiškas atsakovei, kuriame UAB „Vilgma GI“ atsisako neatlygintinai atvykti, teigia, kad jos darbuotojai 3 kartus važiavo perreguliuoti baldo. Pats faktas, kad sumontavus baldus papildomai tris kartus reikėjo vykti jų reguliuoti, rodo, jog pagaminti baldai yra nekokybiški, kad baldus gaminančios bendrovės specialistai negali jų sureguliuoti.

30.6.                      Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 2980 Eur nuostolių sumą, kurią sudaro apatinio virtuvės baldo vertė. Byloje nėra įrodymų nei teismo konstatuotam žalos faktui, nei priežastiniam ryšiui tarp tariamos žalos baldui ir ieškovė veiksmų, nei ieškovės kaltei pagrįsti.

30.7.                      Teismas nurodė, kad nustatydamas 2980 Eur nuostolių sumą vadovavosi 2017 m. spalio 10 d. UAB „Vilgma GI“ užsakymo lapu ir UAB „Dolitas“ darbų sąmata, tačiau nė viename iš nurodytų dokumentų nėra nurodoma apatinio virtuvės baldo vertė, o UAB „Dolitas“ darbų sąmata yra skirta sienų apdailai. Į bylą yra pateiktas 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Vilgma GI“ atsakovei adresuotas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad „apatinės virtuvės dalies spintelės (imtinai su baru) kainuotų 2980 Eur + montavimas“, tačiau tai yra tik informacinio pobūdžio žinutė. Nėra aišku, apie kokios specifikacijos baldą yra kalbama (medžiagos, konstrukciniai ypatumai ir t.t.). Dėl to darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, o teismas nepagrindė priteistos 2980 Eur nuostolių sumos dydžio. UAB „Vilgma GI“ 2017 m. spalio 10 d. užsakymo lapo duomenimis virtuvės baldo ūkinio bloko (galima suprasti – apatinės dalies) kaina yra 1985 Eur.

30.8.                      Remiantis 2018 m. kovo 10 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu, 2018 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2019 m. balandžio 8 d. tarnybos patikrinimo aktu nustatyta, kad montuodama stalviršius ieškovė subraižė dvi apatinio virtuvės baldo dureles, kurias perdažius virtuvės baldų apatinių spintelių dviejų durelių atspalvis skiriasi nuo likusio apatinių spintelių fasado atspalvio. Ieškovė pripažįsta, kad montuodama apatinio virtuvės baldo stalviršį pažeidė dvejas baldo dureles (šis trūkumas pažymėtas 2018 m. kovo 10 d. darbų ir gaminių perdavimo– priėmimo akte). Ieškovė sutiko atlyginti ir atlygino pažeistų baldo durelių perdažymo išlaidas. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už tai, jog perdažytų durelių atspalvis skiriasi nuo likusio apatinių spintelių fasado atspalvio. Atsakovai iš anksto buvo informuoti ir sutiko su tokiu trūkumų šalinimo būdu, t. y. kad perdažius spintelių dureles jų atspalvis skirsis nuo likusios baldo dalies. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad baldų gamintoja UAB „Vilgma GI“ atsakovų užsakymu ir jų sutikimu netinkamai pašalino trūkumus, t. y. už tai, kad baldų gamintojui nepavyko atitaikyti baldų durelių atspalvio lyginant su kita baldo dalimi. Teismas dėl šių ieškovės argumentų nepasisakė, tik nurodė, kad sutinka su Tarnybos Nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis

30.9.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams 360 Eur sumą už apatinio virtuvės baldo fasadų ir kolonėlių išmontavimo bei sumontavimo darbus. Ieškovė neturi pareigos atlyginti baldo permontavimo išlaidų, nes ji nepadarė žalos baldui, taip pat nėra atsakinga už tai, kad perdažytų durelių atspalvis skiriasi nuo likusio apatinių spintelių fasado atspalvio.

30.10.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams 1004,30 Eur sumą už akmens stalviršių nuėmimo nuo apatinių virtuvės baldų darbus. UAB „Dolitas“ patalpų apdailos įrengimo sąmatoje nurodyta akmens masės stalviršio nuėmimo virtuvėje kaina yra neproporcingai didelė ir neprotinga. Palyginimui, pagal 2018 m. lapkričio 22 d. prekių užsakymo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų, visos ieškovės paslaugos (baldų ir akmens matavimo, visų akmens stalviršių montavimo ir transportavimo) kainavo 534 Eur su PVM. Be to, UAB „Dolitas“ patalpų apdailos įrengimo sąmata yra nepasirašyta ir niekuo nepagrįsta.

30.11.                      Teismas nepagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad vienas iš ieškovo rangos darbo rezultato trūkumų yra neteisingai sumontuotos plautuvės, nes plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis, t. y. perteklinio nutekėjimo angos ir vandens nubėgimo angos pasuktos 90 laipsnių kampu vienos kitų atžvilgiu. Ieškovė 2018 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku prašė atsakovės pažiūrėti, ar tinka plautuvių išdėstymas. Tą pačią dieną atsakovė informavo ieškovę, kad viskas tinka, nurodė, jog siunčia smulkintuvo ir maišytuvo brėžinius. 2018 m. kovo 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė gaminius ir atliktus darbus su viena pastaba: „Išskaičiuoti sumą už dvi subraižytas virtuvės dureles“, daugiau pastabų dėl atliktų darbų atsakovė neturėjo. Plautuvių išdėstymo padėtis negali būti vertinama kaip paslėptas (neakivaizdus) trūkumas, juolab kad toks jų išdėstymas buvo suderintas. Atsakovė, priėmusi darbus ir nenurodžiusi šio trūkumo darbų perdavimo–priėmimo akte, neteko teisės remtis šio deklaruojamo trūkumo faktu. Dėl šių priežasčių šalintina skundžiamo teismo sprendimo motyvų dalį, kuria konstatuota, kad vienas iš ieškovės rangos darbo rezultato trūkumų yra neteisingai sumontuotos plautuvės, nes plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis, t. y. perteklinio nutekėjimo angos ir vandens nubėgimo angos pasuktos 90 laipsnių kampu vienos kitų atžvilgiu.

30.12.                      Skundžiamu sprendimu teismas, nutraukęs šalių sudarytą sutartį, taikė restituciją, įpareigodamas ieškovę grąžinti atsakovams 2667,50 Eur. Teismas, taikydamas restituciją, pažeidė CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsakovams perduoti ir ant jiems priklausančių virtuvės baldų sumontuoti stalviršiai ir sienutės ieškovei nėra grąžinti, todėl teismas, sprendimu nutraukdamas sutartį, turėjo taikyti dvišalę restituciją ir, be kita ko, įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei sutarties pagrindu jiems perduotus ir ant virtuvės baldų sumontuotus stalviršius ir sienutes iš granito.

31.       Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apatiniam virtuvės baldui yra padaryta tokia žala, dėl kurios turi būti pakeistas apatinis virtuvės baldas. Iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir nuotraukų matyti, kad apatiniai virtuvės baldai yra akivaizdžiai sukelti ir nureguliuoti. Baldų apačioje tarp pamatėlio yra atsiradęs tarpas. Tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. patikrinimo akte nustatyti tokie darbų trūkumai: ieškovei mechaniškai pažeidus virtuvės baldų apatinių spintelių dvejų durelių paviršių, perdažytų virtuvės baldų apatinių spintelių durelių atspalvio nuo likusio fasado atspalvio skirtumas menkina virtuvės baldų estetinį vaizdą; nevienodame aukštyje sumontuoti stalviršiai, aukščių skirtumas yra apie 3 mm.

31.2.                      2020 m. vasario 6 d. posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ (apatinio virtuvės baldo gamintojo) atstovė parodė, kad jai ieškovės darbuotojai (montuotojai) pasakė, jog patys reguliavo apatinių baldų aukščius dėl to, kad vieną iš sienelių išpjovė per siaurai, todėl, norėdami, kad sienelė tilptų gražiai, patys pakėlė apatinius baldus. Be to, 2018 m. balandžio 19 d. laiške UAB „Vilgma GI“ atstovė nurodė atsakovams, kad ieškovė išreguliavo baldų aukščius ir dėl to atsirado tarpai apatinio baldo pamatėliuose. 2020 m. sausio 7 d. posėdžio metu buvęs ieškovės darbuotojas montuotojas S. P. (kuris ir montavo stalviršį bei sieneles atsakovams) paaiškino, kad reguliuoti baldus po to, kai jau uždėtas stalviršis, yra labai sunku dėl padidėjusio svorio.

31.3.                      Nurodyti įrodymai patvirtina, kad apatinis virtuvės baldas buvo išreguliuotas ieškovės darbuotojų ir sukeltas, dėl ko jis deformuojasi ir jį sureguliuoti, esant uždėtam stalviršiui, nėra galima, nes stalviršis yra priklijuotas. Be to, aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovės darbuotojai įbrėžė virtuvės dureles, kurias tvarkant nebuvo tos dažų spalvos, kurios yra likusios apatinio virtuvės baldo spintelės. Kadangi ieškovė, o ne atsakovai sugadino apatines spinteles, jie negali prisiimti rizikos dėl to, kad nebegalima gauti tokių dažų, kuriais buvo nudažytos sugadintos apatinės spintelės ir kokios spalvos yra likę apatiniai virtuvės baldai.

31.4.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apatinius virtuvės baldus nelygiai sureguliavo ne ieškovės darbuotojai, o trečiasis asmuo UAB „Vilgma GI“, pagaminęs apatinius baldus. 2020 m. sausio 7 d. posėdžio metu buvęs ieškovės darbuotojas S. P., siekdamas padėti ieškovui įrodyti versiją, kad neva UAB „Vilgma GI“ nureguliavo baldus, aiškino, jog jam atvykus į atsakovų namus apatiniai virtuvės baldai tariamai nebuvo lygiai sureguliuoti. S. P. teigimu, trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ atstovė (ne atsakovai) prašė montuoti stalviršius nepaisant tariamai nelygių paviršių ir jos paprašyti ieškovės darbuotojai sumontavo stalviršius ant neva nelygių baldų. Nors, atsakovų įsitikinimu, tokią ieškovės poziciją paneigia byloje pirmiau aptarti nurodyti įrodymai, tačiau net jeigu tokia ieškovės versija būtų teisinga, tai ji taip pat įrodytų ieškovės neteisėtus veiksmus. Pats atsakovų namuose dirbęs montuotojas patvirtino, kad ant neva nelygių baldų stalviršius pradėjo montuoti trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ atstovės, o ne atsakovų prašymu. Tai reiškia, kad atsakovai šiame sprendime nedalyvavo. Atsakovai, kreipęsi į ieškovę, tikėjosi, kad ji tinkamai ir kokybiškai sumontuos stalviršius ir sieneles, nedarydama žalos jokiems baldams, prie kurių montuojami stalviršis su sienelėmis. Jeigu montuojant stalviršį ir sieneles ieškovei iškilo kokių nors problemų, jis turėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovus ir atsisakyti tęsti darbus, kol nebus galimybių tinkamai ir kokybiškai sumontuoti akmens gaminius. Tačiau ieškovė to nedarė ir stalviršius sumontavo ant tariamai kreivų baldų ir nepaaiškinusi atsakovams rizikų, kad dėl to nukentės tiek estetinis virtuvės vaizdas, tiek deformuosis apatinis baldas.

31.5.                      Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad yra būtina keisti apatinį baldą, yra nepagrįstas:

31.5.1.                      Apatinis virtuvės baldas yra sukeltas ir dėl to jo apačioje yra nemaži tarpai. Kaip paaiškino pats ieškovės darbuotojas (montuotojas) S. P. (kuris ir montavo stalviršį bei sieneles atsakovams), reguliuoti baldus po to, kai jau uždėtas stalviršis, yra labai sunku dėl padidėjusio svorio. Taigi, sureguliuoti baldus nėra įmanoma, nes tam trukdo stalviršis. Atitinkamai visą laiką, kol stalviršis yra sumontuotas, apatinis virtuvės baldas deformuojasi, o tarpuose, kurie atsirado dėl baldų nureguliavimo, kaupiasi įvairūs nešvarumai, pats virtuvės baldas neatrodo estetiškai.

31.5.2.                      Ieškovui įbrėžus apatinio baldo dureles ir jas perdažius skiriasi perdažytų durelių spalva nuo likusių baldų. Akivaizdžiai besiskiriančios tų pačių virtuvės baldų spalvos gadina estetinį virtuvės vaizdą ir neatitinka tų vartotojų lūkesčių, kuriuos jie turėjo užsisakydami individualius baldus. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai neva sutiko su tuo, kad skirsis apatinio baldo spintelių spalva. Priešingai, Tarnybos Nutarime aiškiai yra užfiksuota, kad „vartotojai, siekdami laikinai išspręsti užmaskuoti baldo durelėms padarytą žalą, sutiko, kad baldų gamintojas jas perdažytų kita, likusio baldo neatitinkančia spalva“. Taigi atsakovai su besiskiriančiomis spintelių spalvomis niekada nesutiko kaip su galutiniu situacijos sprendimu, o tik siekė laikinai išspręsti šią problemą, kad kasdien nesimatytų baldo įbrėžimai.

31.5.3.                      Poreikį pakeisti apatinius virtuvės baldus lemia vien tai, kad pats stalviršis, neatsižvelgiant į jo santykį su kitais baldais, yra nekokybiškas ir jį reikia keisti. Kaip paaiškino pačios ieškovės buvęs darbuotojas S. P., montavęs atsakovams stalviršį ir sieneles, stalviršis prie apatinio baldo yra primontuotas (priklijuotas) labai stipriai ir jo neįmanoma paprastai atkelti nuo apatinio baldo, nepadarant šiam žalos. Paklaustas, ar įmanoma jo primontuotą stalviršį išmontuoti nepadarant žalos kitiems baldams, liudytojas S. P. patvirtino, kad išmontuojant stalviršį žala kitiems baldams bus padaryta. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė, montuodama stalviršius nepadarė žalos kitiems baldams, tai vien tas faktas, kad sprendimu yra pripažinta, jog stalviršis pats savaime yra nekokybiškas ir turi būti išmontuotas, reiškia, jog išmontuojant stalviršį apatiniai baldai bet kokiu atveju bus sugadinti ir turės būti pakeisti.

31.6.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai ginčija nuostolių, priteistų dėl poreikio keisti apatinį virtuvės baldą, dydį (2980 Eur). Apatinio baldo vertę atsakovai grindė UAB „Vilgma GI“, kuri jau gamino tuos pačius baldus atsakovų virtuvei ir žino visus išmatavimus, laišku, kuriame nurodyta, kad baldų gamyba kainuos 2980 Eur. Pati ieškovė šiuo atveju nepateikia jokių įrodymų, kuriais bandytų paneigti UAB „Vilgma GI“ laiške nurodytą analogiškų baldų pagaminimo vertę, todėl, nesant priešingų įrodymų, abejoti leistinu įrodymu nėra jokio pagrindo.

31.7.                      Nustačius, kad ieškovė yra atsakinga už poreikį keisti apatinį virtuvės baldą, tuo pačiu atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neva neturi pareigos atlyginti 360 Eur apatinio virtuvės baldo išmontavimo ir sumontavimo išlaidų.

31.8.                      Ieškovės reikalavimas už akmens stalviršio nuėmimą priteistą 1004,30 Eur sumą sumažinti iki 618,70 Eur yra nepagrįstas. Tokį savo argumentą ieškovė motyvuoja tuo, kad tarp ieškovės ir atsakovų sudarytoje sutartyje stalviršio ir sienelių montavimo kaina buvo nurodyta 534 Eur, įskaitant PVM. Šiuo atveju ieškovė lygina dviejų skirtingų paslaugų kainas – naujo stalviršio sumontavimo ir jau sumontuoto stalviršio nuėmimo (išmontavimo). Atsakovų vertinimu, išmontuoti jau priklijuotą stalviršį yra gerokai sunkiau, negu sumontuoti naują stalviršį, todėl ir skiriasi šių paslaugų kaina. Nors ieškovė turėjo tokią teisę, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kokia yra tokios pačios paslaugos kaina kitur. Byloje nėra UAB „Dolitas“ nurodytos paslaugos kainos pagrįstumą paneigiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai priteisė 1004,34 Eur nuostolius už stalviršio ir apatinių virtuvės baldų nuėmimą. Be to, atsakovai ieškovei ne kartą sudarė galimybes pačiai ištaisyti darbų trūkumus, todėl ieškovė, norėdama, kad darbų trūkumų taisymams būtų taikoma jos kaina, galėjo pati imtis stalviršio nuėmimo darbų, tačiau to nepadarė.

31.9.                      Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai dėl skundžiamo sprendimo motyvų pašalinimo yra nepagrįsti, nes pagal bendrąją taisyklę negalima skųsti tik sprendimo motyvų, tuo pačiu neskundžiant atitinkamos rezoliucinės sprendimo dalies. Atsakovai nei ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė atskiro reikalavimo pripažinti, kad vienas iš ieškovės darbų trūkumų buvo netinkamas skylių kriauklėms stalviršyje išpjovimas. Atitinkamai jokio atskiro pripažinimo, kad skylės kriauklėms išpjautos netinkamai, nėra ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, ieškovė neskundžia sprendimo rezoliucinės dalies, susijusios su fakto, kad ieškovės pagamintas ir sumontuotas stalviršis ir sienelės yra nekokybiškos, teisiniais padariniais – sutarties nutraukimu ir ieškovės įpareigojimu sumokėti atsakovams darbų kainą. Nors šioje byloje skundžiamas sprendimo dalis dėl nuostolių priteisimo, prašant mažinti nuostolius, tačiau motyvų dėl to, kad skylės stalviršyje išpjautos netinkamai, panaikinimas niekaip nelemtų priteistų nuostolių dydžio mažinimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nepaaiškina, kokią savarankišką įtaką sprendimo motyvų dėl netinkamai išpjautų skylių kriauklėms palikimas galioti galėtų daryti ieškovei, jos teisėms ir pareigoms. 

31.10.                      Ieškovės argumentai dėl netinkamo restitucijos taikymo yra nepagrįsti. Ieškovei sutartus darbus atlikus, nei stalviršiai, nei sienelės, kaip savarankiški daiktai, nebeegzistuoja, nes jie yra priklijuoti prie kitų baldų. Tai reiškia, kad atsakovai stalviršį ir sieneles ieškovei galėtų grąžinti tik specialiai atskyrę stalviršį ir sieneles nuo kitų virtuvės baldų. Tačiau restitucijos taisyklės neįpareigoja šalies specialiai atskirti įmontuotą daiktą ir perduoti jį kitai šaliai. Nors atsakovai ir planuoja nuimti stalviršį ir sieneles dėl to, kad jie nekokybiški, tačiau teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną nebus galimybės iš karto atskirti stalviršius ir sieneles nuo likusių virtuvės baldų, o restitucijos galimumas yra susietas su tuo, ar teismo sprendimo priėmimo metu daiktas egzistuoja ir jį galima (jo specialiai nekuriant) perduoti kitai šaliai. Dėl to atsakovai negali būti įpareigoti grąžinti daiktus, kurie nei sprendimo priėmimo metu, nei šiai dienai savarankiškai neegzistuoja. Be to, stalviršis ir sienelės apskritai nėra tinkami naudoti – jie yra ištepti silikonu, kuris įsigėrė į stalviršius, dėl ko stalviršis yra neestetiškas, į jį susigeria bet kokie virtuvėje įprastai naudojami skysčiai, akmenyje jau yra individualiai atsakovų naudojamai buitinei technikai, kriauklėms išpjautos angos, todėl nelaikytina, kad jie turėtų kokią nors vertę. Atsakovai, išmontavę stalviršius ir sieneles, neturi planų jų niekur panaudoti, bet tik nuvežti juos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę kaip sunkiąsias statybines atliekas. Kadangi stalviršio ir sienelių vežimas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę reikalauja papildomų laiko kaštų ir specialaus transporto, atsakovai neprieštarauja ir sutiktų atiduoti išmontuotus stalviršį ir sieneles ieškovei, jeigu ši juos atvyktų pasiimti, kai jie bus išmontuoti ir atskirti nuo virtuvės baldų.

31.11.                      Ieškovė, teikdama ieškinį, neprašė taikyti dvišalės restitucijos, priteisiant iš atsakovų stalviršį ir sieneles. Ieškovės tik apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas taikyti dvišalę restituciją peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

32.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

34.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai 2018 m. sausio 22 d. sudarė prekių užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš jai priklausančio 4,29 m2 30 mm skersmens granito „River White“ ir 2,8 m2 20 mm skersmens granito „River White“ pagaminti sieneles ir stalviršius, juos transportuoti ir sumontuoti atsakovų namuose ant jiems priklausančių trečiojo asmens UAB „Vilgma GI“ pagaminto virtuvės baldo pagal sutartus brėžinius, o atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovei 2677,50 Eur už atliktus darbus.

35.       2018 m. kovo 10 d. šalys pasirašė darbų ir gaminių perdavimo–priėmimo aktą, kuriame buvo padarytas įrašas apie dvi subraižytas virtuvės baldo dureles. Kitų pastabų apie atliktų darbų kokybę perdavimo–priėmimo akte šalys nenurodė.

36.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai tiek elektroniniu paštu, tiek raštu kreipėsi į ieškovę su pretenzijomis dėl vėliau paaiškėjusių darbų trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovė su pretenzijose keliamais reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad sutinka sumokėti tik 500 Eur kompensaciją bei protingo dydžio kompensaciją už apgadintas virtuvės baldo dureles.

37.       Ieškovei darbų trūkumų nepašalinus ir nuostolių neatlyginus, atsakovai 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydami nutraukti šalių sudarytą prekių užsakymo sutartį, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovams pagal sutartį sumokėtus 2677,50 Eur, atlyginti 4711,03 Eur žalą už virtuvės baldo keitimą, permontavimą, akmens demontavimą ir sienų perdažymą, taip pat atlyginti 1270,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 84,70 Eur išlaidas už antstolio paslaugas.

38.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 10-1381 iš dalies patenkino atsakovų reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstais atsakovų reikalavimus nutraukti sutartį ir grąžinti už rangos darbus sumokėtus pinigus (2667,50 Eur) bei atlyginti 5145,18 Eur dydžio turtinę žalą, o turtinį reikalavimą atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) pripažino nepagrįstu.

39.       Ieškovė, nesutikdama su nurodytu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir atsakovų prašymo dėl už rangos darbus sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių priteisimo netenkinti.

40.       Išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą dėl sutarties nutraukimo, už rangos darbus sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, atsakovų reikalavimus patenkino iš dalies – nutraukė ieškovės ir atsakovų 2018 m. lapkričio 22 d. sudarytą prekių užsakymo sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovams 2667,50 Eur; įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovams 4429,02 Eur nuostolių; priteisė atsakovams iš ieškovės 667,46 Eur išlaidų, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka, 1329,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, 2067,89 Eur išlaidų už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą teisme; atmetė atsakovų reikalavimą atlyginti 366,71 Eur išlaidų sumą už sienos dažymą.

41.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

42.       Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad granito sieneles ir stalviršius pagaminusi bei montavimo darbus atlikusi atsakovė yra verslininkė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą, o atsakovai – fiziniai asmenys, nurodytus darbus užsakę savo asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi, o tarp šalių susiklosčiusius santykiai – vartojimo rangos teisiniais santykiais.

43.       Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisiniams santykiams kaip specialiosios visų pirma taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos, atitinkamai atsakovams (užsakovams) suteikiant galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisių garantijomis.

44.       Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

45.       Spręsdamas dėl pagrindo nutraukti šalių sudarytą rangos sutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. balandžio 8 d. patikrinimo aktu, kurio išvadose, be kita ko, konstatuoti esminiai granito sienelių ir stalviršių gaminimo bei montavimo defektai (vienas stalviršis įtrūkęs, vienos sienutės aukštis neatitinka brėžinio, t. y. apie 8 mm mažesnis, montavimui panaudotas netinkamos kokybės silikonas; kaitlentė sumontuota kreivai; plautuvės viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis; stalviršiai sumontuoti nevienodame aukštyje; tarpai tarp sienelių ir stalviršių neužpildyti užpildomąja medžiaga). Įvertinęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir užfiksuotus defektus, teismas sprendė, kad ieškovės padaryti rangos darbų trūkumai yra esminiai ir neištaisomi, o sutarties nutraukimas laikytinas proporcinga teisių gynimo priemone. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovams pagal sutartį sumokėtus pinigus (2667,50 Eur).

46.       Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija sprendimo dalies dėl rangos sutarties nutraukimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytos restitucijos būdu. Ieškovės nuomone, teismas, nutraukęs šalių sudarytą sutartį, turėjo taikyti dvišalę restituciją ir, be kita ko, įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei sutarties pagrindu jiems perduotus ir ant virtuvės baldų sumontuotus stalviršius bei sieneles iš granito.

47.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovei atlikus sutartus darbus, nei stalviršiai, nei sienelės kaip savarankiški daiktai nebeegzistuoja, nes jie yra priklijuoti prie kitų baldų. Anot atsakovų, restitucijos taisyklės neįpareigoja šalies specialiai atskirti įmontuotą daiktą ir perduoti jį kitai šaliai, be to, ieškovės sumontuoti stalviršiai ir sienelės apskritai nebetinkami naudoti ir neturi jokios vertės, todėl aptariamu atveju nėra pagrindo taikyti dvišalę restituciją.

48.       Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

49.       Taigi pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę turi būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, kad vienašalė restitucija galima tik tuo atveju, kai iki sutarties nutraukimo savo įsipareigojimus yra įvykdžiusi tik viena iš sutarties šalių. Tuo atveju, kai abi šalys bent iš dalies įvykdė sutartį, taikoma dvišalė restitucija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

50.       Analizuojamu atveju nustatyta, kad įsipareigojimus pagal rangos sutartį įvykdė abi šalys – ieškovė pagamino ir sumontavo granito stalviršius ir sieneles, o atsakovai už gaminius ir atliktus darbus sumokėjo šalių sutartą kainą (2677,50 Eur). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas vienašalę restituciją ir įpareigodamas tik ieškovę grąžinti atsakovams tai, ką yra gavusi pagal sutartį, netinkamai taikė sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas. Konstatavus, kad sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusios abi sutarties šalys, atsakovų argumentai, kad stalviršiai ir sienelės atrodo neestetiškai, yra nebetinkami naudoti ir neturi jokios vertės laikytini teisiškai nereikšmingais, sprendžiant dėl taikytinos restitucijos būdo.

51.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų pozicija dėl taikytinos restitucijos būdo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad, teismui nutraukus sutartį ir taikius restituciją, atsakovai stalviršius ir sieneles grąžins ieškovei (atsiliepimo į ieškinį 47 punktas). Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai laikosi pozicijos, kad šiuo atveju dvišalė restitucija netaikytina ir atsakovai neturi pareigos grąžinti ieškovei jos sumontuotų stalviršių ir sienelių. 

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ant atsakovams priklausančio virtuvės baldo sumontuotų granito stalviršių ir sienelių grąžinimas natūra būtų neįmanomas. Patys atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ketina išmontuoti stalviršius bei sieneles ir išvežti juos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, taip pat nurodo, jog sutiktų atiduoti išmontuotus stalviršius ir sieneles ieškovei. Byloje nenustačius, kad to, kas buvo perduota pagal sutartį, grąžinimas natūra būtų neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, aptariamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl poreikio atlyginti sumontuotų stalviršių ir sienelių vertę pinigais (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

53.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad ieškovė, teikdama ieškinį, neprašė taikyti dvišalės restitucijos, priteisiant iš atsakovų stalviršius ir sieneles, todėl tokio prašymo suformulavimas apeliaciniame skunde peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovų argumentu.

54.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, apskritai nesutiko su atsakovų reikalavimu nutraukti rangos sutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė jau kreipimosi į teismą metu turėjo prašyti taikyti dvišalę restituciją. Be to, byloje esant pareikštam reikalavimui nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.222 straipsnio nuostatomis, turėjo pareigą spręsti dėl tinkamos (šiuo konkrečiu atveju – dvišalės) restitucijos taikymo.

55.       Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą patikslinti skundžiamo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovams pagal sutartį sumokėtus 2667,50 Eur, kartu įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovei jos sumontuotus granito stalviršius ir sieneles.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalies pašalinimo

56.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašo iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teiginius, kad vienas iš ieškovės rangos darbo rezultato trūkumų yra neteisingai sumontuotos plautuvės, nes jos viena kitos atžvilgiu pasuktos skirtingomis kryptimis, t. y. perteklinio nutekėjimo angos ir vandens nubėgimo angos pasuktos 90 laipsnių kampu vienos kitų atžvilgiu. Anot ieškovės, toks plautuvių išdėstymas iš anksto buvo suderintas su pačiais atsakovais, be to, atsakovai, priėmę darbus ir nenurodę šio trūkumo darbų perdavimo–priėmimo akte, neteko teisės remtis šiuo deklaruojamo trūkumo faktu.

57.       Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad dvi plautuvės viena kitos atžvilgiu yra pasuktos skirtingomis kryptimis, įprastinės daikto apžiūros metu galėtų pastebėti kiekvienas vidutiniškai atidus ir rūpestingas užsakovas, todėl nėra pagrindo šio darbų trūkumo laikyti paslėptu ar neakivaizdžiu. Tai, jog nurodytas darbų trūkumas negali būti laikomas paslėptu, patvirtina ir pačių atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai, kad jau darbų priėmimo–perdavimo metu atsakovai nurodė ieškovei, jog plautuvės yra sumontuotos netinkamai. Kadangi aptariamą darbo trūkumą atsakovai pastebėjo jau darbų rezultato apžiūros metu, tačiau jo neužfiksavo darbų priėmimo–perdavimo akte, jie neteko teisės remtis šio trūkumo faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

59.       Analizuojamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovės dizainerė 2018 m. vasario 15 d. siųstame elektroniniame laiške pasiteiravo atsakovės, „ar tinka toks plautuvių išdėstymas“. Atsakydama į nurodytą elektroninį laišką, atsakovė nurodė, kad „viskas tinka“. Nors atsakovai byloje teigia, kad iš pateikto elektroninio susirašinėjimo neaišku, koks konkrečiai plautuvių išdėstymas buvo nurodytas atsakovei, tačiau patys atsakovai byloje nepateikė įrodymų, jog ieškovės dizainerės elektroniniame laiške nurodytas plautuvių išdėstymas buvo kitoks, nei buvo atliktas faktiškai, todėl labiau tikėtina, kad atsakovai pritarė būtent tokiam plautuvių išdėstymui, koks ir buvo atliktas.

60.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog atsakovai nepritarė ir jų netenkino ieškovės atlikti plautuvių montavimo darbai (plautuvių išdėstymas), atsakovai šiuo darbų trūkumo faktu negali remtis prieš ieškovę, nes šis trūkumas buvo pastebėtas jau darbų priėmimo–perdavimo metu, t. y. jis nelaikytinas paslėptu ar neakivaizdžiu.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai yra pakankamas procesinis pagrindas aptartą ieškovės (apeliantės) kvestionuojamą pirmosios instancijos teismo teiginį dėl netinkamai sumontuotų plautuvių laikyti netekusiu teisinės reikšmės. Dėl šio argumento pašalinimo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliacinės instancijos procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nenurodytina.

Dėl nuostolių atlyginimo

62.       Spręsdamas dėl atsakovų prašomų priteisti nuostolių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbų perdavimo–priėmimo akte neužfiksuotą mechaninį pažeidimą – atskilusią virtuvės sienos paviršiaus dangą – atsakovai galėjo nustatyti darbų priėmimo–perdavimo metu, todėl reikalavimo atlyginti išlaidas už sienos dažymą (366,71 Eur) atmetė. Likusią reikalavimo dalį dėl 4429,02 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo teismas patenkino, nurodęs, kad šią sumą sudaro: 2980 Eur apatinio baldo vertė, 360 Eur apatinio virtuvės baldo fasadų, kolonėlių išmontavimo ir sumontavimo išlaidos, 1004,30 Eur akmens stalviršio nuėmimo išlaidos ir 84,70 Eur antstolio išlaidos.

63.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apatinis virtuvės baldas yra pasviręs, deformuojasi, todėl turi būti pakeistas, atlyginant jo vertę – 2980 Eur.

64.       Iškovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apatiniam virtuvės baldui yra padaryta tokia žala, dėl kurios turi būti pakeistas visas apatinis virtuvės baldas. Anot ieškovės, tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo akte, tiek antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti trūkumai yra susiję išimtinai su ieškovės akmens stalviršių ir akmens sienelės gamybos ir montavimo defektais ir nėra nustatyta jokių apatinio virtuvės baldo pažeidimų, išskyrus dviejų baldo durelių atspalvio skirtumą. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad baldų gamintoja UAB „Vilgma GI“ turėjo pareigą pagaminti tokius baldus, kurie būtų pritaikyti granito stalviršiams, arba informuoti užsakovus apie tai, kad baldas tokiems stalviršiams nėra pritaikytas, todėl už netinkamos kokybės baldus ar dėl netinkamo jų sureguliavimo atsakinga turėtų būti būtent baldų gamintoja, o ne ieškovė.

65.       Tuo tarpu atsakovai teigia, kad būtent ieškovės darbuotojai išreguliavo ir sugadino apatinį virtuvės baldą. Atsakovų nuomone, siekdama nuslėpti aplinkybę, kad pagamino per žemą sienelę, ieškovės darbuotojai sukėlė apatinio virtuvės baldo dalį, esančią prie sienos, dėl to baldas yra pasviręs ir toliau deformuojasi. Atsakovai būtinybę keisti visą apatinį virtuvės baldą taip pat grindžia tuo, kad, ieškovei subraižius baldo dureles ir jas perdažius, skiriasi perdažytų durelių spalva nuo likusių baldų, be to, stipriai priklijuoto stalviršio neįmanoma atkelti nuo apatinio baldo, nepadarant jam žalos.

66.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta ir ginčo iš esmės nėra dėl aplinkybių, kad apatinis virtuvės baldas yra pasviręs, stalviršiai sumontuoti nevienodame aukštyje (aukščių skirtumas apie 3 mm), tarp apatinės baldo dalies ir pamatėlio yra atsiradęs apie 1 cm tarpas. Nagrinėjamos bylos atveju šalys nesutaria dėl to, kas yra atsakingas už apatinio virtuvės baldo išreguliavimą. Ieškovė teigia, kad apatinį virtuvės baldą netinkamai sureguliavo baldų gamintojos UAB „Vilgma GI“ darbuotojai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad jie virtuvės baldo nereguliavo. Tuo tarpu baldų gamintojos UAB „Vilgma GI“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pačios ieškovės darbuotojai jai pasakė, kad jie patys reguliavo apatinių baldų aukščius, nes vieną iš sienelių išpjovė per siaurai, todėl, siekdami, kad sienelė tilptų ir atrodytų gražiai, patys pakėlė apatinius baldus. Baldų gamintoja UAB „Vilgma GI“ 2018 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku informavo atsakovus, kad jos darbuotojai telefonu konsultavo ieškovės darbuotojus, taip pat kelis kartus patys važiavo perreguliuoti baldo, tačiau kartu pažymėjo, jog baldo aukščius išreguliavo ieškovės darbuotojai.

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų teiktiems paaiškinimams bei kitiems bylos duomenims esant prieštaringiems, ir nesant pakankamai duomenų, galinčių pašalinti šiuos prieštaravimus, nagrinėjamoje byloje negalima padaryti pagrįstos išvados, kad apatinį virtuvės baldą išreguliavo tik ieškovės ar tik baldų gamintojos darbuotojai. Kita vertus, byloje nustačius, kad ieškovė pagamino ir sumontavo apie 1 cm žemesnę sienelę (šis montavimo defektas užfiksuotas tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo akte, tiek antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), labiau tikėtina, kad sukelti apatinį virtuvės baldą buvo suinteresuota būtent ieškovė, galimai siekdama nuslėpti aplinkybę apie pagamintą per žemą sienelę (CPK 185 straipsnis).

68.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog virtuvės baldą netinkamai sureguliavo baldo gamintojos darbuotojai (nors tokia aplinkybė byloje nelaikytina nustatyta), tai savaime neeliminuotų ieškovės civilinės atsakomybės, nes apatinio virtuvės baldo sugadinimus lėmė ne pats baldo sureguliavimas, bet granito stalviršių sumontavimas ant nelygių baldo paviršių, dėl ko baldas pradėjo deformuotis. Analizuojamu atveju svarbu yra tai, kad tiek pati ieškovė ieškinyje, tiek liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovės meistrams atvykus montuoti stalviršių, jie pastebėjo, kad apatinis virtuvės baldas buvo sureguliuotas nelygiai, taip pat kad spintelės buvo galimai per silpnos ir per plonos atlaikyti tokio svorio ir tokios konstrukcijos stalviršį. 

69.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktą tais atvejais, kai yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Aptariamu atveju ieškovė, pastebėjusi, kad virtuvės baldo, ant kurio turėjo būti montuojami granito stalviršiai, paviršiai yra nelygūs, o pats baldas galimai netinkamas (per silpnas) ir gali neatlaikyti tokio svorio ir konstrukcijos stalviršių, montavimo darbų nesustabdė, nors žinojo, kad dėl sumontuotų stalviršių baldas gali deformuotis. Nors ieškovė teigia, kad atsakovai buvo ne kartą įspėti, jog spintelės gali neatlaikyti tenkančio svorio ir ateityje gali atsirasti defektai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jos teiginius. Byloje taip pat nepatikta jokių duomenų, kad atsakovai būtų pritarę ar davę nurodymą tęsti stalviršių montavimo darbus, nepaisant ieškovės įspėjimų apie galinčius atsirasti defektus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

70.       Sutiktina su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovai yra vartotojai, todėl, kreipęsi į ieškovę, kaip savo srities profesionalę, tikėjosi, kad ji įvertins visas su darbų atlikimu susijusias aplinkybes ir kokybiškai atliks darbus, nepadarydama žalos baldams, prie kurių montuojami stalviršiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei (rangovei) aiškia ir objektyvia forma nepranešus  atsakovams (užsakovams) apie montavimo metu pastebėtas kliūtis tinkamam darbų atlikimui (tai, kad baldo paviršius nelygus ir jo konstrukcijos galimai per silpnos tokiems stalviršiams), būtent ieškovei tenka neigiamų padarinių (šiuo atveju – baldui padarytos žalos atlyginimo) rizika.

71.       Pažymėtina ir tai, kad pačios ieškovės darbuotojas, sumontavęs ginčo stalviršį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad stalviršis yra primontuotas (priklijuotas) stipriai, todėl perreguliuoti baldą po to, kai jau yra uždėtas stalviršis, yra labai sunku dėl padidėjusio svorio, be to, primontuoto stalviršio taip pat neįmanoma atkelti nuo apatinio baldo, nepadarant jam žalos. Tai taip pat patvirtina, kad atkurti apgadintą virtuvės baldą, nepadarant jam žalos, iš esmės yra neįmanoma.

72.       Jau nurodyta, kad atsakovai būtinybę pakeisti visą apatinį virtuvės baldą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog, perdažius ieškovės subraižytas baldo dureles, skiriasi jų spalva nuo likusių baldų, todėl baldas atrodo neestetiškai.

73.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mechaniškai pažeistas apatinio virtuvės baldo dureles perdažė baldo gamintoja UAB „Vilgma GI“, tačiau jai nepavyko atitaikyti baldų spalvos. Ieškovė už durelių perdažymą tiesiogiai baldo gamintojai sumokėjo 125 Eur sumą.

74.       Ieškovė (apeliantė) byloje pripažįsta, kad montuodama apatinio virtuvės baldo stalviršį pažeidė dvejas baldo dureles. Šis trūkumas užfiksuotas ir šalių pasirašytame 2018 m. kovo 10 d. darbų perdavimo–priėmimo akte. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra atsakinga už tai, jog perdažytų durelių atspalvis skiriasi nuo likusio apatinių spintelių fasado atspalvio. Ieškovės teigimu, atsakovai iš anksto buvo informuoti ir sutiko su tokiu trūkumų šalinimo būdu, t. y. kad perdažius spintelių dureles jų atspalvis skirsis nuo likusios baldo dalies, todėl ieškovė negali būti atsakinga už tai, kad baldų gamintojai UAB „Vilgma GI“ nepavyko atitaikyti baldų durelių atspalvio lyginant su kita baldo dalimi.

75.       Atsakovai savo ruožtu teigia, kad sutiko su baldo durelių perdažymu likusio baldo neatitinkančia spalva tik kaip su laikina priemone, siekiant užmaskuoti durelėms padarytą žalą, kad kasdien nesimatytų baldo įbrėžimai, tačiau niekada nelaikė to galutiniu situacijos išsprendimu.

76.       Byloje nustačius, kad baldų gamintoja negali atitaikyti durelių spalvos (šią aplinkybę byloje patvirtino pati baldo gamintoja), ieškovei taip pat neįrodinėjant, kad ji ar jos pasitelkti tretieji asmenys turėtų realią galimybę atitaikyti durelių spalvą, pritartina atsakovų argumentui, kad vienintelis būdas ištaisyti ieškovės pažeistų durelių trūkumus yra viso baldo perdažymas kita spalva. Iš byloje pateikto UAB „Vilgma GI“ komercinio pasiūlymo matyti, kad apatinio virtuvės baldo perdažymas, neįskaitant atskirų baldo dalių išmontavimo ir sumontavimo darbų, kainuotų 1450 Eur. 

77.       Jau nurodyta, kad ieškovė už dvejų durelių perdažymą baldo gamintojai sumokėjo 125 Eur, tačiau nurodytas mokėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomas tinkamu prievolės atlyginti žalą įvykdymu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad net ir perdažius pažeistas dureles, jų spalva skiriasi nuo likusio baldo spalvos, t. y. durelės nebuvo atkurtos į pradinę jų būklę. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad už 125 Eur sumą ji pati ar jos pasitelkti asmenys galėtų visiškai pašalinti durelių trūkumus (atitaikyti dažų spalvą ir perdažyti apgadintas dureles likusio baldo spalva arba perdažyti visą apatinį virtuvės baldą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad durelių perdažymo darbus atliko baldų gamintoja ir jai nepavyko atitaikyti durelių atspalvio, neatleidžia ieškovės nuo pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, nes baldo durelės buvo apgadintos dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl būtent jai tenka prievolė atkurti padėtį, buvusią iki pažeidimo.

78.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes, atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

79.       Nagrinėjamu atveju atsakovai nurodo, kad estetinis virtuvės vaizdas jiems yra itin svarbus. Atsakovai paaiškino, kad jie 2018 metais įsikraustė į naujus namus ir, siekdami, kad juose būtų jauku ir gražu, dalį baldų gaminosi individualiai, įskaitant ir virtuvės baldus. Pasak atsakovų, akivaizdžiai besiskiriančios tų pačių virtuvės baldų spalvos gadina estetinį virtuvės vaizdą ir neatitinka tų lūkesčių, kuriuos jie turėjo užsisakydami individualius baldus. Tai, kad perdažytų apatinių baldo durelių atspalvio skirtumas nuo likusio fasado atspalvio menkina virtuvės baldų estetinį vaizdą, konstatuota ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. balandžio 8 d. patikrinimo akte. 

80.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės (ieškovė granito stalviršius sumontavo ant tinkamai nesureguliuoto (išreguliuoto) apatinio virtuvės baldo, ant nelygių paviršių, dėl ko baldas pasviro, tarp atskirų baldo elementų atsirado tarpai; granito stalviršis ant baldo primontuotas (priklijuotas) itin stipriai, be to, yra sunkus, todėl perreguliuoti baldą po to, kai ant jo jau yra primontuotas stalviršis, yra labai sudėtinga; išmontuojant stalviršį, apatiniam virtuvės baldui, ant kurio jis yra sumontuotas, neišvengiamai bus padaryta papildoma žala; ieškovės apgadintų dvejų baldo durelių atspalvis skiriasi nuo likusio fasado atspalvio, tuo menkinamas virtuvės baldų estetinis vaizdas; esamiems durelių pažeidimams pašalinti turėtų būti perdažytas visas apatinis virtuvės baldas, o šių darbų kaina sudarytų apie pusę naujo baldo vertės), teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju dėl apatiniam virtuvės baldui padarytos žalos, turi būti pakeistas visas baldas.

81.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu atsakovų naudai iš ieškovės priteista apatinio virtuvės baldo verte – 2980 Eur. Ieškovės nuomone, byloje pateiktas baldų gamintojos elektroninis laiškas, kuriame nurodyta apatinio virtuvės baldo kaina, yra tik informacinio pobūdžio žinutė, todėl laikytina, kad atsakovai neįrodė, o teismas nepagrindė priteistos 2980 Eur nuostolių sumos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

82.       Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad atsakovai šioje byloje apatinio virtuvės baldo vertę įrodinėjo baldų gamintojos UAB „Vilgma GI“ atsakovams siųstu elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, jog apatinis virtuvės baldas kainuotų 2980 Eur, neįskaitant montavimo darbų. Pažymėtina, kad baldų gamintoja UAB „Vilgma GI“ jau gamino tuos pačius baldus atsakovų virtuvei, žino visus išmatavimus, reikalingas medžiagas ir pagaminimo kainą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio virtuvės baldo vertės, neturėjo pagrindo nesivadovauti baldų gamintojos atsakovams siųstu elektroniniu laišku, kuris laikytinas viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis). Nors ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde kritikuoja šį įrodymą dėl jo nepakankamumo žalos dydžiui nustatyti, išskyrus savo subjektyvius samprotavimus, byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų baldų gamintojos elektroniniame laiške nurodytos apatinio virtuvės baldo kainos teisingumą ir teiktų pagrindą spręsti dėl mažesnės, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, sumos priteisimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

83.       Byloje konstatavus, kad egzistuoja poreikis pakeisti visą apatinį virtuvės baldą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovų naudai iš ieškovės 360 Eur nuostolių sumą, kurią sudaro apatinio virtuvės baldo fasadų ir kolonėlių išmontavimo bei sumontavimo išlaidos. Šių išlaidų dydį pagrindžia byloje pateiktas UAB „Vilgma GI“ 2018 m. birželio 11 d. komercinis pasiūlymas, kurio duomenų ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nekvestionuoja.

84.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovams iš ieškovės 1004,30 Eur išlaidų, susijusių su akmens stalviršio nuėmimu. Ieškovės nuomone, teismo priteista akmens masės stalviršio nuėmimo virtuvėje kaina yra neproporcingai didelė ir neprotinga. Šį argumentą ieškovė grindžia tuo, kad pagal ginčo šalių sudarytą rangos sutartį, visos ieškovės paslaugos – baldų ir akmens matavimas, visų akmens stalviršių montavimas ir transportavimas – kainavo 534 Eur, įskaitant PVM.

85.       Pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad nagrinėjamu atveju ieškovė lygina dvi skirtingas paslaugas – naujo stalviršio sumontavimo ir jau priklijuoto stalviršio išmontavimo. Pats ieškovės darbuotojas, atlikęs stalviršio montavimo darbus, teismo posėdžio metu patvirtino, kad granito stalviršis ant virtuvės baldo primontuotas (priklijuotas) itin stipriai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta manyti, jog jau priklijuoto stalviršio atskyrimo nuo baldo darbai yra sudėtingesni ir atitinkamai brangesni nei naujo stalviršio montavimo darbai.

86.       Atsakovai su stalviršio nuėmimu susijusias išlaidas byloje įrodinėjo UAB „Dolitas“ patalpų apdailos įrengimo sąmata, pagal kurią akmens masės stalviršio nuėmimo virtuvėje kaina – 1004,30 Eur, įskaitant PVM. Nors ieškovė nurodytą stalviršio nuėmimo darbų kainą laiko neproporcingai didele, tačiau byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tokią pačią paslaugą – jau priklijuoto stalviršio išmontavimas – ji pati ar kiti rinkoje veikiantys asmenys galėtų suteikti už mažesnę kainą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Dolitas“ patalpų apdailos įrengimo sąmatos duomenimis ir priteisė atsakovams iš ieškovų 1004,30 Eur išlaidų, susijusių su akmens stalviršio nuėmimu.

87.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

88.       Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restitucijos taisykles, šis skundžiamo sprendimo trūkumas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teismo, nekeičiant sprendimo esmės. Kadangi restitucijos taikymas yra sutarties nutraukimo teisinė pasekmė, o ieškovė apeliaciniu skundu sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių sudarytą sutartį, neskundė, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.       Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 2173,16 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

90.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

91.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

92.       Nagrinėjamu atveju atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju būtų 1795,30 Eur (1381 Eur x 1,3; Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Nagrinėjamu atveju atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą parengtas advokato, atstovavusio atsakovams tiek Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, tiek pirmosios instancijos teisme, taigi darbo ir laiko sąnaudos procesiniam dokumentui parengti buvo mažesnės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, dėl atsakovams atlygintinų išlaidų dydžio nėra pagrindo spręsti pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Nurodytų motyvų pagrindu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą teisėjų kolegija pagrįsta ir atsakovams atlygintina pripažįsta 1000 Eur dydžio sumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą ir išdėstant ją taip:

„Nutraukti 2018 m. sausio 22 d. prekių užsakymo sutartį Serija L18, Nr. 344, sudarytą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenstata“ (juridinio asmens kodas 300115482) ir atsakovų D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją: įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Akmenstata“ grąžinti atsakovams D. K. ir M. K. 2667,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct), o atsakovus D. K. ir M. K. įpareigoti grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akmenstata“ 2018 m. sausio 22 d. prekių užsakymo sutarties pagrindu pas atsakovus sumontuotus stalviršius iš granito „River White“ (30 mm) ir sieneles iš granito „River White“ (20 mm)“.

Priteisti atsakovams D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenstata“ (juridinio asmens kodas 300115482) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                            Ramunė Mikonienė

          Laima Ribokaitė

          Tomas Venckus