Baudžiamoji byla Nr. N1-1927-929/2016
Proceso Nr. 1-01-1-53596-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.10.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorams Romualdui Latveliui, Alai Petrenko,
kaltinamajam E. J.,
jo atstovei pagal įstatymą A. J.,
gynėjai advokatei Annai Grinevič,
nukentėjusiajam K. E.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. (E.) J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. (dvi nusikalstamos veikos).
n u s t a t ė :
E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis, 2015 m. rugsėjo 25 d., apie 19.55 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad miškelyje, esančiame prie prekybos centro „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, stebint kitiems asmenims, priėjo prie sėdėjusio ant rasto K. E., jį įžeidinėjo, pareikalavo pastarojo atiduoti jam el. cigaretę, o K. E. nieko neatsakius, tyčia sudavė jam ranka į dešinį petį, po ko K. E. atsistojus, jis puolė jį, bet nukentėjusiajam pasilenkus, persivertė per pastarąjį ir stovint jam už nugaros, tyčia sudavė peiliu K. E. 4 kartus į nugarą, o nukentėjusiajam griebus jį dešine ranka už kaklo ir parvertus ant žemės, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, peiliu dūrė pastarajam į dešinės kojos blauzdą, taip padarydamas nukentėjusiajam K. E. durtines-pjautines žaizdas nugaroje ir dešinės blauzdoje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokias savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis, 2015 m. gruodžio 1 d., apie 13.47 val., viešoje vietoje, prie požeminės perėjos, esančios prie prekybos centro Akropolis, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, dėl priešiškų santykių, stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad delnu vieną kartą tyčia sudavė K. E. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. J. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-09-25 su A. B. bei dviem panelėmis susitiko “Akropolyje“ ir nuėjo į šalia esantį miškelį. Nukentėjusįjį K. E. sutiko eidami iš miškelio. K. ėjo vienas, paskui jis pasikvietė keturis draugus. A. su K. susiginčijo dėl takelio, nes K. vietos buvo mažai praeiti. Jis prie A. kabinėjosi žodžiais. Fizinio smurto jie nenaudojo. Į žodinį konfliktą įsivėlė ir jis. K. jam trenkė, jie susikabino per kaklą. Nukentėjusysis išsitraukė peilį, laikė jam prie pilvo. Jis su kaire ranka pastvėrė jo ranką su peiliu. Tada jie nukrito, grūmėsi, nukentėjusysis jį smaugė kita ranka. Tuo metu šalia buvo A. B. ir keturi K. draugai. Jis stengėsi gintis ir kažkaip įdūrė nukentėjusiajam į koją su jo ranka. Nežino, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai nugaroje, gal grumtynių metu. Iki konflikto jokių sužalojimų nematė. Grumtynių metu peilis visą laiką buvo pas nukentėjusįjį, peilio jis nebuvo iš rankos paleidęs. Konfliktas baigėsi, kai vienas kitą paleido. Po grumtynių pabėgo, nes išsigando. Jis išgėręs aš nebuvo, A. buvo išgėręs. Nukentėjusiojo elektroninės cigaretės neprašė.
2015-12-01 su D. E. ėjo į „Akropolį“. Prie požeminės perėjos stovėjo K. E., tačiau jo neatpažino. Jau buvo jį praėjęs, kai nukentėjusysis jam kažką pasakė. Tada jis prie jo priėjo ir pastūmė, sudavė jam kažkur, gal ir į veidą. Tada nukentėjusysis jis papurškė dujų, o jis nubėgo. Ne dėl pirmojo įvykio kilo konfliktas su K. E., nes tuomet jo nepažino.
Nukentėjusysis K. E. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, su draugu R. N. buvo už „Akropolio“ aikštelės parkelyje. Sėdėjo, rūkė elektroninę cigaretę. Praėjo du vaikinai ir dvi merginos. Paskui jie grįžo, ėjo link jų, kalbėjo rusiškai. Jis sėdėjo nugara į juos. Jie prisikabino, klausė, ar nenori padovanoti savo elektroninės cigaretės. Vienas vaikinas trenkė jam per petį. Pašoko, pasakė, kad jeigu nori muštas, tai vienas prieš vieną. Tada kaltinamasis išsitraukė peiliuką ir puolė, o jis pasilenkė ir permetė jį per save. Kaltinamojo draugas irgi puolė, net jo draugas jį sustabdė, jie grūmėsi. Paskui pajuto kelis smūgius į nugarą. Smūgius į nugarą sudavė J., kiti asmenys buvo nuošaliau. Tada E. sugriebė už kaklo, suspaudė rankomis ir pradėjo smaugti, bandė nugriauti, jis turėjo peilį. Pargriovęs priklaupė ir laikė suspaudęs kaklą, nes nežinojo, ką daryti. Tada E. dūrė jam peiliu į dešinės kojos blauzdą. Viena ranka bandė ištraukti jo ranką su peiliu. Atsistojo, paleido E. rankas, spyrė į pilvą, jis nugriuvo. Jis bėgo, pradėjo labai koją skaudėti, prisėdo, kaltinamasis jį vijosi. Tada jis pasakė, kad turi dujų balionėlį, iškėlė ranką. Tada jie visi susirinko ir nuėjo. Peilis buvo gal 13 cm., atlenkiamas. Viso konflikto metu kaltinamasis peilio nebuvo paleidęs iš rankų. Iki to įvykio E. J. nepažinojo.
Antrą kartą buvo susitikę prie „Akropolio“ gal po 2-3 mėn. nuo pirmojo įvykio. Su draugu rūkė prie tunelio. Pamatė, kad matytas žmogus eina. Tai buvo kaltinamasis E. J.. Jis jį pažino, pasakė „čia tas pats“. Paskui pasakė, ko čia žiūri ir trenkė jam ranka į veidą. Jis iš karto papurškė dujų ir iškvietė policiją.
Ikiteisminio tyrimo metu K. E. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 38-41).
K. E. 2015-09-23 savanoriško daiktų pateikimo protokolu tyrimui pateikė savo rūbus, kuriais vilkėjo 2015-09-25. 2015-10-20 apžiūros protokole užfiksuoti rūbų apžiūros rezultatai (t. 1, b. l. 77-82).
Liudytojas A. B. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad E. J. yra jo sūnėnas. Tą dieną su juo susitiko „Akropolyje“, jis buvo dviem merginom. Visi nuėjo į netoliese esantį miškelį, išgėrė, paskui dar nuėjo į parduotuvę, nusipirko išgerti ir grįžo į miškelį. Apie 20 val. ruošėsi važiuoti namo. Einant iš miškelio, prie jo prisikabino vaikinas. Priekaištavo kad jis stovi vidurį kelio ir neleidžia jam praeiti. Jis pasakė, kad gali jį apeiti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis pakvietė draugą, jie su tuo jo draugu viską išsiaiškino ir ėjo toliau. Nukentėjusysis dar kažką šūktelėjo. E. atsisuko, kažką pasakė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, paskui jie susikibo. Jis buvo 2-3 metrų atstumu, peilio nematė, tamsu buvo. Matė kaip E. su tuo vaikinu parvirto, grūmėsi. Nežino, kas pirmas smogė, žiūrėjo, kad niekas daugiau nelįstų. Girdėjo, kad kažkas rėkė: „peilis“. Jis patraukė E. ir jis pabėgo. Iš pradžių nematė, kad nukentėjusysis sužalotas. Pamatė tik prie „Akropolio“, kai nukentėjusysis pasakė: „žiūrėk, ką tavo draugė padarė“. Konfliktas tarp jų truko apie minutę. Nežino, kodėl E. pabėgo, gal išsigando. Nematė, kad E. prieš konfliktą būtų turėjęs peilį.
Liudytojas R. N. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad su K. E. buvo prie „Akropolio“, nuėjo į šalia esantį miškelį prie vaikų aikštelės. Pro šalį ėjo du vaikinai su merginomis. Jie grįžo, pradėjo tyčiotis iš K. šukuosenos. Kaltinamasis pasakė, kad K. jam atiduotų elektroninę cigaretę, sudavė jam per petį. Jis pradėjo artėti prie K., persivertė jam per petį. Norėjo K. padėti, tačiau grūmėsi su kaltinamojo draugu. Girdėjo, kad K. kažką sakė apie peilį. Smūgių peiliu į K. nugarą nematė, matė tik, kad jo koja buvo kruvina. K. bandė kaltinamojo ranką su peiliu iš savo kojos ištraukti. Kad sužalota K. nugara, pamatė tik atvažiavus medikams. Grumtynių metu kitų žmonių prie K. nebuvo. Matė, kad K. kažką paėmė į ranką, kad suvaidintų, jog turi dujų balionėlį. K. peilio tikrai neturėjo. Žino, nes nešė jo daiktus.
Antrą kartą susitiko su K. prie perėjos šalia Akropolio. Jis rūkė, pamatė ateinantį kaltinamąjį su draugu. Kaltinamasis priėjo ir draugui pasakė, kad čia tas pats vaikinas. Paskui grįžo ir smogė K. į veidą. K. išsitraukė dujų balionėlį, papurškė ir kaltinamasis su draugu pabėgo.
2015-11-13 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas R. N. pagal nuotrauką atpažino E. J. (t. 1, b. l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 99-102).
2016-02-17 akistatos protokole užfiksuota, kad pravesta akistata tarp nukentėjusiojo K. E. ir įtariamojo E. J. (t. 1, b. l. 154-155).
2016-03-22 akistatos protokole užfiksuota, kad pravesta akistata tarp liudytojo R. N. ir įtariamojo E. J. (t. 1, b. l. 159-161).
Liudytojas D. E. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad E. J. yra jo klasiokas, nukentėjusiojo nepažįsta. Apie įvykį nelabai ką prisimena. Kartu su E. J. ėjo prie požeminės perėjos, esančios netoli Akropolio. Įėjus į tunelį kažkas pasakė E. J. „ko spoksai“. Tai buvo nukentėjusysis. Atsisukęs pamatė, kad jų klasiokas eina link jo. Jis irgi prisiartino. Tarp nukentėjusiojo ir E. J. buvo kažkoks pasistumdymas, tačiau neatsimena, ar kas nors sudavė smūgį. Nukentėjusysis papurškė dujų. Tada E. J. nuėjo tuneliu, o jis nuėjo ant kalniuko. Žinojo, kad E. J. atžvilgiu yra kažkokia byla, tačiau apie tai daugiau detalių nežino.
Specialisto išvadoje Nr. G 3437/15(01), konstatuota kad K. E. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje ir dešinėje blauzdoje, padaryti paveikus aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu įrankiu - peiliu, iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2015-09-25). Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ir griuvimui (b.l. 25).
2015-12-09 prekybos centro „Akropolis“ apsaugos darbuotojas-kontrolierius A. Š. tyrimui pateikė vaizdo įrašą 2015-12-01 dienos įvykių prie požeminės Akropolio perėjos. Vaizdo įrašas apžiūrėtas, apžiūros rezultatai užfiksuoti 2015-12-14 apžiūros protokole (t. 1, b. l. 25).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies – nurodė, kad pripažįsta, jog įsivėlė į konfliktą su nukentėjusiuoju K. E., tačiau tvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. pats nukentėjusysis pradėjo konfliktuoti su jo draugu bei neigė tyčia subadęs nukentėjusįjį peiliu. Dėl 2015 m. gruodžio 1 d. įvykio paaiškino, kad K. E. jam pirmas papurškė dujų į akis. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo K. E., liudytojo R. N. parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Nukentėjusiojo K. E. nurodytas 2015 m. rugsėjo 25 d. padaryto nusikaltimo aplinkybės visiškai patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 3437/15(01) jam nustatyti durtiniai – pjautiniai sužalojimai. Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad K. E. nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui, kas paneigia kaltinamojo parodymus, jog durtiniai sužalojimai nukentėjusiojo nugaroje galėjo atsirasti jiems grumiantis nugriuvus ant žemės. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusiojo rankos su peiliu viso konflikto metu nebuvo paleidęs, o tai paneigia jo paties versiją, kad sužalojimai pastarajam galėjo būti padaryti atsitiktinai. Liudytojo A. B. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, nes šis liudytojas yra kaltinamojo giminaitis, be to, jis nukentėjusiojo sužalojimo peiliu aplinkybių tvirtina nematęs, tik girdėjęs, kad kažkas rėkė „peilis“, o tą aplinkybę, kad K. E. buvo sužalotas, sužinojo praėjus kuriam laikui po įvykio. Liudytojo R. N. parodymai yra nuoseklūs ir pilnai sutampa su nukentėjusiojo K. E. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta įrodyta, kad būtent E. J. 2015 m. rugsėjo 25 d. miškelyje, esančiame prie prekybos centro „Akropolis“, priėjo prie sėdėjusio ant rasto K. E., tyčia sudavė jam ranka į dešinį petį, po ko kilus konfliktui dūrė jam peiliu 4 kartus į nugarą bei dūrė į dešinės kojos blauzdą.
Taip pat teismas konstatuoja, jog pasitvirtino ir kaltinimas, kad E. J. 2015 m. gruodžio 1 d., prie požeminės perėjos, esančios prie prekybos centro Akropolis, tyčia sudavė K. E. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pats kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam, galimai ir į veidą. Be to kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes patvirtina ir prekybos centro „Akropolis“ vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei liudytojo R. N. parodymai.
BK 284 str. numatyta nusikalstama veika padaroma bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Pripažįstama, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-16/2007). Taigi įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Nustatyta, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos buvo padarytos viešoje vietoje – prie prekybos centro esančioje teritorijoje bei požeminėje pėsčiųjų perėjoje, kurioje paprastai būna ar bet kuriuo momentu gali būti daug žmonių, buvo panaudotas fizinis smurtas, iškviesta policija. Taigi, abiem atvejais kaltinamasis E. J. įžūliu elgesiu ir grasinimais - panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. E. - demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str.
Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis E. J. yra nepilnametis, todėl jam taikytini BK XI skyriuje nustatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Skirdamas bausmę E. J. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, peiliu sužalotas vienas asmuo, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – E. J. nepilnametis, mokosi profesinėje mokymo įstaigoje, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. 2013 m. konsultuotas vaikų psichiatro dėl problemiško elgesio, nustatyta diagnozė – mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje. 2014 m. E. J. buvo paskirta minimali priežiūros priemonė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į baudžiamajame įstatyme įtvirtintas nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 284 str. sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais, kurie, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių bei socialinę brandą, padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,20 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo K. E. gydymo išlaidų. Civilinis ieškovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (t. 1, b. l. 67-74). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis K. E. byloje pareiškė 3430,45 eurų civilinį ieškinį – 3000 eurų neturtinei žalai ir 430, 45 eurų turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jam buvo nepataisomai sugadinti (prapjauti) džinsai, kurių vertė 50 eurų, suplėšytas ir pradurtas megztinis 30 eurų vertės, apatiniai marškinėliai 15 eurų vertės, sugadinti laisvalaikio batai Nike AIRMAX, kurie pramirkę krauju, kuris neatsiplauna, nešioti jų negali, jų vertė-150 eurų, baltos spalvos kojines Nike 5 eurų vertės, buvo sulaužyta elektroninė cigarete, kurios vertė 80 eurų. Po 2015-09-25 gautų traumų jam teko važinėti pas gydytojus, išlaido pinigų automobilio kurui (42,11 eurų ) Taip pat jam teko pirkti vaistus, kurių vertė 13,34 eurų. Dėl patirtų sužalojimų nedirbo 3 dienas ir negavo 45 eurų pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. K. E. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nepataisomai sugadinti jo laisvalaikio batai ir kojinės bei kad negavo 45 eurų darbinių pajamų, todėl ši turtinės žalos dalis nepriteistina. Kitoje dalyje K. E. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atitinka protingumo kriterijus, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nustatyta, kad kaltinamasis E. J. konflikto metu nukentėjusiajam K. E. padarė durtinius sužalojimus, vėliau antrą kartą jį užpuolė bei sudavė delnu per veidą. Remiantis teismui pateiktais medicininiais dokumentais, K. E. nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje ir dešinėje blauzdoje, šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Duomenų apie ilgesnį laiką trukusius nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, teismui nepateikta. Nukentėjusysis savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad po įvykio negalėjo normaliai judėti, pradėjo bijoti išeiti vakarais iš namų, bijo, kad vėl bus užpultas. Įvertinus nukentėjusiojo K. E. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų bei jo patirtų sužalojimų pobūdį (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), sukeltas pasekmes, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 800 eurų neturtinės žalos dydis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. J. yra nepilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), šiuo metu mokosi profesinėje mokymo įstaigoje, savo pajamų neturi, todėl civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė bei neturtinė žala priteistina subsidiariai ir iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą A. J..
Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo K. E. rūbai (megztinis, marškinėliai ir džinsai), ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016-03-20 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
n u s p r e n d ž i a:
E. J. pripažinti kaltu:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. (2015-09-25 padaryta nusikalstama veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. (2015-12-01 padaryta nusikalstama veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Įpareigoti E. J. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu:
- būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu arba darbu;
- nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Priteisti iš E. J. ir subsidiariai iš A. J. iki E. J. sulauks pilnametystės 83,20 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai išlaidoms dėl nukentėjusiojo K. E. gydymo atlyginti, nukentėjusiajam K. E. 230,45 eurų turtinei žalai ir 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo K. E. rūbus, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė