Civilinė byla Nr. e2-2846-989/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00836-2022-7

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:            

 (S)

                                                                    2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5; 3.1.7.6.

        

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,

sekretoriaujant Ilonai Kaziukevičienei,

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei teisininkei R. K.,

atsakovui V. K.,

atsakovo V. K. ir trečiųjų asmenų J. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui,

liudytojai E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl neteisėtais veiksmai padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Stareka“, J. K., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, priėmus kreditoriaus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškimą (e. b. I tomas, l. 1-4), 2022 m. spalio 17 d. išduotas teismo įsakymas dėl 535,50 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 14 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo kreditoriui iš skolininko V. K. (e. b. I tomas, l. 8).

2.       Skolininkui V. K. įstatymo nustatytu laiku pateikus teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškime nurodytų reikalavimų (e. b. I tomas, l. 15-17), teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė kreditoriui keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, ieškiniui pareikšti (e. b. I tomas, l. 22-23).

3.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-7861-558/2022, priėmė ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo priteisimo; panaikino Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 17 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-7861-558/2022 (e. b. I tomas, l. 41-42).

4.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 535,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo pareigūnai 2019 m. gegužės 31 d. (2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. PA65-112) atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nukasdamas gruntą nuo šaknų, pažeidė 3 patenkinamos būklės liepų šaknų sistemas. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193, reikalavimus. Kadangi atsakovas padarė administracinį nusižengimą, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AMAAD-ANR_N-3311-2019 atsakovui skirta bauda. Taigi priešingais teisei veiksmais atsakovas padarė žalą aplinkai – sužalojo želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nes nukasė žemes nuo šaknų.

6.       Ieškovas, vadovaudamasis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Metodika) ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D-343, paskaičiavo žalą aplinkai, kuri sudaro 535,50 Eur.

7.       Ieškovas paaiškino, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas (e. b. I tomas, l. 26-30).

8.       Atsakovas V. K. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gruntą šalia medžių buvo reikalinga nukasti siekiant likviduoti vandentiekio avariją, o šaknų atidengimo veiksmai neturėjo neigiamos įtakos medžių gyvybinėms funkcijoms. Apie šias aplinkybes atsakovas informavo ieškovą dar 2020 m. sausio 7 d. Medžių šaknų sistema buvo atkasta trumpą laiką, per kurį jokie neigiami padariniai negalėjo atsirasti. Pašalinus avariją, liepų šaknys buvo sutvarkytos taip, kad medžiai dėl šio grunto nukasimo nenukentėjo, yra gyvybingi ir puikiai auga iki šiol. Taigi tokie grunto nukasimo ir trumpalaikio šaknų atidengimo veiksmai neturėjo įtakos medžių gyvybinėms funkcijoms. Šiuo atveju ieškovas nepateikė objektyvių duomenų kokia medžių būklė buvo iki šaknų atkasimo ir kokia žala medžiams buvo padaryta – ieškovas šias aplinkybes nurodė itin deklaratyviai bei šabloniškai, jų nedetalizuojant.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėja nei neigiamo gamtos elementų pokyčio, nei šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo. Ieškovui neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos fakto ir dydžio, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Be to, jau patikrinimo metu liepų būklė vertinta kaip patenkinama, tačiau byloje nėra duomenų apie atliktą pakartotinį patikrinimą ir jo metu nustatytą medžių būklę, tuo labiau kai ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas praėjus trims metams nuo fiksuoto administracinio nusižengimo. Be to, atsakovo veiksmai negali būti laikomi žalingais aplinkai, nes įvykus vandentiekio avarijai, esant būtinajam reikalingumui, atsakovas siekė likviduoti avarijos pasekmes, o vėliau, nedelsdamas, atstatė sklypo aplinką į pradinę padėtį. Atsakovas V. K. likviduodamas vandentiekio avarijos pasekmes, siekė pasinaudoti savo, kaip savininko teisėmis, tačiau dėl aplinkos apsaugos pareigūnų formaliai atliktų veiksmų buvo konstatuoti pažeidimai ir žala gamtai. Manytina, kad šiuo atveju pažeidimas įvyko dėl būtinojo reikalingumo situacijos, o vandentiekio avarijos šalinimas yra reikšminga aplinkybė vertinant ieškovo ieškinio nepagrįstumą.

11.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

12.       Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus turėjo laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Tokiu atveju, kai vykdomi žemės kasimo darbai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu argumentuojant, kad medžiams jokia žala nepadaryta, nes medžiai ir toliau išlieka gyvybingi, įgalintų neteisėtą medžių šaknų sistemos atkasimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų tokiems darbams atlikti, tai yra tais atvejais, kai vykdomi žemės kasimo darbai ir medžių šaknų sistemos atkasamos nesilaikant reikalavimų, tačiau jie ir toliau išliktų gyvybingi, būtų traktuojama, kad žala aplinkai nepadaryta, todėl medžių šaknų sistemas galima atkasti ir nesilaikant nustatytų reikalavimų.

13.       Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad žala gamtai nepadaryta ir medžių šaknų atidengimo veiksmai neturėjo neigiamos įtakos medžių gyvybinėms funkcijoms, tačiau ieškovas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovo neteisėti veiksmai šio delikto atveju pasireiškė vykdant žemės kasimo darbus žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), grunto nukasimu nuo 3 liepų šaknų ir medžiagų sandėliavimu. Nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nukasdamas gruntą nuo 3 liepų šaknų ir sandėliuojant medžiagas civilinės atsakomybės prasme atsakovas sukėlė ieškovo pareigūnų nustatytą žalą gamtai ir tai yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų šio delikto atveju. Atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra grunto nukasimas nuo 3 liepų šaknų ir medžiagų sandėliavimas, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis medžių būklei, dėl jų kilo žala aplinkai. Žalos aplinkai faktas nustatytas ieškovo Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams 2019 m. gegužės 31 d. atlikus patikrinimą, kurio rezultatai, užfiksuoti 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA65-112.

14.       Ieškovas paaiškino, kad atsakovo padaryto pažeidimo aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovui administracinio nusižengimo protokolą. Departamento 2019 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. AM-AADANR_N-3311-2019 (ROIK: 19104798590) V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje. Už administracinio nusižengimo padarymą atsakovui paskirta 60 Eur dydžio bauda. Šio nutarimo atsakovas neskundė, su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo. Atsakovas pripažįsta, kad buvo nukastas gruntas nuo 3 liepų šaknų ir sandėliuotos medžiagos. Todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos atsakovo veikos ir padarytos žalos aplinkai. Atsakovas savo kaltę dėl padaryto nusižengimo faktiškai pripažino sumokėdamas baudą pagal Administracinio nusižengimo protokolą. Tai yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl žalos gamtai padarymo. Bet kokie veiksmai, kurių padarymu įvykdoma intervencija į gamtos objektą ar jos elementus, visada reiškia žalos gamtai padarymą (e. b. I tomas, l. 70-75).

15.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė paaiškinimus (DOK-38634), kuriuose nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. (2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas Nr. PA65-112) atlikto patikrinimo metu nustatė, jog atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus, žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nukasdamas gruntą nuo šaknų, pažeidė 3 patenkinamos būklės liepų šaknų sistemas (liepa – 52 cm, LKS koordinatės X: 6060063, Y: 580080, liepa – 28 cm, LKS koordinatės X: 6060069, Y: 580087, liepa – 34 cm LKS koordinatės X: 6060074, Y: 580092), pakeitė daugiau kaip 5 cm virš natūralus grunto lygį prie medžio šaknies kaklelio ir arčiau nei 2 m atstumu nuo medžio kamieno (liepa 52 cm, (LKS koordinatės X: 6060063, Y: 580080)), bei sandėliavo medžiagas/įrengimus medžių lajos projekcijos plotuose (liepa – 28 cm, (LKS koordinatės X: 6060069, Y: 580087), liepa – 34 cm (LKS koordinatės X: 6060074, Y: 580092)). Minėtų liepų kamienų skersmuo matuotas 1.3 m aukštyje. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. nukasant 3 liepų šaknis, pakeičiant reljefą prie medžio šaknies kaklelio, bei sandėliuojant medžiagas, aplinkai padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 26, 27 punktais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.2., 5.3., 13.1. papunkčiais.

16.       Ieškovas paaiškino, kad nei patikrinimo akte, nei taikydamas administracinę atsakomybę neteigė, kad nukasta 1/3 medžių šaknų pagal medžio šaknų projekciją, taip pat skaičiuojant žalą nebuvo vadovautasi Metodikos 25.4 punktu. Atsakovui žala paskaičiuota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukasant 3 liepų šaknis, pakeičiant reljefą prie medžio šaknies kaklelio, bei sandėliuojant medžiagas. Ieškovas pabrėžė, kad žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į medžių grupę, bei atsižvelgiant, kad medžiai auga miesto teritorijoje atitinkamai didinta 2 kartus, jų kamienų skersmenis (cm) 1 m kamieno aukštyje bei želdinių būklę, priklausomai nuo medžių būklės atitinkamai mažinant atkuriamosios vertės įkainius 25 procentus, ir mažinama 2 kartus sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Želdinių skersmenis atmatavo ir jų būklę nustatė kompetentingi asmenys, ieškovo darbuotojai – aplinkos apsaugos inspektoriai. Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamą Metodiką, todėl atitinka tuo metu galiojusias teisės normas (e. b. I tomas, l. 163-166).

17.       Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė paaiškinimus (DOK-89727), kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais teiginiais, kad želdiniai augantys adresu (duomenys neskelbtini), galimai vandens tiekimo apsaugos zonoje yra nesaugotini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punktu draudžiama sodinti ir auginti želdinius. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės, bei yra klaidinamas teismas. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), 1 punktu, Priedo „Saugotinų medžių ir krūmų kriterijai“ 3.1 punktu liepos, augančios adresu (duomenys neskelbtini), yra saugotini želdiniai. Taip pat pažymėjo, kad liepos, augančios adresu (duomenys neskelbtini), yra inventorizuotos, inventorizacijos data 2019 m. rugsėjo 20 d., šią informaciją galima rasti adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. II tomas, l, 97-99).

18.       Atsakovas V. K. teismui pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad atsakovas nedelsdamas po ieškovo pareigūnų apsilankymo nukastą gruntą aplink medžių šaknis sutvarkė taip, kad medžiai dėl šio grunto nukasimo nenukentėjo, yra gyvybingi ir puikiai auga toliau. Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovo veiksmai buvo nors ir būtini avarijos likvidavimui, tačiau neteisėti, bet pats veiksmų neteisėtumas negali būti savaime vertinamas kaip žala – ieškovas privalo įrodyti neigiamą poveikį (pokytį) medžiams, o to nepadarius, ieškovo reikalavimą teismas turėtų vertinti kaip neįrodytą. Žala yra būtina sąlyga taikyti civilinę atsakomybę už žalą aplinkai, o žalos faktas nėra preziumuojamas (e. b. I tomas, l. 123-125, 132-134).

20.       Atsakovas V. K. teismui pateikė paaiškinimus (DOK-89815), kuriuose nurodė, kad Kriterijų 2 dalyje yra įtvirtinta speciali norma, kurioje numatytos išimtys, kuomet medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams – sutinkamai su Kriterijų 2.3.3. punktu tokie želdiniai nesaugomi, jei jie randasi energetikos objektų apsaugos zonose. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsniu, vandens tiekimo vamzdynams nustatoma nuo 2,5 iki 5 m į abi puses apsaugos zona, o sutinkamai su 43 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šioje zonoje apskritai draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus). Be to, vadovaujantis Kriterijų 2.1 punktu, želdynai nesaugomi, jei jie yra sužaloti avarijų ar ekstremalių įvykių metu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo vietoje yra vandentiekio vamzdynas, kuriame įvyko avarija. Atsakovas pateikė rangos sutartį su UAB „Stareka“ bei atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kurie liudija, jog darbus faktiškai atliko ši bendrovė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog V. K. būtų kaltas dėl įvykusios avarijos. Byloje V. K. taip pat pateikė duomenis apie tai, jog jis taip pat nėra atsakingas už tai, jog vykdant statybos darbus pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasamdyti rangovai negalėjo darbų tęsti – darbai nepagrįstai buvo sustabdyti dėl kitų asmenų veiksmų, o dėl poveikio gruntui (grunto nuvirtimo) galėjo atsirasti ir papildoma žala želdiniams (e. b. II tomas, l. 104-105).

21.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovo pareikštą ieškinį spręsti teismo nuožiūra trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

22.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui 2019 m. rugsėjo 19 d. pateiktame rašte nenurodė, kad jis vykdė avarijos likvidavimo darbus, o tik patvirtino aplinkybę, kad būtent atsakovas informavo trečiąjį asmenį apie minėtą įvykį. Dar daugiau, pats atsakovas 2019 m. gegužės 24 d. informavo trečiąjį asmenį apie vandentiekio avariją. Trečiasis asmuo reaguodamas į pranešimą nuvyko į įvykio vietą ir uždarė vandenį bei nustatė, kad avarija įvyko dėl UAB „Stareka“ vykdytų darbų dėl ko trims gyvenamiesiems namas vanduo laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val. nebuvo tiekiamas. Vandentiekio avariją likvidavo UAB „Stareka“ darbuotojai. Įvykio vietoje buvo surašytas 2019 m. gegužės 24 d. vykdytų darbų aktas, kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), 12.00 val. mechaniniu būdu pažeistas vandentiekis. Vanduo uždarytas 12.45 val. Nustatyta, kad vandentiekio avarijos darbus likviduoja UAB „Stareka“. Taigi trečiasis asmuo nevykdė jokių kasimo darbų dėl kurių pažeistos medžių šaknys, o tik reaguodamas į atsakovo pranešimą nuvyko į įvykio vietą ir uždarė vandenį, kad jis nebėgtų. Kasimo darbus vykdė UAB „Stareka“, dėl ko ir įvyko vandentiekio avarija (e. b. I tomas, l. 170-171).

23.       Trečiasis asmuo UAB „Stareka“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

24.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad darbai nebuvo susiję su liepų pažeidimais. 2019 m. atsakovas V. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė UAB „Stareka“ atlikti grunto išvežimo darbus ir pašalinti kažkiek grunto iš prieduobės, adresu (duomenys neskelbtini). Prieduobė laiptinei jau buvo iškasta, o gruntas sukrautas aplink duobę, jis spaudė prieduobę ir byrėjo į ją. Gruntą reikėjo patraukti nuo prieduobės kraštų, kad būtų galima saugiai įrengti laiptinės betonavimo darbus. Grunto išvežimui buvo reikalingas kasimo leidimas, kuriuo pasirūpino užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tvarkant prieduobės laiptinei šlaitus, UAB „Stareka“ darbuotojų buvo pažeistas vandentiekis, todėl, kad užsakovė nenurodė vandentiekio vietos. Užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo kaltę prisiėmė ir už vandentiekio avarijos likvidavimo darbus sumokėjo. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad kasimo darbai nebuvo vykdomi vandentiekio avarijai likviduoti, o vykdomi prieduobės užvirtusio grunto pašalinimui, bet tai nebuvo didelis kiekis grunto ir tai neturėjo jokio poveikio augantiems medžiams, nes darbai vyko toliau nuo jų apsaugos zonos. Darbai, kurie galėjo sukelti poveikį liepų šaknims, buvo atlikti ankščiau kasant prieduobę. Kas tuos darbus atliko ir kas buvo užsakovė, trečiasis asmuo nežino. UAB „Vilniaus vandenys“ pažymėjo minimas J. Z. yra UAB „Stareka“ darbuotojas, kuris vykdė vandentiekio avarijos likvidavimo darbus (e. b. I tomas, l. 185).

25.       Trečiojo asmens J. K. atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per EPP sistemą. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

26.       Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per EPP sistemą. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

27.       Teismo posėdžio metu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė teisininkė R. K. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. 

28.       Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. ir jo bei trečiųjų asmenų J. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas palaikė V. K. atsiliepimo į ieškinį reikalavimus ir prašė ieškinį atmesti.

29.       Atsakovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

30.       Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas, surašytas patikrino aktas. Liudytoja pakomentavo jos pačios darytas nuotraukas, paaiškino, kad iš jų yra aiškiai matomos atkastos liepų šaknys.

31.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. II tomas, l. 69), atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. I tomas, l. 170-171).

32.       Trečiasis asmuo UAB „Stareka“ teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. II tomas, l. 71), teisme gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. II tomas, l. 82-83).

 

Ieškinys tenkinamas visiškai

 

33.       Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

 

34.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). 

35.       Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindė atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. nurodė, kad vykdant žemė kasimo darbus teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nukasant gruntą nuo šaknų, atsakovas pažeidė 3 patenkinamos būklės liepas, jų šaknų sistemas, sandėliavo statybines medžiagas. Dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala, kurią ieškovas vertino 535,50 Eur, apskaičiuodamas nurodytą žalą pagal 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

37.       Atsakovas neigdamas savo neteisėtų veiksmų faktą, nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes leidimas kasimo darbams buvo išduotas J. K., o kasimo darbus atliko UAB „Stareka“, todėl, atsakovo teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 

38.       Su nurodytais atsakovo argumentais teismas nesutinka toliau dėstomais argumentais ir motyvais, pagrįstais byloje surinktais duomenimis.

39.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) E. G. 2019 m. birželio 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-112, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. patikrinimo metu nustatyta, jog teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini), yra vykdomi žemės kasimo darbai; vykdant minėtos teritorijos žemės kasimo darbus buvo pažeistos 3 liepų, kurių kamienų skersmuo yra atitinkamai 52 cm, 28 cm, 34 cm šaknų sistemos; patikrinimo metu nustatyta, kad šių liepų ¼ šaknų pažeista, būklė patenkinama, gyvybinės funkcijos nepažeistos; taip pat nustatyta, kad minėtoje teritorijoje buvo pakeistas daugiau kaip 5 cm virš natūralaus grunto lygis prie medžio šaknies kaklelio ir arčiau nei 2 m atstumu nuo medžio kamieno (e. b. I tomas, l. 46-47, 84-85). 

40.       Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. surašė administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_P-2260-2019 protokolą, kuriuo nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakovas V. K.; nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas – (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 31 d. 10.00 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 10.30 val.; pažeidimo esmė – atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), nepažeisdamas gyvybinių funkcijų pažeidė, nukasdamas gruntą nuo šaknų, patenkinamos būklės 3 liepų šaknų sistemas (e. b. I tomas, l. 35-36, 80-81).

41.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3311-2019, kuriuo V. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, nes vykdydamas žemės kasimo darbus teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), nepažeisdamas gyvybinių funkcijų pažeidė, nukasdamas gruntą nuo šaknų, patenkinamos būklės 3 liepų šaknų sistemas (e. b. I tomas, l. 33-34, 78-79).

42.       Byloje pateikta fotonuotraukų lentelė iš teritorijos šalia (duomenys neskelbtini); nuotraukos darytos 2019 m. gegužės 31 d. Prie pirmos nuotraukos nurodytas aprašymas – matomos pažeistos medžių šaknys bei pakeistas grunto lygis prie medžio šaknies kaklelio; prie antros nuotraukos nurodytas aprašymas – matomos pažeistos medžių šaknys bei sandėliuojamos medžiagos/įrengimai medžių lajos projekcijos plotuose (e. b. I tomas, l. 39, 48, 86).

43.       Nors atsakovas nesutiko, kad administracinio nusižengimo byla patvirtina jo neteisėtus veiksmus ir nurodė, kad galėjo administracinę atsakomybę prisiimti už kito asmens veiksmus, tačiau teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus. Nors 2019 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3311-2019 skirti administracinę nuobaudą negalima laikyti prejudiciniu faktu (t. y. aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti) nagrinėjamoje byloje, kadangi tai nėra teismo sprendimas (CPK straipsnio 182 straipsnio 3 punktas) (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-488-755/2018, 27 pastraipa), tačiau vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, ieškovo pateikti įrodymai (Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktas bei fotonuotraukos, 2019 m. rugpjūčio 21 d. Administracinio nusižengimo protokolas bei Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. spalio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje), vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1238-608/2022). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui pateikus oficialius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo V. K. neteisėtus veiksmus, ir byloje nesant jokių priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų (išskyrus subjektyvius paties atsakovo paaiškinimus), atsakovui tenka pareiga paneigti šias aplinkybes, tačiau atsakovas nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). 

44.       Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas, teikdamas paaiškinimus, taip pat nurodė, kad nors ir statybą leidžiantis dokumentas, ir leidimas kasimo darbams buvo išduotas jo sutuoktinei, trečiajam asmeniui J. K., jis padėjo savo sutuoktinei įgyvendinti statybą leidžiantį dokumentą ir leidimą kasti.

45.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. trečiajam asmeniui J. K. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas atlikti kapitalinio remonto darbus pritaikant patalpas neįgaliesiems adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 20-21). 2018 m. gruodžio 14 d. trečiajam asmeniui J. K. buvo išduotas leidimas aptverti ir kasti Nr. AK-3812/42/2018, pagal kurį buvo iškastas gruntas laiptų klojiniams įrengti (e. b. I tomas, l. 24). Nekilnojamojo turto registro duomenų centro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 478/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ir J. K. (e. b. II tomas, l. 45-47); negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ir J. K. (e. b. II tomas, l. 48-49); negyvenamoji patalpa - paštas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ir J. K., dėl šios patalpos sudaryta nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. II tomas, l. 50-51); negyvenamoji patalpa – negyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. ir J. K., dėl šios patalpos sudaryta nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. II tomas, l. 52-54). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra trečiojo asmens J. K. valdomas juridinis asmuo (e. b. II tomas, b. l. 89-90).

46.       Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad statybą leidžiantis dokumentas ir leidimas kasti buvo išduotas trečiajam asmeniui J. K., nepašalina oficialiais rašytiniais įrodymais nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (žr. šios nutarties 43 punktą). Be to, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis); bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

47.       Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis trečiasis asmuo J. K. ir atsakovas V. K. įpareigoti sustabdyti vykdomus statybos darbus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. II tomas, l. 25-26). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-588-864/2019, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019, pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido V. K. ir J. K. atlikti nutartyje nurodytus darbus name (duomenys neskelbtini) (žr. šios nutarties 58 punktą). 

48.       Šios nutarties 47 punkte nurodytose pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismo priimtose nutartyse yra konstatuotas atsakovo V. K. ir trečiojo asmens J. K. veiksmų bendrumas vykdant, organizuojant statybos ir kasimo darbus, t. y. įgyvendinant statybą leidžiantį dokumentą ir leidimą kasti teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

49.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019 sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimus (žr. šios nutarties 47 punktą) atsakovas V. K. ir pats neneigė bendrų jo ir J. K. veiksmų, įgyvendinant statybą leidžiantį dokumentą ir kasimo leidimą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

50.       Be to, į bylą pateikti Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės el. laiškai (e. b. I tomas, b. l. 106, 107, 111) patvirtina, kad atsakovas V. K. tiesiogiai dalyvavo, organizavo statybos, kasimo darbus teritorijoje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, šios aplinkybės neneigė ir pats atsakovas teismo posėdžių metu. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo V. K. neteisėtus veiksmus (žr. šios nutarties 43 punktą).

51.       Atsakovas taip pat teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes kasimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Stareka“.

52.       Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 19-05-15 tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „Stareka“, kuria UAB „Stareka“ įsipareigojo atlikti grunto nukasimo ir išvežimo darbus (e. b. II tomas, l. 74-76). Taip pat byloje pateiktas atliktų darbų aktas už 2019 m. lapkričio mėnesį, pagal kurį adresu (duomenys neskelbtini), rangovė UAB „Stareka“ užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos darbus: žemės darbus – mechanizuotas grunto kasimas, pakraunant ir vežant gruntą 5 km atstumu bei darbas sąvartoje k9=1,15, grunto kasimas 0,15 m3 kaušo talpos ekskavatoriais, suverčiant gruntą į sankasą k9=1,15, laikinos 1,8 m aukščio segmentinės tvoros pastatymas, mechanizuotas grunto kasimas, pakraunant ir vežant gruntą 5 km atstumu bei darbas sąvartoje k9=1,15, kelio ženklinimas su ženklais, vandentiekio vamzdyno remontas, kai vamzdžių skersmuo 40 mm (e. b. I tomas, l. 184, II tomas, l. 78), lokalinė sąmata (e. b. II tomas, l. 77) ir PVM sąskaita faktūra Serija STA Nr. 0774, kuria apmokėti darbai UAB „Stareka“ (e. b II tomas, l. 79).

53.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog statybos ir žemės kasimo darbus vykdė, organizavo, gavo reikalingus leidimus keli subjektai (atsakovas ir nurodyti tretieji asmenys; trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ žemės kasimo darbuose nedalyvavo, žr. trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. gegužės 24 d. vietos apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), mechaniniu būdu pažeistas vandentiekis; darbus vykdė UAB „Stareka“, kuri likviduoja vandentiekio avariją, o UAB „Vilniaus vandenys“ tik užsuko vandenį (e. b. I tomas, l. 173). 

54.       Jeigu nustatoma, kad žalą padarė keli asmenys, kyla klausimas dėl jų prievolės nukentėjusiajam asmeniui rūšies. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtintas Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apibendrinimas).

55.       Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo ir nurodytų trečiųjų asmenų bendrais veiksmais organizuojant, vykdant nurodytus darbus atsirado ieškovo nurodomo dydžio žala. Nustatytos aplinkybės dėl statybą leidžiančio dokumento, leidimo kasti gavimo/išdavimo, statybos ir kasimo darbų organizavimo ir jų vykdymo leidžia teismui spręsti, kad neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas iš nurodytų subjektų (atsakovas V. K., tretieji asmenys J. K., UAB „Stareka“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. CK suteikia teisę ieškovui pareikšti reikalavimą vienam iš solidariųjų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai dėl to, kad jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamu atveju yra atmestini.

56.       Atsakovas teigė, kad ieškovo nurodoma žala atsirado galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2884-936/2019, atsakovui V. K. ir J. K. uždraudus atlikti bet kokius statybos darbus ginčo teritorijoje. Atsakovas akcentavo, kad dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo atlikti jokių darbų ir apsaugoti liepų.

57.       Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojo J. K. ir V. K. sustabdyti vykdomus statybos darbus (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

58.       Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4415-466/2019, pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido V. K. ir J. K. atlikti šiuos darbus name (duomenys neskelbtini): 1) sutvirtinti duobės kraštus, įrengiant projekte numatytą atraminę sienutę ir visas numatytas atraminės sienutės konstrukcijas – laiptus, duobės gelžbetoninę grindų plokštę ir metalines sijas bei statramsčius; 2) sutvirtinti naujai įrengtą atraminės sienutės armatūrą, nuvalyti ją nuo korozijos ir apsaugoti nuo išorinių poveikių užbetonuojant, t. y. įrengti projekte numatytą atraminę sienutę ir visas numatytas atraminės sienutės konstrukcijas – laiptus, duobutės gelžbetoninę grindų plokštę ir metalines sijas bei statramsčius; 3) įrengti rūsio sienų metalines apkabas ties naujai įrengtų angų kraštais bei suremontuoti nebaigtą remontuoti mūrą sienoje virš praplatinamų angų; 4) rūsio patalpose (pažymėtose indeksais R-16 ir R -17) suremontuoti nuotekų vamzdį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-778-392/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

59.       Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta atsakovo argumentus, kad iki 2019 m. gegužės 9 d. dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo imtis jokių darbų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes šios priemonės 2019 m. kovo 12 d. nutartimi buvo pakeistos atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui J. K. leidžiant atlikti nutartyje nurodytus veiksmus.

60.       Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės kasimo darbus reikėjo atlikti dėl įvykusios vandentiekio avarijos (I tomas, b. l. 16, 57), todėl veiksmus kvalifikavo kaip būtinąjį reikalingumą.

61.       Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko dėl žemės kasimo darbų, o ne kasimo darbai buvo atlikti šalinant vandentiekio avarijos padarinius, kaip klaidingai interpretavo atsakovas. Byloje esančiame 2019 m. gegužės 24 d. vietos apžiūros akte fiksuota, kad UAB „Vilniaus vandenys“ žemės kasimo darbuose nedalyvavo, o nuvyko tik užsukti vandenį (taip pat žr. UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. rugsėjo 9 d. atsakymą į el. laišką). Atsakovo teiginiai, kad žemės kasimo darbai vyko šalinant vandens avarijos darbus atmestini ir dėl to, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri yra valdoma atsakovo V. K. sutuoktinės J. K.) ir UAB „Strateka“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, apimanti ir žemės kasimo darbus ginčo teritorijoje, kuriuos vykdant ir įvyko vandentiekio avarija (žr. trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. gegužės 24 d. vietos apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), mechaniniu būdu pažeistas vandentiekis; darbus vykdė UAB „Stareka“, kuri likviduoja vandentiekio avariją, o UAB „Vilniaus vandenys“ tik užsuko vandenį (e. b. I tomas, l. 173). Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus savo subjektyvius samprotavimus (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė būtinojo reikalingumo taikymo pagrindų: atsakovo nurodomos aplinkybės ir jų interpretavimas yra akivaizdžiai prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms.

62.       Atsakovas taip pat teigė, kad 2019 m. gegužės topografinis planas su inžinerinių tinklų išdėstymu (e. b. II tomas, l. 81) patvirtina, kad ginčo teritorijoje yra inžineriniai tinklai – vandentiekio vamzdynai. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsniu, vandens tiekimo vamzdynams nustatoma nuo 2,5 iki 5 m į abi puses apsaugos zona, o pagal 43 straipsnio 2 dalies 2 punktą šioje zonoje apskritai draudžiama sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus).

63.       Teismas nurodytus atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Į bylą pateiktas topografinis ginčo teritorijos planas (e. b. II tomas, l. 81) nėra susietas su faktine ginčo liepų vieta, todėl atsakovas nepagrindė aplinkybės, kokiu atstumu nuo vandentiekio vamzdyno yra ginčo liepos (CPK 178 straipsnis).

64.       Be to, atsakovo nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., ginčo situaciją ieškovas fiksavo 2019 m. gegužės 31 d. Taigi nurodytos įstatymo nuostatos dėl vandentiekio vamzdyno apsaugos zonos nėra taikytinos atgal (lex retro non agit).

65.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi (aktuali redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.), želdiniai – žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 23 straipsnis, aktuali redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.).

66.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (galiojusi redakcija pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.), 1 punkte buvo nurodyta, kad  saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau – medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius. Priedo „Saugotinų medžių ir krūmų kriterijai“ 3.1 punkte nurodyta, kad mieste saugomi didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai (ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės).

67.       Byloje nustatyta, kad ginčo liepų kamieno skersmuo yra 55 cm, 29 cm ir 35 cm (e. b. I tomas, l. 37, 46, 92). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytą liepų kamienų skersmenį, liepos, augančios adresu (duomenys neskelbtini), yra saugotini želdiniai, todėl teismas atsakovo argumentus dėl to, kad ginčo liepos nėra saugotini medžiai, atmesta kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis).

68.       Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.) nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.) želdinių apsaugą vykdant statybos darbus reglamentuoja Aplinkos ministerijos nustatytos Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklės.

69.       Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.) nustatė želdinių apsaugos reikalavimus, kurie privalomi žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems statybos darbus valstybinėje ir privačioje žemėje. Taisyklių 7.12 punkte buvo nurodyta, kad vykdant statybos darbus (įskaitant valstybinės reikšmės kelių ir viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių statybos ir remonto darbus), kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma medžių pomedyje (lajos projekcijos zonoje) darbus vykdyti žemiau pagrindinių skeletinių šaknų (ne mažiau kaip 1,5 m nuo dirvožemio paviršiaus), nepažeidžiant šaknų sistemos; 7.13 punkte nustatytas įpareigojimas nepakeisti daugiau kaip 5 cm (virš ar žemiau) natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir iki 2 m atstumu nuo medžio kamieno. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.) numatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai bei savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

70.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, 2016 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016).

71.       Aukščiau įvertintais ir detalizuotais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas vykdydamas žemės kasimo darbus, žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, nukasdamas gruntą nuo šaknų, pažeidė 3 patenkinamos būklės liepų šaknų sistemas (liepa – 52 cm, LKS koordinatės X: 6060063, Y: 580080, liepa – 28 cm, LKS koordinatės X: 6060069, Y: 580087, liepa – 34 cm LKS koordinatės X: 6060074, Y: 580092), pakeitė daugiau kaip 5 cm virš natūralus grunto lygį prie medžio šaknies kaklelio ir arčiau nei 2 m atstumu nuo medžio kamieno (liepa 52 cm, (LKS koordinatės X: 6060063, Y: 580080)), bei sandėliavo medžiagas/įrengimus medžių lajos projekcijos plotuose (liepa – 28 cm, (LKS koordinatės X: 6060069, Y: 580087), liepa – 34 cm (LKS koordinatės X: 6060074, Y: 580092)) (CK 6.246 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nukasant 3 liepų šaknis, pakeičiant reljefą prie medžio šaknies kaklelio bei sandėliuojant medžiagas (CK 6.247 straipsnis) aplinkai buvo padaryta žala, kurią apskaičiavo ieškovas, vadovaudamasis aktualiais teisės aktais.

72.       Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą po trejų metų nuo žalos nustatymo fakto.

73.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis nustato 5 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos padarytos aplinkai pareikšti. Nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo nustatytas 2019 m. gegužės 31 d., todėl konstatuotina, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymo nustatyto 5 metų ieškinio senaties termino.

 

Dėl žalos

 

74.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis).

75.       Atsakovas ginčijo, kad nagrinėjamu atveju žala yra paskaičiuota netinkamai taikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 25,4 punktą, numatantį, kad žalą gamtai sukelia žemės nukasimas nuo 1/3 šaknų medžiams – jų išdėstymo spinduliu pagal medžio lajos projekciją. Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų nustatęs, kokio dydžio buvo medžių laja, todėl negalėjo tinkamai nustatyti atsiradusios žalos dydžio.

76.       Žalos dydį ieškovas įrodinėjo Žalos aplinkai paskaičiavimu (e. b. I tomas, l. 37), kuriame nurodytas žalos apskaičiavimo teisinis ir faktinis pagrindas. Žalos apskaičiavimo akte nurodomas jo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 p., 27 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 į sakymo Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2.2, 5.3, 13.1 punktuose. Teismas konstatuoja, kad nei vienos minėtos nuostatos taikymas nėra grindžiamas medžių lajos išmatavimu, kaip klaidingai nurodė atsakovas. Pabrėžtina, kad atsakovo nurodytos Metodikos 25.4 punktas Žalos aplinkai apskaičiavimo akte nėra nurodytas ir nebuvo taikytas (e. b. I tomas. l. 37).

77.       Vadovaujantis Metodikos 22 punktu (aktuali redakcija pažeidimo nustatymo metu 2019 m. gegužės 31 d.) žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ (toliau – Atkuriamosios vertės įkainiai). Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.

78.       Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. nukasant 3 liepų šaknis, pakeičiant reljefą prie medžio šaknies kaklelio bei sandėliuojant medžiagas aplinkai padaryta žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Metodikos 22, 27 punktais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.2., 5.3., 13.1. papunkčiais. Metodikoje želdinių sužalojimas yra išskiriamas į sužalojimą, pažeidžiant gyvybines funkcijas (25 punktas), ir sužalojimą, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų (26 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju želdiniai sužaloti nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, todėl ir aplinkai padaryta žala sumažinta 2 kartais (Metodikos 27 punktas).

79.       Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 25.4 punkte yra nustatyta veika, pripažįstama želdinių sužalojimu pažeidžiant gyvybines funkcijas, o nagrinėjamu atveju yra aktualu, kad želdinių sužalojimas buvo nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Taigi atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Metodikos 25.4 punktu, nes nepažeidus liepų gyvybinių funkcijų, ši nuostatai nėra taikoma. Metodikos 26 punkte nustatytas želdinių sužalojimas nepažeidžiant gyvybinių funkcijų (šiuo atveju pažeidimas ir buvo nustatytas nepažeidus liepų gyvybinių funkcijų) – medžio lajos, šakų, krūmo stiebų nupjovimas, genėjimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žievės lupimas, žemės nukasimas nuo šaknų, šaknų nukirtimas, pažeidimas ir kita, tik kai padaryta mažesnė žala nei įvardinta 25 punkte (Metodikos 26 punktas), o žala aplinkai, sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų, mažinama 2 kartus lyginant ją su želdinio sunaikinimu (Metodikos 27 punktas).

80.       Taigi ieškovo pareigūnams atsižvelgus į visas aplinkybes žala buvo paskaičiuota įvertinus, kad želdiniai buvo sužaloti nepažeidžiant gyvybinių funkcijų (e. b. I tomas, l.37-38) (Atkuriamosios vertės įkainių 2.2, 5.3, 13.1 punktai).

81.       Ieškovo 2019m. birželio 6 d. patikrinimo akte nurodytos pažeistų liepų koordinatės. Taip pat ieškovas 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. AD5-3722 į bylą pateikė papildomus įrodymus (foto nuotraukas), kurios buvo tirtos teismo posėdžio metu, apklausiant liudytoją E. G.. Liudytoja pakomentavo, kad nuotraukose buvo aiškiai fiksuotas liepų šaknų nukasimas. Nors atsakovas akcentavo duomenis apie medžių lajas ir kėlė klausimą, kokiu atstumu nuo medžio kamieno buvo atkastos medžių šaknys, kaip jau nurodyta aukščiau, pabrėžtina, kad ieškovas nei patikrinimo akte, nei taikydamas administracinę atsakomybę neteigė, kad nukasta 1/3 medžių šaknų pagal medžio šaknų projekciją, taip pat skaičiuojant žalą nebuvo vadovautasi Metodikos 25.4 punktu. Atsakovui žala paskaičiuota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukasant 3 liepų šaknis, pakeičiant reljefą prie medžio šaknies kaklelio bei sandėliuojant medžiagas. 

82.       Atsakovo argumentai, kad medžių šaknų sistema buvo atkasta trumpą laiką, per kurį jokie neigiami padariniai negalėjo atsirasti, atmestini. Pritartina ieškovo pozicijai, kad tokiu atveju, kai vykdomi žemės kasimo darbai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ir argumentuojant, kad medžiams jokia žala nepadaryta, nes medžiai ir toliau išlieka gyvybingi, pateisintų neteisėtą medžių šaknų sistemos atkasimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų tokiems darbams atlikti, tai yra tais atvejais, kai vykdomi žemės kasimo darbai ir medžių šaknų sistemos atkasamos nesilaikant reikalavimų, tačiau jie ir toliau išliktų gyvybingi, būtų traktuojama, kad žala aplinkai nepadaryta, todėl medžių šaknų sistemas galima atkasti ir nesilaikant nustatytų reikalavimų.

83.       Nustatant žalos dydį pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. paskaičiuota žala, padaryta aplinkai, nepažeidus saugotinų medžių gyvybinių funkcijų, sudaro 535,50 Eur. Žala aplinkai apskaičiuota atsižvelgiant į medžių grupę bei įvertinus, kad medžiai auga miesto teritorijoje, jų kamienų skersmenis (cm) 1 m kamieno aukštyje bei želdinių būklę, priklausomai nuo medžių būklės atitinkamai mažinant atkuriamosios vertės įkainius 25 procentus, ir mažinama 2 kartus sužalojus želdinius, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų vadovaujantis minėtais Metodikos ir Atkuriamosios vertės įkainių 2.2, 5.3, 13.1 punktų reikalavimais. Želdinių skersmenis matavo ir jų būklę nustatė kompetentingi asmenys, ieškovo darbuotojai – aplinkos apsaugos inspektoriai. Žalos dydis apskaičiuotas pagal rekomenduojamą metodiką, todėl atitinka tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

84.       Atsakovas V. K. 2020 m. sausio 7 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į ieškovą, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 29 straipsniu buvo atkurta būklė į pradinę padėtį prieš nusižengimą. Taip pat pažymėjo, kad inspektorius, kuris nustatinėjo būklę nenurodė svarbių aplinkybių – vandentiekio avarijos ir avarinės būklės šalinimo ir šių darbų reglamentavimą (e. b. I tomas, l. 18, l. 71).

85.       Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jis atstatė padėtį į buvusiąją, todėl žala aplinkai apskritai nebuvo padaryta. Nors atsakovas teikė duomenis apie dabartinę medžių būklę, į bylą nėra pateikta duomenų apie buvusią iki žemės kasimo darbų buvusią liepų situaciją (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovo teiginiai, jog šiuo atveju pakako jam atstatyti padėtį į buvusią, yra atmestini: vertinant atsakovo veiksmų neteisėtumą jau yra konstatuoti konkrečių teisės aktų pažeidimai, aukščiau aptartas reguliavimas numato žalos atlyginimo aplinkai atvejus, kai nėra pažeistos medžių gyvybinės funkcijos. Vadinasi, net ir medžiams esant išlikusiems gyvybingiems, nereiškia, kad atliekant žemės kasimo darbus, atkasus medžių šaknis, sandėliavus statybines medžiagas nekilo ieškovo apskaičiuota žala. Vien padėties atstatymas į buvusią nepaneigia fakto, kad vykdant žemės kasimo darbus nebuvo padaryta žala medžiams, taip pat atsakovo interpretavimas paneigia įstatymų leidėjo valią atlyginti žalą aplinkai, kurios dydžio paskaičiavimas yra pavestas ieškovui.

86.       Žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtintas Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apibendrinimas). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė ieškovo apskaičiuoto žalos aplinkai dydžio (CPK 178 straipsnis), todėl teismas tenkina reikalavimą dėl žalos priteisimo visa apimtimi ir priteisia ieškovui iš atsakovo 535,50 Eur žalos.

87.       Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

88.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (535,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 17 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

89.       Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo yra priteistinas 21 Eur dydžio žyminis mokestis.

90.       Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovo priteistinos 34,28 Eur (13,28 Eur + 21 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, 535,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis Eur 50 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą (535,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 304766622, sąskaitą Nr. LT14 4010 0510 0425 0878, esančią AB „Luminor bankas“.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,28 Eur (trisdešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                          Aistė Račkauskaitė-Burneikienė