Baudžiamoji byla Nr. 1A-171/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01300-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;
1.1.7.2.7.; 1.1.7.2.8.; 1.1.8.1.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),
teisėjų Lino Šiukštos, Jono Algimanto Venckaus,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,
gynėjams advokatams Anatolijui Svilai, Aleksandrui Palamarčiukui,
nuteistiesiems E. J. , Er. J. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo Er. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl A. L. nužudymo) laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl V. M. sužalojimo) laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (dėl V. M. nužudymo) laisvės atėmimu dvidešimčiai metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. sužalojimo) laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė E. J. paskirta laisvės atėmimas dvidešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Er. J. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl V. M. sužalojimo) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš E. J. priteista: 2860 litų turtinės žalos ir 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios G. K. naudai, 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. R. naudai ir 2927,67 litų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Iš E. J. ir Er. J. solidariai priteista 296,43 litų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
E. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d., tiksliai nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Dubijos 20-o namo kieme, Šiauliuose, dėl mažareikšmės dingsties, kojomis suduodamas ne mažiau septynių smūgių į galvos sritį bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam A. L. , padarė pastarajam kraujosruvas pakaušio dešinėje, veide, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, pakaušio lūžį, dėl ko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą ir sumušimą, A. L. mirė. Tokiu būdu E. J. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. L. .
E. J. ir Er. J. nuteisti už tai, kad 2010 m. spalio 3 d. apie 21 val. 30 min., Architektų gatvėje, priešais UAB „Auto Dainai“- Nemuno 20, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, E. J. suduodant žolės riedulio medine lazda bei kojomis spiriant į galvą nukentėjusiajam V. M. į įvairias kūno vietas bei Er. J. kojomis spiriant ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajam V. M. į įvairias kūno vietas, padarė V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės plaštakos 5 delnikaulio lūžiu, kairės plaštakos 5 delnikaulio lūžiu, muštinėmis žaizdomis kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvomis veide, dešinės ausies kaušelyje ir dešinio peties sąnario sumušimu.
E. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 9 d. apie 20 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų kabliuką ir taip įsibrovęs į patalpą, keršydamas V. M. už tai, kad pastarasis, vykdydamas piliečio pareigą, 2010-10-04 parašė policijai pareiškimą dėl E. J. ir Er. J. padaryto nusikaltimo ir davė parodymus apklausiamas liudytoju byloje Nr. 41-1-1535-10, tyčia peiliu sudavė ne mažiau keturių smūgių V. M. į nugarą, krūtinę, kairį žastą ir kairę alkūnę, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaros kairėje su kairio plaučio sužalojimu, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės priekinio paviršiaus kairėje pusėje, durtines-pjautines žaizdas kairio žasto ir alkūnės išoriniuose paviršiuose, dėl ko V. M. nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, sukėlusiu ūmų nukraujavimą į kairę krūtinplėvės ertmę, mirė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. J. sudavė peiliu gulinčiai nukentėjusiajai J. R. ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, krūtinę, kairę šlaunį ir blauzdą, padarydamas J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kaktos kairėje-kairio smilkinio srityje, krūtinės kairėje, nubrozdinimu kairio skruosto srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kairiame žande, žaizda ir nubrozdinimu su apatine kraujosruva kairėje šlaunyje, žaizdomis kairėje blauzdoje.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės: E. J. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte (dėl V. M. nužudymo), paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su E. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.
Apeliantas teigia, jog apygardos teismas, skirdamas E. J. bausmę už V. M. nužudymą, tinkamai neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, t.y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos, motyvo bei tikslo, kaltininko susiformavusios nepataisomos nusikalstamos asmenybės, jo pavojingumo visuomenei, polinkio ir tikslo daryti nusikalstamas veikas, nekritiško požiūrio į jas ir nenoro taisytis. Nurodo, kad E. J. sumušdamas nužudė A. L. , praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui laiko, žolės riedulio lazda sudaužė V. M. , o po savaitės, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas atkeršyti V. M. jį nužudant už tai, jog pastarasis atliko pilietinę pareigą ir pranešė apie E. J. prieš tai jo atžvilgiu padarytą smurtinį nusikaltimą, V. M. nužudė, t.y. padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Teisme E. J. pareiškė, jog jis gyvenime neturi ką prarasti, todėl, atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, jei galės nužudyti, nužudys dar kartą bet ką, jeigu tik jam nepatiks kokie nors žodžiai ar veiksmai. Jis nesigaili savęs, todėl nemato reikalo gailėtis kitų žmonių. Taip pat jis nurodė, jog J. R. jis pradėjo badyti peiliu, norėdamas ją nužudyti. Nustojo tik paprašytas brolio, kurio jam pagailo, ir kad būtų nužudęs ir visus kitus tuo metu name buvusius benamius, kad neliktų liudytojų. Tokie pastarojo paaiškinimai rodo nuteistojo ciniškumą, žiaurumą ir negailestingumą.
Apeliantas teigia, jog apygardos teismas, pripažindamas E. J. prisipažinimą nužudžius A. L. jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neteisingai vertino bylos duomenis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme E. J. savo kaltės nepripažino nei dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo. A. L. nužudymo epizode jis prisipažino tik dėl to, kad sudavė smūgius, bet ne dėl to, kad nužudė. Jis paaiškino, kad nėra daktaras ir A. L. mirė dėl jam nesuteiktos pagalbos, o ne dėl jo smurtinių veiksmų, todėl jis nesigaili. Taigi E. J. nesigaili padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šių savo veiksmų nevertina neigiamai.
Prokuroras tvirtina, jog teismas tik formaliai įvertino tą aplinkybę, kad E. J. teisiamas jau penktą kartą, šiuos nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirba, neužsiregistravo darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra jo atsakomybę dėl V. M. nužudymo lengvinančių aplinkybių.
Dėl pirmiau aptartų aplinkybių apygardos teismo E. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą paskirta bausmė, apelianto manymu, neatitinka veikos pavojingumo bei kaltininko asmenybės, todėl yra aiškiai per švelni. Šia bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai, nes E. J. buvo nubaustas neužkertant jam kelio toliau daryti nusikalstamas veikas.
Prokuroras pažymi, jog apygardos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į valstybinio kaltintojo teisiamajame posėdyje išsakytą prašymą E. J. už V. M. nužudymą paskirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Juolab, kad pats E. J. , sakydamas paskutinį žodį, sutiko su valstybinio kaltintojo pasiūlyta įkalinimo iki gyvos galvos bausme ir nurodė, jog tai vienintelė jam tinkama bausmė.
Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, padarė techninę klaidą, nes šios bausmės skyrimo tvarką ir terminus reglamentuoja ne BPK 50 straipsnio 2 dalis, o BK 50 straipsnio 2 dalis.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Er. J. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, jog apygardos teismas nepakankamai įvertinto tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi taip kvailai pasielgęs, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pasižada atlyginti, yra jauno amžiaus.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo Er. J. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis Er. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo Er. J. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. J. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo Er. J. apeliaciniai skundai atmetami.
Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam Er. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką (V. M. sužalojimas), nuteistajam E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų (A. L. nužudymas, V. M. sužalojimas, V. M. nužudymas, J. R. sužalojimas) padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, apygardos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, ko apeliaciniuose skunduose neginčija nuteistasis Er. J. bei prokuroras dėl E. J. nuteisimo.
Taip pat, kolegijos manymu, apygardos teismas nuteistiesiems Er. J. (nuteistojo apeliacinis skundas) bei E. J. (prokuroro apeliacinis skundas) paskyrė tinkamas bausmes.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reglamentuojant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nurodoma, kad teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis Er. J. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai, linkęs daryti teisės pažeidimus, konfliktiškas (t. 2, b. l. 164, t. 3, b. l. 39-41). Apygardos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo Er. J. atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 51 str. 1 d. 2 p.), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Todėl apygardos teismas tinkamai įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje išdėstytas faktines bylos aplinkybes, nuteistajam Er. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. pagrįstai paskyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis už šio nusikaltimo padarymą. Taip pat, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam Er. J. atsižvelgė į jo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, sutinka atlyginti žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios tinkamai įvertintos nuosprendyje dar švelninti bausmės neturi įstatyminio pagrindo.
Taip pat, kolegijos manymu, nuteistajam E. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė dvidešimt metų nėra aiškiai per švelni, kas nepagrįstai ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą - atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą - bausmę.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais -
pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą
nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo
laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas, skirdamas nuteistajam E. J. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką (A. L. nužudymas, V. M. sužalojimas, V. M. nužudymas, J. R. sužalojimas) atskirai, tiek skirdamas galutinę subendrintą bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Apygardos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas, tame tarpe ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. J. nuteistas už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, vieną sunkaus nusikaltimo padarymą bei vieną nesunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip asmenybė E. J. charakterizuojamas neigiamai, anksčiau teistas, niekur nedirbo ir nesimokė. Todėl apygardos teismas tinkamai įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes bei faktines bylos aplinkybes, nuteistajam E. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 10 p. (V. M. nužudymas) paskyrė tinkamą maksimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę – dvidešimt metų. Taip pat, šią bausmę, nepažeisdamas BPK 63 str. 1, 2 dalių ir 5 dalies 3 punkto reikalavimų, subendrino apėmimo būdu su kitomis bausmėmis paskirtomis už kitų nusikaltimų padarymą bei galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvidešimčiai metų. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, nesutikdamas su E. J. paskirta bausme pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. (dėl V. M. nužudymo) iš esmės motyvuoja nuteistojo požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas, kad jis bylą nagrinėjant apygardos teisme nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų tame tarpe, dėl nužudymų, išėjęs į laisvę jei galės žudys dar kartą, jei jam nepatiks kokie nors žodžiai ar veiksmai, nesigaili savęs ir kitų žmonių. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir papildomai apklausus nuteistąjį E. J. , pastarasis patvirtino, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei gailisi dėl padarytų nusikaltimų, apygardos teisme išsakyta pozicija neteisinga, nes tai pasakė negalvodamas apie galimas pasekmes, susijusias su bausmės skyrimu, prašo neskirti bausmės iki gyvos galvos, atlikęs bausmę nesiruošia nieko nežudyti.Taip pat teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1d. 2p.), kas nepagrįstai ginčijama prokuroro apeliaciniame skunde.Be to prokuroras prašydamas nuteistajam E. J. skirti bausmę iki gyvos galvos nurodo ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. J. ankščiau teistas už nesunkius, nesmurtinius nusikaltimus.Todėl, kolegijos manymu, atsižvelgus į nuteistojo E. J. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, faktines bylos aplinkybes, jo asmenybę, jauną amžių nusikaltimų padarymo metu, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimasi ir esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 str. 1 d. 9 p.) nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtoji maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė(dvidešimt metų) yra aiškiai per švelni. Kolegijos manymu, BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme.Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje svarstydamas klausimą dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo padarė techninę klaidą, rėmėsi ne BK 50 str. 2 d. nuostatomis, o BPK analogiško straipsnio nuostatomis, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio turinio teismas vadovavosi būtent BK nuostatomis, todėl ši techninė klaida spausdinant nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimas, kuris darytų nuosprendį neteisėtu ir pagrįstu, bei keltų abejones dėl paskirtos bausmės.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro bei nuteistojo Er. J. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris
Teisėjai Linas Šiukšta
Jonas Algimantas Venckus