Civilinė byla Nr. e2-254-1177/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02278-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.; 2.6.1.2.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 20 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,

sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,

dalyvaujant ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,

atsakovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Mažieji Peskojai“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. K. 1560 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo jam priklausantį namų valdos sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis žemės sklypas yra ieškovės administruojamoje teritorijoje.

2.       Ieškovė - 2016 m. liepos 4 d. įregistruota bendrija, vadovaujasi savo įstatais, kurių 5 punkte numatyta, kad „Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra Peskojų kaime esantys adresu: (duomenys neskelbtini) šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų ir statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi Peskojų kaimo gyventojai, t. y. naudojasi ir atsakovas.

3.       2018 m. liepos 18 d. ieškovė visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų/namų savininkus, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30 eurų). Kaupiamasis mokestis mokamas kas mėnesį. Atsakovas per šį laikotarpį nei karto visiškai nemokėjo mokesčių, todėl susidarė 1560 Eur skola. 

4.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas turi sklypą teritorijoje, kurią administruoja ieškovė ir naudojasi keliu, elektros tinklais, vandentiekiu ir t. t., todėl jis yra įpareigotinas mokėti nustatytą mėnesinį mokestį. Atsakovui buvo siunčiamos elektroniniu būdu sąskaitos, kad turi prievolę sumokėti. Bendrija siųsdavo atsakovui laiškus/priminimus dėl skolos sumokėjimo. Prašo ieškinį tenkinti.

5.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nėra bendrijos narys ir nesutinka mokėti bendrijos mokestį. Mano, kad 360 Eur per metus kaupiamasis mokestis yra per didelis ne pelno siekiančiai organizacijai, nes sodų bendrijose mokestis siekia 15 Eur per metus. Jam nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra jokių namų ar kitų statinių, nėra prašymo nei išduoto statybų leidimo darbams susijusiems su planuojama statyba ar sklypo tvarkymu, todėl toks mokestis atsakovui neturi būti taikomas. Tuščias žemės sklypas jam priklauso nuo 2007 m., ieškovės visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jų mokėti, todėl toks reikalavimas nėra pagrįstas. Su ieškove atsakovas neturi pasirašęs jokių sutarčių dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, nėra sudaryta sutarčių su kitais tiekėjais, ei žemės sklypu, nei jokiomis paslaugomis, nei bendro naudojimo objektais atsakovas visiškai nesinaudoja. Sklype nesilanko ir nesinaudoja keliais, komunalinėmis paslaugomis, vandens tiekimu, kanalizacijos eksploatavimu ar kitais inžineriniais , susisiekimo tinklais. Prašo ieškinį atmesti dėl nepagrįstų reikalavimų, o skolą pripažinti negaliojančia.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimo reikalavimus. Nurodė, kad nesutinka su tuo, kad jis naudojasi komunikacijomis. Kaupiamasis mokestis renkamas, bet neaišku kam, nes ten niekas nėra daroma. Pareiga mokestį mokėti vien už tai, kad jis ten turi sklypą, jam nesuprantama. Sklypas jam priklauso ir patenka į ieškovės administruojamą teritoriją. Šiuo metu jis išvis nesinaudoja tuo sklypu, ten yra pelkė, ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovo sklypas tuščias. Gal prieš metus ar du jam paskambino dėl skolos, bet jis jiems atsakė, kodėl turėtų mokėti, jei jis tuo sklypu nesinaudoja. Metus laiko buvo ramu, niekas laiškų nesiuntė. Pirmininkas jam buvo sakęs, kad susirinkime nuspręsta rinkti po 30 eurų per mėnesį, bet atsakovas nėra bendrijos narys. Jis telefonu buvo išreiškęs savo nuomonę, kad nesutinka su tuo.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

7.       Nekilnojamo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuo 2007 m. sausio 31 d. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Kad šiame sklype būtų pastatytas gyvenamas namas ar kitas pastatas nenustatyta. Šis žemės sklypas yra ieškovės, kuri įregistruota 2016 m. liepos 4 d., administruojamoje teritorijoje. Bendrijos Įstatų 5 punkte numatyta, kad Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra Peskojų kaime esantys adresu: (duomenys neskelbtini); unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovo teigimu, šis turtas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų ir statinių paskirties žemės sklypuose esantis turtas, kuriuo naudojasi visi Peskojų kaimo gyventojai, t. y. naudojasi ir atsakovas. Iš ieškovės pateiktų dokumentų Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad Įstatuose minimi objektai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), yra Bendrijai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Be to Bendrijai nuosavybės teise priklauso šie objektai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – Spaudiminis nuotakynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

8.       2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai“ visuotinio susirinkimo metu nutarė sklypų/namų savininkus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu (30 Eur), mokamu kas mėnesį. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo šį mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas nesutinka mokėti šio mokesčio, pažymėdamas, kad jis nėra Bendrijos narys, nuosavybės teise turi tik žemės sklypą, kuriuo nesinaudoja. Jis nesudaręs jokių sutarčių su ieškove, sklype nevyksta jokios statybos.                   

9.       Sprendžiant klausimą dėl atsakovo prievolės mokėti ieškovės nustatytas įmokas nagrinėjamoje byloje, visų pirma byloje reikia nustatyti taikytinas teisės normas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

10.       Žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, taip pat yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kituose teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Nurodytuose teisės aktuose nustatytos žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar žemės sklypų, gyvenamųjų namų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas gali būti taikomas gyvenamųjų namų savininkų bendrijai, nepriklausomai nuo to, ar visi bendrijos teritorijoje esantys žemės sklypų savininkai turi gyvenamąjį namą, tačiau turi būti nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, jog ginčo santykiai patenka į šio įstatymo reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

11.       Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo (padalyto) sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).

12.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra GNSB „Mažieji Peskojai“ narys, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų kompensavęs Bendrijai už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą (vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklus, Spaudiminį nuotakyną, taip pat už kelių įrengimą ir priežiūrą, kad atsakovas galėtų pateikti į savo turimą žemės sklypą) ir kad būtų tapęs tokios infrastruktūros bendraturčiais, taip pat kad būtų bendraturtis žemės sklypų, kuriuose yra Peskojų kaimo bendro naudojimo objektai. Taigi atsakovui pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat Bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad nesant prisijungus prie bendro naudojimo objektų ar, kaip atsakovas teigia, nesinaudojant žemės sklypu, jam negali kilti pareiga kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų, o faktinis nesinaudojimas žemės sklypu atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti Bendrijai mokesčius.

13.       Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) Bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, pirmiausia reikia išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita, ir antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).

14.       Pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras Nr. MP_000032, MP_26/2022, MPKS_26/2022-09 matyti, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėn. apskaičiavo bendrą 1560 Eur sumą. Sąskaitose faktūrose nurodyta, kad tai „susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamasis) mokestis už paminėtus anksčiau laikotarpius bei „skola už ankstesnius laikotarpius“. Ieškinyje ieškovės atstovas yra nurodęs, kad 1560 Eur skolą sudaro: 150 Eur už 2018 metus, 360 Eur skola už 2019 metus, 360 Eur skola už 2020 metus, 360 Eur skola už 2021 metus bei už 2022 metus iki 11 mėn. 330 Eur suma. Pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras atsakovas minėtus mokesčius turėjo sumokėti iki sąskaitose faktūrose nurodytų datų. Paskutinė apmokėjimo data sąskaitoje faktūroje MP_26/2022 nurodyta 2022 m. gruodžio 31 d. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė žinojęs apie bendrijos mokestį, tačiau jis nurodė, kad manąs, jog šių mokesčių neturi mokėti, kadangi nėra nei bendrijos narys, taip pat nesinaudoja bendro naudojimosi objektais. 

15.       Iš 2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai“ visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu svarstyta ir nutarta nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu 30 eurų kas mėnesį ne tik šios Bendrijos narius, bet faktiškai visus šios Bendrijos teritorijoje esančius ne tik namų, bet ir žemės sklypų savininkus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisijungęs prie inžinerinių tinklų. Iš VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra registruota jokių statinių, tačiau į šį sklypą galima patekti keliu, einančiu pro šį sklypą, kuris būtinas sklypo naudojimui pagal paskirtį.

16.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo savininko (ne bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, yra konstatavęs, jog jeigu ne bendrijos narys naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, tai yra turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-605-883/2020). Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovo turimame žemės sklype būtų vykdoma kokia nors veikla (pvz. pradėtos statybos), tačiau nesant kito kelio į minėtą sklypą, darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie kelio priežiūros ir jo išlaikymo išlaidų, t. y. kompensuoti dalį kelio eksploatavimo išlaidų. Kadangi atsakovo turimo žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl net ir nepradėjus gyvenamojo namo statybų ir nesikreipus dėl leidimo statyboms gavimo bei nesikreipus su prašymu į Bendriją, kitas institucijas dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų, akivaizdu, kad tinkamam tokio sklypo naudojimui pagal paskirtį, ateityje bus aktuali tokia galimybė. Susisiekimo ir inžinerinių tinklų ir statinių valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamojo) mokesčio paskirtis kaip tik ir yra ne apmokestinti žemės sklypų, taip pat statinių savininkus už bendro naudojimo objektų naudojimą praeityje, o tai savininkų pareiga reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos bendro naudojimo statinių, susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistemoms atnaujinti pagal privalomuosius jų naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis, DGNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tokių lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-253/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmenys, įsigiję žemės sklypą ir nepageidaujantys tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).

17.       Šiuo atveju 2018 m. liepos 18 d. GNSB „Mažieji Peskojai“ visuotinio susirinkimo protokolas, kuriuo nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos teritorijoje esantys ne tik namų, bet ir sklypų savininkai apmokestinti susisiekimo ir inžinierinių tinklų valdymo, priežiūros ir atnaujinimo (kaupiamuoju) mokesčiu 30 eurų kas mėnesį nėra nuginčytas, todėl galiojantis ir yra privalomas ir atsakovui vykdyti.

18.       Atsakovas neneigia, kad niekada minėto kaupiamojo mokesčio GNSB „Mažieji Peskojai“ nemokėjo, ieškovės pateiktų skolos paskaičiavimų neginčijo, tik nurodė, kad, jo manymu, minėtas mokestis yra per didelis, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad minėtas mokestis nustatytas visuotinio narių susirinkimo metu, todėl norint keisti ar ginčyti minėtą dydį atsakovas turėtų kreiptis į ieškovę dėl siūlymo sumažinti minėtą mokestį ar ginčyti ieškovės sprendimą. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į ieškovę dėl siūlymo sumažinti minėtą mokestį ar tai, kad būtų ginčijęs ieškovės sprendimą dėl mokesčio dydžio įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178 straipsnis).

19.       Įvertinęs aptartas aplinkybes ir teismų praktiką teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovei 1560 Eur skola (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai, 4.98 straipsnis, 6.6 straipsnio 3 dalis, CPK 178 ir 185 straipsniai).

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 447,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 47,70 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato teisines paslaugas.

21.       Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, viršija minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, šios prisiteistinos atsakovo (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 1560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų) skolą ir 447,70 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Mažieji Peskojai“, juridinio asmens kodas 302241540, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                         Jurgita Vaitkevičienė